- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-19
- Bylos Nr.
- e3K-3-134-611/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01260-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Goda Ambrasaitė-Balynienė, Andžej Maciejevski, Irmantas Šulcas
- Ieškovas
- UAB "Taurus fondas"
- Atsakovas
- UAB "Citadele Factoring", LUAB „Baltų tinklo prekyba“, UAB Kesko Senukai Lithuania
- Kategorijos
- 2.6.31Faktoringas
Įžanginė dalis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Irmanto Šulco,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Taurus fondas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Taurus fondas“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Citadele Factoring“, likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Baltų tinklo prekyba“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Kesko Senukai Lithuania“ dėl kreditoriaus teises pažeidžiančio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo (actio Pauliana).
Aprašomoji dalis
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių faktoringo sutartį ir būsimo piniginio reikalavimo pagal šią sutartį nuosavybės teisės perėjimo finansuotojui momentą, taip pat šios sutarties (ne)išviešinimą, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė prašė: 1) pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento atsakovių UAB ,,Citadele Factoring“ ir UAB „Baltų tinklo prekyba“ sudarytus reikalavimo teisių perleidimo sandorius, kuriais atsakovė UAB „Baltų tinklo prekyba“ perleido atsakovei UAB ,,Citadele Factoring“ reikalavimo teises į atsakovę UAB „Kesko Senukai Lithuania“, kylančias iš sąskaitų faktūrų Nr. BTP000065622 (307 306,12 Eur), Nr. BTP000065645 (316 442,98 Eur), Nr. BTP000065669 (25 410,00 Eur), Nr. BTP000065663 (185 833,94 Eur), Nr. BTP000065675 (72 536,78 Eur), Nr. BTP000065684 (17 828,14 Eur), Nr. BTP000065692 (84 413,25 Eur), Nr. BTP000065730 (28 314 Eur); 2) taikyti restituciją natūra ir priteisti atsakovei UAB ,,Citadele Factoring“ iš atsakovės UAB „Baltų tinklo prekyba“ 934 276,69 Eur faktoringo avanso sumą, grąžinti pagal sąskaitas faktūras perleistas reikalavimo teises atsakovei UAB „Baltų tinklo prekyba“; 3) įpareigoti atsakovę UAB „Kesko Senukai Lithuania“ 1 038 085,21 Eur skolą pagal grąžintas reikalavimo teises sumokėti antstolei I. Beliačic, siekiant įvykdyti išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0011/24/00873, Nr. 0011/24/00872, Nr. 0011/24/00871, Nr. 0011/24/00870, Nr. 0011/24/00869, Nr. 0011/24/00868, Nr. 0011/24/00867 ir Nr. 0011/24/00920, arba alternatyviai – įpareigoti atsakovę UAB „Kesko Senukai Lithuania“ 1 038 085,21 Eur skolą pagal grąžintas reikalavimo teises sumokėti atsakovei UAB „Baltų tinklo prekyba“; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškovė nurodė, kad 2020 m. spalio 13 d. atsakovės UAB „Citadele Factoring“ ir UAB „Baltų tinklo prekyba“ sudarė faktoringo sutartį, kuria atsakovė UAB „Citadele Factoring“ įsipareigojo perduoti atsakovei UAB „Baltų tinklo prekyba“ lėšas mainais į atsakovės UAB „Baltų tinklo prekyba“ turimas reikalavimo teises į skolininkus (toliau – Faktoringo sutartis). Faktoringo sutartyje šalys nustatė, kad reikalavimo teisė laikoma perleista atsakovei UAB „Citadele Factoring“ ir jai priklauso nuo atitinkamos sąskaitos išrašymo dienos, atsakovei UAB „Citadele Factoring“ priėmus išrašytas sąskaitas (Faktoringo sutarties bendrosios dalies 3.2 papunktis). Laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. vasario 2 d. atsakovė UAB „Baltų tinklo prekyba“ išrašė atsakovei UAB „Kesko Senukai Lithuania“ 1 038 085,21 Eur bendros sumos ginčo sąskaitas faktūras. Faktoringo sutarties pagrindu atsakovė UAB „Baltų tinklo prekyba“ reikalavimo teises į atsakovę UAB „Kesko Senukai Lithuania“ pagal išrašytas ginčo sąskaitas faktūras perleido atsakovei UAB „Citadele Factoring“.
Ieškovė taip pat nurodė, kad ji su atsakove UAB „Baltų tinklo prekyba“ nuo 2020 m. lapkričio 30 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. sudarė faktoringo sutartis, kuriomis šalys susitarė, kad atsakovė UAB „Baltų tinklo prekyba“ perleidžia ieškovei visas savo esamas ir būsimas reikalavimo teises, o ieškovė perima reikalavimo teises ir perveda atsakovei UAB „Baltų tinklo prekyba“ sutartyse nurodytas sumas, ir paskolos sutartį. Laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 28 d. iki 2023 m. rugsėjo 12 d. ieškovė ir atsakovė UAB „Baltų tinklo prekyba“ sudarė aštuonias sutartinio įkeitimo sutartis (įkeitimo sandorius), kuriomis atsakovė UAB „Baltų tinklo prekyba“, kaip įkaito davėja, be kita ko, įkeitė ieškovės naudai visas reikalavimo teises į visas ir bet kokias sumas, gautinas pagal bet kokius su esamais ir būsimais kontrahentais atsakovės UAB „Baltų tinklo prekyba“ sudarytus sandorius ar sutartis. Įkeitimo sandoriuose nustatyta, kad įkeičiamą turtą draudžiama apsunkinti paskesniu įkeitimu, perleisti tiek nuosavybės, tiek valdymo teise tretiesiems asmenims ar bet kuriuo kitu būdu apriboti įkaito davėjos (atsakovės UAB „Baltų tinklo prekyba“) teises į jį be išankstinio rašytinio ieškovės sutikimo. Įkeitimo sandoriai išviešinti viešame registre.
Ieškovės teigimu, atsakovei UAB „Baltų tinklo prekyba“ netinkamai vykdant įkeitimo sandoriais užtikrintus įsipareigojimus, 2024 m. balandžio 19 d. pagal Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notaro Rolando Kirlio įkeitimo sandorių pagrindu atliktus vykdomuosius įrašus antstolė I. Beliačic pradėjo išieškojimus iš įkeisto turto, t. y. įkeitimo sandorių pagrindu atitinkamai inicijuotos aštuonios vykdomosios bylos. Vykdomosiose bylose antstolė gavo informacijos, kad atsakovė UAB „Baltų tinklo prekyba“ nuosavybės teise turi reikalavimo teises į atsakovę UAB „Kesko Senukai Lithuania“ pagal atsakovės UAB „Baltų tinklo prekyba“ išrašytas ginčo sąskaitas faktūras, tačiau atsakovė UAB „Kesko Senukai Lithuania“ nurodė, jog šios reikalavimo teisės yra perleistos atsakovei UAB „Citadele Factoring“. Ieškovei tapo žinoma, kad dėl šių sąskaitų faktūrų pagrindu mokėtinų sumų priteisimo atsakovė UAB „Citadele Factoring“ 2024 m. liepos 25 d. Kauno apygardos teisme inicijavo civilinę bylą atsakovei UAB „Kesko Senukai Lithuania“ (civilinės bylos Nr. e2-1148-950/2024). Taip pat ieškovei tapo žinoma, kad atsakovė UAB „Citadele Factoring“ už ginčo reikalavimo teises pagal Faktoringo sutartį sumokėjo atsakovei UAB „Baltų tinklo prekyba“ iš viso 934 276,69 Eur.
Ieškovė argumentavo, kad, atsižvelgiant į jos ir atsakovės UAB „Baltų tinklo prekyba“ sudarytus įkeitimo sandorius, atsakovė UAB „Baltų tinklo prekyba“ nuo 2022 m. spalio 28 d. be ieškovės sutikimo negalėjo perleisti jokių reikalavimo teisių. Ginčo reikalavimo teisių perleidimo sandoriai yra sudaryti po įkeitimų sandorių įregistravimo ir išviešinimo, todėl yra neteisėti ir pažeidžiantys ieškovės, kaip kreditorės ir įkaito gavėjos, teises; egzistuoja visos privalomosios sąlygos taikyti actio Pauliana (Pauliano ieškinys) institutą. Atsakovių UAB „Citadele Factoring“ ir UAB „Baltų tinklo prekyba“ Faktoringo sutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.905 straipsnio 3 dalies imperatyviam reguliavimui dėl faktoringo santykiais perleistų reikalavimo teisių perėjimo momento. Reikalavimo teisių nuosavybė pereina atsakovei UAB „Citadele Factoring“ tik jai faktiškai perėmus konkrečią sąskaitą faktūrą, patvirtinančią konkrečią atsakovės UAB „Baltų tinklo prekyba“ turimą reikalavimo teisę, todėl visos pagal ginčo sąskaitas faktūras atsiradusios reikalavimo teisės, atsižvelgiant į sąskaitų išrašymo laiką, buvo įkeistos ieškovei ir negalėjo būti perleistos be ieškovės sutikimo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus apygardos teismas 2025 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei UAB „Citadele Factoring“ iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teismas nurodė, kad tarp atsakovių UAB „Citadele Factoring“ ir UAB „Baltų tinklo prekyba“ buvo sudaryta ilgalaikė faktoringo sutartis dėl visų atitinkamų skolininkų sąskaitų finansavimo, pagal kurią nuosavybės teisė į reikalavimus (įskaitant ir būsimus) pereina finansuotojui automatiškai Faktoringo sutarties pagrindu nuo atitinkamo reikalavimo atsiradimo momento. Tam, kad nuosavybės teisė į reikalavimus atsakovei UAB „Kesko Senukai Lithuania“ pereitų finansuotojai atsakovei UAB „Citadele Factoring“, nereikia papildomai įforminti perleidimo ar sudaryti atskirų perleidimo sandorių.
Teismas nurodė, kad reikšminga, jog atsakovė UAB „Baltų tinklo prekyba“ 2020 m. spalio 13 d. pranešimu apie reikalavimo teisių perleidimą informavo atsakovę UAB „Kesko Senukai Lithuania“ apie reikalavimo teisių į atsakovę UAB „Kesko Senukai Lithuania“ perleidimą atsakovei UAB „Citadele Factoring“. Taip pat šalys susitarė, kad bet kokie mokėjimai kitiems asmenims (išskyrus atsakovę UAB „Citadele Factoring“) bus laikomi neteisėtais ir negaliojančiais, tai patvirtina, kad visos reikalavimo teisės buvo perleistos nuo Faktoringo sutarties sudarymo momento. Faktoringo sutarties 12.4 punkte atsakovės UAB „Baltų tinklo prekyba“ ir UAB „Citadele Factoring“ susitarė, kad pardavėja (atsakovė UAB „Baltų tinklo prekyba“) neturi teisės perleisti kitiems asmenims reikalavimo teisės, susijusios su finansavimui pateiktomis sąskaitomis, įkeisti ar kaip kitaip apsunkinti perleistas reikalavimo teises ar jų vykdymą. Kitaip tariant, įtvirtintas draudimas jau perleistas reikalavimo teises, t. y. visas esamas ir būsimas reikalavimo teises į atsakovę UAB „Kesko Senukai Lithuania“, įkeisti ar kitaip apsunkinti išieškojimą iš jų. Jau po Faktoringo sutarties sudarymo, t. y. nuo 2022 m. spalio 28 d., ieškovė su atsakove UAB „Baltų tinklo prekyba“ sudarė aštuonis ieškovės įkeitimo sandorius ir penkiais iš šių sandorių buvo įkeistos reikalavimo teisės ir gautinos sumos. Įkeitimo sandoriais ieškovė įsikeitė atsakovės UAB „Baltų tinklo prekyba“ turimas ir ateityje atsirasiančias reikalavimo teises, kurioms įkeisti nereikalingas kitos šalies sutikimas.
Teismas sutiko su atsakovės UAB „Citadele Factoring“ pozicija, kad įkeitimo sandorių sudarymo metu atsakovė UAB „Baltų tinklo prekyba“ neturėjo reikalavimo teisių į atsakovę UAB „Kesko Senukai Lithuania“ – jos buvo dar 2020 m. spalio 13 d. perleistos atsakovei UAB „Citadele Factoring“, todėl įkeitimo sandoriais negalėjo būti įkeistos. Nei ieškovė, nei atsakovė UAB „Baltų tinklo prekyba“ nesikreipė į atsakovę UAB „Citadele Factoring“ ir negavo jos sutikimo, kad reikalavimo teisės į atsakovę UAB „Kesko Senukai Lithuania“ būtų įkeistos ieškovei, todėl akivaizdu, kad įkeitimo sandoriais atsakovei UAB „Citadele Factoring“ perleistos esamos ir būsimos reikalavimo teisės į atsakovę UAB „Kesko Senukai Lithuania“ negalėjo ir nebuvo įkeistos.
Teismas nurodė, kad pagal Faktoringo sutartį būsimos reikalavimo teisės automatiškai jų atsiradimo momentu pereina finansuotojui. Faktoringo sutartis, įtvirtinanti tokį reikalavimo teisių perleidimą finansuotojui, buvo sudaryta anksčiau nei ieškovės finansavimo sutartys ir jas užtikrinantys įkeitimai. Apie visų sąskaitų perleidimą finansuotojui (įskaitant ir visas būsimas sąskaitas) atsakovė UAB „Kesko Senukai Lithuania“ buvo informuota ir su tuo sutiko, o tai pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) reiškia, kad nuo pranešimo momento toks perleidimas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis, įskaitant ieškovę, visos būsimos reikalavimo teisės jų atsiradimo (t. y. atitinkamo sąskaitos išrašymo) momentu automatiškai tapdavo atsakovės UAB „Citadele Factoring“ nuosavybe, tad nepatenka į ieškovės įkeitimo objektą, nes skolininkė (atsakovė UAB „Baltų tinklo prekyba“) negali įkeisti jai nepriklausančio turto.
Teismas nurodė, kad ieškovė viešame registre išviešino tik informaciją apie tai, kad yra įkeistas 200 000 Eur sumos turtinis kompleksas (reikalavimo teisės), tačiau atskiri turtinį kompleksą sudarantys objektai nėra individualizuojami, nebuvo išviešinti apribojimai disponuoti įkeistu turtu. Ieškovė neišviešino fakto, kad įkeistos konkrečios atsakovės UAB „Baltų tinklo prekyba“ reikalavimo teisės į gautinas sumas iš atsakovės UAB „Kesko Senukai Lithuania“. Ieškovė ieškiniu prašo panaikinti reikalavimo teisių perleidimo sandorius, kurių bendra suma siekia 1 038 085,21 Eur, nors įkeitimo sandoriais tokios vertės turtas ieškovės naudai nebuvo įkeistas.
Teismo vertinimu, nurodytais įkeitimo sandoriais buvo įkeistas turtinis kompleksas – atsakovės UAB „Baltų tinklo prekyba“ reikalavimo teisės į visas ir bet kokias sumas, gautinas pagal bet kokius su esamais ir būsimais kontrahentais sudarytus sandorius ar sutartis. Visuose įkeitimo sandoriuose, kuriais įkeistos reikalavimo teisės, turtinio komplekso vertė šalių susitarimu nustatyta 200 000 Eur. Nors buvo sudaryti penki įkeitimo sandoriai, kuriais įkeistas turtinis kompleksas – reikalavimo teisės, tai nereiškia, kad atsakovės UAB „Baltų tinklo prekyba“ turtinis kompleksas turėjo būti vertas 1 mln. Eur. Turto vertė nuo to, kiek kartų jis įkeistas, nesikeičia, todėl penkis kartus įkeistas tas pats 200 000 Eur vertės turtinis kompleksas, tik skiriasi įkeitimu užtikrinama prievolė. Kiti po pirmojo įkeitimo sudaryti įkeitimai vertinami kaip paskesnis įkeitimas ir yra reglamentuojami CK 4.211 straipsnio. Todėl sprendžiant, kad buvo pažeistos ieškovės teisės, jos galėjo būti pažeistos ne didesne nei 200 000 Eur suma.
Teismas nurodė, kad atsakovė UAB „Citadele Factoring“, finansuodama atsakovės UAB „Baltų tinklo prekyba“ veiklą, už reikalavimo teises į atsakovę UAB „Kesko Senukai Lithuania“ sumokėjo atsakovei UAB „Baltų tinklo prekyba“, pervesdama į jos sąskaitą reikalavimo teisių vertę atitinkančią sumą. Taigi pinigai už ginčo sąskaitas pateko į atsakovės UAB „Baltų tinklo prekyba“ sąskaitą, kuri buvo įkeista ieškovei. Todėl žala atsakovės UAB „Baltų tinklo prekyba“ kreditoriams padaryta nebuvo.
Teismas nustatė, kad 2024 m. birželio 20 d. atsakovė likviduojama dėl bankroto UAB „Baltų tinklo prekyba“ turėjo didesnės nei 3,8 mln. Eur sumos reikalavimo teises į trečiuosius asmenis (debitorius), ši suma išieškojimo atveju gali būti vertinama kaip įkeista ieškovei. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, įkeistą turtinį kompleksą sudarančių konkrečių turtinių reikalavimo teisių fiksavimo momentas yra ta diena, kada įkaito turėtojo reikalavimu antstolis pagal įkeitimo sandorį pradeda įkeisto turto išieškojimą arba skiriamas turto administratorius. Iki išieškojimo pradžios toks turtas gali kisti, tačiau būtina laikytis sąlygos, kad nesumažės iki šalių sutartos išieškojimo vertės – 200 000 Eur. Ieškovė į notarą dėl vykdomojo dokumento kreipėsi 2024 m. kovo 28 d., todėl disponavimas įkeistu turtu buvo galimas iki 2024 m. kovo 28 d. CREDITINFO ataskaitos patvirtina, kad ieškovės areštas galiojo tik 11 dienų, o skola buvo padengta. Atsakovė UAB „Baltų tinklo prekyba“, iki ieškovei pradedant išieškojimą pagal įkeitimo sandorius, galėjo disponuoti visu savo turtu, o tik prasidėjus išieškojimui pagal įkeitimo sandorius turtas gali būti identifikuojamas ir iš jo pradedamas išieškojimas.
Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovės įkeitimo lakštuose šalys susitarė dėl universalaus turtinių teisių įkeitimo, pagal kurį įkeisti ne konkretūs debitoriai ir konkretaus dydžio reikalavimo suma, buvusi įkeitimo sandorio sudarymo metu, bet ir reikalavimo teisių vertės padidėjimas bei būsimi debitoriai. Kaip minėta, visos esamos ir būsimos reikalavimo teisės į atsakovę UAB „Kesko Senukai Lithuania“ atsakovės UAB „Citadele Factoring“ buvo perimtos Faktoringo sutarties pasirašymo metu – 2020 m. spalio 13 d., t. y. dar iki ieškovei sudarant paskolos sutartis ir įkeitimo sandorius. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė UAB „Citadele Factoring“ buvo nesąžininga arba buvo kitos CK 6.66 straipsnyje nustatytos sąlygos.
Teismas nurodė, kad, kaip matyti iš paskolos sutarties nuostatų, ieškovė turėjo galimybę žinoti apie Faktoringo sutartį, sudarytą su atsakove UAB „Citadele Factoring“, ir apie tai, kad atsakovė UAB „Citadele Factoring“ faktoringo sutarties pagrindu apmoka atsakovės UAB „Kesko Senukai Lithuania“ išrašytas sąskaitas, kadangi pagal šios sutarties 9.4.3.1 papunktį ieškovė vykdė atsakovės UAB „Baltų tinklo prekyba“ verslo operacijų, apskaitos dokumentų ir įrašų nuotolinę stebėseną ir stebėsenos vizitus bei patikrinimus, todėl neabejotinai žinojo apie sandorius, vykstančius su atsakove UAB „Citadele Factoring“. Ieškovė dvejus metus neprieštaravo dėl aptartos atsakovės UAB „Baltų tinklo prekyba“ veiklos ir tik po dvejų metų nusprendė, kad visi atsakovių UAB „Citadele Factoring“ ir UAB „Kesko Senukai Lithuania“ vykdyti mokėjimai pagal Faktoringo sutartį nuo to momento, kai buvo sudaryti įkeitimo sandoriai, pažeidė ieškovės teises ir yra negaliojantys.
Teismas nusprendė, kad atsakovės UAB „Baltų tinklo prekyba“ turtinių reikalavimų perleidimo sandoriai pagal sąskaitas faktūras (ginčo sąskaitas) buvo teisėti ir nepažeidė ieškovės ir kitų atsakovės UAB „Baltų tinklo prekyba“ kreditorių teisių, todėl ieškinį atmetė visiškai.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2026 m. kovo 26 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą, priteisė atsakovei UAB „Citadele Factoring“ iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Kolegija, pasisakydama dėl ieškovės prašymo priimti mokslinę išvadą, nurodė, kad ieškovė nenurodė argumentų ir priežasčių, kodėl teikiama Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos akademinė (ekspertinė) išvada negalėjo ir nebuvo pateikta pirmosios instancijos teisme. Byloje nėra duomenų ir (ar) argumentų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog tokia išvada negalėjo būti parengta ir teikiama bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, sutiko su atsakovės UAB ,,Citadele Factoring“ teiginiais, jog įrodymai civilinėje byloje yra faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas nustato bylai reikšmingas praeities ir (ar) dabarties faktines aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177 straipsnio 1 dalis); išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių reikalaujančius klausimus gali būti skiriama ekspertizė (CPK 212 straipsnis). O pateiktoje išvadoje, vykdant paslaugų teikimo sutartį, pasisakoma teisės aiškinimo bei taikymo klausimais, taigi, tai yra ieškovės užsakymu parengta teisės srities mokslininkų nuomonė dėl faktoringo ir įkeitimo teisinių santykių vertinimo. Atsižvelgdama į tai, kad pateikta išvada nėra viešai publikuota kaip mokslinis tyrimas, nėra duomenų apie jos recenzavimą, kolegija sutiko su atsakove, jog tokio pobūdžio dokumentas vertintinas kaip ieškovės užsakymu suformuluota nuomonė tam tikrais teisės klausimais ir jis nelaikytinas teisės mokslo doktrininiu tyrimu.
Kolegija, pasisakydama dėl ieškovės prašymo išreikalauti naujus įrodymus, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pasirengimą nagrinėti bylą teismo posėdyje baigė 2025 m. kovo 26 d. nutartimi, o aptariamą prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, kaip nurodo ieškovė, pirmą kartą ji pateikė tik 2025 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdyje. Taigi, aptariamą prašymą dėl įrodymų išreikalavimo ieškovė pateikė pavėluotai, nes galėjo ir turėjo šį prašymą pateikti iki 2025 m. kovo 26 d. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, ir prašomų išreikalauti duomenų apimtį, ieškovei nenurodžius ir neįrodžius vėlyvą prašymo pateikimą pateisinančių aplinkybių, kolegija padarė išvadą, jog aptariamų duomenų išreikalavimas būtų be pateisinamos priežasties pailginęs bylos nagrinėjimo procesą. Atitinkamai teismas turėjo pagrindą atsisakyti tenkinti nurodomą ieškovės prašymą. Taip pat ieškovė nepagrindė prašomų išreikalauti itin detalių atsakovės vidinių duomenų sąsajumo su nagrinėjamos bylos esme, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šios bylos nagrinėjimo dalyką bei ribas, būtų nepagrįstai atsisakęs šiuos duomenis išreikalauti. Atitinkamai nėra pagrindo pripažinti esant įstatyme įtvirtintas išimtines sąlygas išreikalauti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).
Kolegija, pasisakydama dėl ieškovės prašymo įtraukti Lietuvos banką išvadai pateikti, nurodė, kad, kaip ir prašymai dėl įrodymų išreikalavimo, tokio pobūdžio prašymas – įtraukti į bylą instituciją išvadai pateikti – pagal proceso taisykles turi būti pateikiamas pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodo jokių priežasčių, kodėl aptariamas prašymas teikiamas tik apeliacinės instancijos teismui ir atitinkamai nebuvo ir (ar) negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme. Be to, aptariamo prašymo patenkinimas sudarytų prielaidas pažeisti ribotos apeliacijos principą, pagal kurį apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas netiriant pirmosios instancijos teisme šalių nenurodytų faktinių aplinkybių ir pagal byloje jau esančius pirmosios instancijos teismo priimtus įrodymus (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnis), ir (ar) nepagrįstai, nesant pateisinamų priežasčių, užvilkintų bylos nagrinėjimą. Kolegijos vertinimu, byloje aktualūs teisės aiškinimo bei taikymo klausimai, be kita ko, ieškovės nurodyti klausimai dėl atsakovės UAB ,,Citadele Factoring“ veiklos ir jos (ne)atitikties Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo (toliau – FĮĮ) 31 straipsnyje įtvirtintiems reikalavimams, poreikio įtraukti į bylą Lietuvos banką nesuponuoja. Atsižvelgiant į ginčo dalyką ir pagrindą, bylos nagrinėjimo ribas, nagrinėjamu atveju FĮĮ 31 straipsnyje įtvirtintų atsakovės pareigų (ne)vykdymas aktualus tiek, kiek tai vertintina actio Pauliana sąlygų nustatymo procese. Byloje nėra ginčijama atsakovių sudaryta faktoringo sutartis, todėl ieškovės apibrėžtas itin platus atsakovės UAB ,,Citadele Factoring“ veiklos vertinimas nepatenka į šio ginčo nagrinėjimo ribas.
Kolegija, pasisakydama dėl ieškovės, kaip įkaito turėtojos, teisių į ginčo turtą atsiradimo momento, pripažino pagrįstą pirmosios instancijos teismo išvadą, kad, atsižvelgiant į CK 4.202 straipsnį, 4.192¹ straipsnio 2 dalį, įkeitimo sandorių apibrėžtą įkeitimo objektą, ginčo įkeitimu įkeitus ieškovei atsakovės UAB „Baltų tinklo prekyba“ turtinį kompleksą, iki ieškovei 2024 m. kovo 28 d. pradedant išieškojimą pagal įkeitimo sandorius ir atitinkamai iki išieškojimo procese individualizuojant įkeisto turtinio komplekso elementus, kaip nustatyta CK 4.192, 4.1921 straipsniuose, atsakovė UAB „Baltų tinklo prekyba“ turėjo teisę ginčo reikalavimo teises, įgytas į atsakovę UAB „Kesko Senukai Lithuania“ pagal ginčo sąskaitas faktūras, perleisti atsakovei UAB „Citadele Factoring“ pagal faktoringo sutartį. Susidariusios situacijos kontekste, atsižvelgiant į turtinio komplekso įkeitimo ir išieškojimo iš tokio turto teisinio reglamentavimo ypatumus bei pirmiau aptartą aplinkybę, kad viešame registre buvo išviešintas tik bendras faktas apie universalųjį turtinio komplekso įkeitimą, tačiau ginčo reikalavimo teisės pagal konkrečias sąskaitas ar į konkretų kontrahentą UAB „Kesko Senukai Lithuania“, kaip tokio komplekso sudedamosios dalys, nebuvo individualizuotos kaip įkeičiamos ir atitinkamai apribotos bendrame turtiniame komplekse iki pradedant išieškojimą iš turtinio komplekso, nėra pagrindo abejoti ir atsakovės UAB „Citadele Factoring“ sąžiningumu priimant reikalavimo teises, perduodamas pagal konkrečias ginčo sąskaitas atsakovių sudarytos faktoringo sutarties pagrindu.
Kolegija, pasisakydama dėl reikalavimo teisių pagal ginčo sąskaitas faktūras perėjimo atsakovei UAB ,,Citadele Factoring“ momento, atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą, ginčo faktoringo sutarties turinį ir sutartį sudariusių šalių elgesį, pripažino, kad faktoringo sutartimi atsakovė UAB „Baltų tinklo prekyba“ neatšaukiamai nuo 2020 m. spalio 13 d. perdavė atsakovei UAB „Citadele Factoring“ visas reikalavimo teises, įskaitant ir būsimus piniginius reikalavimus, į atsakovę UAB „Kesko Senukai Lithuania“ ir įsipareigojo nuo sutarties sudarymo dienos teikti finansuotojai visas atsakovės UAB „Kesko Senukai Lithuania“ išrašomas sąskaitas faktūras, o atitinkamai atsižvelgiant į CK 6.905 straipsnio 3 dalį, pripažintina, kad perduoti būsimi reikalavimai į atsakovę UAB „Kesko Senukai Lithuania“ pagal išrašomas konkrečias sąskaitas be papildomo įforminimo perėjo atsakovei UAB „Citadele Factoring“ nuo ginčo sąskaitų išrašymo.
Kolegija nurodė, kad atsakovė UAB „Baltų tinklo prekyba“ faktoringo sutartimi perleido finansuotojai visas reikalavimo teises, įskaitant būsimus piniginius reikalavimus, į pirkėjo finansinius įsipareigojimus (sutarties bendrosios dalies 3.1 papunktis), įsipareigojo nuo sutarties sudarymo dienos teikti finansuotojai visas sutarties Priede Nr. 1 nurodytų pirkėjų sąskaitas faktūras (sutarties specialiosios dalies 9.4 papunktis). Faktoringo sutarties bendrosios dalies 7.3 papunktyje, kuriame reglamentuojami atsiskaitymai, jei pirkėjas sumoka finansuotojai pagal jos nefinansuotą sąskaitą, tiesiogiai įtvirtinta, kad šios nuostatos neatleidžia pardavėjos nuo prievolės pateikti finansuotojai visas sąskaitas nuo faktoringo sutarties sudarymo dienos. Kolegija, sistemiškai įvertinus visą sutarties tekstą, pripažino, kad finansuotojai suteikiamos kontrolės priemonės nepaneigia pardavėjos įsipareigojimo perduoti visas reikalavimo teises nurodytiems pirkėjams nuo faktoringo sutarties sudarymo pagal visas sutarties priede nurodytų pirkėjų sąskaitas.
Kolegija nurodė, kad akivaizdu, jog, sudarius sutartį dėl būsimų reikalavimų, pastarieji turi būti tam tikra forma konkretizuojami toms reikalavimo teisėms atsiradus, t. y. išrašius perleidžiamas sąskaitas faktūras (pvz., sudaromas sąskaitų sąrašas, informacija apie išrašytas konkrečias sąskaitas perduodama finansuotojai ir kt.). Tačiau tai nereiškia, jog šių reikalavimų, kaip perduodamų būsimų reikalavimų, faktoringo sutartis neapėmė. Atitinkamai, vadovaujantis CK 6.905 straipsnio 3 dalimi, kasacinio teismo išaiškinimu, aptartomis faktoringo sutarties nuostatomis, reikalavimo teisių pagal įvardijamas konkrečias išrašomas sąskaitas perleidimas pripažįstamas įvykusiu nuo šių sąskaitų išrašymo momento, be papildomo piniginio reikalavimo perleidimo įforminimo. Kolegija, atsižvelgdama į tai, pripažino nepagrįstais ieškovės teiginius, kad pagal faktoringo sutarties nuostatas draudimas (suvaržymas) perleisti reikalavimo teises įsigalioja tik po, kai atsakovė UAB „Baltų tinklo prekyba“ pateikia savo išrašytas sąskaitas pardavimui. Būsimų reikalavimų perdavimo finansuoti pagal faktoringo sutartį ypatumai lemia, kad tokios reikalavimo teisės buvo perduotos nuo sutarties sudarymo, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog objektyviai sąskaitos išrašytos vėliau, perduotos teisės pagal konkrečias sąskaitas konkretizuojamos ir identifikuojamos sąskaitų išrašymo momentu, kuris nepaneigia faktoringo sutartyje nustatyto pardavėjos įsipareigojimo jas perduoti finansuotojai.
Kolegija nurodė, kad turtinio komplekso įkeitimas ieškovei taip pat nebuvo visa apimantis – tiesiogiai įtvirtinta, jog nėra įkeičiamos reikalavimo teisės, kurios pagal sandorius negali būti įkeistos ar negali būti įkeistos be atitinkamų kontrahentų sutikimo. Atitinkamai atsakovių sudarytos faktoringo sutarties 12.4 papunktis, pagal kurį pardavėja neturėjo teisės perleisti kitiems asmenims reikalavimo teisės, susijusios su finansavimui pateiktomis sąskaitomis, įkeisti ar kaip kitaip apsunkinti perleistas reikalavimo teises ar jų vykdymą, taip pat leidžia pagrįstai abejoti, ar ginčo reikalavimo teisės pateko į įkeitimo ieškovės naudai apimtį.
Kolegija nurodė, kad atsakovės UAB „Citadele Factoring“ teisė į reikalavimo teises pagal ginčo sąskaitas faktūras atsirado nuo jų išrašymo momento pagal sudarytą faktoringo sutartį dėl būsimų reikalavimų. Ieškovei keliant klausimą, ar tuo pačiu (sąskaitų išrašymo) momentu šios reikalavimo teisės turi būti laikomos įkeistomis ieškovei, kolegija apibendrino, kad, viena vertus, atsižvelgiant į pirmiau aptartus turtinio komplekso įkeitimo ir išieškojimo iš jo ypatumus, tokios išvados daryti nėra pagrindo. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovių faktoringo sutartis buvo sudaryta anksčiau nei ieškovės ir atsakovės UAB „Baltų tinklo prekyba“ tarpusavio sandoriai, taip pat ir atliktas įkeitimas, atkreipus dėmesį į apeliacinės instancijos teismo nutarties 77 punkte nurodytas įkeitimo sandorių nuostatas, nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais dėl to, kad ginčo reikalavimo teisės negalėjo būti perleistos atsakovei UAB „Citadele Factoring“. Kolegija nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovei UAB „Citadele Factoring“ perleistos ginčo reikalavimo teisės pagal ginčo sąskaitas faktūras nepateko į ieškovės naudai atlikto įkeitimo apimtį, t. y. negali būti laikomos įkeistomis iki perleidimo atsakovei UAB „Citadele Factoring“, pagrįstumu.
Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo pripažinti neteisėtais atsakovių veiksmus perleidžiant ginčo reikalavimo teises ir nenustatė ieškovės teisių pažeidimo kaip actio Pauliana sąlygos. Kolegija neturėjo pagrindo nesutikti su šia teismo išvada, ieškovė priešingai neįrodė. Atitinkamai atsakovės UAB „Citadele Factoring“, kaip finansų įstaigos, pareigų (ne)vykdymo klausimas netenka teisinės reikšmės, nes, nesant nustatytų teisės normų ir kreditorės teisių pažeidimų perleidžiant ginčo reikalavimo teises, nėra pagrindo tirti atsakovių (ne)sąžiningumo. Atsižvelgiant į tai, kad buvo vykdoma atsakovių sudaryta faktoringo sutartis, ir nėra pagrindo nuspręsti, jog tokiais atsakovių veiksmais buvo pažeistos ieškovės, kaip įkaito turėtojos, teisės, platesnis FĮĮ 31 straipsnyje įtvirtintų finansų įstaigos pareigų vykdymas nepatenka į šios bylos, iškeltos pagal actio Pauliana, nagrinėjimo ribas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė prašo priimti ir prie civilinės bylos medžiagos pridėti kartu su kasaciniu skundu teikiamą Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos akademinę (ekspertinę) išvadą; panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 26 d. nutartį, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės ieškinį, priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismai pažeidė CK 6.905 straipsnio 3 dalį ir suformavo naują teismų praktiką, kuria pateisinamas FĮĮ 31 straipsnyje įtvirtintų finansų įstaigų imperatyvių pareigų nevykdymas. Teismai, spręsdami, kad aštuonios reikalavimo teisės pagal ginčo sąskaitas perleistos ne nuo atitinkamos reikalavimo teisės pagal ginčo sąskaitas atsiradimo ar ginčo sąskaitų išrašymo momento, o retroaktyviai (atgaline data) nuo 2020 m. spalio 13 d., kai atsakovės UAB „Citadele Factoring“ ir UAB „Baltų tinklo prekyba“ sudarė Faktoringo sutartį, pažeidė specialiąsias CK įtvirtintas imperatyvaus pobūdžio faktoringo sutartinius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas dėl būsimo reikalavimo perleidimo momento. Remiantis imperatyviosiomis CK 6.905 straipsnio 3 dalies nuostatomis, aštuonių reikalavimo teisių pagal ginčo sąskaitas perleidimo atsakovei UAB „Citadele Factoring“ momentas yra šių reikalavimo teisių atsiradimo momentas ar kiekvienos iš atitinkamų ginčo sąskaitų išrašymo momentas, o ne Faktoringo sutarties sudarymo momentas. CK 6.905 straipsnio 3 dalies nuostatų esminis pažeidimas lėmė tai, kad teismai neatskleidė bylos esmės ir neteisingai išsprendė bylą – klaidingai nusprendė dėl actio Pauliana tenkinimo sąlygos, t. y. ieškovės, kaip privilegijuotos kreditorės, teisių pažeidimo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis) neegzistavimo. Dėl šios klaidingos išvados teismai taip pat klaidingai nusprendė, kad aštuonios reikalavimo teisės pagal ginčo sąskaitas nepateko į įkeitimo sandorių objektą.
Teismai pažeidė CK 6.156 straipsnio 1 dalį, 4.199 straipsnio 4 dalį, 4.170 straipsnio 5 ir 6 dalis ir 4.202 straipsnio 2 dalį ir suformavo naują teismų praktiką, kuria turtinio komplekso įkeitimo sutarties šalims nepateisinamai draudžiama susitarti dėl kitokios nei CK 4.202 straipsnio 2 dalyje nustatytos įkeisto turto disponavimo tvarkos. Teismai paneigė ieškovės ir atsakovės UAB „Baltų tinklo prekyba“, kaip įkeitimo sandorių šalių, valią dėl įkeitimo sandoriuose šalių specifiškai aptartos tvarkos, imperatyviai draudžiančio be ieškovės leidimo disponuoti įkeitimo sandoriais įkeistomis reikalavimo teisėmis, kuris buvo skirtas atsakovės UAB „Baltų tinklo prekyba“ turto masės dinamikos stabilumui užtikrinti ir tiek ieškovės, tiek ir kitų trečiųjų asmenų – atsakovės UAB „Baltų tinklo prekyba“ kreditorių – teisių pažeidimui išvengti. CK 6.156 straipsnio 1 dalis, 4.199 straipsnio 4 dalies, 4.170 straipsnio 5 ir 6 dalių, 4.202 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimas lėmė tai, kad teismai neatskleidė bylos esmės ir neteisingai išsprendė bylą. Teismai, ignoruodami įkeitimo sandorių II skyriuje įtvirtintą draudimą, CK 6.156 straipsnio 1 dalį, 4.199 straipsnio 4 dalį, 4.170 straipsnio 5 ir 6 dalis, klaidingai nusprendė, kad atsakovė UAB „Baltų tinklo prekyba“ galėjo laisvai, be ieškovės išankstinio leidimo, disponuoti aštuoniomis reikalavimo teisėmis pagal ginčo sąskaitas iki 2024 m. kovo 28 d. Dėl šios klaidingos išvados teismai taip pat klaidingai nusprendė, kad aštuonios reikalavimo teisės pagal ginčo sąskaitas nepateko į įkeitimo sandorių objektą.
Teismai pažeidė FĮĮ 31 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir CK 1.75 straipsnio 2 ir 3 dalis bei suformavo naują teismų praktiką, kuria leidžiama neišviešintomis sutartinėmis priemonėmis paneigti trečiųjų asmenų naudai registre išviešintus ir nustatytus skolininko veiklos ir disponavimo turtu apribojimus. Byloje nustatyta, kad atsakovės UAB „Citadele Factoring“, kaip finansų įstaigos, ir UAB „Baltų tinklo prekyba“ niekados neišviešino tretiesiems asmenims savo sudarytos Faktoringo sutarties ir jos pagrindu atliktų aštuonių būsimų reikalavimų pagal ginčo sąskaitas perleidimo sandorių. Ieškovės, kaip finansų įstaigos, ir atsakovės UAB „Baltų tinklo prekyba“ įkeitimo sandoriai, kuriais ieškovės naudai buvo užtikrintas sutarčių, įskaitant faktoringo sutartis, tinkamas vykdymas, buvo įregistruoti (išviešinti) Sutarčių ir teisių suvaržymų registre. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis FĮĮ 31 straipsnio 5 dalies 1 punktu ir CK 1.75 straipsnio 2 ir 3 dalimis, ieškovė, kaip sandorius išviešinusi (įregistravusi) faktoringo ir kt. finansavimo veikla užsiimanti finansų įstaiga, turėjo ir turi pirmenybės teisę į aštuonias būsimas reikalavimo teises pagal ginčo sąskaitas. O atsakovė UAB „Citadele Factoring“, kuri neišviešino (neįregistravo) sandorių, neturėjo ir neturi teisės į aštuonias būsimas reikalavimo teises pagal ginčo sąskaitas. Teismai, pažeisdami FĮĮ 31 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir CK 1.75 straipsnio 2 ir 3 dalis, klaidingai vertino, kad ieškovė, kaip sandorius išviešinusi finansų įstaiga, neturi pirmenybės teisės į aštuonias būsimas reikalavimo teises pagal ginčo sąskaitas. Dėl šios išvados teismai taip pat klaidingai vertino, kad atsakovė UAB „Citadele Factoring“, kaip sandorių neišviešinusi (juos nuslėpusi) finansų įstaiga, galėjo priimti iš atsakovės UAB „Baltų tinklo prekyba“ reikalavimo teises pagal ginčo sąskaitas.
Teismų sprendimais padaryti proceso teisės normų – CPK 5 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 6 punkto, CPK 49 straipsnio 3 dalies, 158 straipsnio 2 dalies, 199 straipsnio 1 dalies, 260 straipsnio – pažeidimai, kurie lėmė bylos esmės neatskleidimą ir neteisingų sprendimų priėmimą. Teismai, neišreikalaudami rašytinių įrodymų iš atsakovės UAB „Citadele Factoring“ dėl FĮĮ 31 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų (ne)vykdymo prieš sudarant ginčo sandorius, neįtraukdami Lietuvos banko į bylą ir nepriimdami mokslinės išvados, iš esmės ignoravo ir formaliais pagrindais atsisakė tirti vieną iš esminių civilinės bylos dalyką sudariusių klausimų dėl FĮĮ 31 straipsnyje įtvirtintų imperatyviųjų teisės normų taikymo apimties bei padarinių. Teismai, neįtraukdami Lietuvos banko į šią beprecedentę bylą, kurios vieną iš esminių dalykų sudarė finansų rinkas reguliuojančios viešosios teisės (FĮĮ 31 straipsnis) įtvirtintų imperatyviųjų teisės normų taikymo apimties bei jų nesilaikymo padarinių įvykdžius ginčo sandorius nustatymas, padarė CPK 49 straipsnio 3 dalies pažeidimą.
Pirmosios instancijos teismas nepagrindė ir tinkamai nemotyvavo (CPK 263 straipsnio 1 dalis), o apeliacinės instancijos teismas, remdamasis formaliais pagrindais, atmetė ieškovės prašymą išreikalauti rašytinius įrodymus iš atsakovės UAB „Citadele Factoring“ dėl jos, kaip finansų įstaigos, FĮĮ 31 straipsnyje įtvirtintų pareigų (ne)atlikimo prieš sudarant ginčo sandorius. Nors būtent dėl šių įrodymų neišreikalavimo apskritai nebuvo atskleistas vienas iš esminių klausimų, sudariusių bylos dalyką, – FĮĮ 31 straipsnyje įtvirtintų imperatyviųjų teisės normų taikymo apimtis ir jų pažeidimo įtaka ginčo sandorių galiojimui (CPK 260 straipsnis). Tokiu būdu teismai pažeidė CPK 199 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo aktualios kasacinio teismo šios teisės normos taikymo ir aiškinimo praktikos, pagal kurią rašytinių įrodymų išreikalavimo klausimas negali būti sprendžiamas formaliai, neįvertinus įrodymų neišreikalavimo padarinių.
Atsakovė UAB „Citadele Factoring“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Atsakovė UAB „Citadele Factoring“, pasisakydama dėl netinkamo CK 6.905 straipsnio 3 dalies taikymo, nurodė, kad faktoringo sutartis yra visos apyvartos sutartis, t. y. ilgalaikė faktoringo sutartis dėl visų atitinkamų skolininkų sąskaitų finansavimo, pagal kurią nuosavybės teisės į reikalavimus (įskaitant ir būsimus) pereina finansuotojui automatiškai faktoringo sutarties pagrindu nuo atitinkamo reikalavimo atsiradimo momento. Kad nuosavybės teisė į reikalavimus pereitų, finansuotojui nereikia papildomai įforminti perleidimo ar sudaryti atskirų perleidimo sandorių. Faktoringo sutartimi atsakovė UAB „Citadele Factoring“ perėmė visas esamas ir būsimas reikalavimo teises į atsakovę UAB „Kesko Senukai Lithuania“ nuo Faktoringo sutarties sudarymo 2020 m. spalio 13 d. Vadovaujantis Faktoringo sutarties nuostatomis, atsakovė UAB „Citadele Factoring“ galėjo atsisakyti finansuoti Faktoringo sutartyje nustatytais atvejais (viršytas limitas, neatitinka sąlygų ir kt.), tačiau tai neturi įtakos faktui, kad visos reikalavimo teisės į atsakovę UAB „Kesko Senukai Lithuania“ buvo perleistos atsakovei UAB „Citadele Factoring“ nuo 2020 m. spalio 13 d. Faktoringo sutartimi atsakovė UAB „Citadele Factoring“ nefinansavo atskirų sandorių, tai buvo ilgalaikis finansavimas, apimant visas (įskaitant būsimas) sąskaitas, neįsigyjant atskirų atsakovei UAB „Kesko Senukai Lithuania“ išrašytų sąskaitų.
Reikalavimo teisės pagal ginčo sąskaitas nėra ir negali būti įkeistos pagal įkeitimo sandorius, nes jos negali būti laikomos įkeitimo sandorių objektu, kadangi ginčo sąskaitų išrašymo momentu reikalavimo teisės automatiškai tapo atsakovės UAB „Citadele Factoring“ nuosavybe, nes jos, kaip būsimos reikalavimo teisės, buvo perleistos šiai atsakovei Faktoringo sutarties sudarymo metu. Pagal CK 4.206² straipsnį, įkaito davėjas negali įkeisti to, kas jam nepriklauso, taigi negalėjo įkeisti ir Faktoringo sutartimi jau perleistų reikalavimo teisių, nes, jų atsiradimo momentu joms automatiškai perėjus atsakovei UAB „Citadele Factoring“, atsakovė UAB „Baltų tinklo prekyba“ neįgijo į jas nuosavybės teisės. Faktoringo sutarties 12.4 punkte atsakovės UAB „Baltų tinklo prekyba“ ir UAB „Citadele Factoring“ susitarė, kad atsakovė UAB „Baltų tinklo prekyba“ neturi teisės perleisti kitiems asmenims reikalavimo teisės, susijusios su finansavimui pateiktomis sąskaitomis, įkeisti ar kaip kitaip apsunkinti perleistas reikalavimo teises ar jų vykdymą. Įkeitimo sandorių sudarymo metu atsakovė UAB „Baltų tinklo prekyba“ neturėjo reikalavimo teisių į atsakovę UAB „Kesko Senukai Lithuania“, kadangi jos dar 2020 m. spalio 13 d. buvo perleistos atsakovei UAB „Citadele Factoring“, todėl įkeitimo sandoriais jos negalėjo būti įkeistos. Specialusis teisinis reguliavimas aiškiai nurodo, kad pagal faktoringo sutartį perleistas būsimas piniginis reikalavimas pereina finansuotojui nuo jo atsiradimo momento ir papildomai tai nėra įforminama.
Atsakovė UAB „Citadele Factoring“, pasisakydama dėl (ne)tinkamo CK 6.156 straipsnio 1 dalies, 4.199 straipsnio 4 dalies, 4.170 straipsnio 5, 6 dalių ir 4.202 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo, nurodė, kad ieškovė viešame registre išviešino tik informaciją apie tai, kad yra įkeistas turtinis kompleksas (reikalavimo teisės), įkeitimo suma – 200 000 Eur. Viešai nėra nustatyta jokių apribojimų disponuoti įkeistu turtu ir CK įtvirtina galimybę disponuoti šiuo turtu, kol nemažėja jo vertė. Ieškovė neišviešino savo nurodomo fakto, kad įkeistomis reikalavimo teisėmis nebuvo galima disponuoti apskritai. Esant tokiai išviešinimo apimčiai ir laikantis pozicijos, kad, nepaisant sudarytos ir galiojančios Faktoringo sutarties ir joje numatytų apribojimų, ieškovė galėjo įsikeisti atsakovei UAB „Citadele Factoring“ perleistas reikalavimo teises į atsakovę UAB „Kesko Senukai Lithuania“, draudimas disponuoti įkeistu turtu įsigaliojo tik ieškovei pradėjus išieškojimą pagal įkeitimo sandorius. Pagal CK 4.192¹ straipsnio 2 dalį atsakovė UAB „Baltų tinklo prekyba“, iki ieškovei pradedant išieškojimą pagal įkeitimo sandorius, galėjo disponuoti visu savo turtu, o tik prasidėjus išieškojimui pagal įkeitimo sandorius turtas gali būti identifikuojamas ir iš jo pradedamas išieškojimas. Ieškovė tik 2024 m. kovo 28 d. kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo pagal įkeitimo sandorius. Tuo metu net pagal ieškovės nurodomą reikalavimo teisių perleidimo momentą (2023 m. gruodžio 1 d. – 2024 m. vasario 2 d.) reikalavimo teisės jau buvo perleistos atsakovei UAB „Citadele Factoring“ ir nepateko į turto, iš kurio ieškovė gali išieškoti įkeitimo pagrindu, sudėtį. Priešingai nei nurodo ieškovė, CK normos nesuteikia šalims galimybės susitarti dėl ribojimo disponuoti visu įkeičiamą turtinį kompleksą sudarančiu turtu (šiuo atveju – visomis įkeičiamą turtinį kompleksą sudarančiomis esamomis ir būsimomis turtinėmis teisėmis).
Atsakovė UAB „Citadele Factoring“ nepažeidė ieškovės teisių ir nedisponavo jai įkeistu turtu, o elgėsi pagal galiojantį teisinį reguliavimą. Akivaizdu, kad ginčo situacijoje netgi esant turtinio komplekso įkeitimui ir anksčiau sudarytai Faktoringo sutarčiai ir jos vykdymui minėtas įkeitimas neturi įtakos, kadangi visi ginčo sandoriai įvyko iki ieškovei pradedant išieškojimą. Įkeitimo esmė ir pagrindinis bruožas yra tai, kad įkaito davėjas turi teisę disponuoti įkeistu turtinį kompleksą sudarančiu turtu (jį perleisti, apsunkinti ir kt.), vykdydamas įprastą komercinę veiklą. Tai reiškia, kad įkeitimo teisė (įkeitimas), skirtingai nei esant įkeitimui in specie (t. y. įkeitimui, kuriuo įkeičiami konkretūs įkeitimo sutarties identifikuoti daiktai), neseka paskui turtinį kompleksą sudarančias individualias reikalavimo teises, ir tai yra aiškiai įtvirtinta CK 4.202² straipsnyje, kuriame nurodyta, kad, įkaito davėjui teisėtai disponuojant turtu, įkeitimas perleistiems objektams pasibaigia, o įkaito davėjo naujai įgytas turtas tampa įkeitimo objektu nuo jo įgijimo įkaito davėjo nuosavybėn momento. Priešingas aiškinimas (t. y. kad įkeitimas seka paskui kiekvieną turtinį kompleksą sudarančią reikalavimo teisę, kaip bando aiškinti ieškovė) paneigtų turtinių kompleksų įkeitimo instituto esmę. Įkeitimu gali būti įkeičiamas tik įkaito davėjui nuosavybės teise priklausantis turtas (CK 4.206² straipsnis), tad į įkeičiamo turtinio komplekso sudėtį nepatenka turtas, kuris nėra įkaito davėjo nuosavybė, kaip antai finansuotojui automatiškai jų atsiradimo momentu pereinančios pagal faktoringo sutartį perleistos (būsimos) reikalavimo teisės.
Atsakovė UAB „Citadele Factoring“, pasisakydama dėl netinkamo FFĮ 31 straipsnio 5 dalies 1 punkte ir CK 1.75 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų nuostatų taikymo, nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisė nenustato pareigos registruoti faktoringo sutarčių ir (ar) pagal jas perleistų reikalavimo teisių perleidimo fakto viešame registre, nes nėra registro, skirto tokiam reikalavimui ir tokioms sutartims ar faktams registruoti, taip pat faktoringo sutarties ir reikalavimo teisių perleidimo fakto neįregistravimas nedaro įtakos Faktoringo sutarties ir (ar) reikalavimo teisių perleidimo galiojimui. Atsakovė UAB „Citadele Factoring“ tinkamai įvykdė faktoringo, reikalavimo teisių perleidimo sandoriams Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą išviešinimo pareigą, t. y. apie reikalavimo teisių perleidimą informavo reikalavimo teisių skolininką (šiuo atveju atsakovę UAB „Kesko Senukai Lithuania“), ir nuo to momento (t. y. jau nuo 2020 m. spalio 13 d.) toks perleidimo faktas buvo laikomas tinkamai išviešintu ir galėjo būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis, įskaitant ieškovę. Ieškovė bando klaidinti teismą, duodama nuorodas ir grįsdama savo reikalavimus teisės normomis ir (ar) įkeitimo sandorių nuostatomis, kurios akivaizdžiai nėra taikomos ginčo santykiui (kaip antai (a) CK 1.75 straipsnio 3 dalis, kuri taikoma tik vertinant sandorių, kuriems įstatymas įtvirtina privalomą registraciją viešuosiuose registruose kaip pagrindą, kad sandoris galiotų prieš trečiuosius asmenis, (b) įkeitimo sandorių 2 dalies 4 punktą, kuriame nustatytas draudimas pakartotinai įkeisti turtą tretiesiems asmenims, nurodo kaip argumentą patvirtinti, kad įkeitimo sutartimis neva įkeistas ne tas pats turtinis kompleksas, o penki skirtingi turtiniai kompleksai, ignoruodama tai, jog ši nuostata skirta apsunkinimams trečiųjų asmenų naudai riboti, bet ne pakartotiniam įkeitimui ieškovės (to paties užtikrinto kreditoriaus) naudai; (c) faktoringo sandorių registracijos reikalavimą, įtvirtintą 2023 m. UNIDROIT Modeliniame faktoringo įstatyme, kuris yra tik vienas iš teisinės galios neturinčių minkštosios teisės pavyzdžių ir, be kita ko, prieštarauja aiškiai Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintam reguliavimui, neįtvirtinančiam pareigos registruoti faktoringo sandorius). Faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė UAB „Citadele Factoring“ atsakovės UAB „Baltų tinklo prekyba“ įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti neperėmė įkeisto turto ir tokiu būdu nepažeidė FFĮ 31 straipsnio 5 dalies 1 punkto, kadangi visos esamos ir būsimos reikalavimo teisės buvo perleistos atsakovei UAB „Citadele Factoring“ Faktoringo sutartimi ir niekada nepateko į ieškovės įkeitimo objektą.
Atsakovė UAB „Citadele Factoring“, pasisakydama dėl netinkamo FFĮ 31 straipsnio taikymo, nurodė, kad ji visus įstatyme jai nustatytus veiksmus, t. y. privalomą kontrahentų patikrą, atliko Faktoringo sutarties pasirašymo dieną ir ją vykdė įprasta tvarka. Kadangi reikalavimo teisės į atsakovę UAB „Kesko Senukai Lithuania“ buvo perleistos atsakovei UAB „Citadele Factoring“ nuo 2020 m. spalio 13 d., ji neturėjo pareigos, kiekvieną kartą išmokėdama pinigus atsakovei UAB „Baltų tinklo prekyba“, tikrinti atsakovių UAB „Baltų tinklo prekyba“ ir (ar) UAB „Kesko Senukai Lithuania“ kreditingumo, kitų sudarytų sandorių. Toks aiškinimas paneigtų faktoringo sandorių esmę.
Atsakovė UAB „Citadele Factoring“, pasisakydama dėl proceso teisės normų pažeidimo, į bylą kaip išvadą duodančios institucijos neįtraukus Lietuvos banko ir neišreikalaujant papildomų įrodymų, nurodė, kad teismai nepadarė proceso teisės normų pažeidimo, kadangi į bylą įtraukti Lietuvos banką kaip išvadą duodančią instituciją nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Lietuvos banko įtraukimas į ginčą neturės įtakos bylos baigčiai, kadangi FFĮ 31 straipsnyje nustatytų reikalavimų nesilaikymas nėra pagrindas pripažinti Faktoringo sutartį ir (ar) reikalavimo teisių perleidimus negaliojančiais ar niekiniais bet kuriuo CK nustatytu pagrindu. Ginčo situacijoje Lietuvos bankas, kaip išvadą duodanti institucija, neturėtų pagrindo pateikti išvadą, kadangi esminis ginčo objektas – ar Faktoringo sutartimi perleistos esamos ir būsimo reikalavimo teisės į atsakovę UAB „Kesko Senukai Lithuania“ pateko į ieškovei įkeitimo sandoriais įkeistą turtą. Kasaciniame skunde nurodomi procesiniai pažeidimai, susiję su dokumentų išreikalavimu, taip pat yra nepagrįsti, nes ieškovė siekia praplėsti ginčo ribas, o ne nagrinėti esminį klausimą – kas sudaro įkeitimo objektą. Nagrinėjamu atveju teismai konstatavo, kad reikalavimo teisės, dėl kurių ieškovė kelia klausimą, nepateko į įkeitimo sandorius, todėl pagrįstai netenkino prašymo išreikalauti įrodymus, kurie yra nesusiję su ginčo objektu.
Atsakovė UAB „Citadele Factoring“, pasisakydama dėl prašymo pridėti papildomus įrodymus kasaciniame teisme, nurodė, kad CPK nėra įtvirtinta galimybė prie bylos pridėti naujus įrodymus, juolab kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendžia teisės, o ne fakto klausimus. Dėl šių aplinkybių naujų įrodymų pridėti iš esmės negalima. Kaip matyti iš Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos išvados 1 punkto, šio universiteto atstovai sudarė atlygintinų paslaugų sutartį su ieškovės atstovais, tuomet susipažino su ieškovės ieškiniu ginčo byloje, sprendimu ir pateikė savo teisinį vertinimą. Nėra suprantama, kodėl ieškovė nesiremia recenzuojamame leidinyje publikuotais mokslo darbais, o teikia mokslo įstaigos atliktą teismo sprendimo vertinimą ir analizę. Taip pat kadangi šis dokumentas yra parengtas pagal atlygintinų paslaugų sutartį, t. y. vienos proceso šalies užsakymą, iki galo neaišku nei kokiais standartais vadovaujantis jis buvo rengiamas, nei kokie galėtų būti jo vertinimo kriterijai. Nors kasaciniame skunde argumentuojant, kodėl reikėtų prie bylos pridėti šio universiteto atstovų parengtą išvadą, ir nurodoma ypatinga jos mokslinė reikšmė, nė vienas iš asmenų, kurie išvadoje nurodomi kaip rengėjai, kontaktiniai asmenys arba yra pasirašę šią išvadą, nėra publikavę nė vieno straipsnio faktoringo tema.
Atsakovė UAB „Kesko Senukai Lithuania“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 28 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 26 d. nutarties dalių, kuriomis buvo atmesti ieškovės reikalavimai dėl atsakovės UAB „Kesko Senukai Lithuania“, atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Atsakovė UAB „Kesko Senukai Lithuania“ pabrėžė, jog šiame ginče laikėsi ir toliau laikosi neutralios pozicijos. Atsakovė UAB „Kesko Senukai Lithuania“ niekada neneigė, nevengė ir neginčijo savo prievolės atsiskaityti pagal atsakovės UAB „Baltų tinklo prekyba“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Vis dėlto, tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Citadele Factoring“ kilus ginčui dėl reikalavimo teisių į gautinas sumas pagal atsakovės UAB „Baltų tinklo prekyba“ atsakovei UAB „Kesko Senukai Lithuania“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, siekdama išvengti galimų nuostolių bei apsaugoti savo teises ir interesus, atsakovė UAB „Kesko Senukai Lithuania“ pasinaudojo CK 6.46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta skolininko teise sustabdyti prievolės vykdymą esant pakankamam (protingam) pagrindui abejoti, jog asmuo, kuriam turi būti įvykdyta prievolė, turi teisę priimti jos įvykdymą.
Ieškovė neturi jokių reikalavimo teisių į atsakovę UAB „Kesko Senukai Lithuania“, todėl neturi pagrindo ir reikšti jai savo reikalavimų. Tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Kesko Senukai Lithuania“ nėra sutartinio santykio, o pati ieškovė šioje byloje neginčija ir atsakovės UAB „Kesko Senukai Lithuania“ teisės sustabdyti prievolės vykdymą, remiantis CK 6.46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta skolininko teise, todėl atsakovės UAB „Kesko Senukai Lithuania“ veiksmai laikytini teisėtais. Kadangi atsakovė UAB „Kesko Senukai Lithuania“ nepažeidžia ir (arba) nesuvaržo ieškovės teisių ar interesų, ieškovė neturi pagrindo reikšti pretenzijų atsakovei UAB „Kesko Senukai Lithuania“. Atitinkamai atsakovės UAB „Kesko Senukai Lithuania“ padėtis šiame ginče atitinka ne atsakovės, o trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinę padėtį (CPK 47 straipsnis). Vis dėlto ginčo ribas apibrėžia ir atsakovus pasirenka ieškovas (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Įtraukdamas atitinkamą šalį į bylą kaip atsakovą, ieškovas prisiima ir neigiamų pasekmių riziką, be kita ko, ir dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, jei ieškinys bus atmestas (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Taigi, tuo atveju, jeigu ieškovės kasacinis skundas būtų atmestas, ieškovė turėtų atlyginti atsakovės UAB „Kesko Senukai Lithuania“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.
Motyvuojamoji dalis
k o n s t a t u o j a:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų, rašytinių paaiškinimų ir Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos akademinės (ekspertinės) išvados priėmimo
Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad pagal ją kasacinis teismas sprendžia tik teisės klausimus, be to, tik tuos teisės klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024 56 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas reikalavimas kasaciniame skunde nurodyti išsamius teisinius argumentus, kurie patvirtintų CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą, reiškia, kad kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindai turi būti siejami su kasaciniu skundu skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvų ir teisinių argumentų klaidų ar pažeidimų atskleidimu. Kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas yra kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai ir atsiliepime į kasacinį skundą nurodyti teisiniai argumentai. Kai kasacinį skundą pateikęs asmuo kasaciniame skunde nurodo kasacijos pagrindą, tačiau nepateikia jį patvirtinančių teisinių argumentų, arba pateikia atitinkamus argumentus, tačiau jų nesieja su konkrečiu kasacijos pagrindu (CPK 346 straipsnis), kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Kasacinio teismo atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus – suformuluoja kasacinio nagrinėjimo dalyką. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2013).
Ieškovės kasacinis skundas grindžiamas tokiomis bendromis argumentų grupėmis dėl skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties neteisėtumo: 1) netinkamai aiškinta ir taikyta CK 6.905 straipsnio 3 dalis, sprendžiant dėl reikalavimo teisės perleidimo momento; 2) pažeista CK 6.156 straipsnio 1 dalis, 4.199 straipsnio 4 dalis, 4.170 straipsnio 5 ir 6 dalys ir 4.202 straipsnio 2 dalis bei suformuota nauja teismų praktika, kuria turtinio komplekso įkeitimo sutarties šalims nepateisinamai draudžiama susitarti dėl kitokios nei CK 4.202 straipsnio 2 dalyje nustatytos disponavimo įkeistu turtu tvarkos, atitinkamai teismai netinkamai aiškino skolininko teisę be įkaito gavėjo sutikimo perleisti įkeistas reikalavimo teises pagal ginčijamus sandorius; 3) pažeistas FĮĮ 31 straipsnio 5 dalies 1 punktas ir CK 1.75 straipsnio 2 ir 3 dalys, bylą nagrinėjusiems teismams nepripažinus šių normų pažeidimo, nors atsakovės neišviešino savo sudarytos faktoringo sutarties; 4) pažeistas Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 6 punktas, CPK 5 straipsnio 1 dalis, 49 straipsnio 3 dalis, 158 straipsnio 2 dalis, 199 straipsnio 1 dalis, 260 straipsnis, bylą nagrinėjusiems teismams neišreikalavus ieškovės prašomų įrodymų, nepriėmus į bylą ieškovės pateiktos mokslinės išvados bei nepagrįstai neįtraukus Lietuvos banko kaip išvadą teikiančios institucijos išvadai dėl FIĮ 31 straipsnio tinkamo vykdymo pateikti.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, kasaciniame skunde teigdama, jog teismai pažeidė FĮĮ 31 straipsnio 5 dalies 1 punktą, ieškovė nenurodo teisinių motyvuotų argumentų, kaip ši finansų įstaigos pareigas nustatanti norma, jei yra pažeista, gali lemti ieškovės ginčijamų reikalavimo teisių perleidimo sandorių negaliojimą. Todėl toks ieškovės argumentas nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, nes jis neatitinka CPK nustatytų reikalavimų dėl motyvuotų kasacijos pagrindų nurodymo. Atsižvelgdama į tai, dėl FĮĮ 31 straipsnio 5 dalies 1 punkto kaip savarankiško sandorio negaliojimo pagrindo teisėjų kolegija nepasisakys (CPK 346 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas teisėjų kolegija nenustatė (CPK 353 straipsnio 1, 2 dalys), todėl ieškovės kasacinis skundas nagrinėjamas atsižvelgiant į kasaciniame skunde suformuluotas ir teisėjų kolegijos pirmiau nurodytas kasacijos ribas bei bylą nagrinėjusių teismų nustatytas aplinkybes. Teisėjų kolegija pasisakys dėl pirmos, trečios ir ketvirtos grupės argumentų, o dėl antros grupės argumentų pasisakys, jeigu aiškindama pirmiau nurodytose grupėse iškeltus teisės klausimus pripažins, kad ginčijamos perleistos reikalavimo teisės buvo įkeistos ieškovei.
Ieškovė po kasacinio skundo priėmimo, t. y. 2026 m. spalio 14 d., pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė argumentus, susijusius su atsakovės LUAB „Baltų tinklo prekyba“ nemokumo momentu ir tyčiniu bankrotu. Taip pat ieškovė kartu su šiais rašytiniais paaiškinimais pateikė Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-2414-661/2026.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisinis reguliavimas nenustato teisės dalyvaujantiems byloje asmenims kasaciniame procese teikti rašytinius paaiškinimus (CPK 355 straipsnis). CPK 350 straipsnio 8 dalis imperatyviai draudžia pildyti ar keisti kasacinį skundą išsprendus kasacinio skundo priėmimo klausimą, t. y. jokie nauji argumentai, papildantys kasaciniame skunde nurodytas aplinkybes, priėmus kasacinį skundą nebegali būti pateikiami. Civilinio proceso įstatymo nuostatos taip pat nesuteikia dalyvaujantiems byloje asmenims galimybės kasaciniame teisme reikšti atsikirtimus į atsiliepimus į kasacinį skundą, teikti papildomus rašytinius paaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-684/2023, 28 punktas). CPK 347 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. Tai dera ir su CPK 353 straipsnio 1 dalimi, jog kasacinis teismas faktų netiria ir nenustatinėja, o tik pasisako teisės klausimais pagal bylą nagrinėjusių teismų nustatytas faktines aplinkybes. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atsisako priimti ieškovės pateiktus rašytinius paaiškinimus ir Vilniaus apygardos teismo nutartį 2026 m. rugsėjo 3 d. civilinėje byloje Nr. B2-2414-661/2026.
Taip pat ieškovė kasaciniame skunde išdėstė prašymą priimti ir prie civilinės bylos pridėti kartu su jos kasaciniu skundu pateiktą Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos akademinę (ekspertinę) išvadą kaip teisės doktrinos šaltinį.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisminė sistema grindžiama principu iura novit curia (teismas žino teisę), kuris reiškia, jog faktinių bylos aplinkybių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva. Kadangi teisės taikymas ir aiškinimas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes yra išimtinė teismo kompetencija, teismas to negali pavesti atlikti kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-421/2018, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 48 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad į bylą šalies iniciatyva pateikta teisės mokslininko rašytinė nuomonė teismui dėl byloje taikytinų teisės normų aiškinimo neatleidžia teismo nuo pareigos pačiam kvalifikuoti teisinius santykius ir aiškinti teisę pagal ginčo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 95 punktas).
Teismas, manydamas, kad yra poreikis šios teismui priskirtos funkcijos vykdymui pasitelkti mokslo šaltinius, turi teisę remtis doktrina ar rinkti įrodymus apie teisės turinį kitais būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-916/2022, 16 punktas). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pagal šalies prašymą surašyta mokslinė išvada pagal konkrečios bylos aplinkybes, konkrečius vienos šalies klausimus negali būti laikoma doktrina, teisės šaltiniu. Tai yra teisės mokslo atstovo nuomonė, atsižvelgiant į doktriną, dėl konkrečioje byloje taikytinos teisės ir jos aiškinimo. Rėmimasis tokiu dokumentu neatitiktų idėjos, kad teismas taiko ir aiškina teisę savarankiškai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atsisako priimti kartu su kasaciniu skundu pateiktą Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos akademinę (ekspertinę) išvadą.
Dėl faktoringo sutarties ir būsimo piniginio reikalavimo pagal šią sutartį nuosavybės teisės perėjimo finansuotojui momento, taip pat šios sutarties (ne)išviešinimo
Faktoringo sutarties samprata įtvirtinta CK 6.903 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad faktoringo sutartimi viena šalis (finansuotojas) perduoda arba įsipareigoja perduoti kitai šaliai (klientui) pinigus mainais už kliento (kreditoriaus) piniginį reikalavimą, susijusį su prekių pardavimu, darbų atlikimu ar paslaugų teikimu, trečiajam asmeniui (skolininkui), o klientas perleidžia arba įsipareigoja perleisti finansuotojui piniginį reikalavimą skolininkui (finansavimas su sąlyga perleisti piniginį reikalavimą) ir mokėti sutartyje nustatytą atlyginimą. CK 6.905 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad faktoringo sutarties dalyku, kuriam teikiamas finansavimas, gali būti piniginis reikalavimas, pagal kurį jau yra suėjęs mokėjimo terminas (esamas reikalavimas), taip pat atsirasianti teisė gauti pinigines sumas (būsimas reikalavimas). Faktoringo sutarties dalyku esantis piniginis reikalavimas privalo būti apibrėžtas finansuotojo ir kliento sudarytoje sutartyje taip, kad faktoringo sutarties sudarymo momentu būtų galima identifikuoti esamą reikalavimą, o būsimą reikalavimą – ne vėliau kaip jo atsiradimo momentu (2 dalis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad faktoringas – tai sutartiniai santykiai, kurių dalyką sudaro išankstinis reikalavimo teisių finansavimas mainais už sutartą atlyginimą, finansuotojo teisėms užtikrinti panaudojant nuosavybės teises į perleidžiamus reikalavimus. Faktoringo sutartimi imituojamas kliento turimų reikalavimo teisių įkeitimu užtikrintas kreditavimas ir jo atstovavimas. Skirtingai nei kreditavimo atveju, prievolių vykdymui užtikrinti panaudojamos ne įkeitimo, bet nuosavybės teisės, todėl faktoringas teisės doktrinoje laikomas vienu iš titulinio finansavimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-618/2012).
Taigi, faktoringo sutarties tikslas yra lėšų gavimas iš finansuotojo, klientui įsipareigojant jas grąžinti finansuotojui ne pinigais, o konkrečia forma – perleidžiant piniginį reikalavimą ir tokiu būdu atsiskaitant už suteiktą finansavimą bei kartu užtikrinant prievolės įvykdymą. Kai perleidžiamas būsimas apmokėjimo reikalavimas (CK 6.905 straipsnio 1 dalis), teisė į gautinas lėšas perleidimo metu dar neegzistuoja, todėl atsiskaitymas už finansavimą dar nėra įvykęs, bet įvyks ateityje tuo metu, kai atsiras reikalavimo teisė pagal šį perleistą būsimą reikalavimą. Reikalavimo teisės perleidimas finansuotojui yra atsiskaitymo už suteiktą finansavimą (skolos grąžinimo) būdas. Toks finansavimo modelis yra patogus klientui, kai jo skolininkams yra atidėtas apmokėjimo terminas pagal prievoles, nes užtikrina kliento galimybę gauti lėšas už prekes, darbus ar paslaugas iš finansuotojo anksčiau, nei jis būtų gavęs iš savo skolininkų, ir leidžia palaikyti reikalingas apyvartines lėšas.
Pagal faktoringo sutartį, kliento pagrindinis įsipareigojimas yra perleisti finansuotojui piniginį reikalavimą už suteiktą finansavimą. Klientas bus laikomas įvykdžiusiu savo prievolę tuo momentu, kai perleis finansuotojui galiojantį reikalavimą. Pagal CK 6.906 straipsnio 3 dalį, klientas neatsako (jei sutartis nenustato ko kita), jeigu skolininkas neįvykdo savo prievolės arba įvykdo ją netinkamai. Taigi finansuotojas perima riziką, susijusią su kliento skolininko nemokumu. Už tai finansuotojui klientas moka užmokestį.
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad faktoringo teisiniai santykiai, atsižvelgiant į jų specifiškumą, susiklosto tarp trijų šalių – pirmiausia klientas turi įvykdyti savo įsipareigojimus skolininkui pagal pradinį sandorį ir perduoti prekes, atlikti darbus ar suteikti jam paslaugas, tokiu būdu jis įgyja reikalavimo teisę skolininkui ir tuomet šią perleidžia finansuotojui už jo išmokamą faktoringo avansą. Atitinkamai finansuotojas, perėmęs iš kliento, pradinio kreditoriaus, reikalavimo teisę, tampa skolininko kreditoriumi, kuriam šis privalo įvykdyti tinkamai savo įsipareigojimus ir sumokėti už pradinio kreditoriaus, kliento, perduotas prekes, atliktus darbus ar suteiktas paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-267-313/2022, 34 punktas).
Pažymėtina, kad faktoringo sutartis gali būti tiek vienkartinė, tiek ir ilgalaikio pobūdžio, kai finansuotojas ir klientas sutaria dėl ilgalaikio ir nuolatinio kliento veiklos finansavimo pagal tokį finansavimo modelį. Sudarius ilgalaikę sutartį, jeigu šalių nėra susitarta kitaip, kiekvienam naujai atsirandančios reikalavimo teisės perleidimui atskiro sandorio nebereikia.
Tai nustato ir CK 6.905 straipsnio 3 dalis, pagal kurią, perleidžiant būsimą piniginį reikalavimą, pripažįstama, kad jis perėjo finansuotojui po to, kai atsirado teisė reikalauti sutartyje nustatytų pinigų sumų iš skolininko. Jeigu piniginio reikalavimo perleidimas siejamas su tam tikru įvykiu, perleidimas pripažįstamas įvykusiu, kai tas įvykis įvyksta. Tokiais atvejais papildomai įforminti piniginio reikalavimo perleidimo nereikia, t. y. reikalavimo teisė pagal perleistą būsimą, ateityje atsirasiantį, reikalavimą savaime pereina finansuotojui be jokio papildomo reikalavimo perleidimo sandorio sudarymo nuo to momento, kai klientas įgyja reikalavimo teisę, arba jeigu finansuotojas ir (ar) klientas turi atlikti kokius nors sutartyje nustatytus papildomus veiksmus ar turi įvykti sutartyje nustatytas įvykis, – nuo tokių veiksmų atlikimo ar įvykus įvykiui.
Doktrinoje pripažįstama, kad faktoringo verslui didelę reikšmę gali turėti finansuotojo santykiai su trečiosiomis šalimis, kurios taip pat gali pretenduoti į reikalavimo teisę, perleistą sudarius reikalavimo perleidimo sandorį (ypač vadinamosios globalinės cesijos atveju). Dėl galimų trečiųjų šalių pretenzijų praktikoje gali kilti ginčytinų situacijų. Pagal kontinentinės teisės tradicijos šalių sutarčių teisės normas, pirmenybė reikalauti įvykdymo suteikiama tam kreditoriui, kuris šią teisę įgijo anksčiau, arba tam, apie kurį skolininkas buvo informuotas pirmiausia. Jeigu taikoma registravimo sistema (skolininkui informuoti), pirmenybė reikalauti įvykdymo nustatoma pagal tai, kokia tvarka buvo atlikti įrašai registre (Spasic, I.; Bejatovic, M. ir Dukic-Mijatovic, M. Factoring – Instrument of Financing in Business Practice – Some important Legal Aspects. Economic Research-Ekonomska Istraživanja, 2015, t. 25, Nr. 1, p. 163).
Toks vertinimas, teisėjų kolegijos nuomone, atitinka faktoringo sutarties kaip tam tikros įstatyme įtvirtintos finansavimo formos esmę ir labiausiai užtikrina faktoringo sutarties ir trečiųjų šalių interesų pusiausvyrą. Negali būti perleista pakartotinai tai, kas jau vieną kartą buvo perleista, o jeigu tokia situacija vis dėlto įvyksta, turi būti ginamas pirmesnis įgijėjas. Esmės nekeičia ir tai, ar pagal faktoringo sutartį yra perleistas esamas ar būsimas piniginis reikalavimas. Priešingas aiškinimas paneigtų faktoringo sutarties esmę ir nepasiektų faktoringo sutartimi finansuotojo reikalavimo perleidimu siekiamo tikslo – užtikrinti kliento prievolės tinkamo įvykdymo finansuotojui.
Byloje ją nagrinėjusių teismų nustatyta, kad 2020 m. spalio 13 d. atsakovės UAB ,,Citadele Factoring“ ir UAB „Baltų tinklo prekyba“ sudarė Faktoringo sutartį, kuria atsakovė UAB ,,Citadele Factoring“ įsipareigojo perduoti atsakovei UAB „Baltų tinklo prekyba“ lėšas mainais į atsakovės UAB „Baltų tinklo prekyba“ turimas reikalavimo teises skolininkams. Faktoringo sutarties Priede Nr. 1 nurodyti du pirkėjai, į kuriuos atsakovės UAB „Baltų tinklo prekyba“ turimos (ir būsimos) reikalavimo teisės perduodamos Faktoringo sutartimi, tarp jų ir į atsakovę UAB „Kesko Senukai Lithuania“. 2020 m. spalio 13 d. pranešimu apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovė UAB „Baltų tinklo prekyba“ informavo atsakovę UAB „Kesko Senukai Lihuania“, kad pagal 2020 m. spalio 13 d. sudarytą faktoringo sutartį visas reikalavimo teises į atsakovę UAB „Kesko Senukai Lithuania“ pagal išrašytas sąskaitas faktūras neatšaukiamai perleido finansuotojai atsakovei UAB ,,Citadele Factoring“; pranešime prašoma visus mokėjimus nuo 2020 m. spalio 13 d. pagal atsakovės UAB „Baltų tinklo prekyba“ pateiktas sąskaitas faktūras vykdyti atsakovei UAB ,,Citadele Factoring“.
Teismai taip pat nustatė, kad laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 28 d. iki 2023 m. rugsėjo 12 d. ieškovė ir atsakovė UAB „Baltų tinklo prekyba“ sudarė aštuonias sutartinio įkeitimo sutartis, kuriomis buvo užtikrintos tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Baltų tinklo prekyba“ sudarytos faktoringo ir paskolos sutartys. Įkeitimo sandoriais įkaito davėja atsakovė UAB „Baltų tinklo prekyba“ įkeitė visas savo reikalavimo teises į visas ir bet kokias sumas, gautinas pagal bet kokius su esamais ir būsimais kontrahentais sudarytus sandorius ar sutartis, išskyrus tokias reikalavimo teises, kurios pagal sandorius ir (ar) teisės aktus negali būti įkeistos ar negali būti įkeistos be atitinkamų kontrahentų sutikimo (leidimo) (iki bus gautas atitinkamas kontrahentų sutikimas (leidimas)). Laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. vasario 2 d. atsakovė UAB „Baltų tinklo prekyba“ išrašė pirkėjai atsakovei UAB „Kesko Senukai Lithuania“ aštuonias PVM sąskaitas faktūras, kurių bendra suma – 1 038 085,21 Eur (ginčo sąskaitos). Ginčo sąskaitose pagal atsakovių UAB „Citadele Factoring“ ir UAB „Baltų tinklo prekyba“ Faktoringo sutartyje patvirtintą formą nurodytas įrašas, kad reikalavimas pagal sąskaitą yra perleistas, priklauso ir mokėjimas turi būti atliktas į UAB ,,Citadele Factoring“ sąskaitą.
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas iš esmės dėl to, ar atsakovės UAB „Baltų tinklo prekyba“ ginčo reikalavimo teisės į atsakovę UAB „Kesko Senukai Lithuania“ galėjo būti perleistos atsakovei UAB ,,Citadele Factoring“ 2020 m. spalio 13 d. Faktoringo sutartimi, nuo kurio momento jos laikytinos perleistomis ir ar nepateko į ieškovei įkeistą turtinį kompleksą.
Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad atsakovei UAB ,,Citadele Factoring“ perleistos ginčo reikalavimo teisės pagal ginčo sąskaitas faktūras nepateko į ieškovės naudai atlikto įkeitimo apimtį. Ieškovė, nesutikdama su tokia bylą nagrinėjusių teismų išvada, kasaciniame skunde nurodo, kad teismai, spręsdami, jog reikalavimo teisės pagal ginčo sąskaitas perleistos ne nuo atitinkamos reikalavimo teisės pagal ginčo sąskaitas atsiradimo ar išrašymo momento, o retroaktyviai (atgaline data) nuo 2020 m. spalio 13 d., kai atsakovės UAB „Citadele Factoring“ ir UAB „Baltų tinklo prekyba“ sudarė Faktoringo sutartį, pažeidė CK 6.905 straipsnio 3 dalį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo kasacinio skundo argumentu.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, Faktoringo sutarties turinį ir ją sudariusių šalių elgesį, pripažino, kad Faktoringo sutartimi atsakovė UAB „Baltų tinklo prekyba“ neatšaukiamai nuo 2020 m. spalio 13 d. perdavė atsakovei UAB ,,Citadele Factoring“ visas reikalavimo teises, įskaitant ir būsimus piniginius reikalavimus, į pirkėją atsakovę UAB „Kesko Senukai Lithuania“ ir įsipareigojo nuo sutarties sudarymo dienos teikti finansuotojai visas atsakovei UAB „Kesko Senukai Lithuania“ išrašomas sąskaitas faktūras. Atitinkamai, atsižvelgdamas į CK 6.905 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad perduoti būsimi reikalavimai į atsakovę UAB „Kesko Senukai Lithuania“ pagal išrašomas konkrečias sąskaitas be papildomo įforminimo perėjo atsakovei UAB ,,Citadele Factoring“ nuo ginčo sąskaitų išrašymo momento.
Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Faktoringo sutarties turinį, iš esmės konstatavo, kad perleistų būsimų reikalavimų perėjimas atsakovei UAB „Citadele Factoring“ įvyko išrašius ginčo PVM sąskaitas faktūras. Taigi, kitaip nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo, kad reikalavimo teisės į ginčo sąskaitas perleistos retroaktyviai (atgaline data) nuo 2020 m. spalio 13 d., kai atsakovės UAB „Citadele Factoring“ ir UAB „Baltų tinklo prekyba“ sudarė Faktoringo sutartį.
Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau aptartais motyvais ir pateiktu faktoringo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimu, sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju konkrečių reikalavimo teisių pagal ginčo sąskaitas faktūras perdavimas yra ne atskiras ir savarankiškas faktoringo sandoris, o esamos 2020 m. spalio 13 d. Faktoringo sutarties vykdymas. Atsakovės UAB „Baltų tinklo prekyba“ reikalavimo teisės į atsakovę UAB „Kesko Senukai Lithuania“, įskaitant ir būsimas reikalavimo teises, atsakovei UAB „Citadele Factoring“ buvo perleistos pagal anksčiau sudarytą faktoringo sutartį, dėl to pirmenybė pagal šias reikalavimo teises turi būti teikiama atsakovei UAB „Citadele Factoring“. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, jog reikalavimo teisės pagal ginčo sąskaitas faktūras nepateko į ieškovės ir atsakovės UAB „Baltų tinklo prekyba“ sudarytų įkeitimo sandorių objektą. Šį faktą patvirtina ir atsakovių UAB „Baltų tinklo prekyba“ ir UAB „Citadele Factoring“ sudarytos Faktoringo sutarties 12.4 papunkčio sąlyga, kurioje nustatyta, jog pardavėja neturi teisės įkeisti ar kaip kitaip apsunkinti perleistų reikalavimo teisių ar jų vykdymo, o ieškovės ir atsakovės UAB „Baltų tinklo prekyba“ įkeitimo sandoriuose tiesiogiai įtvirtinta, jog nėra įkeičiamos reikalavimo teisės, kurios pagal sandorius negali būti įkeistos ar negali būti įkeistos be atitinkamų kontrahentų sutikimo.
Ieškovė, siekdama pagrįsti skundžiamos nutarties neteisėtumą, kasaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismai pažeidė CK 1.75 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintas teisės normas. Kasaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė, kaip sandorius išviešinusi (įregistravusi) faktoringo ir kt. finansavimo veikla užsiimanti finansų įstaiga, turėjo ir turi pirmenybės teisę į būsimas reikalavimo teises pagal ginčo sąskaitas.
CK 1.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Tokios registracijos tikslas – išviešinti sandorio sudarymo faktą tretiesiems asmenims. Nesilaikius įstatymo nustatyto reikalavimo įregistruoti sandorį, šalims sandoris galioja, tačiau jo sudarymo fakto šalys negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais, pvz., liudytojų parodymais ir pan. (CK 1.75 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2010; 2023 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-943/2023, 27 punktas). CK 1.75 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu tą patį daiktą ar daiktines teises įgijo keli asmenys, tačiau vienas asmuo sandorį įregistravo, o kiti ne, tai laikoma, kad daiktą ar daiktines teises įgijo sandorį įregistravęs asmuo. Jeigu nė vienas asmuo sandorio neįregistravo, laikoma, kad teises įgijo pirmasis sandorį sudaręs asmuo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 1.75 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuojami padariniai, atsirandantys neįregistravus sandorio, tik tokiu atveju, kai įstatymas nustato privalomą sandorio registraciją. Atitinkamai šios neigiamos pasekmės negali būti taikomos tuomet, kai įstatymas nenustato pareigos sandorį išviešinti, jį registruojant, tretiesiems asmenims, nes tai neatitiktų teisinio tikrumo ir neigiamų įstatymo nustatytų pasekmių taikymo nesant įstatymo pažeidimo. Nagrinėjamu atveju faktoringo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos nenustato faktoringo sutarčių registracijos viešame registre, todėl ir ieškovės nurodomi su teisine sandorių registracija susiję teisiniai padariniai nagrinėjamu atveju nėra taikytini. Tokio aiškinimo nepaneigia kasaciniame skunde minimas 2023 m. UNIDROIT Modelinis faktoringo įstatymas (angl. Model Law on Factoring), kurio 9 straipsnis nustato, kad gautinų sumų perleidimas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis, jei pranešimas apie perleidimą yra įregistruotas registre, nes toks negriežtosios teisės (angl. soft law) reikalavimas nėra privalomas ir negali paneigti aiškios Lietuvos Respublikos įstatyme įtvirtintos normos, neleidžia aiškios įstatymo normos aiškinti priešingai jos tikslui. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija kasacinio skundo argumentus, kad ieškovė, išviešinusi (įregistravusi) įkeitimo sandorius, turi pirmenybės teisę į būsimas reikalavimo teises pagal ginčo sąskaitas, atmeta kaip nepagrįstus.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
Kasaciniame skunde, be kita ko, nurodoma, kad teismai, vertindami, jog atsakovė UAB „Baltų tinklo prekyba“ galėjo iki 2024 m. kovo 28 d. laisvai disponuoti reikalavimo teisėmis pagal ginčo sąskaitas be išankstinio ieškovės, kaip įkeitimo sandorių kreditorės, leidimo, pažeidė CK 6.156 straipsnio 1 dalį, 4.199 straipsnio 4 dalį, 4.170 straipsnio 5 ir 6 dalis ir 4.202 straipsnio 2 dalį. Kadangi teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog reikalavimai į ginčo sąskaitas nepateko į ieškovei įkeistą objektą, neturi teisinės reikšmės bylos rezultatui kasacinio skundo argumentai dėl disponavimo įkeitimo sandoriais įkeistomis reikalavimo teisėmis. Todėl teisėjų kolegija dėl šių argumentų nepasisakys.
Ieškovė kasaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismai pažeidė Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 6 punktą, CPK 5 straipsnio 1 dalį, 49 straipsnio 3 dalį, 158 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį. Šių teisės normų pažeidimą ieškovė sieja su jos procesinių prašymų (išreikalauti rašytinius įrodymus iš atsakovės UAB „Citadele Factoring“ dėl FĮĮ 31 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų (ne)vykdymo prieš sudarant ginčo sandorius, įtraukti Lietuvos banką į bylą ir priimti mokslinę išvadą) netenkinimu. Kasaciniame skunde argumentuojama, kad teismai, netenkindami ieškovės procesinių prašymų, atsisakė tirti vieną iš esminių civilinės bylos dalyką sudariusių klausimų – FĮĮ 31 straipsnyje įtvirtintų imperatyviųjų teisės normų taikymo apimtį ir jų pažeidimo įtaką ginčo sandorių galiojimui.
Iš skundžiamos nutarties matyti, kad klausimas dėl FĮĮ 31 straipsnyje įtvirtintų finansų įstaigos pareigų vykdymo plačiau nebuvo nagrinėjamas, kadangi, kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, šis klausimas neteko teisinės reikšmės. Nenustačius teisės normų ir kreditorės teisių pažeidimų perleidžiant ginčo reikalavimo teises, nebuvo pagrindo tirti atsakovių (ne)sąžiningumo. Taigi, klausimas dėl FĮĮ 31 straipsnyje įtvirtintų teisės normų pažeidimo nebuvo tiriamas ne dėl to, kad netenkinti ieškovės procesiniai prašymai, o dėl to, kad šie ieškovės argumentai nebeturėjo teisinės reikšmės bylos, iškeltos pagal actio Pauliana, rezultatui.
Kasaciniame skunde ieškovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė ir tinkamai nemotyvavo (CPK 263 straipsnio 1 dalis), o apeliacinės instancijos teismas, remdamasis formaliais pagrindais (lot. pro forma), atmetė ieškovės prašymą išreikalauti rašytinius įrodymus iš atsakovės UAB „Citadele Factoring“. Tokiu būdu teismai pažeidė CPK 199 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo aktualios kasacinio teismo suformuotos šios nuostatos aiškinimo ir taikymo praktikos, pagal kurią rašytinių įrodymų išreikalavimo klausimas negali būti sprendžiamas formaliai, neįvertinant įrodymų neišreikalavimo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-641/2013).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad visi šalių įrodymai turi būti nurodomi ir pateikiami ar pateikiamas prašymas dėl jų išreikalavimo pirmosios instancijos teisme parengiamojoje proceso stadijoje, o vėlesnis jų pateikimas yra draudžiamas, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Be to, atsižvelgiant į Lietuvoje įtvirtintą apeliacijos modelį ir įstatymo leidėjui laikantis nuoseklios pozicijos, teikti naujus įrodymus draudžiama ir apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis (pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau). Taigi, naujų įrodymų teikimas apeliacinės instancijos teisme yra bendros ribojimo taisyklės išimtis, dėl to ji negali būti aiškinama per plačiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą; 2025 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-611/2025 41 punktą).
Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybė, be kita ko, siejama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Toks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei. Taip pat nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnio norma siekiamas tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020, 50 punktas). Be to, kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020, 51 punktas; 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-611/2025, 43 punktas).
Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė išreikalauti iš atsakovės ieškovės prašomus įrodymus, vertino reikšmingas aplinkybes, kad pasirengimas nagrinėti bylą teismo posėdyje baigtas 2025 m. kovo 26 d., o prašymą dėl įrodymų išreikalavimo ieškovė pateikė tik 2025 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdyje. Taigi, aptariamą prašymą dėl įrodymų išreikalavimo ieškovė pateikė pavėluotai, nors galėjo ir turėjo šį prašymą pateikti iki 2025 m. kovo 26 d. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, bei prašomų išreikalauti duomenų apimtį, ieškovei nenurodžius ir neįrodžius vėlyvą prašymo pateikimą pateisinančių aplinkybių, padarė, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstą išvadą, jog aptariamų duomenų išreikalavimas būtų be pateisinamos priežasties pailginęs bylos nagrinėjimo procesą. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas įvertino ir tai, kad ieškovė nepagrindė prašomų išreikalauti itin detalių atsakovės vidinių duomenų sąsajumo su nagrinėjamos bylos esme. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė išreikalauti iš atsakovės UAB „Citadele Factoring“ ieškovės prašomus įrodymus, nenukrypdamas nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos, pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti esant įstatyme įtvirtintas išimtines sąlygas išreikalauti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas, remdamasis formaliais pagrindais, atmetė ieškovės prašymą išreikalauti rašytinius įrodymus iš atsakovės UAB „Citadele Factoring“.
Ieškovė kasaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismai, neįtraukdami Lietuvos banko į šią bylą, kurios vieną iš esminių dalykų sudarė finansų rinkas reguliuojančios viešosios teisės (FĮĮ 31 straipsnis) įtvirtintų imperatyviųjų teisės normų taikymo apimties bei jų nesilaikymo padarinių įvykdžius ginčo sandorius nustatymas, padarė CPK 49 straipsnio 3 dalies pažeidimą.
CPK 49 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos įstatymų nustatytais atvejais gali būti teismo įtraukiamos kaip proceso dalyviai arba įstoti į procesą savo iniciatyva, kad duotų išvadą byloje, siekiant įvykdyti joms pavestas pareigas, jeigu tai yra susiję su viešojo intereso gynimu. Tokios institucijos pateikta išvada vertinama kaip vienas iš byloje esančių įrodymų, ji vertinama kartu su kitais byloje surinktais duomenimis (CPK 185 straipsnis, 197 straipsnio 2 dalis, 252 straipsnis). Tačiau pažymėtina, kad tokie veiksmai gali būti teismo atliekami tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Vėlesnis apeliacinės instancijos teisme valstybės ir savivaldybių institucijų įtraukimas išvadai byloje duoti negalimas, nes tai neatitiktų Lietuvoje įtvirtinto dalinės apeliacijos modelio, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-611/2020, 49 punktas). Apeliacinės instancijos teisme yra patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas pagal pateikto apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas, neperžengdamas pareikšto ieškinio ribų, remdamasis šalių pateiktais ir teismo ištirtais įrodymais, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar pagal nustatytas faktines aplinkybes teisingai pritaikė įstatymą (įskaitant šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-611/2020, 50 punktas). Todėl bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme pagal tokius reikalavimus ar argumentus ar rėmimasis tokiais įrodymais, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, neatitiktų CPK 306 straipsnyje įtvirtinto apeliacijos modelio, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis.
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė nenurodė priežasčių, kodėl prašymas dėl Lietuvos banko, kaip išvadą teikiančios institucijos, įtraukimo buvo teikiamas tik apeliacinės instancijos teismui ir atitinkamai nebuvo ir (ar) negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui. Taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į ginčo dalyką ir pagrindą, bylos nagrinėjimo ribas, nagrinėjamu atveju FĮĮ 31 straipsnyje įtvirtintų atsakovės UAB „Citadele Factoring“ pareigų (ne)vykdymas aktualus tiek, kiek vertintina actio Pauliana sąlygų nustatymo procese. Byloje nėra ginčijama atsakovių sudaryta faktoringo sutartis, todėl ieškovės apibrėžtas itin plačios apimties atsakovės UAB ,,Citadele Factoring“ veiklos vertinimas nepatenka į šio ginčo nagrinėjimo ribas. Dėl išdėstytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo įtraukti į bylą Lietuvos banko. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 6 punktą, CPK 5 straipsnio 1 dalį, 49 straipsnio 3 dalį, 158 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad ieškovė nepagrindė apeliacinės instancijos teismo netinkamo materialiosios teisės normų, reglamentuojančių faktoringo sutartimi būsimo piniginio reikalavimo perleidimo momentą, teisinę sandorių registraciją, bei proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo, todėl skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o ieškovės kasacinis skundas atmetamas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pateiktas kasacinis skundas nebuvo patenkintas, atsakovės įgijo teisę, kad būtų atlygintos jų kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Atsakovė UAB „Citadele Factoring“ prašo atlyginti jai 5 662,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą. Šioms išlaidoms pagrįsti atsakovė pateikė 2026 m. liepos 9 d. PVM sąskaitą faktūrą, suminę ir detalią darbų ataskaitą bei mokėjimo nurodymą. Vadovaujantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, (toliau – Rekomendacijos) 7 ir 8.14 punktais, priteisiant atlyginimą už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą yra taikomas 1,7 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šiuo atveju taikomas 2026 m. pirmąjį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 2 554,20 Eur, todėl didžiausia atsakovei UAB „Citadele Factoring“ už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą priteistina suma sudaro 4 342,14 Eur (2 554,20 Eur × 1,7). Atsakovės prašoma priteisti 5 662,80 Eur suma viršija Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotą didžiausią už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą priteistiną sumą. Byloje nėra nustatyta ypatingų aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytos atlygintinų bylinėjimosi išlaidų skaičiavimo tvarkos ir priteisti atsakovei UAB „Citadele Factoring“ jos nurodytą sumą, todėl prašoma priteisti išlaidų suma mažinama ir atsakovei UAB „Citadele Factoring“ iš ieškovės priteisiama 4 342,14 Eur šios atsakovės patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Atsakovė UAB „Kesko Senukai Lithuania“ prašo atlyginti jai 745,36 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą. Šioms išlaidoms pagrįsti atsakovė pateikė 2026 m. liepos 20 d. PVM sąskaitą faktūrą su ataskaita ir 2026 m. spalio 20 d. mokėjimo nurodymą. Šiuo atveju taikomas 2026 m. antrąjį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 2 628,20 Eur, todėl didžiausia atsakovei UAB „Citadele Factoring“ už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą priteistina suma sudaro 4 467,94 Eur (2 628,2 Eur × 1,7). Nurodytos 745,36 Eur išlaidos, patirtos už teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, neviršija Rekomendacijų 7, 8.14 punktuose nurodyto rekomenduotino priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio, todėl jų atlyginimas atsakovei UAB „Kesko Senukai Lithuania“ priteistinas iš ieškovės.
Kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu proceso šalims, nepatyrė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
n u t a r i a:
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Citadele Factoring“ (j. a. k. 126233315) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Taurus fondas“ (j. a. k. 304104519) 4 342,14 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt du eurus 14 ct) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms nagrinėjant bylą kasaciniame teisme, atlyginti.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kesko Senukai Lithuania“ (j. a. k. 234376520) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Taurus fondas“ (j. a. k. 304104519) 745,36 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 36 ct) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms nagrinėjant bylą kasaciniame teisme, atlyginti.
Atsisakyti priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Taurus fondas“ 2026 m. spalio 14 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus, kartu su jais pateiktą priedą, kartu su kasaciniu skundu pateiktą Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos akademinę (ekspertinę) išvadą ir jos priedus ir grąžinti juos ieškovei.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.