- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-30
- Bylos Nr.
- eII-339-1197/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00140-2026-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Virginijus Kanapinskas (pran.)
- Pareiškėjas
- APA1
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Advokatai
- Gediminas Viederis
- Kategorijos
- 16.11.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo APA1 (toliau – ir Pareiškėjas), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-7513-2026 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 25290853404) (toliau – ir Skundžiamas nutarimas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Skundžiamo nutarimo esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos 2026 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-7513-2026 Pareiškėjas pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalyje. Skundžiamame nutarime konstatuota, kad APA1 Vilniaus r. sav., Avižienių k., Senasis Ukmergės kelias 115, laikotarpyje nuo 2025 m. liepos 21 d. 21:30 val. iki 2025 m. liepos 21 d. 22:20 val., transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis. 2. Skundžiamu nutarimu APA1 paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur dydžio bauda. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2026 m. gegužės 18 d. gautas Institucijos persiųstas Pareiškėjo skundas dėl Skundžiamo nutarimo, kuris priimtas nagrinėti.
II. Pareiškėjo skundo argumentai ir prašymai
4. Skundu Pareiškėjas prašo panaikinti Skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti, vadovaujantis žemiau išdėstytais argumentais.
4.1. Skundžiamas nutarimas nepagrįstas ir neteisėtas tiek dėl procesinės teisės pažeidimų (administracinio nusižengimo byloje nesant jokių įrodymų apie Pareiškėjo galimai padarytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą), tiek dėl materialinės teisės pažeidimų (administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad buvo vykdomas įstatymų uždraustą veiką padariusio asmens sulaikymas (vijimasis) (ANK 14 straipsnis), o taip pat situacija atitiko būtinojo reikalingumo kriterijus (ANK 16 straipsnis).
Šalies argumentai
4.2. ANK 636 straipsnis, reglamentuojantis nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinį, nustato, kad nutarimo aprašomojoje dalyje aprašoma veika, kurią padarė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (ANK 636 straipsnio 2 dalis). ANK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Vadinasi, nutarimo pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, aprašomojoje dalyje turi atsispindėti visi administracinio nusižengimo sudėties elementai, pirmiausia pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė (tokie reikalavimai pagal ANK 609 straipsnį taikomi ir administracinio nusižengimo protokolui). Šie administracinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti visapusiškai ir objektyviai ištyrus bylos aplinkybes bei įvertinus įrodymus (ANK 567, 569 straipsniai) ir nekelti jokių abejonių dėl jų tikrumo. Administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys teikia neabejotiną pagrindą spręsti apie šių ANK nuostatų pažeidimą mano byloje.
4.3. Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys turi atitikti teisėtumo, sąsajumo ir patikimumo reikalavimus.
Šalies argumentai
4.4. Vienintelis faktinis duomuo, kurio patikimumas nepatikrintas jokiais kitais įrodymais yra liudytojo LUD1 2025 m. spalio 30 d. pareiškimas, pateiktas per e-policiją. Šis asmuo nurodo, kad „filmuotoje vaizdo medžiagoje, pateiktoje kaip įrodymai ANK byloje ROIK:25289129725, matyti transporto priemonės vairuotojas, kuris vairuoja vienas, filmuojantis ir taip atseit renkantis įrodymus. Tačiau, kadangi vairuoja vienas, ir tuo pačiu metu filmuoja, kiek mano supratimas leidžia manyti, pažeidžia ANK 417.13 straipsnį“ (kalba netaisyta). Pareiškėjo vertinimu, remiantis minėtu pareiškimu jis, APA1, negalėjo būti pripažintas kaltu nei pagal ANK 417 straipsnį, nei pagal kurį nors kitą ANK straipsnį ar jo dalį.
4.5. ANK 14 straipsnis nustato, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiksmus, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam išvengti sulaikymo nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui padaro turtinės žalos. ANK 16 straipsnis nustato, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti.
4.6. Iš byloje esančio LUD2 ir UAB (duomenys neskelbtini) vadovės LUD3 2025 m. liepos 22 d. pareiškimo Vilniaus rajono policijos komisariatui matyti, kad iš tiesų, nurodytu laiku du Lietuvos piliečiai (asmenybės vėliau nustatytos policijos pareigūnų, ROIK 0125000419636) parasparniais (parašiutas su vidaus degimo varikliu su propeleriu pritvirtintu skrendančiam ant nugaros), iš esmės nesaugiomis ir itin triukšmingomis skraidyklėmis sąmoningai tyčia praskrido tiesiai virš namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio LUD2, ir namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB (duomenys neskelbtini) vadovei LUD3. Šie analogiški chuliganiški veiksmai kartojasi daugybę kartų, tačiau šį sykį teisės pažeidimą pavyko nufilmuoti (video įrašas pridėtas prie pareiškimo), sodyboje besisvečiuojantys asmenys pažadinti ir išgąsdinti minėtų veiksmų ėmė sekti minėtų piliečių skrydį. Besekant buvo daug kartų pranešta apie minėtą teisės pažeidimą pagalbos telefonu 112. Minėti du teisės pažeidėjai buvo atsekti iki jų nusileidimo vietos, esančios laukuose, ant kalno, netoli UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Minėti du teisės pažeidėjai buvo atvykę baltu sunkvežimiu „IVECO“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Minėtiems pažeidėjams buvo pranešta apie jų ką tik padarytą teisės pažeidimą ir apie tai, kad policija yra informuota ir iškviesta. Tai išklausę minėti du asmenys greitai ėmė pakuotis parašiutus bei ant nugaros kabinamus vidaus degimo variklius, šoko į minėtą sunkvežimį „Iveco“ ir bandė pasišalinti. Apie tai buvo informuota policija ir pažeidėjus imta sekti apie tai informuojant policiją (pridedamas video), kol galų gale jie buvo policijos pareigūnų sustabdyti Vilniuje, prie prekybos centro „Akropolis“ esančioje autobusų sustojimo aikštelėje. Minėti du pažeidėjai tyčia pavojingai skrisdami virš privačios valdos, itin žemame aukštyje, visai virš namų stogų ir nusileisdami dar žemiau namo stogo, sukėlė pavojų gyvybei ir sveikatai sodybų gyventojams bei svečiams, tokiu būdu pažeisdami Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 21 straipsnio 8 dalį, draudžiamos zonos, ES Reglamento 216/2008 nuostatas, nes neleidžiami tokie skrydžiai virš urbanizuotų zonų. Be to, minėti du piliečiai praskrido virš gandralizdžio (matosi video įraše) taip pažeisdami Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 10 straipsnį. Be to, minėti asmenys skrydį vykdė tyčia itin žemame aukštyje skrisdami virš ežero pakrantės saugomos teritorijos. Pažymėtina, kad skrisdami itin žemame aukštyje virš privačia nuosavybe priklausančiųjų gyvenamųjų pastatų (kiemų) minėti asmenys pažeidė ir asmens privataus gyvenimo (būsto) neliečiamybę, nes tiek patys tiesiogiai galėjo matyti bet kokius privačių asmenų veiksmus savo gyvenamosios erdvės teritorijoje, tiek (neatmestina galimybė) ir juos techninėmis priemonėmis filmuoti, kas jau būtų pagrindas spręsti ir dėl baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 165, 167 ar kt. straipsnius. Pareiškimu buvo prašoma ištirti nurodytas aplinkybes ir nubausti pareiškėjus.
4.7. Taigi, akivaizdu, kad byloje pateiktas liudytojo LUD1 2025 m. spalio
Šalies argumentai
30 d. pareiškimas gali būti vertinamas tik kaip pastarojo asmens subjektyvi gynybinė pozicija pagal pareiškėjų 2025 m. liepos 22 d. pareiškimą pradėtoje administracinio nusižengimo bylos teisenoje, ir niekaip nepatvirtina jokios Pareiškėjo kaltės. Jis, APA1, 2025 m. liepos 22 d. pareiškime buvo nurodytas kaip pagrindinis liudytojas, štai ir visa šios situacijos esmė. Jau nekalbant apie tai, kad byloje nėra jokių įrodymų apie Pareiškėjo padarytą ANK 417 straipsnio 3 dalies pažeidimą, akivaizdu, jog įvykio metu egzistavo tiek ANK 14 straipsnyje, tiek ANK 16 straipsnyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių administracinio nusižengimo bylos teisena yra negalima.
5. Teismo posėdžio metu Pareiškėjo atstovas nurodė, kad nors byla iš pirmo žvilgsnio neatrodo sudėtinga ir paskirta tik 60 Eur dydžio bauda, tačiau jie su Skundžiamu nutarimu nesutinka, nes kyla pagrįstų abejonių dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmiausia, pažymėtina, kad Skundžiamame nutarime nėra nurodytas automobilio valstybinis numeris, taip pat nėra pakankamai aiškiai nustatytas nusižengimo laikas. Šios aplinkybės kelia abejonių dėl nutarimo pagrįstumo. Susipažinus su bylos medžiaga, matyti tik transporto priemonė, tačiau vien to nepakanka neabejotinai nustatyti, kas ją vairavo. Įrodymai administracinio nusižengimo byloje turi būti patikimi ir pakankami. Šioje byloje iš esmės turimas vienas pareiškimas, kuriuo policija patikėjo ir jo pagrindu priėmė nutarimą. Tačiau kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškime nurodytas aplinkybes, byloje nėra. Kita svarbi aplinkybė yra ta, kad Avižienių kaime, senajame Ukmergės kelyje taip pat buvo užfiksuotas kitas įvykis. Dvi moterys pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad 2025 m. liepos 21 d. du Lietuvos piliečiai su parasparniais trukdė viešąją tvarką, o jų veiksmus įvardijo kaip chuliganiškus. Vienu iš liudytojų buvo nurodytas APA1. Tačiau vien ši aplinkybė nereiškia, kad Pareiškėjas vairavo automobilį ar ką nors vijosi. Priešingai, Pareiškėjas pats skambino į Bendrąjį pagalbos centrą dėl minėtų asmenų veiksmų. Vienas iš šių asmenų vėliau ir pateikė pareiškimą prieš Pareiškėją. Todėl neatmestina galimybė, kad pareiškimas buvo pateiktas siekiant apsiginti nuo galimos atsakomybės už savo paties veiksmus. Svarbiausia tai, kad byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių neabejotinai nustatyti, kas konkrečiai vairavo transporto priemonę įvykio metu. Vien minėto asmens teiginių nepakanka Pareiškėjo atsakomybei pagrįsti, kai nėra kitų objektyvių ir patikimų įrodymų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašoma teismo kritiškai įvertinti byloje esančius įrodymus ir jų pakankamumą, sprendžiant dėl Pareiškėjo atsakomybės. Atsiliepime yra klaidingai parašyta, kad Pareiškėjas pripažino padaręs nusižengimą, nors Pareiškėjas nepripažįsta kaltės ir prašo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, esantį byloje, kyla esminis klausimas, kur mes matome APA1? Kur yra duomenys, patvirtinantys, kad būtent jis filmavo? Taip pat byloje nėra duomenų, leidžiančių nustatyti, ar jis buvo vienas, ar kartu su kitais asmenimis. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Pareiškėjo atstovas, prašo teismo Skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti.
III. Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
6. Institucijos 2026 m. gegužės 29 d. atsiliepime į skundą prašoma Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Skundžiamą nutarimą nepakeistą. Su skundu Institucija nesutinka, nes administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta visapusiškai ir objektyviai, surinktų duomenų pakako Pareiškėjo kaltei nustatyti, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, o skunde nurodyti argumentai nepaneigia nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Šalies argumentai
6.1. Skunde Pareiškėjas teigia, kad byloje nėra pakankamai įrodymų jo kaltei pagrįsti, taip pat nurodo, jog jo veiksmai esą buvo atliekami siekiant sekti kitus galimus teisės pažeidėjus, todėl turėtų būti vertinami pagal ANK 14 ir 16 straipsnių nuostatas. Su šiais argumentais nesutiktina. Administracinio nusižengimo byloje buvo gautas K. J. R. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad vaizdo medžiagoje, pateiktoje kitoje administracinio nusižengimo byloje (ROIK 25289129725), matyti transporto priemonės vairuotojas, kuris vairuodamas vienas tuo pačiu metu filmuoja ir tokiu būdu naudojasi mobiliojo ryšio priemone. Pažymėtina, kad pats Pareiškėjas skunde iš esmės neginčija aplinkybės, jog vairuodamas transporto priemonę fiksavo įvykius bei rinko informaciją apie jo manymu kitų asmenų padarytus teisės pažeidimus. Skunde detaliai aprašoma, kad buvo sekami parasparniais skridę asmenys, apie jų judėjimą informuojama policija ir filmuojami jų veiksmai.
6.2. Kelių eismo taisyklių 20 punktas draudžia transporto priemonės vairuotojui dalyvaujant viešajame eisme naudotis mobiliojo ryšio priemone rankomis, išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi ar mobiliojo ryšio priemonė valdoma naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą. Pažymima, kad vairuojant yra draudžiamas bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis, nesiejant atsakomybės su konkrečiu naudojimosi būdu, t. y.: skambinimu, pranešimo rašymu, naršymu, kitų funkcijų naudojimu at tiesiog laikymu rankoje, kadangi bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemone, įskaitant ir telefono laikymą, nukreipia vairuotojo dėmesį nuo transporto priemonės vairavimo, varžo jo veiksmus ranka ir kelia grėsmę eismo saugumui. Atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį kyla už patį naudojimosi mobiliojo ryšio priemone rankomis faktą transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme. Todėl Pareiškėjo nurodomi tokio naudojimosi motyvai savaime nepašalina administracinės atsakomybės.
6.3. Nepagrįstas ir skundo argumentas dėl ANK 14 straipsnio taikymo. Šio straipsnio nuostatos reglamentuoja situacijas, kai asmuo, sulaikydamas ar neleisdamas ištrūkti nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, padaro turtinės žalos. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas nebuvo kaltinamas dėl veiksmų, susijusių su kitų asmenų sulaikymu, o administracinė atsakomybė jam taikyta už savarankišką Kelių eismo taisyklių pažeidimą – naudojimąsi mobiliojo ryšio priemone vairuojant. Todėl ANK 14 straipsnio nuostatos nagrinėjamoje byloje netaikytinos.
6.4. Taip pat nėra pagrindo taikyti ANK 16 straipsnio nuostatų dėl būtinojo reikalingumo. Byloje nėra duomenų, kad egzistavo tiesioginis ir neišvengiamas pavojus, kurio nebūtų buvę galima pašalinti kitomis priemonėmis. Priešingai, iš pačio Pareiškėjo pateiktų aplinkybių matyti, kad apie galimus pažeidimus buvo pranešta bendruoju pagalbos telefonu 112, o situaciją vertino ir tyrė kompetentingos institucijos.
6.5. Skunde taip pat teigiama, kad byloje nėra pakankamai įrodymų. Tačiau administracinių nusižengimų teisenoje įrodymais laikomi bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais nustatomos bylai reikšmingos aplinkybės. Vien aplinkybė, kad Pareiškėjas nesutinka su byloje surinktų duomenų vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nutarimas yra neteisėtas ar nepagrįstas.
7. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką Institucija buvo informuota tinkamai, atsiliepime į Pareiškėjo skundą prašė nagrinėti bylą nedalyvaujant Institucijos atstovui, todėl Pareiškėjo skundas išnagrinėtas Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
IV. Teismo argumentai ir išvados
8. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
9. Pareiškėjas Skundžiamu nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje. Skundžiamame nutarime konstatuota, kad APA1 Vilniaus r. sav., Avižienių k., Senasis Ukmergės kelias 115, laikotarpyje nuo 2025 m. liepos 21 d. 21:30 val. iki 2025 m. liepos 21 d. 22:20 val., transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis.
10. ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė tam kam nesilaikė reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą. Šioje dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.
11. Pažeidimo sudėties elementai yra objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Nenustačius bent vieno sudėties elemento, administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą pagrįsti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, jog traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
12. ANK numatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės (ANK 567 straipsnio 1 dalis). Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 1, 2, 5 dalys).
13. Pažymėtina, kad teismas neatlieka tyrimo ir, nagrinėdamas Pareiškėjo skundą, nerenka įrodymų, nenustatinėja nusižengimo padarymo fakto, nesprendžia, kas gali būti kaltas dėl galimai padaryto nusižengimo, nes rinkti įrodymus, nustatyti administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, yra pareigūno, atliekančio administracinio nusižengimo tyrimą, kompetencija. Teismas negali ir vadovauti administracinio nusižengimo tyrimui bei pareigūnams duoti valdingų nurodymų, nes pareigūnas, atliekantis administracinio nusižengimo tyrimą, nėra pavaldus teismui ir veikia savarankiškai pagal įstatymuose nustatytus įgaliojimus. Teismas tik nustato, ar Institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o nustatęs priešingas aplinkybes, pasiūlo Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, pašalinti šiuos trūkumus, atliekant papildomą bylos aplinkybių tyrimą ir vertinimą.
14. Įvertinus byloje esančius duomenis, Pareiškėjo skunde bei teismo posėdžio metu Pareiškėjo atstovo išdėstytus argumentus, peržiūrėtą vaido įrašą, darytina išvada, kad administracinio nusižengimo tyrimas atliktas neišsamiai, nes neatlikti tyrimo veiksmai ir neįvertintos visos reikšmingos aplinkybės, leidžiančios priimti objektyvų ir teisingą procesinį sprendimą byloje, o Skundžiamo nutarimo motyvai yra formalūs, abstraktaus pobūdžio, nepagrįsti objektyviomis bylos aplinkybėmis, t. y.: 1) Skundžiamame nutarime nenurodyta transporto priemonės, kuria galimai vairavo Pareiškėjas, markė, modelis, jos valstybiniai numeriai; 2) Skundžiamame nutarime nenustatytas tikslus galimai padaryto nusižengimo laikas (pateiktas apytikslis 50 min. laikotarpis);
3) bylos medžiagoje esantis 10 sekundžių vaizdo įrašas nepatvirtina neįvardintos transporto priemonės vairuotojo asmens tapatybės, nes vaizdo įraše nematyti asmens, kuris vairavo transporto priemonę, veido; 4) neapklausti su įvykiu susiję asmenys, pvz., LUD2, UAB (duomenys neskelbtini) vadovė LUD3, galintys patvirtinti arba paneigti tyrimui reikšmingas aplinkybes. Minėti trūkumai rodo, kad šiuo atveju byloje būtina atlikti papildomus tyrimo veiksmus, siekiant nustatyti administracinį nusižengimą galimai padariusį asmenį, ištirti ir įvertinti kitas su šiuo įvykiu susijusias aplinkybes ir tik tuomet priimti vienokį ar kitokį procesinį sprendimą byloje. Esant minėtiems trūkumams, Skundžiamas nutarimas panaikintinas ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga grąžintina Institucijai, atlikusiai administracinio nusižengimo tyrimą, tirti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 646 straipsniu,
nutarė:
Pareiškėjo APA1 skundą tenkinti iš dalies. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. kovo 30 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-7513-2026 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 25290853404) panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos medžiagą grąžinti institucijai, atlikusiai administracinio nusižengimo tyrimą, tirti iš naujo. Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.