Telšių apylinkės teismo nutarimas

2026-08-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-56-671/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2026-08-24
Bylos Nr.
II-56-671/2026
Teisminio proceso Nr.
4-47-3-15022-2026-8
Bylos rūšis
Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Audronė Alčauskienė
Pareiškėjas
V. S.
Nukentėjusysis
E. N.
Institucija
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariatas
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-56-671/2026Teisminio proceso Nr. 4-47-3-15022-2026-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.1; 16.11.3;21.10.4(S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASN U T A R I MA SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugpjūčio 24 d.Telšiai

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Audronė Alčauskienė

sekretoriaujant Ingai Janušauskienei,dalyvaujant pareiškėjai V. S.,

skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Eglei Rimavičei,

nukentėjusiajai E. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. S. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. gegužės 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja 2026 m. gegužės 26 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo V. S. nubausta už tai, kad ji 2026 m. balandžio 7 d. 15.01 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį V. S., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir sustojus paliko jį stovėti, kur sustojusi transporto priemonė trukdė įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) garažą (o) kitai transporto priemonei ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 150.10 punkto reikalavimus. Už šį administracinį nusižengimą V. S. paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur bauda (b. l. 6-8).

II. Pareiškėjos skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėja (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) V. S. pateikė skundą, kuriuo prašo administracinio nusižengimo teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini)) jos atžvilgiu nutraukti (b. l. 32-33).

Skunde nurodoma, kad su kaltinimu nesutinka, nes administracinio nusižengimo protokolas surašytas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertinus faktines aplinkybes bei nepakankamai ištyrus jos kaltės klausimą. Nurodė, kad nebuvo tinkamai įvertinta nei susiklosčiusi situacija, nei realios įvykio aplinkybės. Automobilis stovėjo privataus žemės sklypo kieme, kurio savininkai yra bendraturčiai, buvę sutuoktiniai E. N. ir J. N., todėl vertinant atsakomybės klausimą būtina atsižvelgti į faktinį naudojimosi sklypu pobūdį, realų galimo trukdymo intensyvumą. Vien formalus transporto priemonės stovėjimo faktas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti administracinio nusižengimo sudėties egzistavimą. Paaiškino, kad 2026 m. balandžio 7 d., apie 14.40 val., ji su sugyventiniu J. N. grįžo iš parduotuvių. Automobilį laikinai pasistatė prie pat įėjimo į butą, kad būtų patogiau sunešti pirkinius į namus. Be to buvo planuojama netrukus vėl išvykti automobiliu. Tuo metu E. N. automobilio kieme nebuvo, o garažas buvo uždarytas. Pažymėjo, kad E. N. jai priklausančioje būsto dalyje negyvena, juo naudojasi jos dukra. Be to E. N. į šį garažą automobiliu niekada nevažiuodavo, todėl nebuvo objektyvaus pagrindo manyti, kad konkrečiu metu E. N. ketins naudotis garažu ar į jį įvažiuoti automobiliu. Apie 15 val. per langą pamatė, kad E. N. fotografuoja automobilį, vaikšto aplink jį ir naudojasi telefonu. Išėjus į lauką pasiaiškinti situacijos E. N. jai pasakė: „tu stovi ant bendro naudojimo kelio“ bei nurodė, kad apie situaciją informavo policiją. E. N. automobilio patraukti nepaprašė, neinformavo, jog jai reikia įvažiuoti į garažą, apskritai neišreiškė jokio prašymo sudaryti galimybę pravažiuoti, nors tai galėjo padaryti paskambinus telefonu ar pabeldusi į duris. Mano, kad to nepadarius nėra pagrindo teigti, kad trumpam laikui pastačiusi automobilį bendro naudojimo žemės sklypo dalyje, ji sąmoningai nepaisė kitų asmenų interesų ar tyčia sudarė kliūtis naudotis garažu. Be to automobilis nedelsiant, t. y. 15.15 val. buvo perstatytas už namo kampo. Tokie veiksmai nesuderinami su tyčiniu ar sąmoningu siekiu trukdyti kitam asmeniui naudotis garažu ar pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Pažymėjo, kad dėl kilusio konflikto bei E. N. dukros E. pastatyto automobilio pareiškėja taip pat pranešė policijai. Atvykę policijos pareigūnai nustatė, kad V. S. automobilis tuo metu jau buvo patrauktas ir netrukdė įvažiuoti į garažą. Nurodo, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas iš esmės remiantis vien E. N. pateiktu pareiškimu bei pridėtomis nuotraukomis, nevertinant, kad automobilis buvo pastatytas bendraturčiams lygiomis teisėmis priklausiančiame sklype ir tai, kad apie tariamai susidariusį trukdymą jie nebuvo informuoti. Pažymėjo, kad E. N. į garažą nevažiavo nei iki automobilio patraukimo, nei po jo patraukimo, nei atvykus policijos pareigūnams. Nurodo, kad pagal teisinį reglamentavimą administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Byloje nesant administracinio nusižengimo sudėties subjektyviojo požymio - asmens kaltės, traukti asmenį administracinėn atsakomybėn nėra pagrindo,

Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau ir Šiaulių AVPK ANBNS) su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus bei įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, parinkta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Nors administracinėn atsakomybėn patraukta V. S. nurodo, kad negalėjo suvokti, kad E. N. gali sutrukdyti pravažiuoti prie garažo šioje vietoje trumpam palikta transporto priemonė, nes ji negyvena ir automobilio garaže nelaiko, tačiau šiuo adresu yra deklaruota jos gyvenamoji vieta, be to šiuo adresu gyvena jos dukra, pas kurią gali atvykti bet kuriuo metu ir yra perleidusi teise naudotis nekilnojamaisiais objektais, įskaitant kiemą ir pravažiavimą. V. S. nurodytos aplinkybės, jog automobilis pastatytas trumpam laikui ir kad E. N. neprašė patraukti automobilio yra neaktualūs ir nešalina V. S. administracinės atsakomybės dėl padaryto pažeidimo. Pripažįstant asmenį kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo privalu konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos/nenustatytos ir kokiais įrodymais grindžiamos atitinkamos išvados. Teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų tai yra administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuotajam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Nusižengimas yra formalaus pobūdžio. Šioje administracinio nusižengimo byloje surinkti objektyvūs įrodymai, paneigiantys administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versiją, patvirtina V. S. kaltę dėl draudžiamoje vietoje pastatyto automobilio. Remiantis ištirtais administracinio nusižengimo byloje surinktais įrodymais pagrįstai buvo konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn traukiamos V. S. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta, įrodymų pakanka ir abejoti jų patikimumu nėra pagrindo, o V. S. nurodytos aplinkybės nesuponuoja pagrindo administracinio nusižengimo teisenai, pradėtai jos atžvilgiu nutraukti ir nešalina jos administracinės atsakomybės dėl padaryto KET pažeidimo. Prašė V. S. skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą (b. l. 36-37).

III. Teismo posėdyje ištirtų įrodymų turinys

Teismo posėdžio metu pareiškėja V. S. palaikė skundą. Papildomai paaiškino, jog viskas vyko adresu(duomenys neskelbtini). Ten gyvena jos draugas J. N., kuris yra namo bendrasavininkis kartu su E. N., turtas neatidalintas. Ji atvažiuoja pas J. savaitgaliais, turi notariškai patvirtintą įgaliojimą, kad gali atvažiuoti. Įėjimai į namą yra atskiri. Tą dieną sugrįžo kartu su J. iš parduotuvės ir sustojo prie J. įėjimo, kad būtų lengviau susinešti prekes, nes abu turi sveikatos problemų. Užtruko gal 10 minučių. Taip pat planavo neužilgo važiuoti į miestą. Pro langą pamatė, kad E. N. fotografuoja jos automobilį, todėl išėjo pažiūrėti. Tik išėjus E. N. pasakė, kad mašina stovi ant bendro naudojimo kelio ir pranešta policijai. Ji neprašė patraukti automobilio, nesakė, kad nori į garažą. Bet mašiną jie geranoriškai patraukė už namo. Pro vartelius buvo galima į kiemą patekti. Buvo galima ir pravažiuoti į garažą, nėra kliūčių. Garažai yra du, jie pasidalinę ir garažas nebuvo užstatytas. Po to jie su J. norėjo važiuoti į miestą ir negalėjo išvažiuoti, nes buvo už vartų užstatyta E. N. mašina. Prašė mašiną patraukti, tačiau nepatraukė, todėl jie kvietė policiją. Atvykę pareigūnai užfiksavo faktą, kad varteliai užstatyti, tačiau E. N. nenubaudė. Pareigūnai 10 min. aiškino, kad mašina laikinai gali būti pastatyta. Todėl nesupranta kodėl ją nubaudė, vieniems galima, o kitiems ne. Ji jaučiasi nepagrįstai nubausta, nes už tokį pat pažeidimą E. N. nenubaudė. Be to policijai buvo melagingas pranešimas, nes į garažą niekada E. N. nevažiuoja ir nėra važiavusi. Ir kai patraukė mašiną, niekas į garažą nevažiavo. Kai peržiūrėjo kameros įrašus, matosi, kad tik atvažiuoja, pastato mašiną už vartelių ir iš karto fotografuoja. Mano, kad tai kerštas, nes prasidėjo po to, kai padavė E. N. į teismą dėl mokesčių nemokėjimo. Prašė administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji E. N. parodė, kad tuo adresu gyvena dukra. Dukra iš vakaro parašė tėvui, J. N. žinutę, kad patrauktų mašiną, nes dukrai reikėjo į garažą. Nežino, ar žinutę išsaugojo. Ryte dukra jai parašė, kad mašinos nepatraukė. Atvažiavusi pamatė, kad mašina nepatraukta ir tai ne pirmas kartas, kai užstatomas pravažiavimą. Automobilis buvo prie įėjimo. Kelias yra bendras ir jo užstatyti negalima, kodėl turi važiuoti per pievą. Ir iš viso V. S. svetimas žmogus, ten negyvena. Kai jau nufotografavo, tada mašiną patraukė. Ir jokių daiktų nenešė. Įvažiavimas vienas ir kyla problema dėl bendro naudojimosi sklypu. Atvažiavusi ji lauke prie durų paprašė, kad V. S. patrauktų mašiną, tačiau nepatraukė. Ten yra žolynas, per žolyną būtų galėjusi pravažiuoti, garažas nebuvo užstatytas. Kreipėsi į policiją ir kai policija atvažiavo, manė, kad atvyko dėl jos pranešimo.

Teismo posėdžio metu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovė nesutiko su skundu ir prašė jo netenkinti. Papildomai paaiškino, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų: protokolas, nuotraukos, E. N. pranešimas, kurie patvirtina nustatytas byloje aplinkybes ir laikosi pozicijos, kuri išdėstyta atsiliepime. Byloje duomenų, kad buvo spręstas konfliktas ir apie kitą automobilį, neturi ir nieko negali pasakyti. Byloje turi tik pranešimą per e.policiją, nuotraukas, nėra jokio tarnybinio pranešimo, neturi kamerų įrašų, kad būtų nuvykę į vietą pareigūnai. Ir tuo remiantis buvo surašytas protokolas ir po to visi kiti procesiniai veiksmai.

Liudytojas J. N. teismo posėdyje paaiškino, kad sklypas yra nepadalintas. Kieme yra išpilta akmenukais ir visada galima pravažiuoti. Mašinos statomos, kad netrukdytu. O į garažą E. N. niekada nevažiuoja, garažas jau ir žole apžėlęs yra, niekas juo nesinaudoja 10 metų. Tą dieną jie su V. S. grįžo iš parduotuvės ir sustojo išsikrauti prekes. Mašina stovėjo gal 7-10 minučių. Dar ne visas tašes spėjo susinešti ir pamatė, kad fotografuoja automobilį. Jei jau matė, kad negali pravažiuoti, galėjo paprašyti patraukti, bet neprašė. Ir dukra jokios žinutės nerašė, su dukra beveik nebendrauja, dukra palaiko mamą. Bendravo tada, kai jie negalėjo išvažiuoti ir iškvietė policiją, kad dukra patrauktų automobilį nuo vartelių. Buvo byla dėl mokesčių ir viskas nuo to prasidėjo, ieško preteksto. Dukra su draugu niekada nevažiuoja į kiemą, mašinas laiko už vartelių.

Liudytoja E. N. paaiškino, kad nukentėjusioji E. N. mama. Tą dieną su mama grįžusi iš miesto norėjo įsivaryti automobilį į garažą, bet buvo užstatytas pravažiavimas. Paprašius patraukti automobilį, niekas nepatraukė. Pranešė policijai, paprašė atsiųsti nuotraukas, nusiuntė ir gavo baudą. Mamą atsivežė, nes norėjo pažiūrėti dėl mokesčių. Mašinos garaže nelaiko, bet į garažą važiuoja, kai reikia tvarkyti automobilį. Automobilį būtų tvarkęs draugas, jo nebuvo, bet turėjo grįžti. Patraukti automobilį jau buvo paprašiusi iš anksčiau, žinutės nerašė. Iš vakaro žodžiu paprašė, kitą dieną vėl prašė patraukti automobilį, bet nepatraukė. Ji tą dieną išvyko į miestą apie 10-11 val. ir tas automobilis buvo. Kai 15 val. grįžo su mama, automobilis tebebuvo. Automobilis stovėjo nenaudojamas ir jokių prekių nenešė. Kai jos su mama atvažiavo iš miesto, buvo išėję aiškintis dėl mokesčių ir tada buvo paprašyta patraukti automobilį. Pasakė, kad nepatrauks, todėl jos pranešė policijai. Jos spėjo nueiti iki močiutės ir kai jau grįžo, tada tik buvo patrauktas automobilis. Mašinos tą dieną nebetvarkė, nes buvo dar įvykis, kad V. S. bandė ją nustumti nuo laiptų ir viskas labai užsitęsė, rašė pareiškimą. Pravažiuoti negalėjo, nes didesnė automobilio dalis būtų važiavusi per žolyną. Jos policija nenubaudė, nes automobilį ji patraukė.

IV. Teismo argumentai ir išvados

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Pagal ANK 569 straipsnio 2 dalies nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukimo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Byloje nustatyta, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja 2026 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), nubaudė V. S. už tai, kad ji 2026 m. balandžio 7 d. 15.01 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį V. S., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir sustojus paliko jį stovėti, kur sustojusi transporto priemonė trukdė įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) garažą (o) kitai transporto priemonei ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 150.10 punkto reikalavimus.

Nesutikdama su skundžiamu nutarimu V. S. teigia, kad jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo ji nepadarė, kadangi trumpam sustojo prie durų išsikrauti prekes.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. ANK 417 straipsnio norma yra blanketinė, todėl pripažįstant asmenį padarius jam inkriminuotą nusižengimą, būtina nustatyti kokius kelio ženklų ar važiavimo tvarkos pažeidimus padarė.

KET 150.10 punktas, numato, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.

Įvertinus šioje byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl kai kurių faktinių administracinio nusižengimo aplinkybių ir administracinio nusižengimo sudėties požymių buvimo ir jų įrodomosios reikšmės bei įrodymų visumos pakankamumo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltei konstatuoti. Teismas sutinka su pareiškėjos skundo argumentais, kad priimant skundžiamą nutarimą nebuvo įvertinos visos reikšmingos faktinės aplinkybės.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra J. N. draugė. Buvę sutuoktiniai E. N. ir J. N. yra žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) bendraturčiai, kiekvienam priklauso po ½ dalį ir naudojasi bendrai lygiomis dalimis ir teisėmis (b. l. 17-20). Kaip nurodė liudytoju apklaustas J. N., turtas nėra atidalintas, todėl įvažiavimu ir kiemu naudojasi bendrai. Pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, kad minėtą dieną ji kartu su J. N. buvo nuvykę į parduotuvę ir grįžę trumpam pasistatė automobilį arčiau durų norėdami susinešti prekes. Nukentėjusioji E. N. tvirtino, kad V. S. automobilis buvo paliktas stovėti ilgam laikui, tačiau iš jos duotų paaiškinimų matyti, kad pareiškėjos automobilio stovėjimo laikas nebuvo fiksuotas, o išvados dėl stovėjimo daromos todėl, kad nebuvo jokių ženklų, jog sustojimas laikinas. Nukentėjusiosios teigimu aplamai negalima užstoti bendro įvažiavimo, tačiau teismo vertinimu, namo gyventojai, kurie yra ir bendraturčiai, turi teisę naudotis privažiavimu, tikslu išlaipinti keleivius ar išsikrauti daiktus. Sutiktina su liudytojos E. N. parodymais, kad aptariamu metu automobilyje nieko nebuvo ir niekas nieko nenešė, tačiau tokios aplinkybės nepatvirtina fakto, kad sustojimas buvo ne laikinas, o remtis nurodomomis bendro pobūdžio aplinkybėmis, jog tai ne pirmas kartas ir, kad automobilis yra paliekamas ilgam laikui, nėra teisinio pagrindo.

Peržiūrėjus į bylą pateiktus vaizdo kamerų, esančių(duomenys neskelbtini), įrašus (b. l. 58) matyti, kad KAM 1 užfiksuota, jog nukentėjusioji kartu su dukra atvyksta į ginčo adresą 14:00:26 (faktiškas laikas 15:00:26, nes nepersuktas į vasaros laiką). Automobilis paliekamas už tvoros, jos abi įeina į kiemą. Nukentėjusioji nueina giliau į kiemą link V. S. automobilio. Po to vėl grįžta į kameros matomumo zoną, 14:01:23 žiūri į telefoną, 14:01:44 kažkam skambina. 14:04:25 lauke vyksta pokalbis tarp nukentėjusiosios ir J. N.. 14:05:25 nukentėjusioji su dukra E. N., išeina iš kiemo ir nueina gatve. Peržiūrėjus KAM 2 įrašą matyti, kad 14:15:15 pareiškėja patraukia automobilį už namo. Taigi iš kiemo kameros vaizdo įrašų matyti, kad V. S. automobilis buvo patrauktas mažiau nei po 15 minučių nuo nukentėjusios atvykimo. Nukentėjusioji atvykusi nufotografuoja automobilį ir išeina iš kiemo. Atvykusi adresu (duomenys neskelbtini). ji buvo tik 5 minutes ir po to išėjo iš kiemo. Pažymėtina, kad nors tiek nukentėjusioji, tiek liudytoja E. N. teigė, kad norėjo įvažiuoti į garažą, tačiau jos atvažiavusios automobilį paliko už vartų, t. y. neįvažiavo į kiemą, nebandė pravažiuoti, taip parodant savo ketinimus patekti į garažą, nėjo atsirakinti garažo.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, inter alia (be kita ko), yra būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018).

Iš bylos medžiagos matyti, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas remiantis nukentėjusiosios pranešimu, jog atvykusi į garažą pasistatyti mašiną, pastebėjo, kad yra užstatytas J. N. sugyventinės automobilis bei jos atsiųstomis nuotraukomis. Peržiūrėjus minėtas nuotraukas (b. l. 25) matyti, kad jos nepatvirtina fakto, kad pareiškėjos automobilis faktiškai trukdė E. N. patekti į garažą. Liudytojas J. N. nurodė, kad nukentėjusiosios garažas yra kraštinis ir kaip matyti iš nuotraukos Nr. 2, jis neužstatytas. Iš pateiktos nuotraukos Nr. 1 matyti, kad pareiškėjos automobilis tvarkingai stovi prie įėjimo. Matyti, kad dar yra laisvas tarpas tarp automobilio ir žolyno, tačiau šis atstumas nėra išmatuotas. Liudytojo J. N. teigimu pravažiuoti buvo galima. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tariamai negalinčią pravažiuoti transporto priemonę, jos dydį, nėra duomenų apie visą kelio plotį. Iš nuotraukų matyti, kad kieme nėra jokių bordiūrų, kurie esant reikalui trukdytų pravažiuoti. Be to pati nukentėjusioji teismo posėdžio metu patvirtino, kad būtų galėjusi pravažiuoti, tik jos teigimu, būtų reikėję užvažiuoti ant žolyno.

Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, jog vien pateiktos fotonuotraukos, ar vien pranešėjo paaiškinimai, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie galimus pranešėjo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (t. y. kaimynų) tarpusavio nesutarimus, negali būti laikomi pakankamu įrodymu administraciniam nusižengimui konstatuoti (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 7 d. nutarimas byloje Nr. AN2-218-497/2025; Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. sausio 26 d. nutarimas byloje Nr. eAN2-50-526/2026).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp bylos dalyvių vyksta nesutarimai, teisminiai ginčai, todėl vien nukentėjusios (pranešėjos) paaiškinimai, negali būti laikomi pakankamu įrodymu administraciniam nusižengimui konstatuoti, nes tokie teiginiai gali būti subjektyvūs ir privalo būti vertinami kritiškai, ypač jei jie nepatvirtinti kokiais nors objektyviais duomenimis. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje duomenų, jog nukentėjusioji tą ar sekančią dieną būtų pasinaudojusi garažu, nėra.

Įvertinus tai kas išdėstyta teismas neturi jokio pagrindo netikėti pareiškėjos V. S. paaiškinimu, jog sustojo ne siekdama užtverti pravažiavimą, o tiesiog norėdama išsikrauti prekes. Tokie jos veiksmai negali būti traktuojami automobilio palikimu stovėti taip, kad jis trukdo kitiems eismo dalyviams įvažiuoti į kiemą. Vien pateiktos fotonuotraukos neįrodo V. S. veiksmuose buvus administracinio nusižengimo sudėties požymių visumą. Ypač atsižvelgiant į tai, kad iš fotonuotraukų negalima spręsti apie asmens veiksmų subjektyviąją pusę, t. y. vien fotonuotraukos neįrodo asmens tyčios padaryti administracinį nusižengimą. Pareiškėjos tyčios nebuvimą patvirtina ir tos aplinkybės, kad automobilis nebuvo paliktas nuotraukose užfiksuotoje vietoje, automobilis stovėjo trumpai, automobilio sustojimo metu kitos transporto priemonės nei kieme, nei prie kiemo nebuvo ir tuo metu įvažiuoti į kiemą neketino. Automobilis buvo patrauktas nukentėjusiajai pareiškus pretenzijas dėl užstatyto pravažiavimo. Byloje nebuvo surinkta objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad transporto priemonė nurodytoje vietoje buvo palikta stovėti ir trukdė pravažiuoti nukentėjusiajai.

Esant nurodytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nustačius, jog V. S. veiksmuose nebuvo tyčios, administracinio nusižengimo teisena jos atžvilgiu pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį nutrauktina, o skundžiamas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. gegužės 26 d. nutarimas Nr.(duomenys neskelbtini), panaikintinas.

Pareiškėja pateikė teismui prašymą priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas 237,70 Eur. ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos (toliau – BPK). Todėl nagrinėjamoje byloje keliamo klausimo aspektu yra aktualus BPK 103–106 straipsnių dėl proceso išlaidų ir jų atlyginimo taikymas.

28. Proceso išlaidos ir jų atlyginimas BPK reglamentuotas VIII skyriuje. Advokato darbo apmokėjimą reguliuoja specialioji norma (BPK 106 straipsnis). BPK 106 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal formuojamą teismų praktiką, proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021, 2AT-80-594/2022, 2AT-3-628/2024).

29. Iš byloje pateiktų dokumentų (grynųjų pinigų priėmimo kvitas Nr. 1232777, Perlas Finance Pinigų pervedimas) (b. l.63,64) matyti, kad V. S. patyrė 150 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti – už skundo parengimą ir 87,70 Eur už stebėjimo kamerų įrašų perkėlimą. Pareiškėja paaiškino, kad mokėtojas už paslaugas nurodytas J. N., nes jo vardu turtas. Šias išlaidas V. S. prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jas iš valstybės. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63-648/2016, 2K-118-489/2019, 2K-41-648/2022 ir kt.). Atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pobūdį, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, teismas daro išvadą, kad V. S.. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi būti tenkinamas. Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2026 m. gegužės 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjos V. S. atžvilgiu nutraukti.

Priteisti V. S. iš valstybės 237,70 Eur (du šimtus trisdešimt septynis eurus 70 ct) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį Telšių apylinkės teismą.

Teisėja Audronė Alčauskienė