- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-10
- Bylos Nr.
- AN2-249-1036/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00024-2026-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas (pran.)
- Pareiškėjas
- G. S.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Povilanskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. kovo 24 d. nutarties, kuria G. S. skundas netenkintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2026 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 87-ANR_N-27-2026 (toliau – ir Institucijos nutarimas) A. M. atžvilgiu administracinė teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 486 straipsnio 1 dalį nutraukta. Pareiškėjas G. S., nesutikdamas su Institucijos nutarimu ir prašydamas jį panaikinti, pateikė skundą pirmosios instancijos teismui. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. kovo 24 d. nutartimi (toliau – ir Skundžiama nutartis) G. S. skundas netenkintas. Skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad Institucijos atliktas bylos įrodymų vertinimas esminių trūkumų neturi, įvertintos visos turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti aplinkybės ir jos nustatytos remiantis įstatymo nustatyta tvarka surinktų duomenų, teismo pripažintais įrodymais, visuma, ir įrodymų visuma pagrįstos, motyvuotos išvados, kad A. M. veiksmuose nėra ANK 486 straipsnio 1 dalies (lindynės laikymas) sudėties.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai
Vilniaus apygardos teisme gautas G. S. (toliau – ir apeliantas) apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. kovo 24 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Skunde nurodoma, kad Skundžiama nutartis yra neteisėta ir naikintina dėl esminių procesinių pažeidimų, kurie užkirto kelią teisingam bylos išnagrinėjimui. O būtent, pažeista teisė į žodinį nagrinėjimą, kadangi byla išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nors pagal galiojančią ANK 630 straipsnio 1 dalį, apylinkės teismas administracinio nusižengimo bylą privalo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Žodinis procesas yra būtinas siekiant užtikrinti tiesioginį įrodymų tyrimą ir suteikti asmeniui teisę būti išklausytam. Teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pereiti prie rašytinio proceso, nes nebuvo išpildyta nė viena ANK 630 straipsnio 3 dalyje numatyta sąlyga, t. y. G. S. nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką; asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn kaltės nepripažino ir nebuvo prašoma bylos nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Kadangi pirmosios instancijos teismas neinformavo G. S. apie skundo priėmimą, paskirtą teisėją ir nagrinėjimo datą, iš jo buvo atimta fundamentali procesinė teisė pareikšti nušalinimą teisėjui (jei tam būtų pagrindas) bei pateikti papildomus paaiškinimus. Šis grubus procesinis pažeidimas atėmė iš pareiškėjo galimybę pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, t. y. pareikšti nušalinimus; būti išklausytam; pateikti prašymus teismui; pateikti bylai naujų įrodymų; kviesti liudytojus; teikti, teismui paaiškinimus; užduoti klausimus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui; užduoti klausimus administracinę bylą tyrusiam pareigūnui. Tokiu būdu buvo pažeistas rungimosi principas bei asmens teisė į teisingą procesą (Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). G. S. vertinimu, tokie šiurkštūs proceso pažeidimai neleidžia laikyti priimto sprendimo teisėtu ir pagrįstu, todėl byla privalo būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme užtikrinant bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Taip pat teigiama, kad nors Skundžiamoje nutartyje A. M. vykdoma veikla įvardijama kaip teisėta ir legali, tačiau apylinkės teismas nenurodė kokiais byloje esančiais dokumentais grindė savo išvadą. Pažymima, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių veiklos registraciją, verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą, nėra privalomų higienos pasų ar priešgaisrinės saugos patikros dokumentų, kas nors iš dalies galėtų patvirtinti veiklos legalumą. Veikla buvo vykdoma pagalbiniuose ūkio paskirties patalpose, kuriose poilsio ir apgyvendinimo paslaugos yra draudžiamos. Taip pat pirmosios instancijos teismas ignoravo pareiškėjo 2026 m. sausio 21 d. pranešimą. Policijos pareigūnai atliekantys bylos tyrimą pateikė įvairias užklausas, kurios skunde įvardijamos, tačiau pirmosios instancijos teismas savo išvadomis tik patvirtino, kad Institucija priėmė šališką ir dokumentais nepagrįstą nutarimą, o pats teismas nesigilino į bylos medžiagą ir tiesiog perrašė Institucijos nutarime išdėstytas ir dokumentais nepatvirtintas aplinkybes.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas atsiliepimu prašo Skundžiamą nutartį, kaip teisėtą ir pagrįstą, palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo laikydamasis ANK nuostatų, įvertino administracinio nusižengimo bylą, skundo argumentus, Institucijos pateiktą medžiagą ir priėmė motyvuotą sprendimą. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su priimta nutartimi, nesudaro pagrindo teigti, jog buvo pažeistos proceso taisyklės. Kartu pažymima, jog nepagrįsti skundo argumentai apie tai, kad Skundžiama nutartis yra šališka ar neobjektyvi. Iš Skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino tiek pareiškėjo nurodytas aplinkybes, tiek administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios Institucijos surinktus duomenis, ir aiškiai nurodė, jog byloje nepakako objektyvių ir neabejotinų duomenų administracinio nusižengimo sudėčiai konstatuoti, todėl Institucijos nutarimas buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Pareiškėjo G. S. apeliacinis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Be kita ko, ANK 641 straipsnyje taip pat nustatyta analogiška imperatyvi procesinė taisyklė, jog (apylinkės) teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Iš pareiškėjo G. S. apeliacinio skundo turinio matyti, kad keliamas esminių procesinių pažeidimų klausimas, teigiant, jog pirmosios instancijos teismas ne tik, kad neištyrė visų aktualių ir reikšmingų duomenų, t. y. neatliktas visapusiškas ir išsamus įrodymų tyrimas bei vertinimas, bet ir pažeidė žodinio bylos nagrinėjimo nuostatas. Aukštesnės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais sutinka.
Pirmiausiai būtina atkreipti dėmesį, jog iš ANK 567, 569 straipsniuose įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, jog byloje būtų surinkta tiek įrodymų, kad būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Juo labiau, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Apylinkės teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą (skundą dėl Institucijos nutarimo), yra numatyta pareiga rinkti ir betarpiškai tirti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, jo pozicija renkant ir tiriant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi (ANK 627 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 1 dalis, 639 straipsnis, 640 straipsnis).
ANK 639 straipsnyje nustatyta, jog skundams dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėti taikomos ANK XXXV skyriaus nuostatos, jeigu kitaip nenustatyta ANK XXXVI skyriuje (čia ir toliau teismo pastaba – ANK 640–643 straipsniuose). Iš ANK XXXVI skyriuje įstatymų leidėjo nustatytų teisės normų matyti, kad jos nereglamentuoja administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme instituto (skundams dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose), todėl turi būti vadovaujamasi ANK XXXV skyriaus nuostatomis.
ANK 630 straipsnio (Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas teisme) 1 dalyje nustatyta, kad apylinkės teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėja žodinio nagrinėjimo tvarka: išklausomi institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, specialistai, ekspertai, liudytojai, žodžiu paskelbiama bylos medžiaga, kuri pateikta posėdžio metu ir su kuria iki teismo posėdžio nebuvo susipažinę administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys. Pažymėtina, kad tik tokiu atveju, kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka; be kita ko, administracinio nusižengimo byla rašytinio proceso tvarka gali būti nagrinėjama ir tais atvejais, kai (administracinėn atsakomybėn traukiamas) asmuo pripažįsta kaltę ir atskiru pareiškimu prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, teisėjas priimto nutarimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje nurodo priežastis ir sprendimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 3 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje surinktais įrodymais, Skundžiamos nutarties motyvais ir apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, kad apylinkės teismas, pagal pareiškėjo G. S. skundą nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pažeidė paminėtas ANK nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas Skundžiamą nutartį, nesilaikė ANK 569 straipsnio ir 630 straipsnio reikalavimų, teismo posėdyje betarpiškai, visapusiškai ir objektyviai neištyrė byloje surinktų įrodymų ir juos įvertino tik vienpusiškai, nepateikęs išsamesnės jų visumos vertinimo analizės.
Be to, iš apygardos teismui pateiktos rašytinės administracinio nusižengimo bylos medžiagos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis buvo priimta G. S. skundą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad apylinkės teismui gavus G. S. skundą dėl Institucijos nutarimo, teismo posėdžio nagrinėjamas iš karto buvo paskirtas rašytinio proceso tvarka – jokiais argumentais nemotyvuotas procesinis sprendimas administracinio nusižengimo bylą nagrinėti ne žodinio, o rašytinio proceso tvarka, apie tai informuojant tik Instituciją ir asmenį, kurio atžvilgiu administracinė teisena nutraukta A. M. (kuriam procesiniai dokumentai buvo neįteikti), t. y. paties pareiškėjo G. S. neinformuojant nei apie skundo priėmimą, nei apie bylą nagrinėjančio teismo sudėtį, nei apie paties skundo nagrinėjimo laiką.
Jau minėta, ANK imperatyviai nustato, kad tik tokiu atveju, kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka. Tai reiškia, kad apylinkės teismas G. S. skundą rašytinio proceso tvarka galėjo nagrinėti ne išimtinai savo iniciatyva (nuožiūra), tuo labiau, kai procesinis sprendimas nagrinėti skundą rašytinio proceso tvarka absoliučiai nemotyvuotas ir nėra visiškai aišku dėl kokių konkrečių motyvų (priežasčių) tai buvo padaryta, o tik tokiu atveju, jeigu į žodinį bylos nagrinėjimą nebūtų atvykęs nė vienas proceso dalyvis, t. y. laikantis griežtai įstatymų leidėjo nustatytų proceso taisyklių. Be to, Skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje net nėra nurodytos jokios priežastys ir pats sprendimas dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, kaip to imperatyviai reikalaujama ANK 630 straipsnio 3 dalyje, t. y. apie tai, dėl kokių priežasčių byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, visiškai nepasisakyta. Taip pat byloje nenustatyta ir kita alternatyvi sąlyga (ANK 630 straipsnio 3 dalis), kuriai egzistuojant, būtų galimas skundo nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka.
Sutiktina, kad rašytinis procesas yra galimas tais atvejais, kai apylinkės teismas nagrinėja skundus dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose, tačiau tam preciziškai turi būti išpildytos įstatymų leidėjo aiškiai bei konkrečiai ANK nustatytos sąlygos, kas šiuo atveju nebuvo padaryta, todėl tuo pačiu nepagrįstai suvaržytos ir G. S. procesinės teisės, kas laikytina procesiniu pažeidimu. Apygardos teismas nustatytus procesinius pažeidimus vertina kaip esminius, todėl negali daryti išvados, jog buvo tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl Institucijos nutarimo, o šių pažeidimų nėra galimybės ištaisyti apeliacinės instancijos teisme. Esant išdėstytam, Skundžiama nutartis naikintina, o administracinio nusižengimo byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti skundą iš naujo, nes skundas iš esmės nebuvo išnagrinėtas, kaip to reikalauja ANK imperatyvai, t. y. apylinkės teismo nutartis negali būti laikoma teisėta procesine prasme. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo apygardos teismo procesiniu sprendimu administracinio nusižengimo byla grąžinama iš naujo nagrinėti apylinkės teismui, nėra teisinio pagrindo iš esmės atsakinėti į kitus apeliaciniame nurodytus argumentus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjo G. S. apeliacinį skundą tenkinti. Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. kovo 24 d. nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje: administracinio nusižengimo bylą dėl G. S. skundo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2026 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. 87-ANR_N-27-2026 grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.