Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. J. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas S. J. K. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo senelis S. K., gim. (duomenys neskelbtini) (dokumentuose ir (duomenys neskelbtini)) Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis.

Paaiškina, kad siekdamas surinkti dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjo senelis iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos valstybės archyvus. Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2019 m. liepos 10 d. išdavė pažymą Nr. R4-1819 „Dėl duomenų apie S. K. pateikimo“. Pažymoje nurodyta, kad dokumentų, patvirtinančių, kad S. (S., S., Š., Š.) K. (K., K., K.), E. (A.) sūnus, gim. (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. gyveno Lietuvoje, Zarasų m., dokumentų apie jam išduotus vidaus arba užsienio pasus, pačių pasų bei dokumentų apie Lietuvos Respublikos pilietybės netekimą (nustojimą), pagal pateiktus duomenis, archyve saugomuose fonduose nerasta. Pažymoje taip pat nurodoma, kad Zarasų miesto savivaldybės archyviniame fonde, miesto valdybos išduotų vidaus pasų registracijos knygoje įrašyti: K. S., gyv. (duomenys neskelbtini), 1920 m. rugsėjo 15 d. gavęs vidaus pasą Nr. (duomenys neskelbtini); C. L. K., gyv. (duomenys neskelbtini), 1921 m. spalio 31 d. gavusi vidaus pasą Nr. (duomenys neskelbtini); skiltyje,, Keli asmenys į pasą įrašyti“ įrašyta ,,3“ (asmenys neįvardinti); S. K., gyv. (duomenys neskelbtini), 1921 m. spalio 31 d. gavęs vidaus pasą Nr. (duomenys neskelbtini).

Kauno regioninis valstybės archyvas 2024 m. balandžio 9 d. išdavė pažymą Nr. V10-930 „Dėl pilietybės“, kurioje nurodoma, jog archyve saugomuose 1919 – 1940 metų Kauno miesto savivaldybės ir jos skyrių dokumentų fonduose duomenų apie S. (S./Š./Š./S.) K. (K./K.), gim. (duomenys neskelbtini), ir C. (K.) L. (L.) K. (K./K.) M. (M.), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenimą Lietuvoje ir pilietybę iki 1940 metų pagal pateiktus duomenis nerasta. Šio laikotarpio Zarasų apskrities įstaigų dokumentai Kauno regioniniame valstybės archyve nesaugomi.

Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2024 m. gegužės 23 d. atsakyme „Dėl archyvo pažymos apie gimimą“ nurodyta, kad Lietuvos valstybės istorijos archyvas Zarasų žydų bendruomenės 1908 – 1912 metų metrikų knygų saugoti negavo, todėl išduoti archyvo pažymos apie S. (S., Š., Š., S.) K. (K., K.), E. (E., A.) sūnaus gimimą negali.

Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2024 m. gegužės 23 d. atsakyme „Dėl archyvo pažymos apie santuoką“ nurodoma, kad Lietuvos valstybės istorijos archyvas Zarasų žydų bendruomenės 1900 – 1908 metų metrikų knygų saugoti negavo, todėl išduoti archyvo pažymos apie pareiškėjo prosenelių E. (A.) K. (K., K.) ir C. (C., K.) L. (L.) M. (M.) santuoką negali.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2025 m. rugsėjo 18 d. išdavė pažyma Nr. R4-4249 „Dėl C. L. K. pilietybės ir gyvenimo Lietuvoje“ kurioje nurodyta, kad daugiau žinių, patvirtinančių, kad C. – L. (L., C. L., K. L.) K. (K., K., K.) gyveno Zarasuose (buv. Ežerėnuose) ir buvo Lietuvos Respublikos pilietė, jos asmens dokumentų vidaus arba užsienio pasui gauti, pačių pasų arba jų registracijos kortelių bei dokumentų, patvirtinančių, kad ji iki 1940 m. birželio 15 d. neteko (nustojo) Lietuvos Respublikos pilietybės, pagal pateiktus duomenis, archyve saugomuose fonduose nerasta. Pažymoje taip pat nurodyta, kad Lietuvos gyventojų surašymo iki 1940 m. dokumentai į archyvą saugojimui neperduoti.

Kadangi aukščiau nurodytų bei kitų pareiškėjo turimų dokumentų Migracijos departamentui nepakako nustatyti, kad pareiškėjo senelis iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, bei priimti sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pareiškėjui atkūrimo, pareiškėjas neturi kitų galimybių ne teismo tvarka patvirtinti fakto, kad jo senelis S. K., gim. (duomenys neskelbtini) (dokumentuose ir (duomenys neskelbtini)) Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis.

Nurodo, kad aplinkybes, liudijančias, kad pareiškėjo senelis S. K., gim. (duomenys neskelbtini) (dokumentuose ir (duomenys neskelbtini)) Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, pareiškėjas grindžia žemiau nurodytais įrodymais ir jų tarpusavio ryšiu.

Kartu su 2025 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma Nr. R4-4249 „Dėl C. L. K. pilietybės ir gyvenimo Lietuvoje“ gauta Kauno apskrities viršininko archyviniame fonde, grįžtančiųjų iš užsienio klausimo lapų byloje esančio 1921 m. liepos 21 d. klausimo lapo Nr. 9289 ir Zarasų miesto savivaldybės archyviniame fonde, Ežerėnų miesto valdybos pasų išdavimo 1920 – 1927 m. registracijos knygoje esančio 1921 m. įrašo kopijos. 1921 m. liepos 21 d. klausimo lape nurodyta, kad J. K., kurio tėvo vardas buvo E., gimė (duomenys neskelbtini), jo pavaldybinė (pilietybė) – Lietuvos. Klausimo lape nurodyta, kad J. K. šeimos sudėtis – motina L. (45 metų amžiaus), broliai S. (16 metų), S. (13 metų) (pareiškėjo senelis), sesuo M. (10 metų) ir senelė C. (75 metų). Ežerėnų miesto valdybos pasų išdavimo 1920 – 1927 metų registracijos knygoje nurodyta pareiškėjo prosenelė C.-L. K.. Dokumente taip pat nurodyti pareiškėjo senelio broliai S. K. ir J. K., gavę Lietuvos Respublikos pasus. Pareiškėjo senelio sesers M. K. paraiškoje dėl natūralizacijos liudijimo nurodoma, kad M. K. gimė (duomenys neskelbtini), kad jos pilietybė – Lietuvos, tėvai – A. K. ir L. K. (mergautinė pavardė M.). Dokumente nurodyta, kad M. K. į Pietų Afrikos Sąjungą atvyko 1922 m. sausio 22 d. per Keiptauno uostą. Pateiktų dokumentų visuma patvirtina, kad pareiškėjo senelis S. K. (taip pat žinomas kaip S. K.) gimė (duomenys neskelbtini). Lietuvos centrinio valstybės archyvo duomenys patvirtina, kad pareiškėjo senelio motinai C. L. K. (vėliau žinomai kaip L. K. (C. L. K.) 1921 metais buvo išduotas Lietuvos Respublikos užsienio pasas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo senelis 1921 metais buvo nepilnametis, pareiškėjo senelis kaip ir jo motina laikytinas Lietuvos Respublikos piliečiu (1919 m. sausio 9 d. Laikinojo įstatymo apie pilietybę 1 straipsnio 4 punktas).

Migracijos departamento sprendimas, kuriame konstatuota, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, yra Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje numatytas pagrindas kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tačiau tai nėra įrodymas, kad negalima kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negalima ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Toks sprendimas yra priimamas tik pagal Migracijos departamentui pateiktus dokumentus. Pažymėjo, kad pareiškėjo pareiškimo priedas Nr. 16 yra 2026 m. sausio 16 d. dokumentas, kuris minėtame Migracijos departamento sprendime negalėjo būti įvertintas, todėl negalima būtų teigti, kad pareiškėjas laikėsi ikiteisminės prašymo nagrinėjimo ne teisme tvarkos.

Lietuvos valstybiniuose archyvuose nėra dokumentų, kurie patvirtintų, kad S. K. ir jo tėvai turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos vidaus pasas C. L. K. buvo išduotas 1921 m. spalio 31 d., t. y. praėjus keliems mėnesiams nuo pareiškėjo prosenelės C. K. išvykimo iš Lietuvos į Pietų Afriką, t. y. 1921 m. liepos 22 d., o apie išduotą Lietuvos Respublikos užsienio pasą duomenų nėra. Remiantis pateiktais dokumentais nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos Respublikos vidaus pasas buvo išduotas pareiškėjo prosenelei arba, kad C. K. ir C. L. K. yra tas pats asmuo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas S. J. K. Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Prašymą jo nagrinėjimo metu pareiškėjas grindė tuo, kad jis yra S. K., gim. (duomenys neskelbtini) (dokumentuose ir (duomenys neskelbtini)) Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę ir išvykusio iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., vaikaitis.

2025 m. lapkričio 5 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 25S238429 dėl pareiškėjo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Sprendime Migracijos departamentas konstatavo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjo senelis S. K., gim. (duomenys neskelbtini) (dokumentuose ir (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)) Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, kadangi pateikti dokumentai nepatvirtina, kad C. L. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai 1921 m. spalio 31 d. buvo išduotas Lietuvos Respublikos vidaus pasas, yra pareiškėjo senelio motina arba, kad C. K. ir C. L. K. yra tas pats asmuo.

Sprendime Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjo senelis yra S. K., gim. (duomenys neskelbtini) (dokumentuose ir (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)) Lietuvoje, kurio tėvo vardas – A., o motinos – L. Pareiškėjo senelio S. K. gimimo vieta Pietų Afrikos institucijų išduotuose dokumentuose nurodyta ,,(duomenys neskelbtini)“ arba ,,(duomenys neskelbtini)”, o tėvai A. ir L., tačiau dokumento apie jo gimimo faktą Lietuvoje bei žinių apie jo tėvus iš Lietuvos archyvų nėra nepateikta. Iš Soutamptono vykstančių laivų keleivių sąraše nurodyta, kad C. K. ((duomenys neskelbtini) m.), kilusi iš Lietuvos, 1921 m. liepos 22 d. laiviu „Balmoral Castle“ išvyko į Pietų Afriką su S. ((duomenys neskelbtini) m.), tačiau nėra duomenų (informacijos), apie tai, koks buvo šeiminis ryšys tarp šiuo laivu keliavusios C. K., (duomenys neskelbtini) m., ir S. K., (duomenys neskelbtini) m. Be to, nepateikti kiti dokumentai, patvirtinantys, kada pareiškėjo senelis atvyko į Pietų Afriką, nes turimi duomenys patvirtina tik faktą apie pareiškėjo senelio natūralizaciją Pietų Afrikoje 1936 m. lapkričio 25 d. bei (duomenys neskelbtini) Pietų Afrikoje gimusį sūnų M. C. (pareiškėjo tėvą). Todėl negalima teigti, kad keleivių sąraše minimas S. K. yra pareiškėjo senelis. Nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjo senelis S. K. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, kadangi pateikti dokumentai nepatvirtina, kad C. L. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai 1921 m. spalio 31 d. buvo išduotas Lietuvos Respublikos vidaus pasas, yra pareiškėjo senelio motina. Nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjo prosenelė L. K., gim. (duomenys neskelbtini), kurios tėvai – C. ir L. M., L. M. (tėvavardis – L.), gim. (duomenys neskelbtini), taip pat C. K., kuri būdama (duomenys neskelbtini) metų 1921 m. liepos 22 d. išvyko į Pietų Afriką, ir C.-L. K., 1921 m. spalio 31 d. gavusi Lietuvos Respublikos vidaus pasą, yra vienas ir tas pats asmuo. Lietuvos archyvuose nėra duomenų apie L. K. (M.) gimimą ir santuoką, taip pat nepateikti jokie Pietų Afrikos kompetentingų institucijų išduoti dokumentai, patvirtinantys, kad pareiškėjo prosenelė keitė vardą ir pavardę. Duomenys apie tai, kad pareiškėjo prosenelė gimusi Lietuvoje ir kad jos tėvų pavardė buvo M., nurodyti ne oficialiuose Pietų Afrikos išduotuose asmens ar civilinės būklės aktų registracijos dokumentuose, o tik suinteresuotų asmenų teiktose paraiškose (pranešime apie mirtį) bei Žydų religinės bendruomenės sudarytuose dokumentuose (C. K. pažyma), kuriuose nenurodytas tokių duomenų pirminis šaltinis. Lietuvos Respublikos vidaus pasas C. L. K. buvo išduotas 1921 m. spalio 31 d., t. y. praėjus keliems mėnesiams nuo pareiškėjo prosenelės C. K. išvykimo iš Lietuvos į Pietų Afriką, t. y. 1921 m. liepos 22 d., o apie išduotą Lietuvos Respublikos užsienio pasą duomenų nėra. Remiantis pateiktais dokumentais nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos Respublikos vidaus pasas buvo išduotas pareiškėjo prosenelei arba, kad C. K. ir C. L. K. yra tas pats asmuo.

Pagal Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikos ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 1 dalyje nurodyti asmenys Lietuvos Respublikos pilietybę gali atkurti, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės netaikomas asmenims, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ar 4 punktą gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai. Pilietybės įstatymo 7 straipsnis nustato atvejus, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali kartu būti ir kitos valstybės pilietis, t. y. jei atitinka bent vieną iš šių sąlygų: yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. (2 punktas), yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. (3 punktas), yra šio straipsnio 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis (4 punktas). Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., yra iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 m. birželio 15 d. išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją. Pagal Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalį – tai iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis.

Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas S. J. K. gimė (duomenys neskelbtini). Jo tėvas yra M. C. K., kuris gimė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvo M. C. K. tėvai (pareiškėjo seneliai iš tėvo pusės) yra C. S. L. ir S. K., kurio gimimo vieta nurodoma (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktas S. K. pasas, kuriame nurodyta pareiškėjo senelio gimimo valstybės vieta (duomenys neskelbtini). Pranešime apie S. K. mirtį nurodoma, kad S. K., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė 2003 m. gruodžio 3 d. Plumstgade, Keipte. Jo vaikai - I. L. K., I. B. E. (gimusi K., M. C. K. (pareiškėjo tėvas). Taip pat pareiškėjo senelio tėvas buvo A. K., motina L. K.. Pareiškėjo senelio motinos L. K. pranešime apie mirtį nurodyta, kad L. K. gimimo vieta ir pilietybė (duomenys neskelbtini), Sąjungos pilietė. Santuokos sudarymo vieta nurodoma (duomenys neskelbtini), vaikai - J. K., S. K., S. K. (pareiškėjo senelis), M. S. (gimusi K.). Šios aplinkybės nustatytos iš į bylą pateiktų pareiškėjo ir pareiškėjo tėvo M. C. K. gimimo liudijimų duomenų, išduotų Pietų Afrikos Respublikos Vidaus reikalų departamento, į bylą pateiktos S. K. P. Afrikos Respublikos tapatybės dokumento pagrindinio lapo kopijos, pranešimo apie S. K. ir L. K. mirtį.

Byloje taip pat pateiktas pareiškėjo senelio sesers M. K. prašymas išduoti natūralizacijos liudijimą, kuriame nurodyta, kad jos gimimo vieta yra (duomenys neskelbtini).

Remiantis Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalimi, dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: 1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; 2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; 3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; 4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; 5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 5 dalį, jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai. Vadovaujantis Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalimi, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka.

Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas Sprendime, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, konstatavo, jog nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos piliečio, tokį statusą turėjusio iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonis, kadangi pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pareiškėjo prosenelė L. K. (pareiškėjo senelio motina), kuri būdama (duomenys neskelbtini) metų 1921 m. liepos 22 d. išvyko į Pietų Afriką, ir C.-L. K., 1921 m. spalio 31 d. gavusi Lietuvos Respublikos vidaus pasą, yra vienas ir tas pats asmuo. Migracijos departamentas remiasi Soutamptono vykstančių laivų keleiviu sąrašu, kuriame nurodyta, kad C. K. ((duomenys neskelbtini) m.), kilusi iš Lietuvos, 1921 m. liepos 22 d. laiviu „Balmoral Castle“ išvyko į Pietų Afriką su S. ((duomenys neskelbtini) m.), tačiau nėra duomenų (informacijos), apie tai, koks buvo šeiminis ryšys tarp šiuo laivu keliavusios C. K., (duomenys neskelbtini) m., ir S. K., (duomenys neskelbtini) m. Be to, nepateikti kiti dokumentai, patvirtinantys, kada pareiškėjo senelis atvyko į Pietų Afriką, nes turimi duomenys patvirtina tik faktą apie pareiškėjo senelio natūralizaciją Pietų Afrikoje 1936 m. lapkričio 25 d. bei (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų M. C. (pareiškėjo tėvą). Taip pat Sprendime nurodyta, kad Lietuvos archyvuose nėra duomenų apie L. K. (M.) gimimą ir santuoką, taip pat nepateikti jokie Pietų Afrikos kompetentingų institucijų išduoti dokumentai, patvirtinantys, kad pareiškėjo prosenelė keitė vardą ir pavardę. Duomenys apie tai, kad pareiškėjo prosenelė gimusi Lietuvoje ir kad jos tėvų pavardė buvo M., nurodyti ne oficialiuose Pietų Afrikos išduotuose asmens ar civilinės būklės aktų registracijos dokumentuose, o tik suinteresuotų asmenų teiktose paraiškose (pranešime apie mirtį) bei Žydų religinės bendruomenės sudarytuose dokumentuose (C. K. pažyma), kuriuose nenurodytas tokių duomenų pirminis šaltinis.

Vertindamas šiuos Migracijos departamento argumentus, teismas pažymi, kad pareiškėjas šioje byloje prašo nustatyti faktą, kad jo senelis S. K., gim. (duomenys neskelbtini) (dokumentuose ir (duomenys neskelbtini)) Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis. Šiai aplinkybei nustatyti, teismo vertinimu, pakanka byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių jau byloje nustatytas aplinkybes.

Pateiktų dokumentų visuma patvirtina, kad pareiškėjo senelis S. K. (taip pat žinomas kaip S. K.) gimė (duomenys neskelbtini), 1909 m. sausio 22 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo duomenys patvirtina, kad pareiškėjo senelio motinai C. L. K. (vėliau žinomai kaip L. K. (C. L. K.) 1921 metais buvo išduotas Lietuvos Respublikos užsienio pasas.

Byloje pateiktas Kauno apskrities viršininko archyviniame fonde, grįžtančiųjų iš užsienio klausimo lapų byloje esančio 1921 m. liepos 21 d. klausimo lapo Nr. 9289 ir Zarasų miesto savivaldybės archyviniame fonde, Ežerėnų miesto valdybos pasų išdavimo 1920 - 1927 m. registracijos knygoje esančio 1921 m. įrašo kopijos, netiesiogiai patvirtina, kad C. – L. (L., C. L., K. L.) K. (K., K., K.) gyveno Zarasuose (buv. Ežerėnuose) ir buvo Lietuvos Respublikos pilietė, kuri kartu su pareiškėjo seneliu K. S. ir pareiškėjo senelio broliais S. K. ir J. K. 1921 m. liepos 22 d. laiviu „Balmoral Castle“ išvyko į Pietų Afriką.

Teismo vertinimu, Migracijos departamento reikalavimas pareiškėjui pagrįsti apie tai, koks šeiminis ryšys tarp šiuo laivu keliavusios C. K. ir S. K., yra nepagrįstas, nes pareiškėjui, siekiančiam įrodyti, kad jo senelis iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, pakanka pateikti įrodymus, pakankamus nustatyti aplinkybę, kad jo seneliui buvo išduotas Lietuvos Respublikos užsienio pasas ir Lietuvos Respublikos pilietybė jam iki 1940 m. birželio 15 d. nebuvo atimta. Šias aplinkybes pareiškėjas, kaip nustatyta, įrodė.

Vien tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kada pareiškėjo senelis atvyko į Pietų Afriką, nesudaro pakankamo pagrindo abejoti, kad pareiškėjo senelis, kartu su savo motina ir broliais laivu išvyko iš Lietuvos.

CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Pareiškime, be kitų duomenų, turi būti nurodomi įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti (CPK 447 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Migracijos departamentas atsiliepime akcentuoja tai, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Tokiais trūkstamais įrodymais Migracijos departamentas įvardija pareiškėjo susirašinėjimą su Pietų Afrikos Respublikos institucijomis ir/ar valstybiniais archyvais. Teismas šį suinteresuoto asmens argumentą pripažįsta nepagrįstu, deklaratyviu.

Migracijos departamentas, atsiliepimą šioje byloje grįsdamas tokia aplinkybe, taip ir neįvardija kokius faktus patvirtinančių dokumentų negalimumą gauti ar atkurti pareiškėjas turėjo grįsti Pietų Afrikos Respublikos institucijų ir/ar archyvų išduotais dokumentais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo senelis S. K., gim. (duomenys neskelbtini) (dokumentuose ir (duomenys neskelbtini)) Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis. Todėl būtent Lietuvos Respublikos valstybės, o ne Pietų Afrikos Respublikos archyvuose pareiškėjas pagrįstai ieškojo dokumentų, patvirtinančių, kad iki 1940 m. birželio 15 d. jo senelis buvo Lietuvos Respublikos pilietis ir įrodymus, liudijančius negalėjimą juos gauti, pateikė teismui.

Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo pareiškimą ir nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo senelis S. K., gim. (duomenys neskelbtini) (dokumentuose ir (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis (CPK 444 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 442 straipsnio 1 dalimi, 444 – 448 straipsniais, teismas

nutaria:

tenkinti pareiškimą. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo S. J. K., gim. (duomenys neskelbtini), senelis S. K., gim. (duomenys neskelbtini) (dokumentuose ir (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjo S. J. K., gim. (duomenys neskelbtini), teisei į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą įgyvendinti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.