Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2026-11-16 · Civilinė byla Nr. eCIK-1193/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-16
Bylos Nr.
eCIK-1193/2026
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-02315-2024-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Kasacinė instancija
Teisėjai
Algirdas Taminskas (pirm.), Agnė Tikniūtė, Donatas Šernas
Ieškovas
E. M.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Dokumento Nr. DOK-3667Bylos Nr. eCIK-1193/2026Teisminio proceso Nr. 2-43-3-02315-2024-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.4(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. lapkričio 16 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno, Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas) ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2026 m. spalio 30 d. paduotu ieškovės E. M. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skriaus teisėjų kolegijos 2026 m. rugsėjo 17 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Ieškovė E. M. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skriaus teisėjų kolegijos 2026 m. rugsėjo 17 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo ir iš dalies patenkintas atsakovo S. Č. priešieškinis – pakeistas teismo sprendimu priteistas iš ieškovės išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis, priteisiant iš jos išlaikymą kiekvienam vaikui po 270 Eur periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai, netenkindami ieškinio reikalavimo dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3, 3.169, 3.174, 3.201 straipsnius ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Teismai suabsoliutino stabilumo kriterijų ir vaikų norą gyventi su tėvu, neįvertindami, kad vaiko nuomonė nėra absoliuti ir privaloma. Byloje yra vaizdo įrašas, patvirtinantis, kad vaikai, gyvendami pas tėvą, žaidžia su ugnimi ir dėl to nejaučia pavojaus. Tai reiškia, kad esama aplinka tapo jiems nesaugi, neatitinkanti CK 3.3 straipsnyje ir kasacinio teismo praktikoje keliamų reikalavimų. Be to, teismai netinkamai įvertino vaikų nuomonę dėl jų gyvenimo pas tėvą. Byloje esantys duomenys sudaro pagrindą kritiškai vertinti vaikų išreikštą nuomonę.

2. Teismai pažeidė CPK 185, 212, 306, 314 straipsnius. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo skirti ambulatorinę psichologinę ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas šio klausimo išsamiai neanalizavo ir nevertino, ar atsisakymas skirti ekspertizę nepažeidė bylos esmės ištyrimo. Toks atsisakymas, esant ginčui dėl vaikų interesų, galimos tėvo įtakos vaikų nuomonei, istorinio motinos rūpesčio (ugdymas, sveikata, šventės, stovyklos) ir vaikų nesaugumo įrodymo (vaizdo įrašas su liepsnosvaidžiu), yra esminis proceso teisės normų pažeidimas. Ekspertizės nebuvimas neleidžia objektyviai įvertinti vaikų nuomonės patikimumo, emocinio ryšio stiprumo ir to, kuris iš tėvų geriau užtikrina jų saugumą bei psichosocialinę raidą.

3. Teismai, pakeisdami iš ieškovės priteistą išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, netinkamai taikė CK 3.192, 3.201 straipsnius, nepakankamai įvertino ieškovės realią turtinę padėtį ir būtinas išlaidas bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl proporcingumo principo. Teismams atmetus ieškovės siūlomą bendravimo su vaikais modelį (50/50) ir kartu padidinus išlaikymą, buvo pažeista šalių interesų pusiausvyra ir proporcingumas. Byloje neįrodyta, kad atsakovo turtinė padėtis pagerėjo tiek, kad pateisintų didesnio išlaikymo vaikams priteisimą, o ieškovės padėtis esmingai nepablogėjo ar išliko ribota. Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas yra orientacinis kriterijus, kuris negali būti taikomas mechaniškai, ignoruojant realias tėvų galimybes ir proporcingumo principą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtų procesinių sprendimų priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti E. M. (a. k. duomenys neskelbtini) 121 (vienas šimtas dvidešimt vienas) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. spalio 25 d. AB „Swedbank“, mokėjimo nurodymo Nr. 16, žyminio mokesčio užduoties kodas MU-67-1208-2026.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Donatas ŠernasAlgirdas TaminskasAgnė Tikniūtė