- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-02
- Bylos Nr.
- 1S-404-885/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44665-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus (pran.)
- Pareiškėjas
- E. S.
Skundo Nr. 1S-404-885/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44665-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1; 2.14.2; 2.14.4 (S)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. S. (toliau – ir pareiškėja) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria atsisakyta pripažinti E. S. nukentėjusiąja baudžiamojoje byloje Nr. 1-1328-1096/2026 bei atsisakyta priimti jos civilinį ieškinį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. D. ir V. S. yra kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 154 straipsnio 1 dalyje. Šioje byloje nukentėjusiuoju yra pripažintas S. V.
E. S. šioje byloje 2026 m. gegužės 26 d. žemesniajam teismui pateikė prašymą pripažinti ją nukentėjusiąja ir priimti jos pateiktą civilinį ieškinį.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutartimi buvo atsisakyta pripažinti E. S. nukentėjusiąja bei atsisakyta priimti jos civilinį ieškinį.
Šalies argumentai
Skunde aukštesniajam teismui prašoma: 1) panaikinti skundžiamą nutartį; 2) pripažinti pareiškėją nukentėjusiąja baudžiamojoje byloje Nr. 1-1328-1096/2026 ir priimti jos civilinį ieškinį.
Pareiškėja pažymi, kad jos patirta žala nėra hipotetinė ar netiesioginė. Ši baudžiamoji byla yra tiesiogiai susijusi su ja, o dėl vykstančio proceso pareiškėja patyrė tiesiogines neigiamas pasekmes savo profesinei reputacijai, karjerai ir galimybei dirbti pagal kvalifikaciją.
Nurodoma, kad vien tik tai, jog S. V. šioje byloje pripažintas nukentėjusiuoju ir jo pateiktas civilinis ieškinys buvo priimtas, savaime nepaneigia jos teisės būti pripažintai nukentėjusiąja, jei nusikalstamos veikos aplinkybės sukėlė žalą ir pareiškėjai.
Teigiama, jog įrodymų tyrimas negalėjo būti pradėtas 2026 m. gegužės 6 d. posėdyje, nes jo metu abu kaltinamieji atsisakė gintis be gynėjų – nesant tinkamai užtikrintai teisei į šių asmenų gynybą, bylos nagrinėjimas iš esmės negalėjo būti pradėtas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į pareiškėjos skundą, nušalinimų ir kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos E. S. skundas atmetamas
Aukštesnysis teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga bei įvertinęs skundžiamos 2026 m. gegužės 27 d. nutarties ir pareiškėjos skundo argumentus, konstatuoja, jog žemesnysis teismas tinkamai išnagrinėjo E. S. prašymą ir pagrįstai bei teisėtai jo netenkino.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 28 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad nukentėjusysis yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, arba dėl nusikalstamos veikos mirusio arba priverstinai pradanginto fizinio asmens šeimos narys ar artimasis giminaitis, kurie dėl to asmens mirties ar priverstinio dingimo patyrė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos. Asmuo yra pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi.
Aptariamu atveju baudžiamojoje byloje yra nagrinėjama kaltinamųjų galimai padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 154 straipsnio 1 dalyje, o būtent dėl to, kad kaltinamieji V. S. ir A. D. per visuomenės informavimo priemonę šmeižė žmogų, t. y. S. V. Kaip yra matyti iš kaltinamojo akto, šiuo atveju nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, kurios lemtų būtinybę pareiškėją pripažinti nukentėjusiąja – nors prašyme pripažinti ją nukentėjusiąja ir priimti jos civilinį ieškinį yra nurodoma, jog tiek V. S., tiek S. V. veiksmai nulėmė jos profesinės reputacijos ir karjeros galimybių suprastėjimą, pareiškėja iš esmės nepateikė jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti šiuos jos teiginius. Dėl to sutiktina su žemesniojo teismo vertinimu, kad V. S. ir A. D. pareikšti kaltinimai nėra susiję su E. S., be to, jos prašymas pateikti civilinį ieškinį nukentėjusiajam objektyviai negalėtų būti tenkinamas, kadangi šis prašymas yra nesuderinamas su baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 271 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad įrodymų tyrimas pradedamas kaltinamojo akto paskelbimu. Kaip matyti iš 2026 m. gegužės 6 d. teisiamojo posėdžio protokolo, dar iki kaltinamojo akto paskelbimo buvo atliekamas proceso dalyvių pateiktų prašymų nagrinėjimas, tačiau šiuo momentu nei vienas iš kaltinamųjų nenurodė, jog pageidautų būti atstovaujami gynėjo advokato, o šią poziciją išreiškė tik prokurorui paskelbus kaltinamojo akto turinį. Nesutiktina, kad bylą nagrinėjančiam teismui nenustačius BPK 51 straipsnio 1 dalyje numatytų būtino gynėjo dalyvavimo pagrindų bei kaltinamiesiems neteikus prašymu užtikrinti gynėjo dalyvavimą procese, teismas turėjo dar pakartotinai teirautis pozicijos šiuo klausimu. Kaltinamųjų teisės jiems buvo išaiškintos keletą kartų, klausiant ar jas jie suprato, dėl to nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos versija, kad įrodymų tyrimas, nesant aiškiai išreikštam prašymui turėti gynėją, negalėjo būti pradėtas. Dėl to šie teiginiai yra atmetami, pritariant išvadai, jog pareiškėjos civilinis ieškinys buvo pateiktas praleidus įstatyminį terminą.
Įvertinus pirmiau išdėstytą, spręstina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo ją naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
atmesti pareiškėjos E. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutarties. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.