Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Administracinių nusižengimų tyrimų skyriaus vedėjos L. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. kovo 31 d. nutarimo, kuriuo panaikintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2025 m. rugsėjo 10 d. nutarimas Nr. VTPSI-ANR_N-643-2025 ir administracinio nusižengimo teisena V. F. atžvilgiu nutraukta, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad V. F. tvoros remonto ar rekonstravimo darbų neatliko, buvo tik sutvarkytas žemės paviršiaus sluoksnis. Teismas pažymėjo, jog atsakydama į teismo klausimus dėl šio privalomojo nurodymo įvykdymo, pareiškėja atsakė, kad tam, jog nurodymas būtų įvykdytas, jos vyras pabaigė reljefą tvarkyti, pripylė žemių, medžio drožlių pridėjo, skylę užpylė. T. y. byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog Inspekcijos savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius surašymo metu tvoros statybos darbai dar nebuvo užbaigti. Apylinkės teismas iš esmės pagrįstai nustatė, kad šiuo atveju negalima daryti neginčijamos išvados dėl inžinierinio statinio – tvoros, priskyrimo neypatingajam statiniui, t. y. net jeigu pažeidimas ir būtų nustatytas, tai pažeidimas nelemia statybos neteisėtumo ir, atitinkamai, veikos vertinimo ANK 351 straipsnio 5 dalies prasme. Be to, bendraturčio sutikimo reikalingumas, ar jo nebuvimas administracinio nusižengimo byloje nebuvo ir nėra konstatuotas, kaip statybos neteisėtumą lemiantis veiksnys, todėl negali būti šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pastarąją aplinkybę pabrėžė ir apylinkės teismas bylos nagrinėjimo metu. Kiekvienas iš bendraturčių naudojasi aiškiai apibrėžta žemės sklypo dalimi ir atskiras bendraturčio sutikimas nėra reikalingas.

Savavališkos statybos aktas, t. y. administracinio nusižengimo konstatavimo faktinis pagrindas, yra grindžiamas tik 2025 m. birželio 30 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-782. Statybos teisėtumo patikrinimą ir matavimus, kurių pasekoje buvo surašytas 2025 m. birželio 30 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-782, taip pat ir 2025 m. liepos 15 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-856 atliko J. Ž. ir T. B. patikrinimo metu užėmę Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento, atitinkamai pirmojo ir antrojo statybos priežiūros skyriaus specialistų pareigas, kurių atsakomybės sritis buvo „statybos valstybinės priežiūros asistentas“. Specialistų pareigų aprašymuose yra nustatyta, kad šias pareigas užimantis specialistas (2026 m. vasario 19 d. Institucijos pateikti dokumentai DOK-9067): „4.2. padeda organizuoti ir dalyvauja planiniuose ir neplaniniuose statybų ar statybos dokumentų patikrinimuose kartu su kitais Skyriaus darbuotojais, teikdamas jiems pagalbą bei pildydamas patikrinimų aktus ir kitus dokumentus“.

Pareigybės aprašymuose nurodytos specialistų teisės nesuteikė teisės savarankiškai, be kitų skyriaus darbuotojų, dalyvauti neplaniniuose statybos patikrinimuose ir šiuo atveju atlikti tvoros, kaip statinio, matavimus. Teismo posėdžio metu apklaustas J. Ž. pastarąsias aplinkybes patvirtino, kartu paaiškindamas, kad Inspekcijoje trūko darbuotojų. Patikrinimo vietoje aktai Nr. FAK-782 ir Nr. FAK-856 sudaryti specialistams viršijant jiems teisės aktais suteiktus įgaliojimus, t. y. neteisėtai, todėl negali būti laikomas įrodymu šioje administracinio nusižengimo byloje. Be to, 2025 m. liepos 29 d. savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2025 m. liepos 29 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) yra išvestiniai dokumentai, kurie buvo grindžiami vienu iš nurodytų, t. y. patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-782.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamoje byloje nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėtos V. F. atžvilgiu pagal ANK 531 straipsnio 5 dalį (2024 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XIV-2622 redakcija) nutraukimo.

Apygardos teismas, įvertinęs bylos duomenis įrodymų vertinimo aspektu, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pritardamas skundžiamo nutarimo motyvams, konstatuoja, kad priešingai nei teigiama Institucijos apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą. Byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirti duomenys nepatvirtina V. F. kaltės padarius ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl administracinė teisena jos atžvilgiu nutraukta pagrįstai, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėtina, kad apygardos teismas su pirmosios instancijos teismo išdėstytais motyvais iš esmės sutinka ir jų detaliai nekartoja, tik atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant administracinės atsakomybės klausimą, turi būti nustatyta administracinio nusižengimo sudėties visuma (objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė). Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, t. y. nėra faktinio atsakomybės pagrindo, todėl sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, būtina objektyviai ir išsamiai ištirti visus duomenis.

ANK 351 straipsnio 5 dalyje (2024 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XIV-2622 redakcija) yra numatyta, kad naujo neypatingojo statinio savavališka statyba užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų.

Institucijos įsitikinimu, patikrinimo aktu Nr. FAK-782 buvo užfiksuota, kad statinio – tvoros – aukštis skirtingose vietose siekė 2,13 m, 2,05 m ir 1,92 m., t. y. patikrinimo metu buvo objektyviai konstatuotas STR 1.01.03:2017 nustatytos 2 m ribos viršijimas, dėl kurio pastatytas statinys vertintas kaip neypatingas statinys, kuriam reikalingas statybos leidimas. Nustačius, jog V. F. neturi reikalingo statybos leidimo buvo priimtas Institucijos 2025 m. rugsėjo 10 d. nutarimas, kuriuo ši buvo nubausta pagal ANK 351 straipsnio 5 dalį. Todėl apylinkės teismas skundžiamame nutarime įvertinęs ne tik pirminius tvoros matavimo duomenis, bet ir vėlesnius patikrinimų metu bei pareiškėjos pateiktus tvoros matavimo duomenis nepagrįstai jais rėmėsi priimdamas sprendimą.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė įrodymu – pirminiu patikrinimo aktu Nr. FAK-782, kuris administracinio nusižengimo byloje yra pagrindinis įrodymas, tačiau tokie skundo argumentai atmestini. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Apygardos teismas, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, pripažįsta, jog apylinkės teismas aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamo nutarimo išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas.

Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn svarbu atsižvelgti ne tik į Institucijos atliktus pirminius veiksmus bei konstatuotas faktines aplinkybes, bet ir į vėlesnius tvoros matavimus bei pareiškėjos įvykdytus veiksmus Institucijos nustatytiems pažeidimams pašalinti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, patikrinimo aktu Nr. FAK-782 buvo konstatuota, kad sklype adresu (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) atlikus tvoros matavimus trijose tvoros vietose nustatyta, jog tvoros aukštis: H1 - 2,13 m; H2 – 2,05 m; H3 – 1,92 m. Atliktos tvoros matavimų schema nurodyta (2 pav. atlikti matavimai). 2025 m. liepos 15 d. buvo atliktas pakartotinis faktinių duomenų patikrinimas vietoje ir surašytas aktas Nr. FAK-856, kuriame konstatuota, kad minėtame sklype atlikus pakartotinius tvoros matavimus nustatyta, jog: H1 – 1,92 m + pamatas 0,29 m = 2,21; H2 – 1,92 m + pamatas 0,32 m = 2,24 m; H3 – 1,92 m; H4 – 1,93 m; H5 – 1,96 m; H6 – 1,96 m + pamatas 0,38 m = 2,34 m (matavimų schema nurodyta 2; 3; 4 pav.). Iš 2025 m. liepos 29 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius matyti, kad lentelėje „Privalomasis nurodymas“ yra nurodoma – „Nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę 1. Nugriauti 2025-07-29 Savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą neypatingosios kategorijos inžinerinį statinį – Tvorą, žemės sklype (unikalus. Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), šalia pastato – dvibutis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal nekilnojamojo turto registro išrašą Nr. (duomenys neskelbtini) V. F. priklausančioje žemės sklypo dalyje ir jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę“. 2026 m. vasario 18 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad privalomasis nurodymas buvo įvykdytas. „Nurodymų įvykdymo data: 2026-01-23. Pagal privalomąjį nurodymą pašalino savavališkos statybos padarinius arba statyba pagal pasikeitusius teisės aktus ar faktines aplinkybes nebelaikoma savavališka. 2026-02-17 atlikto faktinių duomenų patikrinimo metu nustatyta, kad statytoja pašalino savavališkos statybos padarinius t. y. sumažino inžinerinio statinio – Tvoros aukščio matmenis: pietinėje pusėje aukštis – 1,97 m, ties Tvoros viduriu aukštis – 1,89 m, šiaurinės Tvoros dalies aukštis – 1,93 m. Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinas – įvykdytu“.

Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek pirmojo (2025 m. birželio 30 d.), tiek antrojo (2025 m. liepos 29 d.), tiek trečiojo patikrinimo (2026 m. vasario 18 d.) metu Institucijos atstovai užfiksavo skirtingus tvoros matmenis bei trečiojo patikrinimo metu tvoros aukštis neviršijo 2 m. Pareiškėja pirmosios instancijos teisme duodama parodymus paaiškino, kad tam jog Institucijos nurodymas būtų įvykdytas, jos vyras pabaigė tvarkyti reljefą, pripylė žemių, medžio drožlių pridėjo ir užpylė skylę iš lauko pusės, už segmento. Iš jų kiemo pusės ir iš kitos pusės reljefas sutvarkytas, pripilta žemių. T. y. pareiškėjos teigimu, tvora nebuvo griaunama (teismo pastaba – kaip, kad buvo nustatyta privalomajame nurodyme) siekiant sumažinti jos aukštį, tiesiog buvo sutvarkytos žemės aplink tvorą. Duomenų, kad tvora siekiant pašalinti pažeidimus buvo griaunama, nepateikė ir Institucijos atstovai (patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl apygardos teismo įsitikinimu, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nutarime padaryta išvada, jog minėtame sklype esančios tvoros aukštis keičiamas nebuvo, o pasikeitė tik tvoros aukščio matavimai (t. y. pirmo patikrinimo metu nustatytas tvoros aukštis: H1 - 2,13 m; H2 – 2,05 m; H3 – 1,92 m. pasikeitė, nes 2026 m. vasario 18 d. buvo užfiksuotas tvoros pietinėje pusėje aukštis – 1,97 m, ties viduriu aukštis – 1,89 m, šiaurinės dalies aukštis – 1,93 m) dėl atliktų žemės grunto lyginimo darbų. Tai patvirtina ir byloje esančios nuotraukos, kuriose aiškiai užfiksuota, jog tvora yra pastatyta iš blokelių, kurių dydis yra žymiai didesnis nei aukštis, kuriuo pakito tvoros išmatavimai.

Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad siekiant išmatuoti tvorą buvo kilęs klausimas dėl to, kaip atlikti matavimus, kadangi minėtas žemės sklypas yra nelygus bei tvora buvo pastatyta ant pamato, kurio aukštis priklausė nuo nuolydžio. Pirmosios instancijos teisme liudytojas J. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad nagrinėjamu atveju atliko matavimus nuo žemiausio žemės paviršiaus. Matavo visuose trijuose tvoros taškuose, nuo tvoros pradžios, nuo namo, ties viduriu ir tvoros galu. Žemės sklypas su nuolydžiu ir jeigu pamatas yra iki 20 cm jis skaičiuojasi nuo žemės paviršiaus, jeigu virš 20 cm, tai skaičiuotųsi nuo pamato. Ėmė bendrą atstumą nuo viršaus iki pat žemės. Akte išskyrė, kad pamatas 16 cm. Tačiau iš byloje surinktų duomenų matyti, kad antro patikrinimo metu pareiškėjai atkasus žemes prie tvoros bei Institucijos atstovui atlikus pamato matavimo veiksmus buvo nustatyta, jog tvoros matavimo taškuose H1 pamatas – 0,29 m, H2 pamatas – 0,32 m, H6 – pamatas – 0,38 m, kas reiškia, jog pirmojo patikrinimo metu galimai netiksliai buvo atlikti matavimai, t. y. neatsižvelgiant į tikrąjį pamato aukštį. Kaip teisingai pastebėta skundžiamoje nutartyje, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 22.1 punkte įtvirtinta, kad skaičiuojamas aukštis nuo žemės paviršiaus. Jei dėl cokolinės dalies įrengimo atsiranda iki 0,2 m aukščių skirtumas tarp žemės paviršių, aukštis skaičiuojamas nuo žemesniojo žemės paviršiaus. Jei aukščių skirtumas didesnis kaip 0,2 m, laikoma, kad užtvara įrengiama ant atraminės sienelės ir taikomos lentelės 3.2 papunkčio nuostatos. 3.2 papunkčio nuostatos nustato, kad atraminės sienelė, kurios aukštis ≥ 0,2 iki ≤ 1 m laikytinos I grupės neypatinguoju inžinieriniu statinių. Todėl esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms dėl to, kad pačios Institucijos surinkti duomenys apie V. F. sklype esančios tvoros išmatavimus yra prieštaringi, kad pareiškėja siekdama pašalinti Institucijos konstatuotą pažeidimą nesiėmė jokių veiksmų susijusių su tvoros griovimu, tačiau trečiojo patikrinimo metu buvo nustatyta, jog tvoros aukštis neviršijo 2 m nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su Institucijos apeliaciniame skunde išdėstytu argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė STR 1.01.03:2017 nuostatas. Ta aplinkybė, jog apylinkės teismas ginčo statinio aukščio viršijimą virš 2 m ribos laikė nežymiu, nors minėtuose nuostatuose toks kriterijus nėra įtvirtintas, taip pat nesuteikia pagrindo naikinti skundžiamo nutarimo, kadangi nesant jokių objektyvių duomenų galinčių patvirtinti tai, jog tvoros aukštis buvo sumažintas griaunant visą tvorą ar jos dalį, bet nustačius, jog tvoros matmenys (aukštis) pasikeitė tik dėl atliktų skirtingų matavimų, konstatuotina, jog V. F. pastatyta tvora neviršijo 2 m aukščio ir pirmojo patikrinimo metu, tokiam statiniui nebuvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, todėl administracinio nusižengimo teisena V. F. atžvilgiu pagal ANK 351 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta pagrįstai.

Institucijos skunde nurodomi argumentai, jog savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo nuginčyti nei administracine, nei teismine tvarka, todėl juose nustatytos faktinės aplinkybės laikytinos galiojančiomis ir privalomomis, laikytini taip pat nepagrįstomis. Pastebėtina, kad aptariamuose dokumentuose pateikiama Institucijos pozicija atlikus matavimus, kurių pagrindu toliau sprendžiama, kokių veiksmų turi imtis asmuo bei asmens administracinės atsakomybės klausimas. Šiuo konkrečiu atveju, kaip jau paminėta, nebuvo nustatyta, jog pirminio patikrinimo aktu užfiksuotas tvoros aukštis buvo keičiamas ją nugriaunant, kaip nurodyta aptariamame privalomajame nurodyme, ar kitaip modifikuojant tvoros pamatą ar jos aukštį. Bylos aplinkybės patvirtina būtent tai, kad statinio statyba pirminio patikrinimo metu, kai buvo nustatyti tvoros aukščio pažeidimai, dar nebuvo baigta, matavimus atlikęs Institucijos atstovas statybos baigtumo faktą privalėjo patikrinti ne tik V. F., kuri kaip teisingai pastabėta atsiliepime į skundą ‒ nėra statybų srities specialistė, pasakymu, jog statyba baigta, bet ir galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais statinių baigtumo klausimus. Teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su skunde nurodoma pozicija, jog statinio kategorijos keitimas vien atlikus reljefo formavimo darbus po statinio įrengimo akivaizdžiai prieštarautų statinių klasifikavimo sistemos logikai ir statybos teisės normų tikslams. Pastebėtina, jog institucija nepateikė duomenų, kad tokie reljefo išlyginimo darbai buvo draudžiami, kad neatitiko teisės aktų keliamų reikalavimų. Priešingai, kaip jau paminėta, po reljefo išlyginimo darbų, nenustačius, kad tvora buvo modifikuojama, buvo nustatyta, kad statinys neviršija 2 m aukščio. Tokios aplinkybės patvirtina, kad pirminiai matavimai, kurie fiksuoti savavališkos statybos akte, buvo atlikti nebaigus visų statybos darbų bei pateikti neteisingi matavimai.

Taigi, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. kovo 31 d. nutarimas, kuriuo panaikintas Institucijos 2025 m. rugsėjo 10 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena pradėta V. F. pagal ANK 531 straipsnio 5 dalį (2024 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XIV-2622 redakcija) nutraukta, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų.

Atsiliepimu V. F. atstovė advokatė V. Gražulytė prašo priteisti iš valstybės V. F. visas patirtas išlaidas – 2 178 Eur advokato paslaugoms apmokėti bei pateikia išlaidas už advokatės suteiktas teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas) patvirtinančius dokumentus (išankstinė 2026 m. balandžio 22 d. PVM sąskaita-faktūra ir 2026 m. balandžio 24 d. SEB banko patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą).

Apygardos teismas, įvertinęs šį atsiliepime nurodytą prašymą, konstatuoja, jog nors atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimas nėra privalomas, tačiau atsiliepimo į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinį skundą surašymas ir pateikimas teismui yra viena iš pareiškėjo dalyvavimo ir savo teisių gynimo procese formų. Pažymėtina, kad ANK 666 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Taigi, skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą, kurį pateikė Institucijos atstovas, nutarta atmesti, į tai, kad V. F. atstovė advokatei V. Gražulytei bylos aplinkybės yra gerai žinomos, kadangi jis atstovavo V. F. ir pirmosios instancijos teisme, įvertinęs atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį (atsiliepimą sudaro 20 lapų) bei byloje keliamų klausimų sudėtingumą, į tai, kad apygardos teisme skundas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, prašomą priteisti proceso išlaidų sumą 2 178 Eur laiko per didele ir mažina ją iki 1000 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Administracinių nusižengimų tyrimų skyriaus vedėjos L. P. skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. kovo 31 d. nutarimą palikti nepakeistą. Priteisti V. F. iš valstybės 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.