- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-02
- Bylos Nr.
- eAN2-301-1058/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00063-2026-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė (pran.)
- Pažeidėjas
- A. K.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė, susipažinusi su administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. (A. K.) apeliaciniu skundu dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria A. K. skundas tenkintas iš dalies ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. sausio 23 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-2168-2026 pakeistas iš dalies, bei A. K. 2026 m. birželio 15 d. prašymu dėl šio apeliacinio skundo atšaukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-2168-2026 A. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalį dėl to, kad jis, 2025 m. gruodžio 30 d., 16.14 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, nes teisė buvo atimta, o pasibaigus atėmimo terminui jis neįvykdė teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų. Tokiais savo veiksmais A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir Kelių eismo taisyklės) 14 punktą. Institucijos 2026 m. sausio 23 d. nutarimu A. K. paskirta administracinė nuobauda – 300 EUR dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. gegužės 5 d. nutartimi A. K. skundas tenkintas iš dalies ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. sausio 23 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-2168-2026 pakeistas iš dalies ir A. K. už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo – terminas sutrumpintas iki 1 mėnesio; kita Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-2168-2026 dalis palikta nepakeista.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. (toliau – ir apeliantas) prašo: 1) pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. gegužės 5 d. nutartį; 2) taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas; 3) neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad su skundžiama nutartimi yra sutinkama iš dalies, nes šiuo atveju egzistuoja išimtinės aplinkybės taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas visa apimtimi ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo neskirti. Apeliantas nuo administracinio nusižengimo nustatymo momento savo kaltę visiškai pripažino, bendradarbiavo su pareigūnais, nuoširdžiai gailėjosi ir nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Be to, administracinį nusižengimą padarė ne siekdamas ignoruoti įstatymų reikalavimus, o dėl žmogiškos klaidos ir nepakankamo informuotumo apie papildomas teisės vairuoti susigrąžinimo procedūras. Iš karto po administracinio nusižengimo padarymo sumokėjo paskirtą baudą, išklausė privalomus papildomus vairuotojų kursus ir įvykdė visas minimos specialiosios teisės susigrąžinimo sąlygas. Tai rodo jo atsakingą požiūrį į padarytą administracinį nusižengimą ir realų siekį nedelsiant pašalinti visus nustatytus trūkumus. Be to, administracinis nusižengimas nesukėlė jokių neigiamų padarinių, t. y. nebuvo padaryta žala kitų asmenų sveikatai ar turtui, nesukeltas eismo įvykis, nenustatyta kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, nekilo reali grėsmė eismo saugumui. Juo labiau, jog pirmosios instancijos teismas jau pripažino, kad padarytas administracinis nusižengimas yra mažesnio pavojingumo, atsitiktinio pobūdžio ir nesisteminis elgesio rezultatas, nenustatyta jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir darbinės funkcijos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonių vairavimu, todėl net ir specialiosios teisės atėmimas 1 mėnesiui sukeltų realią riziką netekti darbo bei pagrindinio pajamų šaltinio, t. y. neigiamai paveiktų ne tik apeliantą, bet ir jo šeimą. Šiuo metu su sutuoktine planuoja pasinaudoti valstybės subsidija jaunoms šeimoms pirmam būstui įsigyti bei kreiptis dėl būsto paskolos, dėl ko laikinas pajamų netekimas gali turėti neigiamą įtaką kreditingumo vertinimui ir sutrikdyti galimybę įsigyti pirmąjį šeimos būstą. Ne mažiau svarbu ir tai, kad apeliantas kasdien padeda uošvei, kuriai dėl sveikatos būklės ir negalios reikalinga nuolatinė pagalba vykstant į gydymo įstaigas, apsiperkant bei sprendžiant kasdienius buitinius klausimus. Be to, po administracinio nusižengimo padarymo apeliantas padarė visas būtinas išvadas, kritiškai vertina savo elgesį ir ateityje tokių pažeidimų nekartos. Tai leidžia daryti išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai yra pasiekti, o papildoma procesinė prievartos priemonė taptų neproporcingu, pertekliniu apelianto, jo šeimos teisių bei interesų ribojimu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Pažymima, kad kiekvienas eismo dalyvis privalo išmanyti ir laikytis teisės aktų reikalavimų, o aplinkybė, jog apeliantas nepasidomėjo specialiosios teisės susigrąžinimo tvarka, nepaneigia jo kaltės ir negali būti laikoma išimtine aplinkybe, sudarančia pagrindą visiškai netaikyti įstatyme numatytos administracinio poveikio priemonės. Pirmosios instancijos teismas jau įvertino visas A. K. nurodomas aplinkybes – prisipažinimą, nuoširdų gailėjimąsi, jo darbo pobūdį bei šeiminę padėtį, tai, kad po pažeidimo nedelsdamas įvykdė specialiosios teisės susigrąžinimo sąlygas. Būtent šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas reikšmingai sušvelnino paskirtą administracinio poveikio priemonę ir jos terminą sumažino net 6 kartus.
Institucijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl darbo, planuojamo būsto kredito ar pagalbos šeimos nariams nėra išskirtinės, dažnai kyla asmenims, kuriems skiriama aptariama administracinio poveikio priemonė, todėl savaime nesudaro pagrindo visiškai jos netaikyti. Be to, pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis bei A. K. argumentus, individualizavo paskirtą administracinio poveikio priemonę ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Apeliaciniame skunde nepateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie nebūtų buvę žinomi pirmosios instancijos teismui ir leistų suabejoti jo padarytomis išvadomis.
Vilniaus apygardos teisme 2026 m. birželio 8 d. gautas A. K. elektroninis laiškas, atsisakoma pateikto apeliacinio skundo šioje administracinio nusižengimo byloje, prašoma priimti šį atsisakymą bei įstatymų nustatyta tvarka nutraukti apeliacinį procesą.
Vilniaus apygardos teisme 2026 m. birželio 15 d. gautas A. K. elektroninis laiškas su jame prisegtu priedu – prašymu anuliuoti šioje administracinio nusižengimo byloje pateiktą apeliacinį skundą, priimti apeliacinio skundo atsisakymą ir įstatymų nustatyta tvarka nutraukti apeliacinį procesą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
A. K. apeliacinis skundas paliktinas nenagrinėtas ir apeliacinis procesas nutrauktinas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nėra numatyta apeliacinio skundo atšaukimo tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad asmuo, kuris turi teisę paduoti apeliacinį skundą, turi teisę jį ir atšaukti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisės spragas galima užpildyti naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-429/2007). Nagrinėjamu atveju klausimas dėl apeliacinio skundo atšaukimo administracinio nusižengimo byloje spręstinas vadovaujantis apeliacinio skundo atšaukimo tvarka, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 316 straipsnyje. BPK 316 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliantas turi teisę apeliacinį skundą atšaukti. Prašymai dėl skundų atšaukimo gali būti paduoti iki teismo pranešimo posėdžių salėje apie nuosprendžio ar nutarties paskelbimo laiką ir vietą (BPK 316 straipsnio 3 dalis). Atšaukus apeliacinį skundą, teismas palieka skundą nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukia (BPK 316 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. prašymas dėl apeliacinio skundo atsisakymo buvo paduotas iki bylos nagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme datos. Šiame prašyme apelianto valia yra išreikšta aiškiai ir tinkamai, todėl jokių procesinių kliūčių, dėl kurių šis prašymas galėtų būtų netenkintas, nėra. Įvertinus nustatytas aplinkybes, A. K. apeliacinis skundas paliekamas nenagrinėtas, o teismo procesas nutraukiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 646 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 316 straipsniu,
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. (A. K.) apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą ir apeliacinį procesą nutraukti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.