Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Godos (kolegijos pirmininko), Artūro Pažarskio (pranešėjo) ir Aleno Piesliako,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. E. ir jos gynėjo advokato Eligijaus Karbausko kasacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo E. E. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 168 straipsnio 1 dalį 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Iš E. E. nukentėjusiajai V. K. priteista 700 Eur neturtinės žalos ir 700 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo.

Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 26 d. nutartis, kuria nuteistosios E. E. gynėjo advokato Eligijaus Karbausko apeliacinis skundas atmestas. Iš nuteistosios E. E. nukentėjusiajai V. K. priteista 300,08 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

E. E. nuteista pagal BK 168 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai, neturėdama nukentėjusiosios V. K. sutikimo, rinko informaciją apie privatų V. K. gyvenimą, ją atskleidė ir panaudojo, o būtent ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu mobiliojo telefono įrenginiu 2023 m. spalio 30 d. apie 9.00 val. viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ kambaryje nufilmavo V. K., apsirengusią vien apatiniais drabužiais, verkiančią, užsidengusią veidą, intymioje aplinkoje, padarydama du vaizdo įrašus „video1“ ir „video2“, po to 2023 m. spalio 30 d., dienos metu, šiuos du vaizdo įrašus parodė kavinės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai L. J., o 2023 m. spalio 30 d. apie 21.43 val. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto mobiliojo telefono įrenginio minėtus vaizdo įrašus programėlėje „Messenger“ išsiuntė E. K., tokiu būdu neteisėtai, be nukentėjusiosios V. K. sutikimo, rinko informaciją apie privatų jos gyvenimą, ją atskleidė L. J. ir E. K. ir šią informaciją panaudojo V1. K1. naudai.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Kasaciniu skundu nuteistoji E. E. ir jos gynėjas advokatas E. Karbauskas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 26 d. nutartį ir E. E. išteisinti. Kasatoriai skunde nurodo:

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį E. E., padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, kurių apeliacinės instancijos teismas neištaisė. Pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimas neatitinka įstatyme nustatytų reikalavimų, teismo išvados dėl faktinių veikos aplinkybių ir E. E. kaltės yra nemotyvuotos, pagrįstos prielaidomis, o ne objektyviu įrodymų vertinimu (BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų pažeidimai). Apeliacinės instancijos teismas tinkamai nepatikrino skundžiamo nuosprendžio, nepateikė motyvuotų išvadų dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais (BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimai). Žemesnės instancijos teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes E. E. buvo nuteista pagal BK 168 straipsnį nenustačius visų jai inkriminuoto nusikaltimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, taip pat neįvertinus padarytos veikos pavojingumo.

Teismai nesilaikė teismų praktikoje nustatytų kriterijų, pagal kuriuos sprendžiama, ar konkreti informacija patenka į baudžiamosios teisės priemonėmis saugotiną konkretaus asmens privataus gyvenimo erdvę. Teismų praktikoje išaiškinta, kad informacijos rinkimo neteisėtumas, kaip BK 168 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėties požymis, baudžiamąja prasme negali būti siejamas su bet kokio pobūdžio informacijos apie asmenį rinkimu, bet kokiais jos rinkimo būdais, teismai privalo nustatyti ir vertinti, kokio pobūdžio informacija apie asmenį surinkta, kokiais būdais ji surinkta, koks informacijos rinkimo tikslas, informacijos rinkimo trukmė ir surinktos informacijos kiekis (remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-84-489/2018). Šių požymių teismai neaptarė ir nevertino, taigi, iš esmės nenagrinėjo, ar informacija, kurią užfiksavo E. E., atitinka BK 168 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos dalyko turinį.

Nagrinėjamu atveju E. E. rinko informaciją apie savo tėvo A. K. neištikimybę. Viešbučio kambarys, kuriame E. E. padarė vaizdo įrašus, buvo naudojamas A. K. ir nebuvo nukentėjusiosios V. K. gyvenamoji patalpa ar kita jos asmeninio naudojimo patalpa. Nuteistoji E. E. su motina V1. K1. į viešbučio kambarį pateko laisvai – jas įsileido A. K.. Patekus į kambarį, buvo užfiksuotas A. K., bendras kambario vaizdas, taip pat ir kambaryje esanti nukentėjusioji V. K., tačiau E. E. neturėjo tikslo rinkti informaciją apie nukentėjusiąją. Nė vienas iš vaizdo įraše užfiksuotų asmenų neprieštaravo, kad yra filmuojami. Priešingai nei nurodė teismai, užfiksuota informacija nėra intymi, asmenys nebuvo užfiksuoti lytinio akto metu, nuogi ar pan. Be to, V. K., elgdamasi priešingai moralės principams, pažeisdama savo kaip sutuoktinės pareigas, atvykdama į viešbutį su vedusiu ir šeimą turinčiu vyru ir taip viešai demonstruodama savo santykius, turėjo ir galėjo numatyti, kad tai taps žinoma ir kitiems asmenims, o kartu negalėjo tikėtis tokio pat privatumo kaip savo gyvenamosiose patalpose (remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-689/2020).

Nuteistoji E. E. nenaudojo jokių neteisėtų būdų ir priemonių informacijai rinkti. Neteisėtas informacijos apie nukentėjusiosios V. K. privatų gyvenimą rinkimas E. E. nebuvo inkriminuotas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei kaltinamajame akte. Jau baigiant nagrinėti baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, prokurorė pateikė prašymą pakeisti kaltinimą. Tačiau ir pakeistame kaltinime nenurodyta, kokie teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti nagrinėjamu atveju ir kokiu tariamai neteisėtu būdu veikė E. E.. Skundžiamuose teismų sprendimuose nėra išdėstyta motyvų, kodėl filmavimas telefonu, nenaudojant jokių slaptų vaizdo fiksavimo priemonių, viešbučio kambaryje, į kurį buvo patekta laisvai, laikytinas neteisėtu, o kartu ir nusikalstamu.

Teismų nustatytos vaizdo įrašų panaudojimo aplinkybės negali būti vertinamos kaip viešas paskelbimas BK 168 straipsnio prasme. Viešu paskelbimu galėtų būti laikoma tokia informacijos paskleidimo forma, kai ji tampa prieinama neribotam arba iš esmės neribotam asmenų ratui. Teismai nustatė, kad vaizdo įrašai buvo parodyti nukentėjusiosios draugei ir bendradarbei L. J. bei nukentėjusiosios sūnui E. K.. Visų pirma, byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad vaizdo įrašai buvo parodyti L. J. ir kad juos parodė E. E.. Liudytojos L. J. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, o kitų įrodymų, kurie patvirtintų jos parodymus, byloje nėra. Nors L. J. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad vaizdo įrašus matė, tačiau teisme ji nepatvirtino, kad juos būtų rodžiusi E. E.. Be to, L. J. nurodė mačiusi vaizdo įrašuose tokias aplinkybes, kurių byloje pateiktuose vaizdo įrašuose nėra. Dėl vaizdo įrašų pateikimo E. K. teismai turėjo atsižvelgti į vaizdo įrašų pateikimo aplinkybes, t. y. kad E. E. iš pradžių tik informavo E. K. apie jo motinos elgesį, o pats E. K. paprašė atsiųsti įrodymus, t. y. vaizdo įrašus, tai E. E. ir padarė. Toks vaizdo įrašo pateikimas nukentėjusiosios šeimos nariui negali būti laikomas viešu paskelbimu BK 168 straipsnio prasme. Be to, teismai nenurodė, kokią naudą iš vaizdo įrašų užfiksavimo ir viešo paskelbimo turėjo V1. K1.. Tokie veiksmai kaip vaizdo įrašų padarymas ir pateikimas teismui vykdant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje nustatytą įrodinėjimo pareigą nelaikytini nusikalstamais ir užtraukiančiais baudžiamąją atsakomybę pagal BK 168 straipsnį.

Nuteistoji E. E. neturėjo tiesioginės tyčios surinkti informaciją apie nukentėjusiosios V. K. privatų gyvenimą ir jos nerinko. E. E. veiksmai buvo nukreipti į informacijos apie galimą savo tėvo A. K. neištikimybę surinkimą. Pateikdama vaizdo įrašus E. K., nuteistoji E. E. nesiekė jokių savanaudiškų tikslų savo ar kitų asmenų naudai, nesiekė pakenkti V. K., taip ji elgėsi vedama moralinių paskatų, kad apie netinkamą V. K. elgesį turi žinoti jos šeima.

Teismai nenustatinėjo, ar E. E. padarytos veikos pavojingumas yra pakankamas, kad tokia veika būtų pripažinta nusikalstama. Pagal byloje nustatytas ir pirmiau aptartas aplinkybes, E. E. veika nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas. Teismai neatsižvelgė į tai, kad informacija apie V. K. nebuvo renkama tyčia, kad ji nebuvo informacijos rinkimo objektas, kad nebuvo naudotos neteisėtos priemonės ir būdai, nebuvo įsibrauta į privačią V. K. erdvę, kad surinkta informacija nebuvo paskleista viešai, kad neigiamos pasekmės nukentėjusiajai atsirado dėl jos pačios netinkamo, nemoralaus elgesio, o ne dėl E. E. veiksmų.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistosios E. E. ir jos gynėjo advokato E. Karbausko kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

Teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą ir pripažindami E. E. kalta pagal BK 168 straipsnio 1 dalį, esminių BPK pažeidimų nepadarė ir baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, vertindami įrodymus teismai nepažeidė BPK normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų turinys atitinka jų turiniui keliamus reikalavimus, teismų sprendimuose išdėstytas ne tik įrodymų turinys, bet ir motyvuotos išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo ir jų teisinio vertinimo.

Teismai pagrįstai nustatė, kad E. E. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, ir tinkamai ją kvalifikavo pagal BK 168 straipsnio 1 dalį. Byloje nustatyta, kad E. E. neteisėtai rinko informaciją apie privatų nukentėjusiosios V. K. gyvenimą, be nukentėjusiosios sutikimo ją atskleidė dviem asmenims (L. J. ir E. K.) ir šią informaciją panaudojo kito asmens (V1. K1.) naudai. Nuteistoji E. E. neturėjo teisės be nukentėjusiosios sutikimo ją filmuoti viešbučio kambaryje, intymioje aplinkoje. Vaizdo įrašuose užfiksuota informacija yra susijusi su nukentėjusiosios V. K. privataus gyvenimo duomenimis, kurie apima asmeninius slaptus faktus, ryšių su kitais asmenimis palaikymą. Taip buvo pažeista nukentėjusiosios teisė į privatų gyvenimą. Iš vaizdo įrašų padarymo, pateikimo kitiems asmenims aplinkybių galima spręsti, kad E. E. tyčia buvo nukreipta ir į pačią nukentėjusiąją, siekiant ją parodyti kompromituojančioje situacijoje kitiems asmenims, pažeminti, sumenkinti, padaryti žalą jos reputacijai. Atsižvelgiant į surinktų duomenų turinį, jų rinkimo ir atskleidimo tretiesiems asmenims aplinkybes ir tikslą, nuteistosios E. E. veiksmai pagrįstai pripažinti neteisėtu informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimu, jos atskleidimu ir panaudojimu BK 168 straipsnio 1 dalies prasme.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios E. E. ir jos gynėjo advokato E. Karbausko kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BK 168 straipsnio 1 dalies taikymo

Kasaciniame skunde keliami klausimai yra susiję su tinkamu baudžiamojo įstatymo – BK 168 straipsnio 1 dalies – aiškinimu ir taikymu. Kasatorių teigimu, teismai tinkamai neišnagrinėjo ir neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl E. E. nuteista pagal BK 168 straipsnio 1 dalį nenustačius visų jai inkriminuoto nusikaltimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, taip pat neįvertinus padarytos veikos pavojingumo. Šiems kasacinio skundo argumentams teisėjų kolegija pritaria.

Pagal BK 168 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas be asmens sutikimo viešai paskelbė, pasinaudojo ar kitų asmenų labui panaudojo informaciją apie kito žmogaus privatų gyvenimą, jeigu tą informaciją jis sužinojo dėl savo tarnybos ar profesijos arba atlikdamas laikiną užduotį, arba ją surinko darydamas šio kodekso 165–167 straipsniuose nurodytą veiką. Nusikaltimas padaromas veikiant tiesiogine tyčia.

Aptariamos nusikalstamos veikos objektas yra asmens privataus gyvenimo neliečiamumas, o nusikalstamos veikos dalykas yra informacija, kurios turinį sudaro žinios apie privatų žmogaus gyvenimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą (3 dalis). Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalyje suformuluotas bendrasis privataus gyvenimo gynimo principas, pagal kurį įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas asmens privataus gyvenimo neliečiamumo sampratą, yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 22 straipsnio normose įtvirtintas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas suponuoja asmens teisę į privatumą (inter alia (be kita ko), 1999 m. spalio 21 d., 2002 m. spalio 23 d., 2003 m. kovo 24 d. nutarimai); šiame straipsnyje įtvirtinta asmens teisė į privatumą apima asmeninio, šeimos ir namų gyvenimo, garbės ir reputacijos neliečiamumą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt.; taigi, pagal Konstituciją, privatus žmogaus gyvenimas – tai individo asmeninis gyvenimas: gyvenimo būdas, šeiminė padėtis, gyvenamoji aplinka, santykiai su kitais asmenimis, individo pažiūros, įsitikinimai, įpročiai, jo fizinė ir psichinė būklė, sveikata, garbė, orumas ir kt. (inter alia, 2017 m. gruodžio 19 d. išvada, 2019 m. sausio 11 d. nutarimas).

Kasacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sąvoka „žmogaus privatus gyvenimas“ tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje bei teismų praktikoje apibūdinama labai plačiai, taigi yra vertinamojo pobūdžio kategorija, kuri nepasiduoda griežtai klasifikacijai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-84-489/2018, 27 punktas). Apie tai, kas yra konkretaus asmens privataus gyvenimo dalis, kokia informacija patenka į baudžiamosios teisės priemonėmis saugotiną konkretaus asmens privataus gyvenimo erdvę, teismas sprendžia įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir faktų visumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-942/2020, 54 punktas; 2020 m. birželio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-689/2020, 8 punktas). Tuo tikslu svarbu atsižvelgti į konkrečioje byloje susiklosčiusią situaciją, į reikalavimus dėl teisės į privatų gyvenimą apsaugos, į renkamos informacijos ryšį su konkretaus asmens privačiu gyvenimu (ar ji susijusi su išties svarbiais asmens privataus gyvenimo aspektais, arba nors savaime nėra intymi, bet yra surinkta privatumą ribojančiais, paprastai teismo sankcijos reikalaujančiais būdais; ar tai tik bendresnio pobūdžio, dažnai įvairiais atvejais paties asmens atskleidžiama informacija). Atitinkamai, pripažįstant informaciją apie privatų gyvenimą BK 167 straipsnyje (taip pat ir BK 168 straipsnyje) nustatytos nusikalstamos veikos dalyku, būtina įvertinti, ar duomenys, kurių rinkimas buvo nustatytas, iš tiesų laikytini tokiais svarbiais duomenimis apie asmens privatų gyvenimą, ar jų rinkimo aplinkybės yra tokios pavojingos, kad ją rinkusiam asmeniui reikėtų taikyti būtent baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-10-976/2026, 57.6 papunktis).

Pažymėtina, kad pagal BK 168 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla už neteisėtą atskleidimą ar panaudojimą tokios informacijos apie kito žmogaus privatų gyvenimą, kurią kaltininkas gauna: a) teisėtai – sužino dėl savo tarnybos, profesijos ar laikino užduoties atlikimo; b) neteisėtai – surenka darydamas BK 165–167 straipsniuose nurodytus nusikaltimus. Sužinojimas nuo surinkimo skiriasi tuo, kad pirmuoju atveju kaltininkui informacija apie kito žmogaus privatų gyvenimą tampa prieinama dėl jo tarnybos, profesijos ar laikinos užduoties atlikimo, antruoju – dėl jo padarytų asmens privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidžiančių nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje išaiškinta ir tai, kad kvalifikuojant kaltininko veiksmus, kuriais, darant nusikalstamą veiką, nustatytą BK 167 straipsnyje, surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą atskleidžiama ar panaudojama, taikytinas tik BK 168 straipsnis, kuris apima ir neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą, už kurį atsakomybė nustatyta BK 167 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348-648/2018, 8, 10 punktai).

Taigi, kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 168 straipsnį, nepakanka vien nustatyti, kad informacija apie asmens privatų gyvenimą buvo neteisėtai atskleista ar kitaip panaudota, bet kartu turi būti nustatyta, kad ją kaltininkas teisėtai sužinojo arba neteisėtai surinko. Tik nustačius abu šiuos kaltinimo elementus asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 168 straipsnio 1 dalį.

Byloje nustatyta, kad E. E. kartu su motina kaltinime nurodytu laiku nuvyko į viešbutį, kuriame buvo apsistojęs nuteistosios tėvas A. K. kartu su nukentėjusiąja V. K., joms patekus į viešbučio kambarį, nuteistoji E. E. mobiliuoju telefonu padarė du vaizdo įrašus, kurių viename užfiksuotas tiek jos tėvas, tiek nukentėjusioji V. K., o kitame – tik V. K.. Dėl šių bylos aplinkybių nustatymo ginčo nėra, kasaciniame skunde tik nesutinkama su šių aplinkybių teisiniu įvertinimu ir žemesnės instancijos teismų išvadomis, kad tokiu būdu buvo neteisėtai surinkta informacija apie nukentėjusiosios V. K. privatų gyvenimą.

Žemesnės instancijos teismų išvados dėl pirmiau nurodytų aplinkybių teisinio vertinimo sutapo. Teismai nusprendė, kad E. E. padarytuose vaizdo įrašuose užfiksuota informacija yra susijusi su duomenimis apie nukentėjusiosios V. K. privatų gyvenimą ir kad tokia informacija buvo surinkta neteisėtai, t. y. darant BK 167 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo požymius atitinkančią veiką. Teismai tokias savo išvadas motyvavo tuo, kad E. E., iki įvykio nepažinojusi V. K. ir neturėdama nukentėjusiosios sutikimo, filmavo nukentėjusiąją, apsirengusią vien apatiniais drabužiais, besidengiančią veidą neviešoje, intymioje aplinkoje ir jautriomis aplinkybėmis, taip pat atsižvelgė į tai, kad tiek filmuodama, tiek atskleisdama vaizdo įrašus kitiems asmenims nuteistoji siekė pažeminti, sumenkinti nukentėjusiąją.

Teisėjų kolegija, patikrinusi šias skundžiamų teismų sprendimų dalis teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad teismai teisingai nusprendė, jog nuteistosios E. E. surinkta informacija priskirtina privataus gyvenimo sričiai, nes vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys atskleidžia nukentėjusiosios V. K. artimą bendravimą su kitu asmeniu (nuteistosios tėvu), vaizdo įrašuose V. K. užfiksuota apsirengusi vien apatiniais drabužiais. Tačiau žemesnės instancijos teismai, spręsdami, jog E. E. informaciją apie nukentėjusiosios V. K. privatų gyvenimą surinko neteisėtai, darydama BK 167 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą, netinkamai įvertino byloje nustatytas tokios informacijos rinkimo aplinkybes, sureikšmino patį informacijos apie nukentėjusiosios V. K. privatų gyvenimą rinkimo faktą neatsižvelgdami į tai, kokiomis aplinkybėmis ši informacija buvo surinkta.

Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog informacijos rinkimo neteisėtumas baudžiamąja prasme negali būti siejamas su bet kokio pobūdžio informacijos apie asmenį rinkimu, bet kokiais jos rinkimo būdais, nevertinant konkrečiai renkamos informacijos pobūdžio, rinkimo tikslo, trukmės, surinktos informacijos kiekio. Nors BK 167 straipsnio 1 dalyje nėra kriminalizuoti konkretūs neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo būdai, tačiau, atsižvelgiant į nusikalstamai veikai būdingą pavojingumą, paprastai tokiais turėtų būti pripažįstami savavališkai vykdomi informacijos rinkimo būdai, kurie dėl savo intensyvaus privatumą varžančio pobūdžio gali būti naudojami tik specialiai įgaliotų subjektų pagal įstatymą ir teismo išduotą leidimą. Teismų praktikoje tokie informacijos rinkimo būdai, pvz., sistemingas informacijos apie privatų asmenį rinkimas sekant asmenį, stebint jį patį ar jo būstą, klausantis pokalbių, fiksuojant asmens judėjimą slapta naudojant GPS, klausymosi ir kitokią sekti pritaikytą įrangą, slapta darant vaizdo įrašus ir pan., paprastai pripažįstami pavojingais baudžiamuoju teisiniu aspektu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-10-976/2026, 57.5, 57.6 papunkčiai; 2026 m. spalio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-151-495/2026, 10.3 papunktis; kt.).

Kartu pažymėtinas ir baudžiamosios atsakomybės kaip kraštutinės priemonės (lot. ultima ratio) pobūdis, todėl baudžiamoji atsakomybė, vertinant BK 167 straipsnio 1 dalyje nustatytą veiką, turėtų būti taikoma už pačius sunkiausius asmens privataus gyvenimo pažeidimus. Asmens teisė į atvaizdą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.22 straipsnis), į privataus gyvenimo neliečiamumą (CK 2.23 straipsnis) yra civilinės teisės objektai ir pirmiausia yra ginamos civilinėmis teisinėmis priemonėmis reiškiant ieškinį dėl tokių veiksmų nutraukimo, padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (CK 2.22 straipsnio 3 dalis, 2.23 straipsnio 4 dalis). Baudžiamajai atsakomybei taikyti būtina nustatyti, ar konkreti kaltininko veika išties yra pasiekusi tokį pavojingumo laipsnį, kad, vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-84-489/2018, 44 punktas; 2026 m. spalio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-151-495/2026, 10.5 papunktis; kt.). Žemesnės instancijos teismų atliktas aplinkybių, susijusių su informacijos apie privatų gyvenimą rinkimu, vertinimas neatitinka pirmiau nurodytų teismų praktikoje suformuluotų kriterijų baudžiamajai atsakomybei už neteisėtą informacijos apie privatų gyvenimą rinkimą taikyti.

Byloje nustatyta, kad į viešbučio kambarį, kuriame buvo apsistoję nuteistosios E. E. tėvas ir nukentėjusioji V. K., buvo patekta ne slapta ar naudojant fizinę jėgą, E. E. su motina įsileido nuteistosios tėvas, E. E. nenaudojo jokių specialių techninių priemonių informacijai apie privatų gyvenimą surinkti, vaizdo įrašus padarė mobiliuoju telefonu, įrašai padaryti ne slapta, nuo vaizdo įrašuose užfiksuotų nuteistosios E. E. tėvo ir nukentėjusiosios V. K. filmavimo faktas nebuvo slepiamas, be to, padaryti vaizdo įrašai yra trumpi (13 ir 10 sekundžių trukmės). Spręsdami, kokiu tikslu nuteistoji E. E. padarė du vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuota ir privataus gyvenimo turinį sudaranti informacija, teismai pernelyg sureikšmino vaizdo įrašų atskleidimo tretiesiems asmenims (nukentėjusiosios V. K. bendradarbei ir sūnui) aplinkybes, bet tinkamai neįvertino informacijos rinkimo aplinkybių. Nustatyta, kad E. E. su motina į viešbučio kambarį, kuriame buvo apsistojęs nuteistosios tėvas su nukentėjusiąja, atvyko siekdamos užfiksuoti neištikimybės faktą ir tai panaudoti santuokos nutraukimo byloje. Byloje taip pat nustatyta, kad tarp nuteistosios E. E. tėvų buvo prasidėjęs santuokos nutraukimo procesas, o nagrinėjamo įvykio metu padaryti vaizdo įrašai vėliau buvo pateikti santuokos nutraukimo byloje kaip įrodymai. Taigi, E. E. veiksmai pirmiausia buvo nukreipti ne į informacijos apie nukentėjusiosios V. K. privatų gyvenimą rinkimą, o siekiant padėti savo motinai surinkti įrodymus apie tėvo neištikimybę. Pažymėtina ir tai, kad tokie nuteistosios E. E. veiksmai buvo vienkartinio pobūdžio, privataus gyvenimo turinį sudaranti informacija nebuvo renkama sistemingai, slaptais veiksmais ar tam tikrą laikotarpį. Šios bylai reikšmingos aplinkybės, kurių žemesnės instancijos teismai neįvertino, paneigia jų išvadas, kad E. E. vienkartiniai veiksmai filmuojant nukentėjusiąją yra pavojingi ir nusikalstami BK 167 straipsnio prasme.

Remdamasi pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pagal byloje nustatytas aplinkybes, žemesnės instancijos teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai nustatė, kad E. E. neteisėtai, darydama BK 167 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, rinko informaciją apie nukentėjusiosios V. K. privatų gyvenimą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pagrindo išvadai, jog aptariamoje situacijoje informacija apie privatų nukentėjusiosios gyvenimą surinkta darant BK 167 straipsnyje nurodytą veiką, konstatuotina, kad nėra ir būtinojo BK 168 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymio, todėl žemesnės instancijos teismų sprendimai dėl E. E. nuteisimo pagal BK 168 straipsnio 1 dalį yra nepagrįsti ir naikinami, o baudžiamoji byla E. E. nutrauktina, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atitinkamai nukentėjusiosios V. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Kadangi E. E. veikoje nėra jai inkriminuoto BK 168 straipsnio 1 dalyje nustatyto būtinojo nusikaltimo sudėties požymio – neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimo, teisėjų kolegija nebepasisako dėl kasatorių argumentų, susijusių su kitų nusikaltimo sudėties požymių nustatymu (dėl neteisėtai surinktos informacijos apie privatų gyvenimą atskleidimo nukentėjusiosios bendradarbei ir sūnui, šios informacijos panaudojimo E. E. motinos V1. K1. naudai), nusikaltimo pavojingumo įvertinimu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 2 punktu, 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 26 d. nutartį ir baudžiamąją bylą E. E. nutraukti.

Nukentėjusiosios V. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.