Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje KAL1, a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, profesinio išsilavinimo, bedarbė (registruota Užimtumo tarnyboje prie SADM), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nustatytos aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti įrodymai.

Įtariamoji KAL1 ikiteisminio tyrimo metui parodė, kad kaltę pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi. Lietuvių kalbą supranta, skaityti, rašyti moka, vertėjas nereikalingas. Įtariamojo teisės jai išaiškintos. Teisė turėti gynėją jai išaiškinta, gynėjo nepageidauja. Įtarimą perskaitė, įtarimo esmė jai yra aiški ir suprantama, dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltę pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi. Priklausomybių ligų centre nesigydė. Psichikos sutrikimų neturi. Parodymus duoti sutinka. Nori parodyti, kad 2026-05-23, vakare pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus iš nevilties, nes prieš mažiau nei mėnesį atleido iš darbo ,,(duomenys neskelbtini)". Labai dėl to pergyveno, krimtosi, kad liko be darbo. Ką vartojo, gerai neatsimena, bet jai atrodo, kad degtinę, kiek išgėrė neatsimena. Bet matomai išgėrė ką turėjo, dėl to nusprendė važiuoti į parduotuvę nusipirkti alkoholio papildomai. Atsisėdo į jai priklausantį automobilį KIA ir nuvažiavo į šalia esančia parduotuvę AIBĖ. Išvažiuojant iš parduotuvės užvažiavo ant bordiūro su vienu ratu ir visa tai pamatė pravažiuojantis policijos pareigūnai. Ji nuvažiavo namo, bet nepastebėjo, kad iš paskos važiuoja policija. Jai užsukus į kiemą, vartai užsidarė automatiškai. Ji išlipo iš automobilio ir nuėjo namo. Tada pareigūnai atėjo pas ją į kambarį ir jie kalbėjo, apie ką ir kas po to vyko ji neatsimena. Nuo to laiko ji nieko neatsimena. Prisimena tik nuo 21 val., kai atvažiavo jos tėtis. Nors neatsimena kiek pripūtė, bet su alkotesterio parodymais sutinka Dėl savo veiksmų labai gailisi, tai jai buvo skaudi pamoka. Prašys teismo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Vairuotojo pažymėjimas liko pas ją namuose, pasistengs surasti ir pristatyti policijai. (1 t., b.l. 48-50).

Teismo posėdyje kaltinamoji parodė, kad supranta, kuo kaltinama. Kaltę pripažįsta. Sutinka teismui duoti parodymus. Nuvažiavo, buvo po vakarykščio gėrimo su drauge. Atsikėlė apie pietus, sėdo prie vairo, nes norėjosi išgerti, sėdo, nuvažiavo į parduotuvę, užkliuvo už bordiūro, policija ją pasivijo. Iš vakaro su drauge gėrė vyną. Nepamena laiko, per pietus, jai atrodo, važiavo. Ji tą pačią dieną gėrė, jai buvo trūkumas ir ji važiavo įsigyti dar. Laiko nežiūrėjo, jau girta buvo. Ratu užkliudė bordiūrą, policija pamatė, ji dar svyravo, bet nejautė, kad ji svyravo. Policija pamatė, kad ji užkliuvo už bordiūro, jiems kilo įtarimas. Ji įvažiavo į kiemą, uždarė vartus, atvažiavo policija ir jai davė pūsti du kartus. Greičiausiai policija matė, kad ji svyravo. Ji žino, kad padarė labai didelę klaidą, bet šovė galvon, kad dar reikia nusipirkti. Neturi priklausomybės. Kai išgeria, norisi dar, būna trūkumas. Nedažnai vartoja, ji vaikus kasdien vežioja į mokyklą, ji yra mokyklos pirmininkė, reikėdavo tai gėlių, tai dar ko nors ir ji pastoviai važinėjo. Dirbo (duomenys neskelbtini), gal mėnesį nebedirba. Iš darbo ji išėjo pati, nes alga buvo maža. Neišėjo į darbą, paskambino direktorei ir paprašė, kad padidintų algą, valė ofisus (duomenys neskelbtini), jai neapsimoka važiuoti, mašina daug kuro „valgė“, nesutiko algos padidinti ir išėjo iš darbo. Pas ją prie namų daug darbo, gėlynai, du hektarai žemės. Gyvena iš sugyventinio. Dažnai būna pas tėvus, mama serga. Vaiką į (duomenys neskelbtini) vežiodavo, nes ji lankosi pas psichologą. Labai gailisi. Prašo, kad tėtis būtų jos laiduotoju. Tėčio išsilavinimas - inžinierius. Jis dirbo kolūkyje vairuotoju ar kuo. Dabar jis pensininkas, invalidumą turi. Jis ilgai buvo dabar pas juos, gyveno. Ji dažnai su tėčiu bendrauja. Pas tėvus ji per mėnesį gal du, tris kartus būdavo. Ji ruošiasi pas tėvus važiuoti pagyventi. Sugyventinis lieka su vaikais, nes ji su juo dabar labai susipyko, jis labai piktas ant jos. Kažkiek dienų vaikus paliks, reikės mamytei padėti, nes pas ją (duomenys neskelbtini). Tėtis atvažiavo dėl jos. Sugyventinis buvo teistas, dėl to negali būti laiduotoju. Tėtis neteistas. Sutiktų lankytis pas psichologą su narkologine pakraipa (b.l.80-82).

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:

Liudytojo Armino Adomavičiaus parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus vyriausiuoju patrulio pareigose. Pagal iš anksto numatytą darbo grafiką nuo 2026-05-23 15.00 val. iki 2026-05-24 03.00 val.dirbo ekipaže V1768 su jaunesniuoju tyrėju Aivaru Stankevičiumi ir vyresniąja tyrėja Aneta Lavrinovič. 2026-05-23 apie 19.00 val. patruliuojant numatytame sektoriuje pastebėjo įtartiną baltos spalvos automobilį Kia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės pavadinimu „Aibė“. Važiuojantis automobilis sukėlė įtarimų dėl to, kad išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės, jis išvažiavo per šaligatvį. Šis manevras sukėlė įtarimą, kad šio automobilio vairuotojas gali būti neblaivus. Iš karto pradėjo važiuoti automobilio važiavimo kryptimi ir pastebėjo jį įsukant į nuosavą kiemą, adresu (duomenys neskelbtini). Privažiavus prie užsidarančių vartų, per juos pamatė, kaip iš automobilio Kia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), per priekinės kairės pusės, vairuotojo pusės duris, išlipo šviesių plaukų moteris apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) cm. ūgio, liekno kūno sudėjimo. Moteris buvo su rausvos spalvos kelnėmis ir violetinės spalvos striuke ar megztiniu. Daugiau jokių asmenų nei automobilyje, nei prie automobilio, nei kieme nebuvo. Akivaizdžiai matėsi, kad moteris buvo neblaivi, jos judesiai buvo nekoordinuoti. Pareikalavus atidaryti vartus, ši jų neatidarė, pradėjo šalintis į namo vidų. Jie su kolega A. Stankevičiumi nedelsiant lipo per tvorą, kad matytų, kad minėta moteris papildomai nevartoja alkoholinių gėrimų. Namo durų moteris neužrakino ir jie užėjo jai iš paskos bei moterį sulaikė nuosavo namo antrame aukšte. Nuo moters sklido stiprus alkoholio kvapas, ji kalbėjo nerišliai, jos judesiai buvo nekoordinuoti. Moters buvo paprašyta išeiti iš namo prie jų tarnybinio automobilio. Moteris sutiko ir priėjus prie tarnybinio automobilio jos buvo paklausta, kada paskutinį kartą ji vartojo alkoholinius gėrimus. Moters teigimu paskutinį kartą ji alkoholį vartojo 2026-05-22. Nustačius neblaivumo požymius, moteriai buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą alkotesterio pagalba. Moteris sutiko. Patikrinimai buvo atliekami alkotesteriu Drager Alcotest 6810 Nr. ARFM-0442, kuris patikrinimo metu turėjo galiojantį metrologijos patikros sertifikatą Nr. 2483606. Pirmo patikrinimo metu 2026-05-23 19.12 val. buvo nustatyta, kad jos iškvėptame ore yra 3,41 promilių etilo alkoholio koncentracija. Pagal galiojančią tvarką, 2026-05-23 19.36 val. buvo atliktas antras patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta, kad jos iškvėptame ore yra 2,34 promilių etilo alkoholio koncentracija. Kadangi prie savęs moteris dokumentų neturėjo, atėjo jos nepilnametė dukra A. J., kuri sakė tuoj atneš mamos dokumentus ir po kelių akimirkų ji juos atnešė, paaiškėjo, kad tai KAL1, patikrinus per POLIS II naršyklę, veido bruožai atitiko. Toliau bendraujant su KAL1, ji vairavimo faktą neigė ir po ilgesnio bendravimo ši prisipažino, kad automobilį vairavo ir jos teigimu sakė, kad išvažiavo pasivažinėti, šį pokalbį užfiksavo BODY kamera. Kadangi namuose buvo nepilnametė dukra, o pildant procesinius veiksmus atėjo ir kita nepilnametė dukra E. J., todėl buvo pasitelkti VTAS pareigūnai, kurie priėmė procesinius sprendimus dėl vaikų perdavimo/globojimo, kol mama išblaivės. Užėjus į namą, moteris papildomai alkoholio nevartojo, alkoholinių gėrimų akivaizdžiai nebuvo matyti. KAL1 buvo įteiktas šaukimas 2026-05-25 13.00 val. atvykti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatą adresu P. Vileišio g. 20C, Vilniuje, o automobilis Kia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Minsko pl. 21, Vilniuje. (1 t., b.l. 32-34).

2026-05-23 neblaivumo nustatymo akte nurodoma, kad KAL1 nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, eiti tiesia linija- pėda po pėdos negali. Stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą negali. Buvo atliktas tikrinimas prietaisu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0442, patikros sertifikatas Nr. 2483606. Pirmuoju tikrinimu 19:12 val. nustatytas 3,41 promilių girtumas, antruoju tikrinimu 19:36 val. nustatytas 2.34 promilių girtumas. Su tikrinimo rezultatais sutinka. (1 t., b.l. 37-38).

Iš kvito matyti, kad 2026-05-23 19:12 val. alkoholio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0442, patikros sertifikatas Nr. 2483606, KAL1 nustatytas 3,41 promilės girtumas. (1 t., b.l. 36).

Iš kvito matyti, kad 2026-05-23 19:36 val. alkoholio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0442, patikros sertifikatas Nr. 2483606, KAL1 nustatytas 2.34 promilės girtumas.(1 t., b.l. 36).

2026-05-23 Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas baltos spalvos automobilis KIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis privačiame kieme, adresu (duomenys neskelbtini). Automobilio priekinė dalis nukreipta į terasą su stogu, automobilio galinė dalis nukreipta į gatvės pusę. Apžiūrint automobilio išorę matyti apgadinimai -dešinės pusės galinės durys (įlenkimas, įbrėžimas durų apačioje), bendri naudojimo apgadinimai įvairiose automobilio dalyse. Daugiau apžiūrint automobilio išorę daugiau apgadinimų nematyti. Apžiūrint automobilio vidų, automobilis su automatine pavarų dėže, rudos spalvos sėdynės, apžiūrint automobilio priekines sėdynes, jokių daiktų nematyti, apžiūrint galines sėdynes, taip pat nematyti jokių daiktų. Daiktadėžė tuščia. Automobilio bagažinėje daiktų nematyti. Teritorija aptverta, nestebima vaizdo stebėjimo kameromis. Daugiau įvykio vietoje reikšmingų tyrimui objektų ar pėdsakų neaptikta ir nepaimta. Po apžiūros automobilis KIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN: (duomenys neskelbtini)), buvo užrakintas automobilio raktu ir priverstinai paimtas ir išvežtas į saugojimo stovėjimo aikštelę adresu Minsko pl. 21, Vilnius. (1 t., b.l. 9-17).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymos apie kelių transporto priemones matyti, kad transporto priemonė automobilis "KIA", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vin kodas (duomenys neskelbtini), registruotas KAL1 vardu. (1 t., b.l. 21).

Pagal VšĮ "Emprekis" duomenis nustatyta, kad automobilio "KIA Sorento", pasirinkti metai 2014, vidutinė kaina su PVM - 10 330 eurų. (1 t., b.l. 22).

2026-05-25 KAL1 išduotas leidimas atsiimti automobilį "KIA", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). (1 t., b.l. 29).

2026-05-23 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus tyrėjo tarnybinio pranešimo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.01-1-07324-24 pagal požymius nusikalstamos veikos numatytos LR BK 281-1 str. 1 d. dėl to kad 2026-05-23, apie 19:00 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo KAL1 automobilį „KIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,34 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais KAL1 įtariama padariusi nusikalstamą veiką numatytą LR BK 281¹ str. 1 d. (1 t., b.l. 1-3).

III.Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas žino, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip elgtis (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-132-935/2021, nutarties 31 punktas). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir baudžiamosios atsakomybės buvimui nereikalauja padarinių atsiradimo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-315-908/2020, nuosprendžio 13 punktas).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad KAL1 kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo automobilį „KIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,34 promilės etilo alkoholio koncentracija. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. KAL1 ikiteisminio tyrimo metu ir teisme prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jos nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga – neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio parodymai, tarnybiniai pranešimai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, kita vaizdinė ir rašytinė medžiaga. Aptarti duomenys, kurie 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama KAL1 objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jos kaltei pagrįsti. Teismo vertinimu, nusikalstamą veiką kaltinamoji padarė veikdama tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, jog vairuoja transporto priemonę, būdama neblaivi, suprato pavojingą šio veiksmo pobūdį ir norėjo taip veikti. Teismas, pagal byloje nustatytas aplinkybes, KAL1 veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV.Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teisme gautas kaltinamosios KAL1 ir prašymas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskiriant laiduotoju jos tėvą LUD1. Prašyme nurodyta, kad ji labai gailisi dėl to, kad vairavo automobilį neblaivi, padarė didžiausią gyvenime klaidą. Pasižada nepadaryti naujų teisės pažeidimų. Nurodė, jog yra neteista, prašo skirti laidavimą be užstato ir laiduotoju paskirti jos tėvą LUD1, kuriuo ji pasitiki, gerbia jo nuomonę ir klauso jo patarimų įvairiose gyvenimiškose situacijose (b. l. 77).

Teisme taip pat gautas LUD1 prašymas atleisti jo dukrą KAL1 nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikant užstato, nes jis gauna mažas pajamas. Jis su dukra gerai sutaria, ji klauso jo nuomonės, mano, kad galės daryti jai teigiamą įtaką, kad ji daugiau nebenusikalstų (b. l. 78).

Teismo posėdžio metu apklaustas LUD1 savo prašymą palaikė ir nurodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), dukra gyvena (duomenys neskelbtini), apie 130 km iki dukros. Per metus vidutiniškai gal 5-6 kartus į (duomenys neskelbtini) atvažiuoja. O dar būna, kad jie atvažiuoja, tai gaunasi dvigubai daugiau kartų gal. Pas dukrą jis negyveno, jis turi savo namus, o dukra pas juos taip pat negyveno paskutiniu metu. Ji nesiruošia pas juos gyventi, vaikus turi, namus turi, ko jai pas juos gyventi. Jo išsilavinimas aukštasis, Žemės ūkio akademija. Jis gyvenime dirbo inžinieriumi, paskutiniu metu sargu ir lentpjūvėje, kur papuola, ten dirba, kaime daug darbų nėra. Policija jam vakare paskambino, kad sustabdė dukrą ir jis atvažiavo. Vaikų teisės atvažiavo, reikėjo prižiūrėt vaikus, kol ji išgėrusi. Gal vartoja alkoholį dukra, kaip visi, gal. Kartu negyvena, iš kur gali matyti. Dažnai telefonu šnekasi, pagrinde mama su ja šneka, jis sėdi kartu, girdi ką kalba, pataria, ką pasakyti. Jo žmonos neapgausi, ji iš žodžio supranta ar dukra išgėrusi, ar su vaikais susipykusi. Jo žmona ligonė, ką tik po operacijos, kam jai nervuotis, be to kaip ji važinės pas dukrą, negali būti žmona laiduotoja. Dėl šio įvykio jis kaip vaikystėje išbarė dukrą, net necenzūrinių žodžių vartojo, kai sužinojo. Dukra apgailestavo, jautėsi kalta. Jam rodos, kad jai gana vienos pamokos, visus sunervino, vaikai nerimauja, vaikų gaila. Mašina dukros. Kažką su žmona kalbėjo dukra apie išėjimą iš darbo (duomenys neskelbtini), bet jis nežino tiksliai. Teistas jis nebuvo, politikoje nedalyvavo, yra linkęs laikytis įstatymų ir moralinių normų (b.l.82-83).

Kaltinamoji ir jos gynėjas teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prokurorė, teisme pasisakydama dėl galimybės taikyti laidavimo institutą, nurodė, kad laidavimui viena iš sąlygų yra pagrindai manyti, kad ateityje daugiau nusikalstamų veikų kaltinamoji nedarys. Tačiau prokurorės būtent šitas punktas neįtikino. Pasak prokurorės, kaltinamoji KAL1 bandė įrodyti teismui, kad ji neturi problemų su alkoholio vartojimu, davė nenuoseklius ir nenuoširdžius parodymus, jos ir tėčio duoti parodymai tarpusavyje neatitiko. Vertinant laiduotoją, prokurorė išreiškė abejonę, ar jis gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, nes jį su dukra skiria didelis atstumas, tėtis nežino tokių aplinkybių, kad ji ruošiasi pas jį gyventi, kelis kartus bendrauti per metus ar pokalbių telefonu nepakanka. Taip pat jam nėra žinoma apie dukros darbines funkcijas. Prokurorė prašė laidavimo instituto netaikyti, o skirti arešto bausmę, jos vykdymą atidedant, paskiriant įpareigojimus ir draudimus bei taikant baudžiamojo poveikio priemones.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nurodo pagrindines sąlygas, kurioms esant galima asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, jeigu asmuo: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 4 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gegužės 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176-303/2018, 14 punktas). Be to, formuojamoje teismų praktikoje taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184-697/2019, 5 punktas).

Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, šiuo atveju yra ne visos įstatyme numatytos sąlygos laidavimo instituto taikymui. Vertindamas kaltinamosios asmenybės pavojingumą, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltinamosios antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltinamosios gyvenimo būdo bei jos ankstesnio elgesio padarinys. KAL1 kaltinama vieno nesunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 3 dalis), numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, nurodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Nors kaltinamoji praeityje neteista, (b. l. 56-59), administracine tvarka bausta vieną kartą už nusižengimą, kuris nelaikytinas šiurkščiu, visgi remiantis byloje ištirtų įrodymu visuma, teismas negali daryti išvados, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų. Teismo posėdyje duodama parodymus kaltinamoji paaiškino, kad ji buvo „po vakarykščio“, jai norėjosi dar išgerti alkoholio, išgėrusi ji jautė alkoholio trūkumą ir sėdo vairuoti automobilį, važiavo nusipirkti dar alkoholio. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji parodė išgyvenusi dėl to, kad ji buvo atleista iš darbo (duomenys neskelbtini), todėl pavartojo alkoholio, bet teisme ji tvirtino, kad nebuvo atleista iš darbo, o išėjo pati, nes jai nepadidino atlyginimo. Tokie prieštaringi kaltinamosios parodymai dėl alkoholio vartojimo priežasties ir aplinkybių kelia pagrįstų abejonių jos nuoširdumu, nusikalstamo poelgio atsitiktinumu, o kaltinamosios posėdyje išdėstyta pozicija apie norą alkoholio vartoti dar ir dar, vartoti alkoholį „po vakarykščio“ indikuoja apie jos galimą priklausomybę nuo alkoholio, kurią ji teisme atkakliai neigė. Kaltinamosios elgesys teisme ir jos parodymai neleidžia daryti išvados, kad ji yra pakankamai sąmoninga, brandi asmenybė, nusikaltusi atsitiktinai ir ateityje nedarys nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų.

Sprendžiant klausimą, ar yra teismo pasitikėjimo vertas laiduotojas, galintis daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, kad ji ateityje nenusikalstų, sutiktina su prokurorės nuomone, kad teisme apklaustas LUD1 davė skirtingus parodymus nei jo dukra, t. y. kaltinamoji: nors kaltinamoji teigė, kad tėtis po nagrinėjamo įvykio gyveno pas juos namuose, šis teisme tokią aplinkybę paneigė; nors kaltinamoji teigė artimiausiu metu vyksianti gyventi pas tėvus į (duomenys neskelbtini), siekdama pagrįsti galimybę artimai bendrauti su galimu laiduotoju, LUD1 teisme nurodė apie tokius dukters ketinimus nežinantis, priešingai nei dukra, teigė su ja pasimatantis tik keletą kartų per metus, o dėl bendravimo telefonu su dukra taip paaiškino, kad daugiau bendrauja kaltinamosios mama. LUD1 nežinomos dukters darbo santykių nutraukimo aplinkybės, jų gyvenamosios vietos nutolusius per 130 kilometrų. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad tarp siūlomo laiduotojo LUD1 ir kaltinamosios neegzistuoja glaudus tarpusavio ryšys, juos skiria didelis atstumas, bendravimas nėra dažnas, todėl teismo vertinimu, LUD1 negalės daryti kaltinamajai teigiamos įtakos, kad ji daugiau nedarytų nusikaltimų ir laikytųsi įstatymų.

Įvertinus paminėtą, teismas daro išvadą, kad kaltinamosios atžvilgiu laidavimo institutas negali būti taikomas, todėl jai skirtina bausmė.

V.Bausmės skyrimas.

Skiriant bausmę KAL1 teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta veika nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis: KAL1 nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, augina vaikus, administracine tvarka bausta, neteista.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus paminėtas aplinkybes, taip pat tai, kad kaltinamoji nedirba, neturi pajamų, be kita ko, augina vaikus, kuriems išlaikyti reikalingos lėšos, jai neskirtina bauda, todėl teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skyrus kaltinamajai straipsnio sankcijoje numatytą ir prokurorės prašomą 45 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina trečdaliu ir skirtina 30 parų arešto bausmė.

Atsižvelgiant į ją charakterizuojančius duomenis, į tai, kad ji augina vaikus, anksčiau neteista, jos atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtinas 8 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 22 iki 6 val., dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje.

VI.Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas.

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamas veikas. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės, turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismas, spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajai KAL1, įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamoji padarė faktiškai naudodamasi šia teise, vairavo transporto priemonę, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos iškvėptame ore buvo 2,34 promilės etilo alkoholio koncentracija. KAL1 veiksmai, t. y. vairavimas esant neblaiviai, pasireiškė dideliu pavojingumu ir kėlė pavojų ne tik jai pačiai, bet ir kitiems eismo dalyviams, ji rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe. Tai, kad nagrinėjamu atveju nekilo eismo įvykis, nebuvo sužaloti pėstieji ar nebuvo apgadintas joks turtas ir pavyko išvengti kitų skaudžių pasekmių, vertintina tik kaip laimingas atsitiktinumas, kadangi kaltinamosios vairuojamą automobilį pastebėjo policijos pareigūnai. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamosios padaryta nusikalstama veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles. Teismo vertinimu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamosios asmenybę charakterizuojantys duomenys sudaro pagrindą kartu su bausme kaltinamajai paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dviejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2026 m. gegužės 25 d. (b. l. 51 – 52).

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. KAL1 nusikalstamą veiką padarė naudodama transporto priemonę – automobilį „KIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės kaltinamoji negalėtų padaryti jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl ši transporto priemonė pripažintina nusikalstamos veikos padarymo priemone.

BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Bylos duomenimis, automobilis „KIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso kaltinamai KAL1 (b.l. 20), todėl jis konfiskuotinas.

BK 72⁵ straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas, atsižvelgdamas į bylos medžiagą, t. y. į tai, jog, kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konstatuoja, kad dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose yra skirtinas, įpareigojant tai padaryti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VII.Kiti su nuosprendžiu susiję klausimai.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto KAL1, gim. (duomenys neskelbtini) m., vardu) paėmimas (b. l. 53 – 64) – panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), išduotu KAL1, gim. (duomenys neskelbtini) m., vardu (prisegtas prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas jį išdavusiai įstaigai – AB „Regitra“.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl apskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų kaltinamosios gynybai – 175 eur ir prašo jas priteisti iš kaltinamosios. Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ir gynėjas advokatas Aleksandr Palamarčuk kaltinamajai buvo paskirtas ne dėl kaltinamosios noro, o dėl imperatyvios LR BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatos, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paskirtas 2026-05-25 nutarimu nuo 2026-05-25 iki 2026-11-25 KAL1 priklausančiam automobiliui KIA SORENTO, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr: (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti (1 t., b.l. 23-24), paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

KAL1 pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, ir skirti KAL1 30 (Trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, KAL1 paskirtos bausmės vykdymą atidėti 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 22 iki 6 val., dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, KAL1 skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant tai padaryti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto KAL1, gim. (duomenys neskelbtini) m., vardu (prisegtas) paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, paskirtą 2026-05-25 nutarimu KAL1, a/k (duomenys neskelbtini) priklausančiam automobiliui KIA SORENTO, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr: (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti, palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą KAL1, gim. (duomenys neskelbtini) m., vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti jį išdavusiai įstaigai – AB „Regitra“.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 175 eur (Vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų) priteisimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.