Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorei Jolitai Okuškienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, įgijęs profesinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

S. P. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, o būtent: būdamas susijęs su eismo įvykiu, įvykusiu 2026 m. gegužės 30 d., apie 15.42 val., kai, (duomenys neskelbtini), vairuodamas motorinę transporto priemonę - keleivinį automobilį „Citroen C4“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso G. Š., atsitrenkė į kieme stovėjusį keleivinį automobilį „Nissan Qashqai“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra AB Artea Bankas, valdytoja K. J., sukėlė eismo įvykį, po ko nefiksuodamas minėto fakto pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 220 punkto reikalavimus bei pažeisdamas KET 221 punkto reikalavimus, numatančius draudimą su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams iškart po eismo įvykio vartoti alkoholinius gėrimus, kol bus patikrintas neblaivumas (girtumas) arba bus atsisakyta tai atlikti, po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai 2026 m. gegužės 30 d., 16.29 val., jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,72 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais S. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis dėl inkriminuojamo kaltinimo prisipažino visiškai. Parodė, kad 2026 m. gegužės 30 d. apie 12.00 val. pilkos spalvos automobiliu Citroen, kuris priklauso dukterėčiai G. Š. iš savo namų atvažiavo pas kaimynus į gretimą namą. Atvyko blaivus, ten vyko šventė, todėl išgėrė pora stikliukų ir norėjo išvažiuoti namo iš kiemo. Važiuodamas atbulomis kliudė kito automobilio bamperį. Priėjusi moteris pradėjo šaukt, kad jis įvažiavo į jos automobilį, bandė tartis, užpildyti deklaracijas, bet moteris nesutiko, todėl parėjęs namo išgėrė. Vairuotojo pažymėjimo neturi. Blogai vertina savo poelgį, gailisi, kad taip atsitiko.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, teisiamajame posėdyje davė parodymus, o įvykių aplinkybės aiškios, sutinkant kaltinamojo gynėjai, prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Be kaltinamojo kaltės prisipažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisiamojo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga:

ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. Š. nurodė, kad automobilis Citroen C4, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso jai, automobilį buvo palikusi prie garažo adresu (duomenys neskelbtini). Namuose ant palangės buvo palikti automobilio raktai. Nežinojo, kad dėdė S. P. sės už vairo išgėręs, žinodama, kad dėdė neturi teisės vairuoti, automobiliu jam naudotis neleido;

ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja K. J. nurodė, kad 2026 m. gegužės 30 d. apie 12.00 val. su vyru R. J. atvažiavo pas jo gimines į sodybą adresu (duomenys neskelbtini). Esant kieme apie 15.40 val. pastebėjo, kaip į kiemą atvažiavo automobilis Citroen C4, iš automobilio išlipo, kaip vėliau sužinojo S. P., kuris atėjo prie stalo, trumpai pakalbėjo ir atsisėdęs į automobilį bandė išvažiuoti atbuline eiga. Važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į jos stovintį automobilį Nissan Quasqai ir apgadino priekinį bamperį. Tuomet S. P. sustojo, išlipo iš automobilio, bandė įtikinti, kad nieko neapgadino. Išėjo į namus ir neužilgo vėl grįžo, vėl norėjo tartis dėl to, kad ji neiškviestų policijos pareigūnų;

ikiteisminio tyrimo metu apklausta O. L. nurodė, kad 2026 m. gegužės 29 d. apie 19.30 val., atvyko į tėvų sodybą adresu (duomenys neskelbtini), kur liko nakvoti, kita dieną t. y. 2026 m. gegužės 30 d. būnant namuose į svečius automobiliu Nissan atvyko K. J. su savo šeima. Automobilį pasistatė kieme ant žolės prie namo. Kieme su svečiais poilsiaujant apie 15.40 val., pamatė, kaip į jų kiemą įvažiavo pilkos spalvos automobilis, kurį vairavo gretimame name gyvenantis kaimynas S. P.. Išlipęs pasiėmė šampano butelius ir pastatė ant jų suolo, esančio kieme prie stalo. Ji paklausė ką čia reiškia, pasakė, kad nieko nereikia, jis mostelėjo ranka žemyn ir atsistojo prie savo vairuojamos mašinos, matė, kad jis gerokai neblaivus, kadangi nuo jo sklido stiprus kvapas, elgėsi ne kaip visada. Kai norėjo sėsti už vairo, ji pasakė, kad paliktų automobilį ir eitų namo, tačiau jis jos nepaklausė ir greitai sėdo už vairo ir iš kiemo išvažinėdamas atbuline eiga atsitrenkė savo vairuojamo automobilio galine dalimi į K. J. kieme stovintį automobilį ir jį apgadino. Po eismo įvykio išlipęs iš automobilio pradėjo bėgioti aplink automobilius, po kurio laiko savininkei pamačius apgadinimus, jis su ja kalbėjo, tačiau pokalbio negirdėjo, kadangi buvo toliau nuo mašinų. Matė kaip jiems kalbantis jis mostelėjo ranka ir pradėjo keiksnotis, o vėliau apsisukęs nuėjo į namų pusę. Po kurio laiko vėl grįžo į kiemą, pasakė kam tą policiją kvietė, galėjo susitarti ir vėl pasikeiksnojęs išėjo namo. K. J. iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę kaimyną sulaikė;

neblaivumo nustatymo 2026 m. gegužės 30 d. akto Nr. 321852 duomenimis, S. P. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinta bendra asmens būklė: negali eiti tiesiai linija - pėda po pėdos, negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). S. P. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 10 min. Alkotesteriu Alcotest ARJK-0138 Nr. 2485806 pirmu tikrinimu 16.05 val. nustatytas 2,80 promilių girtumas, antru tikrinimu 16.29 val., - 2,72 promilių girtumas;

kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas - įvykio metu filmuota mobilia vaizdo stebėjimo priemone tvirtinama prie uniformos (angl. body camera) vaizdo ir garso įrašai. Vaizdo įraše: „export-qqtos.mp4“, užfiksuota, kaip policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą aiškinasi aplinkybes, patikrina S. P. blaivumą (įpučia 2,80 promiles). S. P. pradėjus aršiai elgtis, vartoti necenzūrinę leksiką ir kelti balsą, pareigūnai jį nuveda ir pasodina į tarnybinio automobilio laikinąją sulaikymo kamerą. Vaizdo įraše „export-pacf1.mp4“ fiksuojama kaip pareigūnai pildo dokumentus, braižo eismo įvykio schemą, fotografuoja automobilių apgadinimus. Antrą kartą S. P. įpučia 2,72 promiles.

Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Iš aukštesnės grandies teismų praktikos matyti, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas žino, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip (vairuoti transporto priemonę neblaivus) elgtis (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-132-935/2021, nutarties 31 punktas). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir baudžiamosios atsakomybės buvimui nereikalauja padarinių atsiradimo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-315-908/2020, nuosprendžio 13 punktas).

Teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmuose egzistuoja tiek objektyvieji (veika, padariniai, priežastinis ryšys), tiek subjektyvieji (kaltė, motyvas, tikslas) nusikalstamos veikos požymiai, numatyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis 2026 m. gegužės 30 d., apie 15.42 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas G. Š. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Citroen C4“, atsitrenkė į kieme stovėjusį automobilį „Nissan Qashqai“, sukėlė eismo įvykį, iš karto po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo savo gyvenamojoje vietoje vartojo alkoholį (nustatytas 2,72 promilių neblaivumas). Kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę neblaivus veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė veikos pavojingumą (suprato, kad vairuoja transporto priemonę neblaivus, nors tą draudžia KET reikalavimai), suvokė nusikalstamos veikos pobūdį (transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam kėsinamasi į transporto eismo saugumą, o alkoholio vartojimas eismo saugumui kelia didelę grėsmę) ir tokių padarinių (transporto priemonės vairavimo asmeniniais tikslais būnant neblaiviam) norėjo. Tiesioginė tyčia konkretizuota (apibrėžta) todėl, kad kaltinamasis aiškiai suvokė, jog būtent neblaivus nori keliauti iš vienos vietos į kitą viešajame eisme vairuodamas automobilį. Nenustatyta aplinkybių, jog transporto priemonės vairavimas neblaiviam buvo neišvengiama būtinybė. Priešingai, kaltinamojo paaiškinimai rodo, jog transporto priemonės vairavimas būnant neblaiviam buvo sąlygotos išimtinai asmeninių poreikių (pavartojus alkoholio grįžti į namus). Nenustatyta, kad S. P. negalėtų būti traukiamas atsakomybėn dėl subjektiškumo ypatumų, t. y. jis yra baudžiamojo įstatymo nustatyto amžiaus sulaukęs pakaltinamas (byloje nėra duomenų, kurie indikuotų kaltinamojo psichinės būklės ydingumą baudžiamojo įstatymo kontekste) fizinis asmuo. Analizuojamas nusikaltimas buvo baigtas: S. P. sėdo neblaivus už transporto priemonės vairo ir dalyvavo viešajame eisme tol, kol važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į kieme stovintį automobilį ir iškart po eismo įvykio vartojo alkoholį iki jo aplinkybių nustatymo. Nurodytas aplinkybes patvirtinta tiek paties kaltinamojo prisipažinimas, liudytojų parodymai, kitų objektų apžiūros protokolo duomenys, neblaivumo nustatymo akte užfiksuota informacija. Faktinės aplinkybės aiškios ir neprieštaringos, todėl teismui abejonių nekelia. Teismas sprendžia, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika prokurorės teisingai ir tiksliai teisiškai kvalifikuota.

Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1-8 punktai): padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas transporto eismo saugumui (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis); nustatyta viena lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, neteistas, administracine tvarka nebaustas, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Tai reiškia, kad skirtina galutinė - 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda.

Bylos duomenimis, kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2026 m. gegužės 30 d. 16.55 val. iki 2026 m. gegužės 31 d. 10.19 val. Laikytina, jog kaltinamasis laikiname sulaikyme išbuvo 1 (vieną) parą. BK 66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas laikinas sulaikymas, privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę (analogiška nuostata pakartota ir BPK 140 straipsnio 9 dalyje). BK 66 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog laikinas sulaikymas į paskirtą bausmę įskaitomas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešių MGL dydžio baudai. Vadovaujantis aptartomis įstatymo nuostatomis į bausmės laiką įskaičius 1 (vieną) kaltinamojo išbūtą laikino sulaikymo parą į paskirtos bausmės dydį laikytina, kad likusi nesumokėta baudos dalis sudaro 34 MGL (1 700 Eur).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių (uždraudimo naudotis specialiąja teise, turto konfiskavimo) (ne) taikymo

Valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokurorė – siūlo kaltinamajam skirti tris baudžiamojo poveikio priemones: i) uždrausti naudotis specialia teise, t. y. uždrausti naudotis visų rūšių transporto priemonėmis 3 (trejus) metus; ii) išieškoti konfiskuotinos transporto priemonės „Citroen C4“ vertę atitinkančią pinigų sumą; iii) dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, ją įvykdant per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad S. P. padarė vieną šiurkščiausių bei pavojingiausių KET pažeidimų – iš karto po eismo įvykio vartojo alkoholį iki jo aplinkybių nustatymo (nustatytas 2,72 promilės neblaivumas). Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam nustatytinas 3 (trijų) metų draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas. Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui, toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuojama nuo momento, kuomet kaltinamajam buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (paprastai aptartas momentas sutampa su vairuotojo pažymėjimo paėmimo diena) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357-489/2018, nutarties 8 punktas). Bylos duomenimis, kaltinamajam kardomoji priemonė (specialiosios teisės sustabdymas) skirta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2026 m. gegužės 31 d. nutarimu. Nustatytina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – pradžios terminas skaičiuojamas nuo 2026 m. gegužės 31 d. (BK 68 straipsnio 3 dalis).

Prokurorė taip pat kaltinamajam prašo (siūlo) skirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės „Citroen C4“ vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, BK 72 straipsnis). BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptartas teisinis reguliavimas įtvirtina bendrą taisyklę, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė – transporto priemonė – privalo būti konfiskuojama ex lege (lot. pagal įstatymą). Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į civilinių teisinių santykių ypatumus, baudžiamajame įstatyme sureguliavo situaciją, kuomet konfiskuotina transporto priemonė nepriklauso kaltinamajam nuosavybės teise, t. y. tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, jog nesant galimybės įgyvendinti įstatymo leidėjo valią (poziciją) konfiskuoti transporto priemonę natūra pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, privaloma išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą pagal BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatą. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – G. Š.. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog transporto priemonė „Citroen C4“ kaltinamajam nuosavybės teise nepriklauso, sprendžia, jog vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimi, yra pagrindas iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Citroen C4“ vertę. VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė transporto priemonės „Citroen C4“ kaina Lietuvoje yra 1 400 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM), kuri ir išieškotina iš kaltinamojo.

Teismas sprendžia, jog aptariamu atveju taip pat tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, ją įvykdant per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 72⁵ straipsnis).

Dėl kaltinamajam paskirtų procesinių prievartos priemonių likimo (galiojimo)

Nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2026 m. gegužės 31 d. nutarimais kaltinamajam paskirtos šios kardomosios priemonės: specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas, dokumentų (asmens tapatybės kortelė) paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Teismo vertinimu, pripažinus kaltinamąjį kaltu bei paskyrus bausmę bei baudžiamojo poveikio priemones, nebeliko faktinio poreikio taikyti šių kardomųjų priemonių. Visgi, teismo vertinimu, kardomosios priemonės: specialiosios teisės (teisė vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas, dokumentų (asmens tapatybės kortelė) paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Byloje 2026 m. birželio 9 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2026-06715 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą S. P. dėl 100,00 Eur išlaidų atlyginimo. Nagrinėjamu atveju teismas S. P. gynėją paskyrė BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Teismas, įvertinęs tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo S. P., sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo neišieškotinos.

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmenas su garso ir vaizdo įrašais, esančias baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir skirti 60 (šešiasdešimties) MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą 60 (šešiasdešimties) MGL (3 000 Eur) dydžio baudą sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 40 (keturiasdešimtis) MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą sumažintą bausmę įskaityti S. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2026 m. gegužės 30 d. 16.55 val. iki 2026 m. gegužės 31 d. 10.19 val. (1 para), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešių MGL dydžio baudai ir laikyti, kad likusi nesumokėta baudos dalis sudaro 34 (trisdešimt keturių) MGL (1 700 Eur) dydį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, skirti S. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trijų) metų terminui, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2026 m. gegužės 31 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimi, 72 straipsnio 2-3 dalimi, S. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. išieškoti transporto priemonės - automobilio „Citroen C4“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 1 400,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų 00 ct) sumą Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2025 m. birželio 2 d. leidimu G. Š. grąžintą automobilį „Citroen C4“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti G. Š. žinioje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2026 m. gegužės 31 d. nutarimais skirtas kardomąsias priemones - specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą, dokumentų (asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. Asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti S. P..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš S. P. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai, nepriteisti.

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmenas su garso ir vaizdo įrašais, esančias baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti S. P., kad paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (konkretūs biudžeto surenkamųjų sąskaitų numeriai skelbiami viešai www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai), nurodant įmokos kodą 2222.

Išaiškinti S. P., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (konkretūs biudžeto surenkamųjų sąskaitų numeriai skelbiami viešai www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai), įmokos kodas 6610, mokėjimo paskirtis – baudžiamoji byla Nr. 1-757-1196/2026).

Baudos bei konfiskuotino turto vertę atitinkančių pinigų sumos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų raštinės tarnautojui.

Įspėti S. P., kad savanoriškai nesumokėta bauda ir konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma bus išieškoma priverstinai. Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, galima kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.