Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) klinikose, slaugytoja, aukštesniojo išsilavinimo, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nustatytos aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti įrodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja Ž. T. dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad automobilį „Kia Sportage “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo lizingu 2025 metais, balandžio mėnesį, tiksliai datos pasakyti negali, jei reikės, sutartį galės pateikti elektroniniu paštu. Dar liko lizingą už šį automobilį mokėti 4 metus. Išeina, kad kol moka lizingą, automobilis priklauso bankui, o ji yra šio automobilio naudotoja. 2026 m. gegužės 5 d., link vakaro, nuvažiavo šiuo automobiliu į (duomenys neskelbtini), kur yra statomas jos namas, nes reikėjo atsiskaityti su darbininkais. Darbininkams nusprendė dar už darbą nuvežti butelį. Nežino, kas jai užėjo, bet ji, kartu su darbininkais, kurie stato jai namą, išgėrė alkoholinio gėrimo – trauktinės „999 Žalios Devynerios“, apie 4 stikliukus. Po trauktinės išgėrimo, kažkur po 10 minučių, atsisėdo už savo automobilio vairo ir važiavo link namų. Atsisėdo už vairo, nes jautėsi gerai, nesijautė apsvaigusi stipriai. Važiuojant Pagirių kaime, ją sustabdė policijos pareigūnai. Sustoję, priėjo prie automobilio, paprašė dokumentų ir pasiūlė pasitikrinti blaivumą. Pareigūnai klausė, ar ji vartojo alkoholinius gėrimus. Iš karto prisipažino, kad ne per seniausiai išgėrė trauktines. Policijos pareigūnai du kartus patikrino jos blaivumą ir ji du kartus pripūtė. Kiek pamena, pirmą kartą 2,68 promilių, o antrą kartą daugiau – 2,80 promilių. Su alkotesterio rezultatais sutiko, nors buvo dideliame šoke, kad tiek pripūtė, nes tikrai išgėrė tik 4 mažus (apie 20 ml) stikliukus trauktinės. Pareigūnai jai įteikė šaukimą atvykti į apklausą. Pareigūnai išaiškino, kad ji pripūtė tiek promilių, kad pradedamas ikiteisminis tyrimas, o automobilį paims ir uždarys saugojimo aikštelėje. Žino, kad pagal Lietuvos įstatymus, išgėrus alkoholinių gėrimų vairuoti visų rūšių transporto priemones uždrausta. Žino, kad blogai pasielgė atsisėdusi už automobilio vairo, būdama pavartojusi alkoholinių gėrimų, dėl ko tikrai labai gailisi ir jai labai gėda. Čia pirmas kartas, kad taip pasielgė. Daugiau tikrai taip nedarys (b. l. 54 – 57).

Teismo posėdyje kaltinamoji Ž. T. nurodė, kad supranta kuo yra kaltinama. Kaltę pripažino ir sutiko teismui duoti parodymus. Paaiškino, kad stato namą, nuvažiavo vakare atsiskaityti su statybininkais ir nuvežė butelį prie atlyginimo. Kartu ir pati išgėrė keturis stikliukus žalių devynerių. Išgėrusi, po 10 minučių važiavo namo. Nurodė, jog pravažiavo gal 1 km ir ją sustabdė policija, sakė, kad kažkas pranešė, dėl jos vairavimo. Gailisi dėl nusikaltimo. Paaiškino, jog automobilis pirktas lizingu. Metus mokėjo įmokas, dar likę išmokėti 15 040 Eur. Automobilio vertė gali būti 24000 Eur. Ji prieš metus mokėjo su nuolaida už automobilį 31 000 Eur. Prašė paskirti laiduotoja jos draugę, jos kartu mokėsi ir dirba kartu, gyvena viename name. Per dieną susitinka kelis kartus. Jos draugė ją mato dažniau nei jos šeimos nariai. Kalbėjosi su drauge apie įvykį, ji klausė kaip ji taip galėjo, nurodė, kad ji (teismo pastaba – kaltinamoji) ir pati savęs to klausia. Ją visi smerkė už tai, kai darbe pasakė apie įvykį ir pati save smerkia. Išvadas ateičiai padarė (b. l. 112).

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato tyrėjo tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodoma, kad 2026 m. gegužės 5 d., apie 20.20 val., iš Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad link Pagirių važiuoja automobilis „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį galimai vairuoja neblaivus vairuotojas. Pastebėjus minėtą automobilį, jis buvo sustabdytas. Transporto priemonę vairavo Ž. T., kuri pradėjo verkti ir nurodė, kad prieš 30 minučių vartojo alkoholinius gėrimus. Patikrinus jos blaivumą, pirmuoju pūtimu buvo nustatytas 2,68 prom. girtumas, antruoju – 2,80 prom. girtumas. Moteris su nustatytu neblaivumu sutiko (b. l. 12).

2025 m. gegužės 8 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) garso įrašo apžiūra. Apžiūrimas BPC garso įrašas „ID 92485561043“, įrašo trukmė – 4 min. 6 sek. Į BPC skambina vyras, sako, kad Vilniaus rajone, nuo (duomenys neskelbtini) kaimo link Pagirių, važiuoja galimai girtas vairuotojas, automobiliu „Kia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). BPC operatorė sujungia pranešėją su policijos budėtoju. Pranešėjas policijos budėtojai praneša, kad Pagiriuose pamatė stovintį policijos ekipažą, prie jo privažiavo, pasakė apie galimai girtą vairuotoją, policijos ekipažas nuvažiavo iš paskos to automobilio. Policijos budėtoja per radijo ryšį išsiaiškina, kad iš paskos nuvažiavo ekipažas V1107 (b. l. 40 – 42)

2025 m. gegužės 11 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašų apžiūra. Įrašas „export-5lqf3“, trukmė nuo 2026 m. gegužės 5 d. 20:20:46 iki 2026 m. gegužės 5 d. 20:31:16. Policijos pareigūnai važiuoja tarnybiniu automobiliu su įjungtais švyturėliais. Sustoja, vienas pareigūnas (buvęs už vairo) išlipa iš automobilio, prieina prie sustojusio juodos spalvos visureigio, prisistato, paprašo vairuotojos pateikti vairuotojo pažymėjimą, paprašo porininko paruošti alkotesterį, įspėja moterį apie daromą vaizdo ir garso įrašą. Pareigūnas klausia moters, ar ji šiandien vartojo alkoholinius gėrimus. Moteris atsako, kad vartojo. Pareigūnas prašo užgesinti variklį ir atiduoti jam raktelius. Vairuotoja atiduoda pareigūnui automobilio raktelius, pradeda verkti. Alkotesteriu vairuotojai nustatomas 2,68 prom. girtumo laipsnis. Moteris sodinama į tarnybinio automobilio sulaikymo patalpą. Matomi visureigio „Kia“ valstybiniai numeriai – (duomenys neskelbtini). Pareigūnas radijo ryšiu budėtojui praneša, kad pirmu putimu 2,68. Įrašas „export-3231j“ sutampa su įrašu „export-5lqf3“, kadangi filmuotas toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu, tik kito pareigūno body kamera. Įrašas „export-vjnoj“, trukmė nuo 2026 m. gegužės 5 d. 20:41:07 iki 2026 m. gegužės 5 d. 20:47:24 Antru putimu moteriai nustatomas 2,80 prom. girtumo laipsnis. Įrašas „export-4ebai“, trukmė nuo 2026 m. gegužės 5 d. 20:54:10 iki 2026 m. gegužės 5 d. 21:00:47 Pareigūnas moteriai paaiškina, kad automobilis bus uždarytas į saugojimo aikštelę, jai leidžia pasiimti asmeninius daiktus (b. l. 43 – 45).

2026 m. gegužės 5 d. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, kad 2026 m. gegužės 5 d., 20.26 val., Ž. T. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Įvertinus bendrą Ž. T. būklę, nustatyta, kad eiti tiesia linija – pėda po pėdos gali, stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkusi ir užsimerkusi) gali. Ž. T. nurodė, kad alkoholį vartojo 20.00 val. Alkotesteriu Drager Alcotest 7510, Nr. ARKB-0111, patikros sertifikato Nr. 2431733, buvo atliktas tikrinimas ir pirmojo tikrinimo metu, 20.33 val., nustatytas 2,68 promilių girtumas, antrojo tikrinimo metu, 20.50 val., nustatytas 2,80 promilių girtumas (b. l. 17 –18).

Alkotesterio patikros kvitais, iš kurių matyti, kad 2026 m. gegužės 5 d., 20.33 val., alkoholio matuokliu Alcotest Draeger 7510 Nr. ARKB-0111, patikros sertifikato Nr. 2431733, Ž. T. nustatytas 2,68 promilių girtumas. 2026 m. gegužės 5 d., 20.50 val., Ž. T. nustatytas 2,80 promilių girtumas (b. l. 19 –21).

AB „Regitra“ duomenų bazės pažymos apie kelių transporto priemones duomenimis, kad „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso (savininkas) AB SEB bankas, valdytojas – Ž. T. (b. l. 33).

VŠĮ „Emprekis“ išrašu, kuriame nurodoma, kad „Kia Sportage“, pasirinkti metai 2025, kaina Lietuvoje su PVM 24 082 eurų (b. l. 35).

2026 m. gegužės 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir pridėta fotolentele, kuriuose užfiksuota, įvykio vietos ir automobilio „Kia Sportage“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra. Įvykio vieta – asfaltuotas kelias, šalia miškinga vietovė. Ant kelio stovi automobilis „Kia Sportage“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi priekiu į Vilniaus pusę, galu į Pagirių kaimo pusę. Apžiūrint automobilį, nustatyta, kad priekinės šoninės durelės yra atidarytos. Atidarius automobilio priekines dureles, matomas bendras salono vaizdas, jo būklė ir kiti tyrimui nereikšmingi objektai. Atidarius vairuotojo pusės dureles, taip pat matomas bendras salono vaizdas, kuriame tyrimui reikšmingų objektų nenustatyta. Priėjus prie automobilio galinės dalies ir atidarius galines dureles, ant sėdynių matoma įmautė su joje esančiais popieriais. Ant automobilio grindų matomas plastikinis butelis, šalia jo popierinis maišelis. Atidarius automobilio galinį dangtį, matomas bagažinės turinys. Joje yra popierinė dėžė su užrašu „Prosecco Vino Frizzante“. Nustatyta, kad alkoholinių gėrimų dėžė yra tuščia. Daugiau tyrimui reikšmingų objektų nenustatyta. Automobilis išvežtas saugojimui adresu Minsko pl. 21, Vilnius (b. l. 22 –29).

2026 m. gegužės 5 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, kuriame nurodoma, kad „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Minsko pl. 21, Vilnius (b. l. 31 – 32).

AB SEB banko raštu, kuriame nurodyta, automobilis „Kia Sportage“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), finansinio lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo perduotas naudotis Ž. T. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), tel. Nr.: (duomenys neskelbtini). Informuoja, kad automobilį atsiims įgaliotas asmuo V. R.. Pateikė įgaliojimo atsiimti transporto priemonę kopiją (b. l. 37 – 38).

2026 m. gegužės 12 d. leidimu atsiimti priverstinai nuvežtą (paimtą) transporto priemonę, kuriuo V. R. išduotas leidimas atsiimti transporto priemonę „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 39).

2026 m. gegužės 5 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos tyrėjo tarnybiniu pranešimu, kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14157-26 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad 2026 m. gegužės 5 d., apie 20.20 val., Vilniaus raj., Pagirių k., Pagirių g. 15, Ž. T., gim. (duomenys neskelbtini), pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,68 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 4 – 8).

Veikų kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas žino, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip elgtis (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-132-935/2021, nutarties 31 punktas). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir baudžiamosios atsakomybės buvimui nereikalauja padarinių atsiradimo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-315-908/2020, nuosprendžio 13 punktas).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad Ž. T., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo automobilį „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,68 promilės etilo alkoholio koncentracija. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. Ž. T. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jos nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga – neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio parodymai, tarnybiniai pranešimai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, kita vaizdinė ir rašytinė medžiaga. Aptarti duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama Ž. T. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jos kaltei pagrįsti. Teismo vertinimu, nusikalstamą veiką kaltinamoji padarė veikdama tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, jog vairuoja transporto priemonę, būdama neblaivi, suprato pavojingą šio veiksmo pobūdį ir norėjo taip veikti. Teismas, pagal byloje nustatytas aplinkybes, Ž. T. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teisme gautas kaltinamosios Ž. T. prašymas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskiriant laiduotoja jos draugę V. R.. Prašyme nurodyta, kad ji labai gailisi dėl to, kad vairavo automobilį neblaivi, o dabar padarė išvadas dėl netinkamo savo elgesio. Pasižada laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir nepadaryti naujų teisės pažeidimų. Nurodė, jog nėra teista, per 19 vairavimo metų nėra padariusi analogiško pobūdžio administracinių nusižengimų, darbdavių yra charakterizuojama teigiamai, neturi jokių darbo pažeidimų. Taip pat nurodė, kad laiduotoja V. R. galima pasitikėti ir ji padėtų užtikrinti, kad kaltinamoji ateityje nebevairuotų išgėrusi ir laikytųsi įstatymų (b. l. 106 – 109).

Teisme taip pat gautas V. R. prašymas atleisti Ž. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kuriuo prašo leisti jai laiduoti už Ž. T., nes Ž. T. yra darbšti, atsakinga, pareiginga, patyrusi vairuotoja, sąžininga. Niekada išgėrusi nevairavo automobilio (iki esamos situacijos), alkoholį vartoja retai, tik per šventes ir nedideliais kiekiais, neigiamai žiūri į alkoholinių gėrimų vartojimą. Ji daug dirba, todėl mano, kad Ž. T. vairavimas jai esant neblaiviai yra nesuprantamas dalykas. Prašo ją paskirti laiduotoja ir nurodo, kad padės užtikrinti, jog Ž. T. daugiau nevairuotų neblaivi ir laikytųsi įstatymų (b. l. 101).

Teismo posėdžio metu apklausta V. R. savo prašymą palaikė ir nurodė, kad Ž. pažįsta jau 15 metų, ji yra jos draugė, kartu su ja mokėsi, kartu gyvena, dirba. Teigė, jog ji (teismo pastaba – galima laiduotoja) negeria, yra už sveiką gyvenimo būdą, šampano išgeria tik per šventes. Ji su Ž. labai artimos, parom dirba kartu (duomenys neskelbtini) klinikose, susitinka kasdien, kartu sportuoja, važiuoja ilsėtis, buvo Turkijoje kartu, jų vaikai bendrauja. Paaiškino, kad ji tą patį vakarą sužinojo apie įvykį. Ž. jai paskambino, paprašė atvažiuoti paimti ją. Jos reakcija buvo baisi, kad Ž. girta už vairo. Tą vakarą Ž. buvo visa emociška, ji verkė, sakė „kaip aš padariau, kaip dabar reikės gyventi“. Pirmos dienos po įvykio Ž. buvo kaip gyvenimo pabaiga, ji ją ramino, vaistų pagėrė raminančių, nes ji verkė ir verkė. Dabar priima jau kaip yra, bet labai gailisi, kad taip padarė, supranta savo kaltę. Nurodė, jog ateityje tikrai taip nepasikartos, Ž. suprato, kad blogai padarė ir žino, kad sau pakenkė labai, jai labai gėda. Mano, kad antro karto tikrai negalėtų būti. Ji prisiima atsakomybę už Ž., teigia, kad jos išspręs šitą reikalą. Ji mano, kad Ž. ją gerbia, o ji gerbia Ž., yra pasiruošusi jai padėti. Ž. visiems padeda. Ji padeda Ž. ir ją palaiko, todėl mano, kad Ž. turėtų jos klausyti (b. l. 113).

Kaltinamoji ir jos gynėjas teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prokurorė teisiamojo posėdžio taip pat prašė atleisti Ž. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dviejų metų laikotarpiui, be užstato ir perduoti ją V. R. atsakomybei.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nurodo pagrindines sąlygas, kurioms esant galima asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, jeigu asmuo: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 4 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gegužės 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176-303/2018, 14 punktas). Be to, formuojamoje teismų praktikoje taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184-697/2019, 5 punktas).

Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos įstatyme numatytos sąlygos atleisti kaltinamąją Ž. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Vertindamas kaltinamosios asmenybės pavojingumą, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltinamosios antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltinamosios gyvenimo būdo bei jos ankstesnio elgesio padarinys. Ž. T. kaltinama vieno nesunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 3 dalis), numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo ir davė išsamius parodymus, savo poelgį vertina kritiškai. Kaltinamosios veiksmais jokia žala padaryta nebuvo. Kaltinamoji praeityje neteista (b. l. 87), administracine tvarka nebausta (b. l. 86), dirbanti keliose darbovietėse (b. l. 82 – 85), darboviečių charakterizuojama teigiamai (b. l. 102 – 103), išsiskyrusi. Pažymėtina, kad ir valstybinis kaltintojas baigiamųjų kalbų metu pritarė bei prašė, kad kaltinamosios atžvilgiu būtų taikomas laidavimo institutas. Pagrindo teigti, jog Ž. T. yra būdingas neteisėtas elgesys ir ji nesilaikys įstatymų bei darys naujas nusikalstamas veikas, nėra. Minėtos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad padarytą nusikalstamą veiką galima vertinti kaip atsitiktinę, o ne kaip jos susiformavusio nusikalstamo elgesio natūralų rezultatą. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad esminę reikšmę turi ne bausmės griežtumas, bet jos neišvengiamumas, o nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad jos pavojingumas dar nėra pasiekęs tokio laipsnio ir ji nėra piktybinė teisės normų reikalavimų pažeidėja, kurią galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis, todėl yra pagrindas Ž. T. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-1073/2018, 9 punktas), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2018, 26 punktas). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. spalio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207-628/2023, 26 punktas). Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi.

Teismas sprendžia, kad V. R. yra tinkama būti laiduotoja, byloje nėra jokių duomenų, neigiamai charakterizuojančių galimą laiduotoją – V. R. yra kaltinamosios ilgametė draugė, iš galimos laiduotojos žodžių, jos yra draugės apie 15 metų, jos kartu mokėsi, šiuo metu kartu gyvena bei dirba, daug laiko praleidžia kartu. Toks nuolatinis kaltinamosios ir jo draugės (galimos laiduotojos) bendravimas ir artimų santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra stabilūs ir glaudūs, kad V. R. gebėtų daryti teigiamą įtaką kito asmens elgesiui, jį kontroliuoti. Pretenduojanti į laiduotojus V. R. neteista, administracine tvarka per pastaruosius 5 metus bausta vieną kartą, paskirta bauda sumokėta (b. l. 116), dirbanti, darbovietės charakterizuojama teigiamai (b. l. 104). Galima laiduotoja teismo posėdyje atskleidė savo kritišką požiūrį į kaltinamosios nusikalstamus veiksmus, teigė apie tai sužinojusi iš pačios kaltinamosios. Aptartos aplinkybės leidžia spręsti, kad ji turi realią galimybę kaltinamajai daryti teigiamą įtaką bei atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytus reikalavimus. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad V. R. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos, atsakomybę ir kad ji išreiškė sutikimą būti laiduotoja. Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis apie V. R. asmenybę, turi pagrindo manyti, kad ji turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos pareigas, daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, tai daro ir darys. Ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoja, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytus reikalavimus.

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, mano, jog nagrinėjamoje byloje nustatyti visi BK 40 straipsnyje numatyti pagrindai, nes: kaltinamoji Ž. T. visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, jos veiksmais nebuvo padaryta jokia žala ir yra pagrindo manyti, kad ateityje ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotoja V. R. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos pareigas, daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, todėl yra verta teismo pasitikėjimo.

Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, Ž. T. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojos V. R. asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas 2 (dvejų) terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltinamajai. Laiduotoja per nurodytą laidavimo terminą turės galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai ir toks laidavimo terminas, įvertinus ankstesnį Ž. T. elgesį bei jos asmenybę, yra pakankamas. Teismo vertinimu, pats baudžiamasis procesas leido Ž. T. kritiškai įvertinti savo veiksmus ir tai turės įtakos Ž. T. kaip prevencinio pobūdžio priemonė, taip pat įvertinus kaltinamosios ir laiduotojos finansinę padėtį, laidavimo užtikrinimui papildomos priemonės, teismo nuomone, nereikalingos, dėl to užstatas neskirtinas.

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas.

Baudžiamasis įstatymas numato, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamas veikas. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės, turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismas, spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajai Ž. T., įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamoji padarė faktiškai naudodamasi šia teise, vairavo transporto priemonę, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos iškvėptame ore buvo 2,68 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokie Ž. T. veiksmai, t. y. vairavimas esant neblaiviai, pasireiškė dideliu pavojingumu ir kėlė pavojų ne tik jai pačiai, bet ir kitiems eismo dalyviams, ji rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe. Tai, kad nagrinėjamu atveju nekilo eismo įvykis, nebuvo sužaloti pėstieji ar nebuvo apgadintas joks turtas ir pavyko išvengti kitų skaudžių pasekmių, vertintina tik kaip laimingas atsitiktinumas, kadangi kaltinamosios vairuojamą automobilį pastebėjo ir apie jį pranešė kitas eismo dalyvis. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamoji ketino važiuoti ilgą atstumą. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamosios padaryta nusikalstama veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles. Teismo vertinimu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamosios asmenybę charakterizuojantys duomenys sudaro pagrindą kartu su bausme kaltinamajai paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dviejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2026 m. gegužės 6 d. (b. l. 60 – 63).

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Ž. T. nusikalstamą veiką padarė naudodama transporto priemonę – automobilį „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės kaltinamoji negalėtų padaryti jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl ši transporto priemonė pripažintina nusikalstamos veikos padarymo priemone.

BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Bylos duomenimis, automobilis „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso AB SEB bankas, finansinio lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu automobilis perduotas naudotis Ž. T.. Esant šioms aplinkybėms, nesant galimybės paimti konfiskuotiną turtą iš kaltinamosios, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, spręstinas klausimas dėl šio turto vertės išieškojimo iš Ž. T.. Remiantis VšĮ „Emprekis“ duomenimis, nustatyta, kad automobilio „Kia Sportage“, pasirinkti metai 2025, kaina Lietuvoje su PVM 24 082 eurų.

Teismo posėdžio metu kaltinamosios gynėjas prašė teismo iš kaltinamosios išieškoti trečdalį automobilio vertės, kadangi jo bendra vertė yra pakankamai didelė, o nusikalstama veika niekam žalos nebuvo padaryta. Taip pat nurodė, jog kaltinamoji Ž. T. dirba medicinos srityje, keliose darbovietėse, gaunamas atlyginimas nėra didelis, ji turi du vaikus, vienas iš jų nepilnametis.

Teismų praktikoje pasisakyta, kad, spręsdamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, teismas taip pat turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Tai ypač aktualu, kai sprendžiamas klausimas ne dėl nusikalstamu būdu gautos naudos, bet dėl nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018, 14 punktas).

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, kalbant apie turto konfiskavimo proporcingumą nuosavybės apsaugos kontekste (Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis), pabrėžiama, kad tokia priemonė turėtų būti pagrįsta proporcingu santykiu tarp naudojamų priemonių ir siekiamo tikslo, ir kad ši sąžininga pusiausvyra bus pažeista, jei atitinkamas asmuo turės prisiimti individualią ir pernelyg didelę naštą (2018 m. virželio 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimas G.I.E.M. S.r.l. ir kiti prieš Italiją, peticijos Nr. 1828/06, par. 300; 2004 m. sausio 22 d. sprendimas Jahn ir kiti prieš Vokietiją, peticijų Nr. 46720/99, 72203/01, 72552/01, par. 81-94; 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas Maggio ir kiti prieš Italiją, peticijų Nr. 46286/09, 52851/08, 53727/08, 54486/08, 56001/08, par. 57).

Vertindamas konfiskuotinos transporto priemonės vertės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji yra išsituokusi, viena auginanti du vaikus, iš kurių vienas yra nepilnametis, kuriam tenka skirti daug lėšų, statosi namus, dirba per kelias darbovietes, už tai gauna nedidelį atlyginimą, yra neteista, nebausta administracine tvarka. Įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, kaltinamosios asmenybę, jos finansinę ir šeimos padėtį, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju visos automobilio vertės (24 082 Eur) konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, būtų per didelė našta kaltinamajai, varžytų ją labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti ir būtų neproporcingas, kadangi tų pačių tikslų, nustatytų BK 41 straipsnyje, galima pasiekti išieškojus iš jos valstybės naudai tik dalį konfiskuotino turto vertės, t. y. 10 000 eurų. Teismo vertinimu, toks transporto priemonės vertės išieškojimo dydis nors ir sukels kaltinamajai atitinkamus finansinius nepatogumus bei suvaržymus, tačiau neprieštaraus proporcingumo bei teisingumo principams. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji dirba, augina du vaikus, turi finansinių įsipareigojimų, nustatytina, kad minėta pinigų suma iš Ž. T. išieškotina per ilgesnį, 24 (dvidešimt keturių) mėnesių, terminą.

BK 72⁵ straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas, atsižvelgdamas į bylos medžiagą, t. y. į tai, jog, kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konstatuoja, kad dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose yra skirtinas, įpareigojant tai padaryti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto Ž. V., gim. (duomenys neskelbtini), vardu) paėmimas (b. l. 58 – 69) – panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), išduotu Ž. V., gim. (duomenys neskelbtini), vardu (prisegtas prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas jį išdavusiai įstaigai – AB „Regitra“.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai išnagrinėti – vokas su DVD-R laikmena, kurioje įrašytas BPC garso įrašas ir 4 pareigūnų kūno kamerų įrašai (prisegtas prie bylos viršelio) – paliktini saugoti prie bylos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl apskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų kaltinamosios gynybai – 170,83 eur ir prašo jas priteisti iš kaltinamosios. Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ir gynėjas advokatas Pavelas Ravluševičius kaltinamajai buvo paskirtas ne dėl kaltinamosios noro, o dėl imperatyvios LR BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatos, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Ž. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti. Perduoti Ž. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal laidavimą laiduotojos V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybėn be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti Ž. T. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dviejų) metų terminui, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. gegužės 6 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, išieškoti iš Ž. T. konfiskuotino automobilio „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų), nustatant, kad ši pinigų suma turi būti sumokėta per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, kodas 73000, įmokos kodas 6610).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, Ž. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant tai padaryti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto Ž. V., gim. (duomenys neskelbtini), vardu) paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), išduotu Ž. V., gim. (duomenys neskelbtini), vardu (prisegtas prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti jį išdavusiai įstaigai – AB „Regitra“.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su DVD-R laikmena kurioje įrašytas BPC garso įrašas ir 4 pareigūnų kūno kamerų įrašai (prisegtas prie bylos viršelio) – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos. Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 170,83 eur (Vieno šimto septyniasdešimt eurų 83 ct) priteisimo.

Išaiškinti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės Ž. T., kad laidavimo metu jai padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jai padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Išaiškinti laiduotojai V. R., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl Ž. T. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.