- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-17
- Bylos Nr.
- eCIK-1202/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00322-2026-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė (pirm.), Marius Bajoras, Egidija Tamošiūnienė
- Ieškovas
- D. J., K. J.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Egidijos Tamošiūnienės,
susipažinusi su 2026 m. lapkričio 4 d. paduotu ieškovų D. J. ir K. J. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 23 d. sprendimo peržiūrėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovai D. J. ir K. J. padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 23 d. sprendimo peržiūrėjimo, kuriuo atmestas ieškovų ieškinys atsakovams P. A. ir A. A. dėl nuostolių atlyginimo.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.327, 6.328, 6.333 straipsnius, 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 6.399 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl pardavėjo atsakomybės už paslėptus naudoto daikto trūkumus, pirkėjo rūpestingumo pareigos ribų: 1) teismas netinkamai aiškino CK. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą, susiedamas ieškovų pasirinktą teisių gynimo būdą su būtinybe įrodyti parduoto daikto trūkumų esmingumą, jų pašalinimo sudėtingumą ar negalimumą naudoti visą įsigytą gyvenamąjį namą pagal paskirtį. Teismas iš esmės sutapatino skirtingų CK 6.334 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pirkėjo teisių gynimo būdų taikymo sąlygas ir nustatė įstatyme nenumatytus reikalavimus pirkėjui. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos pirkėjo teisės reikalauti atlyginti daikto trūkumų pašalinimo išlaidas įgyvendinimas nėra siejamas su privalomu trūkumų esmingumo nustatymu; 2) teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.328 straipsnį, reglamentuojantį pirkėjo teisę patikrinti perkamus daiktus, bei šios teisės normos santykį su CK 6.327, 6.333 straipsniuose įtvirtinta pardavėjo atsakomybe už parduoto daikto kokybę. Nors teismas pripažino, kad nei įstatymas, nei šalių sudaryta sutartis nenustatė privalomo profesionalaus turto patikrinimo, tačiau šiai aplinkybei suteikė reikšmę spręsdamas dėl atsakovų atsakomybės už paaiškėjusius stogo trūkumus. Toks aiškinimas faktiškai prilygina CK 6.328 straipsnyje įtvirtintą pirkėjo teisę patikrinti daiktą pareigai atlikti specialų jo techninės būklės tyrimą ir nepagrįstai perkelia pirkėjui riziką dėl paslėptų trūkumų, kurių nebuvo galima nustatyti įprastos apžiūros metu. Sprendžiant dėl pardavėjo atsakomybės už paslėptus trūkumus, būtina nustatyti, ar konkretūs trūkumai buvo tokio pobūdžio, kad rūpestingas ir apdairus pirkėjas galėjo juos pastebėti įprastos apžiūros metu, atsižvelgiant į daikto savybes ir pirkėjui žinomas aplinkybes. Vien abstrakti galimybė pasitelkti specialistus negali būti prilyginama pirkėjo žinojimui ar negalėjimui nežinoti apie paslėptą kokybės neatitiktį; 3) teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.327 straipsnio 3 dalį, 6.333 straipsnio 1, 3 dalis, 6.193 straipsnį. Teismas tinkamai neįvertino sutarties 8.1.4 punkte įtvirtintos atsakovų garantijos dėl parduodamo turto kokybės ir jos reikšmės įrodinėjimo naštos paskirstymui; nesuteikė tinkamos teisinės reikšmės sutartyje įtvirtintai pardavėjų garantijai dėl paslėptų trūkumų nebuvimo ir, vertindamas įrodymus, nepagrįstai sureikšmino ekspertizės nebuvimą. Ieškovų vertinimu, sutarties 8.1.4 punkte įtvirtinta atsakovų garantija negalėjo būti vertinama vien kaip deklaratyvus patvirtinimas, neturintis savarankiškos teisinės reikšmės. Šios nuostatos turinys turi būti aiškinamas vadovaujantis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, atsižvelgiant į jos tekstą, sutarties tikslą, šalių ketinimus ir kitas reikšmingas aplinkybes.
2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 176, 177, 178, 185 straipsnius ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Teismas nepagrįstai sureikšmino teismo ekspertizės nebuvimą, neįvertino pardavėjų suteiktos sutartinės kokybės garantijos teisinės reikšmės ir iš esmės perkėlė paslėptų daikto trūkumų riziką pirkėjams. Byloje esminis įrodinėjimo klausimas buvo ne tai, ar įmanoma teoriškai paneigti bet kokią stogo konstrukcijų pažeidimų atsiradimo po turto perdavimo galimybę, o tai, ar pagal byloje surinktų įrodymų visumą labiau tikėtina, kad šie pažeidimai egzistavo iki turto pardavimo, ar kad jie susiformavo vėliau. Teismas nepakankamai atskyrė atskiro įrodymo negalėjimą savarankiškai patvirtinti konkrečios aplinkybės nuo kelių tarpusavyje susijusių įrodymų visumos pakankamumo tai pačiai aplinkybei nustatyti.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti D. J. (a. k. duomenys neskelbtini) 50 (penkiasdešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. lapkričio 2 d. Luminor Bank AS, žyminio mokesčio užduoties kodas MU-67-1226-2026.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.