Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1245-565/2026

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-06-30
Bylos Nr.: e2A-1245-565/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-29-3-02031-2024-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Burdulienė (pran.), Dainius Rinkevičius, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Ieškovas: R. P., D. P.
Atsakovas: G. P., S. R., E. R.

Kategorijos

2.6.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1245-565/2026 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02031-2024-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1.; 3.1.1.2.6 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S lietuvos respublikos vardu2026 m. birželio 30 d. Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Rūta Burdulienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainius Rinkevičius ir Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. P. ir D. P. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. P. ir D. P. ieškinį atsakovams G. P., S. R. ir E. R. dėl delspinigių sumažinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.

Šalies argumentai

Ieškovai R. P. ir D. P. kreipėsi į teismą, prašydami: sumažinti 2017 m. vasario 9 d. paskolos sutarties 4 punkte numatytus delspinigius iki 0,05 procento už kiekvieną termino praleidimo dieną; pakeisti 2024 m. balandžio 24 d. Mažeikių rajono 1 notarų biure išduoto vykdomojo įrašo, notarinio įrašo (duomenys neskelbtini), 3 punktą, sumažinant delspinigius iki 0,05 procento už kiekvieną termino praleidimo dieną.

Ieškovai nurodė, kad 2017 m. vasario 9 d. ieškovai sudarė paskolos sutartį su E. R. dėl 74 000 Eur paskolos ieškovams suteikimo. Gautą paskolą ieškovai įsipareigojo grąžinti iki 2019 m. vasario 29 d. Paskolos sutartis buvo užtikrinta žemės sklypų hipoteka. (duomenys neskelbtini) paskolos davėjas mirė, jo turtą paveldėjo įpėdiniai E. R., G. P. ir S. R., kurie yra atsakovai byloje. Šalys paskolos sutartyje formaliai įrašė 0,2 proc. delspinigius už kiekvieną praleistą dieną. Paskolos sutartyje nustatyti delspinigiai yra neprotingai dideli. Vykdomuoju įrašu siūloma išieškoti iš ieškovų 74 000 Eur paskolos ir 74 000 Eur delspinigių. Kadangi delspinigiai yra neprotingai dideli, jie turėtų būti mažinami iki 0,05 proc. per dieną, tai yra iki minimalių įstatyminių netesybų. Ieškovo pajamų suma 2023 metais iš individualios veiklos sudarė 20 361,81 Eur, dar kas mėnesį ieškovas gauna netekto darbingumo pensiją, kuri sudaro 253, 91 Eur. Ieškovė gauna išmokas iš Sodros apie 300 Eur kas mėnesį. Priteisiant delspinigius, turėtų būti taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintas sutrumpintas ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl delspinigių išieškojimo.

Atsiliepimas

Atsakovas E. R. su ieškiniu nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad vykdomojo įrašo pagrindu apskaičiuoti delspinigiai yra už 180 d. ir sudaro 26 640 Eur. Hipotekos sutarties 7.2 punktu šalys susitarė ne tik dėl netesybų, bet ir dėl kitų kreditoriaus patirtų nuostolių atlyginimo. CK 6.874 str. 1 d. numatyta, kad tuo atveju, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Šių teisės normų pagrindu apskaičiuota kompensacinių palūkanų suma yra 22 200 Eur. Dėl negrąžintos paskolos ir atsakovų negalėjimo naudotis piniginėmis lėšomis bei dėl metinės infliacijos atsakovų piniginės lėšos nuvertėjo: 2019 m. – 1 998 Eur, 2020 m. – 148 Eur, 2021 m. – 7 844 Eur, 2022 m. – 16 054 Eur, 2023 m. – 888 Eur, iš viso – 26 932 Eur. Bendra atsakovų reikalaujama netesybų, minimalių nuostolių ir nuostolių dėl infliacijos suma yra 75 722 Eur, tačiau hipotekos sutartimi šalys susitarė, kad maksimali netesybų ir kitų kreditoriaus patirtų nuostolių atlyginimo suma yra apribota 74 000 Eur suma.

Iš ieškovų išieškotina 26 640 Eur netesybų suma, atsižvelgiant į paskolos sumą (74 000 Eur), nėra aiškiai per didelio ir neprotingo dydžio. Paskolos sutartimi buvo sutarta, kad paskolos sutartis yra neatlygintinė, tai yra palūkanos nemokamos. Taigi, atsakovams buvo sudaryta galimybė net du metus, neatlygintinai naudotis 74 000 Eur paskola, nemokant palūkanų.

Atsiliepimas

Atsakovės G. P. ir S. R. su ieškiniu nesutiko.

Atsakovės nurodė, kad ieškovai nepagrįstai tvirtina, jog sutarto dydžio (0,2 proc.) netesybos už kiekvieną pradelstą dieną yra akivaizdžiai per didelės. Ieškovai įgijo teisę dvejus metus naudotis paskola neatlygintinai. Paskolos pinigais ieškovai įgijo didelės vertės nekilnojamąjį turtą. Be to, iš ieškovų reikalaujama ne visų sutartų netesybų ir ieškovų patirtų nuostolių, bet tik dalies, kurios viršutinę ribą nustato hipotekos sutartis – 74 000 Eur. Pagal paskolos sutarties sąlygas delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną sudaro 148 Eur, už vienerius pradelstus metus – 54 020 Eur, už penkis su puse pradelstų metų (tiek pradelsė ieškovai) – 297 110 Eur, tuo tarpu iš ieškovų reikalaujama hipotekos ribojamos sumos – 74 000 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Telšių apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė: pakeisti 2017 m. vasario 9 d. paskolos sutarties 4 punktą, sumažinant delspinigių dydį iki 0,1 proc. nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną termino praleidimo dieną; pakeisti 2024 m. balandžio 24 d. vykdomojo įrašo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl delspinigių dydžio, nurodant: „34 925,00 Eur delspinigių, taikant 0,1 proc. dydžio delspinigių normą skaičiuojant nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną termino praleidimo dieną, skaičiuojant už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 24 m. iki 2025 m. vasario 10 d., kas sudaro 34 925,00 Eur sumą.“. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:

ieškovai su E. R. 2017 m. vasario 9 d. sudarė paskolos sutartį dėl 74 000 Eur paskolos ieškovams suteikimo;

paskolos sutartis buvo užtikrinta 2017 m. vasario 9 d. maksimalios hipotekos sutartimi. Hipoteka užtikrintos prievolės dydis – 74 000 Eur, o maksimaliosios hipotekos, kuria užtikrinamas netesybų ir kreditoriaus nuostolių, patirtų dėl užtikrintos prievolės nevykdymo ir / ar netinkamo vykdymo kreditoriui atlyginimas, suma – 74 000 Eur;

ieškovams tinkamai nevykdant įsipareigojimų pagal paskolos sutartį, notaras 2024 m. balandžio 24 d. išdavė vykdomąjį įrašą išieškoti iš ieškovų: 1) 74 000 Eur paskolos; 2) 77,98 Eur notaro išlaidų; 3) 74 000 Eur delspinigių (0,2 proc. arba 148 Eur už kiekvieną termino praleidimo dieną), delspinigius skaičiuojant nuo 2019 m. vasario 9 d. iki maksimalios hipotekos sumos – 74 000 Eur);

2025 m. vasario 10 d. visa paskolos suma – 74 000 Eur – buvo išieškota vykdymo procese;

paskolos sutarties 4 punktu šalys susitarė, kad paskolos gavėjai įsipareigoja mokėti paskolos davėjui delspinigius – 0,2 procento už kiekvieną termino praleidimo dieną, skaičiuojant nuo negrąžintos paskolos sumos ar jos dalies. Paskolos sutarties 3 punktu šalys susitarė, kad palūkanos už suteiktą paskolą nemokamos;

Atsiliepimas

atsakovai, grįsdami patirtus nuostolius, nurodo, kad skaičiuojami ne tik delspinigiai, bet ir kompensacinės palūkanos. Pažymėtina, kad tiek delspinigiai, tiek kompensacinės palūkanos atlieka tą pačią funkciją – kompensuoja kreditoriaus minimalius nuostolius. Todėl delspinigių ir kompensacinių palūkanų skaičiavimas už tą patį laikotarpį negalimas, kadangi tai reikštų dvigubos atsakomybės skolininkui taikymą. Kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensacines palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją;

Žemesnės instancijos teismas

2024 m. balandžio 24 d. išduotame vykdomajame įraše iš ieškovų nepagrįstai už tą patį laikotarpį skaičiuojami ir delspinigiai, ir palūkanos, kaip nurodo atsakovas E. R., juo labiau, kad dėl palūkanų skaičiavimo šalys paskolos sutartimi iš viso nebuvo susitarusios. Hipotekos sutartimi nustatyta maksimalioji hipoteka nepakeičia ja užtikrintos paskolos sutarties sąlygų;

vertinant atsakovų galimus nuostolius dėl infliacijos, pinigų nuvertėjimo ar negalėjimo naudotis paskolintais pinigais, atsižvelgtina į tai, kad paskolos vykdymui neabejotinai turėjo įtakos ir tai, kad paskolos davėjas (duomenys neskelbtini) mirė ir jo teisių perėmėjai ieškovams pagrįstai galėjo būti nežinomi. Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimai atsakovams buvo išduoti 2020 m. spalio 29 d., 2020 m. spalio 9 d. ir 2020 m. lapkričio 25 d. Taigi iki šio momento nebuvo žinomi aiškūs paskolos davėjo teisių perėmėjai. Vykdomasis įrašas išduotas 2024 m. balandžio 24 d. Be abejo, ieškovai turėjo galimybę grąžinti pasiskolintas lėšas sumokant jas į antstolio, notaro depozitinę sąskaitą, vis dėl to ieškovai, vertinant jų elgesį protingo sąžiningo bei atidaus asmens standartais, pagrįstai galėjo stabdyti paskolos vykdymą iki paaiškės paskolos davėjo teisių perėmėjai;

viena vertus, sutiktina su atsakovų pozicija, kad ieškovai yra verslo subjektai ir paskolos sutartį sudarė verslo poreikiams tenkinti, tačiau kita vertus, atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovai neginčijo, kad paskolos davėjas taip pat veikė kaip verslo subjektas. Taip pat atsižvelgtina į ieškovo argumentus, dėl ko jis nebuvo pajėgus gauti jam reikalingos sumos iš bankų. Ieškovo kaip sutarties kontrahento derybinės galios buvo mažesnės nei kreditą suteikiančio paskolos davėjo;

pagal vykdomąjį įrašą viso nurodoma skolos suma su palūkanomis ir jame apskaičiuotais delspinigiais sudaro 148 000 Eur, iš kurių delspinigiai sudaro 74 000 Eur (pusę reikalavimo sumos), delspinigius skaičiuojant iki maksimalios hipotekos sumos (74 000 Eur). Paskolos tinkamo nevykdymo atveju delspinigių dydis prilygintas pačiai paskolos sumai – 74 000 Eur, numatant 0,2 proc. delspinigius už kiekvieną paskolos sutarties nevykdymo dieną, kas sudaro 148 Eur per dieną ir 73 proc. per metus. Paskolos sutarties 4 punkte nustatyta 0,2 proc. delspinigių norma nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną nėra protinga ir teisinga ieškovų atžvilgiu, todėl turėtų būti sumažinta, tačiau, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, delspinigiai mažinami ne iki ieškovų prašomos 0,05 proc., o iki 0,1 proc. nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną;

šiuo atveju taikomos ieškinio senaties nutraukimo taisyklės pagal CK 1.130 straipsnį bei taikoma CK 1.125 straipsnio 5 dalis, kur nurodyta, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Reikalavimo dėl paskolos sutarties 4 punkte nustatytų delspinigių išieškojimo ieškinio senaties termino pradžia laikytinas kiekvieno iš atsakovų reikalavimų į ieškovus įgijimo momentas, t. y. paveldėjimo liudijimų išdavimo data: atsakovui E. R. – 2020 m. spalio 29 d.; atsakovei G. P. 2020 m. spalio 9 d.; atsakovei S. R. – 2020 m. lapkričio 25 d. Atsakovams vykdomasis įrašas dėl 74 000 Eur skolos ir 74 000 Eur delspinigių išieškojimo iš ieškovų yra išduotas 2024 m. balandžio 24 d. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovų reikalavimas dėl delspinigių išieškojimo iš ieškovų ne teismo tvarka buvo patenkintas praėjus 3-4 metams nuo reikalavimo teisių įgijimo momento, tai yra pasibaigus įstatymo nustatytam šešių mėnesių ieškinio senaties terminui. Taigi, ginčo atveju delspinigių normą sumažinus iki 0,1 proc. per dieną bei taikant 6 mėnesių (arba 180 dienų) ieškinio senatį dėl netesybų, ieškovų mokėtinų netesybų suma mažintina, skaičiuojant nuo visos 74 000 Eur skolos sumos už 6 mėn. (180 d.) laikotarpį iki vykdomojo rašto išdavimo dienos, kas sudaro 13 320,00 Eur sumą. Ieškinio senaties institutas šiuo atveju siejamas su kreditoriaus turimos reikalavimo teisės įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka ir iš esmės neapriboja atsakovų galimybės skaičiuoti delspinigių ir po vykdomojo dokumento išdavimo. Šiuo atveju šalių sudarytos paskolos sutarties 4 punkte vartojama formuluotė „už kiekvieną termino praleidimo dieną“ suteikia pagrindą daryti išvadą, kad šalys susitarė dėl delspinigių skaičiavimo iki visiško prievolės įvykdymo. Paskolos sutartyje nenustatyta, kad delspinigiai gali būti skaičiuojami tik iki kreipimosi į teismą ar vykdomojo dokumento išdavimo, ar kitokio trumpesnio termino nei visiškas prievolės įvykdymas, juolab, kad tiek paskolos sutartyje, tiek ir notarės išduotame vykdomajame dokumente vienintelė ieškovų atsakomybės forma už prievolės nevykdymą laiku yra tik delspinigiai. Taigi sumažinti 0,1 proc. delspinigiai skaičiuojami ir nuo vykdomo dokumento išdavimo dienos (2024 m. balandžio 24 d.) iki paskolos visiško grąžinimo, tai yra iki 2025 m. vasario 10 d., už 292 dienas, kas sudaro 21 608 Eur. Iš viso atsakovams mokėtina netesybų suma yra 34 925 Eur;

atsakovai prašo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti ieškovams maksimalią 5 000 Eur baudą atsakovų naudai. Vertindamas atsakovų prašomos skirti ieškovams baudos taikymo pagrįstumą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ši byla nagrinėjama nuo 2024 m. liepos 29 d., visais atvejais ieškovams apie bylos nagrinėjimo datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai, visoms bylos šalims sudarant galimybę bylos nagrinėjime dalyvauti nuotolinio ryšio priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad daugiau nei 10 teismo posėdžių (iš jų ir parengiamųjų) buvo atidėti ir neįvyko būtent dėl ieškovų, kurių iniciatyva teisme užvesta byla ir sprendžiami būtent jų pareikšti reikalavimai, kurių dalis, ne mažiau nei 4 teismo posėdžiai, nevyko iš esmės be objektyvių, ieškovų nedalyvavimą pateisinančių priežasčių, vertintina, kad toks ieškovų elgesys yra netinkamas, pažeidžiantis CPK numatytus kooperacijos (bendradarbiavimo), šalių procesinio lygiateisiškumo bei proceso koncentracijos principus;

2025 m. kovo 26 d. iš ieškovų sveikatos įstaigos (duomenys neskelbtini) gauti duomenys: nuo 2024 m. lapkričio 13 d. iki 2024 lapkričio 20 d. ieškovui nedarbingumo pažymėjimas išduotas dėl (duomenys neskelbtini), nurodant, kad nuotoliniuose teismo posėdžiuose dalyvauti gali; nuo 2025 m. vasario 14 d. iki kovo 10 d. nedarbingumo pažymėjimas išduotas dėl (duomenys neskelbtini), nurodant, kad nuotoliniuose teismo posėdžiuose dalyvauti gali; 2025 m. kovo 10 d. ieškovui nedarbingumo pažymėjimas išduotas dėl (duomenys neskelbtini), nurodant, kad teismo posėdžiuose gali dalyvauti visais būdais; ieškovei nedarbingumo pažymėjimas nuo 2024 m. gruodžio 21 d. iki 2025 m. sausio 31 d. išduotas diagnozavus (duomenys neskelbtini), nurodant, kad ieškovė galėjo dalyvauti nuotoliniuose teismo posėdžiuose;

ieškovai sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovams skirtina 3 000 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, ją iš ieškovų priteisiant solidariai, kurios 100 proc. suma (3 000 Eur) lygiomis dalimis skirtina kiekvienam iš atsakovų.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovai pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: pakeisti Telšių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą; sumažinti priteistą delspinigių sumą nuo 34 925 Eur iki 25 000 Eur; panaikinti ieškovams paskirtą 3 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis; perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovų 800 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:

ieškovai prašė sumažinti delspinigius iki 0,05 proc. už kiekvieną dieną, argumentuodami sunkia turtine padėtimi, sveikatos problemomis bei akivaizdžiu netesybų neproporcingumu. Teismas iš dalies tenkino šį prašymą, sumažindamas delspinigių tarifą iki 0,1 proc. Teismas vis dar paliko per didelį delspinigių tarifą, kuris metine išraiška siekia 36,5 proc. Netesybos turi atlikti kompensacinę, o ne baudžiamąją funkciją;

Žemesnės instancijos teismas

priteista 34 925 Eur suma sudaro beveik pusę pagrindinės skolos sumos. Vertinant tai, kad ieškovai 2025 m. vasario 10 d. per antstolę visiškai grąžino 74 000 Eur skolą, 34 925 Eur delspinigių suma viršija protingumo ribas, tai laikytina neprotingu kreditorių praturtėjimu;

0,1 proc. tarifas dažniausiai taikomas komerciniuose santykiuose tarp lygiateisių verslo subjektų, tačiau ieškovas, nors ir ūkininkas, šiuo atveju veikė kaip silpnesnioji šalis, neturėjusi galimybės gauti kredito banke;

prievolės vykdymas buvo sutrikdytas dėl pradinio kreditoriaus mirties ir užsitęsusio (daugiau nei 3 metus) paveldėjimo proceso. CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktas nurodo, kad kreditorius laikomas pavėlavusiu įvykdyti prievolę, jei dėl jo veiksmų skolininkas negali įvykdyti savosios. Atsakovai nesudarė galimybės mokėti į bendrą sąskaitą, todėl delspinigiai turi būti mažinami iki 0,05 proc. (kas sudarytų apie 25 000 Eur už teismo nustatytą laikotarpį), pripažįstant tai pakankama kompensacija atsakovams už infliaciją ir pinigų nuvertėjimą;

teismas nepagrįstai savarankiškai interpretavo medicinines diagnozes. Teismas neturi specialiųjų žinių vertinti, ar asmuo, jausdamas fizinį skausmą dėl (duomenys neskelbtini), gali efektyviai koncentruotis nuotoliniame teismo posėdyje. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas nurodė nesantis pajėgus naudotis technologijomis, o po (duomenys neskelbtini) jo kognityvinės funkcijos ir atmintis yra sutrikę. Ieškovė gydėsi (duomenys neskelbtini), kas objektyviai apsunkina bet kokį dalyvavimą procese, net ir sėdint prie kompiuterio, jei asmuo jaučia stiprų fizinį skausmą ar vartoja vaistus. Reikalavimas garbaus amžiaus neįgaliam asmeniui ligos metu dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu prilygsta teisės į teisingą teismą ribojimui. Ieškovo dalyvavimą pripažinus būtinu, jis nuvyko ir dalyvavo teismo posėdyje;

CPK 95 straipsnio taikymas reikalauja nustatyti sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Šioje byloje ieškinį pareiškė patys ieškovai, siekdami apginti savo teises nuo milžiniškų išieškojimų. Vilkinti savo pačių inicijuotą bylą, kurioje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (sustabdytas išieškojimas), ieškovams nebuvo jokio racionalaus pagrindo, nes jie buvo suinteresuoti kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu ir netesybų sumažinimu, kad galėtų atsiskaityti su antstole;

teismas visą 3 000 Eur baudą priteisė atsakovams. Tai panašu ne į procesinę nuobaudą, o į papildomą finansinę naudą atsakovams, kuriems ir taip priteistos didelės bylinėjimosi išlaidos. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas gali priteisti kitai šaliai iki 50 proc. baudos sumos, o likusi dalis turi tekti valstybei. Šiuo atveju 100 proc. baudos sumos priteisimas atsakovams yra šiurkštus procesinis pažeidimas;

bauda paskirta solidariai, tačiau ieškovė aktyvių procesinių veiksmų neatliko, jos dalyvavimas buvo pripažintas nebūtinu. Kolektyvinė atsakomybė už procesinį elgesį CPK nėra numatyta – bauda turi būti individualizuota;

ieškovai pritaria teismo išvadai dėl 6 mėnesių senaties termino taikymo notariniam išieškojimui, tačiau teismas turėjo labiau atsižvelgti į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, kurie leidžia netesybas mažinti iki minimalios ribos, ypač kai skolininkas yra sunkaus likimo fizinis asmuo. Teismas sprendime pabrėžė, kad ieškovas ūkininkavo ir gavo pajamas, tačiau neatsižvelgė į tai, kad visos pajamos (apie 35 000 – 40 000 Eur per metus išmokų) buvo tiesiogiai nuskaitomos antstolių ankstesnėms skoloms dengti. Ieškovas realiai gyveno iš gaunamos 253,91 Eur pensijos. Tokioje situacijoje priteisti 34 925 Eur delspinigių ir dar 3 000 Eur baudą yra nesuderinama su socialinio teisingumo principu. Bet kokia suma, viršijanti 25 000 Eur delspinigių ribą, kartu su paskirta bauda stumia ieškovus į visišką skurdą, kas prieštarauja teisingumo vykdymo tikslams.

Atsakovės S. R. ir ir G. P. prašo Telšių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

ieškovai tvirtina, kad jų turtinė padėtis sunki, tačiau byloje esantys duomenys apie paskolos panaudojimą patvirtina, kad ieškovai už gautą paskolą įsigijo didelės vertės turtą – žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kuriuos naudojo pajamoms uždirbti visą ilgą paskolos negrąžinimo laikotarpį nuo 2017 m., tai yra daugiau kaip devynerius metus. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai buvo įpareigoti pateikti duomenis ir dokumentus apie paskolos galiojimo laikotarpiu gautas pajamas iš žemės sklypų. Ieškovai tokių duomenų nepateikė (pateikė tik jų dalį), todėl taikytina contra spoliatorem prezumpcija: šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Be to, ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad pastaraisiais metais tyčia ir sąmoningai nedeklaravo žemės sklypų savo vardu dėl susidariusių skolų, tai yra dėl to, kad ieškovų lėšas, gautas iš žemės ūkio veiklos, būtų areštavę ir nurašę antstoliai, kurie vykdė išieškojimus iš ieškovų;

vertinant byloje esančius duomenis apie ieškovų sveikatą, pažymėtina, kad nei vienas iš dokumentų nepatvirtina buvus kliūčių tinkamai vykdyti prievolę;

paskolos davėjas E. R. buvo fizinis asmuo, paskolinęs savo asmenines lėšas ieškovams pagal notaro patvirtintą sutartį, todėl nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad E. R. veikė kaip verslininkas. Tuo tarpu ieškovai veikė kaip verslininkai: paskola buvo gauta verslo tikslais, žemės ūkio paskirties žemė, įgyta už paskolintus pinigus, buvo tiesiogiai naudojama ieškovų (ūkininkų) verslo tikslams, tai yra žemės ūkio produkcijai, o šios pajamos yra ir buvo pagrindinės ieškovų (ūkininkų) veiklos pajamos;

skolos negrąžinimo laikotarpiu 2017 m. – 2025 m. bendras kainų lygis Lietuvoje augo 59,8 proc., perkamoji galia sumažėjo 37,4 proc. Taigi nenaudodamos paskolos pinigų ir jų neinvestuodamos, atsakovės dėl ieškovų padaryto sutarties pažeidimo neabejotinai patyrė nuostolių, prarado galimybę investuoti, įsigyti turto – pvz., nekilnojamojo turto, kurio vertė per nurodomą laikotarpį augo, todėl atmestini ieškovų argumentai, kad teismo priteistos netesybos yra per didelės;

ieškovų verslumas, amžius, patirtis nesudaro pagrindo manyti, jog ieškovai nesuvokė paskolos sutarties turinio, neįvertino jos pasekmių ir galimybių ją įvykdyti. Neabejotinai nesąžininga ginčyti sutarties sąlygas po to, kai viena šalis (pradinis kreditorius E. R.) prievolę visiškai ir sąžiningai įvykdė, o kita šalis besąlygiškai priėmė prievolės įvykdymą, bet po to neįvykdė savo sutartinių pareigų, ne tik pažeidė prievolės vykdymo terminą, bet ir nusprendė ginčyti sąlygas susitarimo, kuris be tokių sąlygų nebūtų sudarytas ir nebūtų buvęs įmanomas;

teismas ir ieškovai nepagrįstai kaip palankią ieškovams vertina aplinkybę, kad ieškovai dėl savo paskolų istorijos, turtinių įsipareigojimų neturėjo galimybės gauti banko ar kitos kredito įstaigos kredito. Vadinasi, paskolos davėjo E. R. prisiimta kreditorinė rizika buvo itin didelė ir reikalavo didesnių netesybų;

ieškovai byloje pripažino ir patvirtino, jog jiems buvo oficialiai pranešama apie ginčus tarp įpėdinių, kad ieškovai buvo įtraukti į teisminius procesus dėl palikimo, jiems buvo įteikti procesiniai dokumentai, iš kurių ieškovai labai gerai žinojo, kas ir kada priėmė paskolos davėjo E. R. palikimą, pateikdami pareiškimus notarui. Be to, testamentų registras yra viešas, todėl ieškovai, žinodami pradinio kreditoriaus asmens duomenis ir mirties faktą, turėjo galimybę sužinoti, kas yra pradinio paskolos davėjo įpėdiniai. Todėl apeliacinio skundo motyvai dėl kreditorių pasyvumo atmestini kaip teisiškai nereikšmingi;

Šalies argumentai

ieškovų prašymai atidėti teismo posėdžius buvo teikiami nuolat ir sistemingai. Ieškovų nedalyvavimo teismo posėdžiuose priežastys nebuvo objektyviai pateisinamos ir nebuvo svarbos. Ieškovai visais įmanomais būdais siekė vilkinti bylos nagrinėjimą, o jų veiksmai turėjo pakankamai akivaizdžių piktnaudžiavimo procesu požymių. Pažymėtina, kad proceso vilkinimas buvo labai palankus ieškovams, suteikė jiems tiesioginę materialią naudą ir – atvirkščiai – buvo itin nenaudingas bei nepalankus atsakovėms, sukėlė joms žalą ir papildomus nuostolius dėl negalėjimo naudotis delspinigių statusą turinčiais pinigais, nes ieškovų reikalavimu šioje byloje iki šiol taikomos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas delspinigių išieškojimas iš ieškovų.

Atsiliepimas

Atsakovas E. R. prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos esminius argumentus:

Šalies argumentai

apeliaciniu skundu ieškovai teismo prašo priteistus delspinigius sumažinti iki 25 000 Eur. Ieškovai nepateikia jokio tokios sumos pagrindimo ar apskaičiavimo. Ieškovai nurodė visiškai naujas aplinkybes dėl delspinigių apskaičiavimo, nei buvo nurodę pirmosios instancijos teisme. Kitoks, tik patiems ieškovams suprantamas, delspinigių apskaičiavimas (apie 25 000 Eur) reiškia ieškinio pagrindo pakeitimą, o galutinės sumos pakeitimas – dalyko pakeitimą;

apeliaciniame skunde nurodomos ir anksčiau neminėtos aplinkybės, kiek tai susiję su kreditorių pasyvumu ir CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymu. Ieškovai nurodo, kad piniginės prievolės negalėjo vykdyti dėl pradinio kreditoriaus mirties. Argumentai, esą asmuo yra kaltas, nes mirė, yra ne tik nepagrįsti, bet ir kritiškai vertintini moralės aspektu;

ieškovai nenurodė jokių materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų, kurie galėjo lemti nepagrįsto sprendimo priėmimą. Didžiąją apeliacinio skundo argumentų dalį sudaro teiginiai ne dėl ginčo esmės, o dėl ieškovams paskirtos baudos. Pažymėtina, kad medicininė pažyma, patvirtinanti neatvykimą į teismą Nr. 094-1a, dėl visų atidėtų teismo posėdžių į bylą nebuvo pateikta. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas teismo posėdžiuose dalyvauti gali;

Šalies argumentai

ieškovai nepagrįstai teigia, esą teismas negalėjo visos baudos priteisti atsakovams, o tai padaręs pažeidė CPK 95 straipsnio 2 dalį. Minėtoje normoje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Lingvistinis minėtos normos aiškinimas reiškia, kad kitam byloje dalyvaujančiam asmeniui gali būti skirta iki 50 proc. baudos. Akivaizdu, kad sumos ribojimas (50 proc.) yra siejamas su vienu byloje dalyvaujančiu asmeniu, o ne asmenimis. Proceso įstatyme neįtvirtintas ribojimas, numatantis, kad visa bauda gali būti paskirstyta keliems dalyvaujantiems asmenims. Nagrinėjamu atveju teismas ieškovams skyrė 3 000 Eur baudą, iš kurios kiekvienam atsakovui atitinka po 1 000 Eur, arba po 33,3 proc. baudos;

Žemesnės instancijos teismas

pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad abu ieškovai procesinėmis teisėmis piktnaudžiavo bendrai ir todėl pagrįstai taikė solidariąją atsakomybę;

teiginiai, esą ieškovo pajamos yra tik apie 40 000 Eur per metus, ir kad minėta suma yra išieškoma priverstine tvarka dėl turimų skolų, nesuponuoja, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo ieškovams skirti baudos. Ieškovai už apeliacinio skundo parengimą grynaisiais sumokėjo 800 Eur. Tai leidžia abejoti skunde nurodytais teiginiais, esą ieškovo pajamos sudaro tik 253,91 Eur per mėnesį ir patvirtina, kad ieškovai disponuoja grynaisiais pinigais, kurių nenaudoja skoloms vykdomosiose bylose mokėti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Esminės faktinės bylos aplinkybės

Ieškovai ir E. R. 2017 m. vasario 9 d. sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu E. R. suteikė ieškovams beprocentinę 74 000 Eur paskolą, kurią ieškovai įsipareigojo grąžinti iki 2019 m. vasario 9 d. Paskolos sutarties 4 punktu ieškovai įsipareigojo mokėti 0,2 proc. delspinigius nuo negrąžintos paskolos sumos už kiekvieną termino praleidimo dieną. Ieškovų įsipareigojimai pagal paskolos sutartį buvo užtikrinti žemės sklypų įkeitimu pagal 2017 m. vasario 9 d. maksimaliosios hipotekos sutartį. Hipotekos sutarties 7.2 punkte nustatyta, kad maksimali hipotekos suma, kuria užtikrinamas netesybų ir paskolos davėjo patirtų nuostolių atlyginimas, yra 74 000 Eur. (duomenys neskelbtini) paskolos davėjas mirė, jo turtą paveldėjo įpėdiniai E. R., G. P. ir S. R., kurie yra atsakovai byloje. Ieškovai negrąžino paskolos nustatytu terminu, todėl notaras 2024 m. balandžio 24 d. išdavė vykdomąjį įrašą išieškoti iš ieškovų: 1) 74 000 Eur paskolos; 2) 77,98 Eur notaro išlaidų; 3) 74 000 Eur delspinigių (0,2 proc. arba 148 Eur už kiekvieną termino praleidimo dieną), delspinigius skaičiuojant nuo 2019 m. vasario 9 d. iki maksimalios hipotekos sumos – 74 000 Eur). 2025 m. vasario 10 d. visa paskolos suma – 74 000 Eur – buvo išieškota vykdymo procese.

Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams, prašydami sumažinti paskolos sutarties 4 punkte nustatytą 0,2 proc. delspinigių tarifą, kaip neprotingai didelį, iki 0,05 proc. Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu sumažino delspinigių tarifą iki 0,1 proc., ir, pritaikęs ieškinio senaties terminą, sprendė, kad ieškovai turi sumokėti atsakovams 34 925 Eur delspinigių (po 74 Eur už 472 d.). Ieškovai apeliaciniu skundu prašo sumažinti delspinigių sumą iki 25 000 Eur.

Dėl netesybų mažinimo

CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo įvykdymo. Analogiškos nuostatos yra ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje.

Teismas, nagrinėdamas reikalavimą dėl sutartinių netesybų priteisimo, turi suderinti du principus. Viena vertus, teismas negali paneigti sutarties laisvės principo, sutarties privalomumo ir sutartyje išreikštos šalių valios dėl atsakomybės už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Kita vertus, teismas privalo užtikrinti, kad netesybos išliktų kompensuojamojo, o ne baudinio pobūdžio, nebūtų akivaizdžiai neproporcingos ir nesudarytų pagrindo kreditoriui nepagrįstai praturtėti skolininko sąskaita.Dėl to nustatęs, kad sutartyje įtvirtintas netesybų dydis konkrečiu atveju yra neproporcingas ir neatitinka realių ar tikėtinų kreditoriaus nuostolių, teismas gali spręsti dėl netesybų mažinimo iki protingo dydžio, o ne paneigti patį šalių susitarimą dėl netesybų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78/2026).

Nagrinėjamu atveju paskolos sutarties šalys laisva valia susitarė dėl 0,2 proc. delspinigių per dieną. Pagal paskolos sutartį buvo suteikta beprocentinė paskola, taigi, du metus ieškovai paskolas suma naudojosi nemokamai. Tikėtina, kad dėl šios aplinkybės šalys ir nustatė didesnį delspinigių už laiku negrąžintą paskolą tarifą. Ieškovai yra ūkininkai, paskolą ėmė įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypus, siekiant juose vykdyti ūkininkavimo veiklą, taigi ieškovai, sudarydami paskolos sutartį, veikė kaip verslininkai (6.2281 straipsnio 3 dalis). Ta aplinkybė, kad kredito įstaigos atsisakė ieškovams suteikti paskolą, savaime nepatvirtina, kad ieškovų derybinė pozicija buvo silpnesnė. Byloje nenurodytos ir neįrodytos aplinkybės, kad ieškovai neturėjo pasirinkimo teisės sudaryti ar nesudaryti paskolos sutartį su E. R. joje nurodytomis sąlygomis (t. y., kad, nesudarius paskolos sutarties, ieškovams grėstų itin neigiamos turtinės pasekmės). Ieškovai terminą grąžinti paskolą praleido 6 metus (nuo 2019 m. vasario 9 d. iki 2025 m. vasario 10 d., kai visa paskolos suma buvo išieškota vykdymo procese). Paskolos davėjo E. R. mirtis (duomenys neskelbtini) nelaikytina pateisinama paskolos negrąžinimo paskolos sutartyje nustatytu terminu priežastimi, nes duomenys apie E. R. turto paveldėtojus paaiškėjo / paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimai atsakovams buvo išduoti 2020 m. spalio - lapkričio mėn. Be to, ieškovai turėjo galimybę grąžinamą paskolos suma įmokėti į notaro ar antstolio depozitinę sąskaitą. Atsakovo E. R. teikti paaiškinimai ir įrodymai patvirtina, kad tik dėl metinės infliacijos 2019 - 2023 m. atsakovų piniginės lėšos nuvertėjo iš viso 26 932 Eur. Kaip jau minėta, paskola dar buvo negrąžinama daugiau kaip metus – iki 2025 m. vasario 10 d., todėl piniginių lėšų nuvertėjimas dėl infliacijos faktiškai yra didesnis.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paskolos sutartyje nustatytą delspinigių tarifą – 0,2 proc. per dieną, šį tarifą pripažino neprotingai dideliu ir sumažino per pusę – iki 0,1 proc. per dieną. Yra pagrindas pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad 0,2 proc. per dieną delspinigių tarifas (arba 73 proc. per metus) yra objektyviai per didelis. Tačiau įvertinus tai, kad šalys laisva valia, turėdamos vienodas derybines pozicijas paskolos sutartimi susitarė dėl didelio delspinigių tarifo, buvo suteikta didelės vertės paskola – 74 000 Eur, visos paskolos grąžinimo terminas praleistas 6 metus, pirmosios instancijos teismo nustatytas per pusę sumažintas 0,1 proc. per dieną delspinigių tarifas ir priteista 34 925 Eur delspinigių suma nelaikytini neprotingai dideli. Delspinigių tarifo / delspinigių sumos dar didesnis sumažinimas šiuo nagrinėjamu atveju paneigtų sutarties laisvės principą (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo sumažintas delspinigių tarifas iki 0,1 proc. per dieną ir priteista 34 925 Eur delspinigių suma, paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu taip pat paskyrė ieškovams 3 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir visą paskirtą baudą skyrė atsakovams. Ieškovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti jiems skirtą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 95 straipsnio yra išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę pagal CPK 95 straipsnį. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą. Kitaip tariant, ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2017, 63 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142/2023, 35 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime akcentavo tokią proceso eigą:

ieškinys teisme gautas 2024 m. liepos 2 d. ir po trūkumų šalinimo priimtas 2024 m. liepos 29 d.; 2024 m. spalio 16 d. parengiamasis teismo posėdis, kuris vyko dalyvaujant tiek ieškovų, tiek ir atsakovų atstovams, siekiant galutinai suformuluoti ieškovų ieškinio reikalavimus, atidėtas 2024 m. lapkričio 15 d. 2024 spalio 28 d. teismui pateiktas patikslintas ieškinys; 2025 m. lapkričio 15 d. parengiamojo teismo posėdžio data ieškovų prašymu dėl ieškovo nedarbingumo pakeista į 2025 m. gruodžio 17 d.; 2025 m. gruodžio 17 d. parengiamojo teismo posėdžio data atsakovių atstovo prašymu pakeistas į 2025 m. gruodžio 18 d. dėl tą pačią dieną paskirtos kitos civilinės bylos; 2025 m. gruodžio 18 d. parengiamasis posėdis atidėtas ieškovų atstovo prašymu, nurodant, kad šalys iš esmės susitarė dėl taikos sutarties sąlygų, ir prašant paskirti teisminę mediaciją; 2025 m. sausio 17 d. parengiamasis teismo posėdis atidėtas ieškovų prašymu dėl ieškovės nedarbingumo; 2025 m. vasario 19 d. parengiamasis teismo posėdis atidėtas dėl ieškovo nedarbingumo; 2025 m. kovo 19 d. parengiamasis teismo posėdis atidėtas ieškovų prašymu dėl ieškovo nedarbingumo; 2025 m. balandžio 23 d. parengiamojo teismo posėdžio metu pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylos nagrinėjimas atidėtas 2025 m. gegužės 28 d., šalims sutikus spręsti ginčą taikiai bei derinant taikos sutarties sąlygas; 2025 m. gegužės 28 d. teismo posėdis neįvyko ieškovų prašymą dėl ieškovo nedarbingumo; 2025 m. birželio 26 d. teismo posėdis nevyko neatvykus ieškovams, atsakovų prašymu pripažinus ieškovų dalyvavimą teismo posėdyje būtinu; 2025 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdis įvyko dalyvaujant ieškovui ir atsakovų atstovams. Posėdis atidėtas pasibaigus posėdžio laikui; 2025 m. spalio 28 d. teismo posėdis atidėtas atsakovių G. P. ir S. R. prašymu dėl artimojo šeimos nario sveikatos būklės; 2025 m. gruodžio 2 d. teismo posėdyje byla išnagrinėta.

Pirmosios instancijos teismas ieškovų piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis iš esmės pripažino ieškovų nedalyvavimą teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu esant ieškovų nedarbingumui dėl sveikatos būklės. Ieškovų prašymu dėl ieškovų sveikatos būklės buvo atidėtas 2025 m. lapkričio 15 d. parengiamasis teismo posėdis (pakeista teismo posėdžio data); 2025 m. sausio 17 d. parengiamasis teismo posėdis; 2025 m. vasario 19 d. parengiamasis teismo posėdis; 2025 m. kovo 19 d. parengiamasis teismo posėdis; 2025 m. gegužės 28 d. teismo posėdis. Ieškovai visais šiais atvejais teikė prašymus atidėti teismo posėdžius, kartu pateikdami ieškovams išduotus nedarbingumo dėl sveikatos būklės pažymėjimus. Pirmosios instancijos teismas ieškovų prašymus tenkino.

Nenustatyta, kad nedarbingumo dėl sveikatos būklės pažymėjimai ieškovams buvo išduoti nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi (duomenys neskelbtini) 2025 m. kovo 26 d. pažymos duomenimis, kad ieškovai pagal jų sveikatos būklę nedarbingumo metu galėjo dalyvauti aukščiau nurodytuose teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu. Tačiau 2025 m. kovo 26 d. pažyma buvo gauta jau po to, kai dėl ieškovų nedarbingumo dėl sveikatos būklės buvo atidėti teismo posėdžiai. Jei pirmosios instancijos teismui kilo įtarimas dėl ieškovų (ne)galėjimo dalyvauti teismo posėdžiuose dėl sveikatos būklės, jis turėjo šias aplinkybes aiškintis ankščiau, pasiūlyti ieškovams dalyvauti teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu, išsiaiškinti, ar ieškovai turi galimybę dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, įspėti ieškovus, kad sveikatos būklė gali būti nepripažinta pateisinama neatvykimo į teismo posėdį priežastimi. Dėl šalies prašymo atidėti teismo posėdį (tiek dėl sveikatos būklės, tiek dėl kitų priežasčių) sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs šių priežasčių svarbumą, ir šalies prašymas atidėti teismo posėdį teismui nėra privalomas. Be to, jei pirmosios instancijos teismas (duomenys neskelbtini) 2025 m. kovo 26 d. pažymos duomenų pagrindu vertino, kad ieškovų nedalyvavimas teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu esant ieškovų nedarbingumui dėl sveikatos būklės yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, tai baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo klausimas turėjo būti sprendžiamas netrukus po nurodytos pažymos gavimo, o ne praėjus beveik devyneriems mėnesiams, priimant teismo sprendimą, taip sudarant ieškovams pagrindą manyti, kad jų procesinis elgesys, prašant atidėti teismo posėdį dėl sveikatos būklės, ir teismui šiuos prašymus tenkinus, buvo tinkamas. Tuo labiau, kad byloje be teismo posėdžių, kurie buvo atidėti dėl ieškovų nedarbingumo, ne vienas teismo posėdis buvo atidėtas dėl įvairių kitų priežasčių, taip pat susijusių ir su atsakovais.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad ieškovų nedalyvavimas teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu esant ieškovų nedarbingumui dėl sveikatos būklės nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovams skirta 3 000 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, naikinama (CPK 326 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Nors pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakeičiamas, tačiau pirmosios instancijos teisme šalių turėtos ir pirmosios instancijos teismo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos, nes baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovams skyrimas nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, šis procesinis klausimas atsakovių buvo iškeltas baigiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje.

Ieškovai apeliacinį skundą apmokėjo 229 Eur žyminiu mokesčiu, taip pat patyrė 800 Eur išlaidų už advokato pagalbą parengiant apeliacinį skundą. Atsakovės S. R. ir G. P. patyrė po 726 Eur išlaidų už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą. Atsakovas E. R. nepateikė įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Vertinama, kad, panaikinus apskųsto sprendimo dalį dėl baudos ieškovams už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimą, ieškovų apeliacinis skundas patenkintas 15 proc. Todėl ieškovams iš kiekvieno atsakovo priteisiama po 40 Eur bylinėjimosi išlaidų, o kiekvienai atsakovei iš kiekvieno ieškovo priteisiama po 617 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, kiekvienai atsakovei iš kiekvieno ieškovo priteisiama po 577 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. sprendimą pakeisti. Panaikinti Telšių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį, kuria ieškovams R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), solidariai paskirta 3 000 Eur bauda, šią baudą skiriant atsakovams E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Kitą Telšių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovų R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis atsakovui E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 40 (keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iš ieškovų R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis atsakovėms G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kiekvienai po 577 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Rūta BurdulienėDainius RinkevičiusSigita Zubavičiūtė-Montvilienė