Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant prokurorei Deimantė Banaitienė (dalyvavo per vaizdo konferencijų programą ZOOM),

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvena deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Lietuva, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas 2014 m. rugpjūčio 22 d. Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 64-1 straipsniu skirta subendrinta ir sumažinta 1/3 bausmė - 8 mėnesiai viešųjų darbų, 2025 m. gegužės 19 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų registro, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

R. E. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t.y. 2026 m. rugsėjo 22 d., apie 09.15 val., (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia rankomis pastūmė savo motiną E. E., dėl ko ji griuvo ant grindų, griūdama susitrenkė dešinę koją ir galva atsitrenkė į spintelę, tuo padarydamas nukentėjusiajai E. E. kraujosruvą pakaušio srityje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis R. E. kaltu prisipažino visiškai, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nebegeria nuo nusikaltimo įvykdymo. Nori pradėti dirbti. Įvyko konfliktas virtuvėje. Mamai 86 metai, jie kartu su mama gyvena, veda bendrą ūkį. Gyvena dviese. Kartais valgyti ir pats pasigamina. 2026 m. rugsėjo 22 d. ryte susipyko dėl valgymo. Dar buvo ir jo sesuo. Susipyko, nes buvo blogi cepelinai. Nurodė, kad jis pastūmė mamą, ji nuvirto. Sesuo mamą pakėlė, nuvedė į kambarį. Mamai buvo sudaužta galva. Buvo neblaivus. Namo grįžo tik ryte neblaivus, nustatyta 3,16 prom. girtumas. Įvykį pamena tarpais. Pamena kaip stūmė mamą. Pastūmęs išėjo į koridorių. Jam pačiam buvo sunku eiti, nes buvo labai girtas. Blaivas taip nesielgia. Savo elgesį vertina blogai. Dabar negyvena su mama. Sesuo pasako apie jos sveikatą. Mama gyvena (duomenys neskelbtini). Jis el. pašto neturi. Gyvena (duomenys neskelbtini). Išvadas buvo padaręs iš ankstesnio teistumo. Pripažįsta dažnai gerdavęs. Dabar jau negeria septyniolika dienų. Gyvena pas draugą, dirba pavienius darbus. Darbo biržoje neregistruotas, pasiūlė darbą, išsiregistravo. Daug laiko nedirba. Gyvena iš mamos pensijos, malkas kapoja, dirba įvairius pavienius darbus. Pašalpos jokios negauna. Turi žemės savo vardu. Vaikų neturi. Nurodė, kad šiuo metu su mama neleidžiama jam bendrauti, uždrausta. Po įvykio nesutiko mamos, su ja nekalbėjo, jos neatsiprašė. Nurodė, kad gali negyventi pas mamą, gali gyventi pas draugą. Su civiliniu ieškiniu sutinka, jį atlygins. Paaiškino, kad dalis namo priklauso jam, dalis mamai. Žada problemą dėl alkoholio spręsti, koduosis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalies, 426 ir 432 straipsnių nuostatomis, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir yra aiškios, kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, prisipažįsta esąs kaltas, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis ir jo gynėjas.

4.1 Nukentėjusioji E. E. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2026 m. rugsėjo 22 d., apie 09.15 val., adresu (duomenys neskelbtini), buvo savo namuose su savo sūnumi R. E. ir savo dukra A. V.. Būnant namuose priėjo neblaivus sūnus R. E. ir paprašė, kad padarytų valgyti. Ji atsakė savo sūnui ar toks didelis vyras negali pasidaryti valgyti. Jis tuomet supykęs viena ranka pastūmė, ko pasekoje, būdama fiziškai netvirta moteris, nepastovėjo ant kojų po pastūmimo ir virsdama trenkė galvą į virtuvėje esančią spintelę. Po virtimo susitrenkė koją ir galvos sritį, kas sukėlė didelį fizinį skausmą, kurį vertina iš dešimt septyniais. Gerai, kad namuose buvo dukra, kuri galėjo apginti (b. l. 62-64).

4.2 Nukentėjusioji E. E. apklausta ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad dėl 2026 m. rugsėjo 22 d. įvykio, davė parodymus ir juos tvirtina. Patikslina, kad gyvena (duomenys neskelbtini), nuosavame name. Namas priklauso jai, dukroms R. R., A. V., L. G. ir sūnui R. E.. Iki 2026 m. rugsėjo 22 d. gyveno kartu su sūnumi R. E.. Gyveno bendrai, sūnus buvo išlaikytinis iki pat 2026 m. rugsėjo 22 d.. Gyveno iš jos pensijos. Kada įvyko namuose konfliktas tarp jos ir sūnaus dėl maisto ruošimo, jis stovinčią virtuvėje pastūmė rankomis iš priekio ir ji griūdama atbula ant grindų galva trenkėsi į virtuvinę spintelę, kuri su kriaukle ir griūdama ant grindų susitrenkė dešinę koją, kuri iš ankščiau buvo operuota, t.y. keistas klubo sąnarys. Kada susitrenkė galvą ties pakaušio sritimi, juto skausmą galvoje, kurį 10 balų sistemoje įvertintų 10 balų, nes toks skausmas buvo, kad net pridarė į kelnes. Kada griūdama susitrenkė dešinę koją, juto skausmą kojoje, kurį 10 balų sistemoje įvertintų 10 balų ir šiai dienai skauda koją. Įvykio metu R. E. nemušė. Nuo grindų pakėlė tuo metu buvusi atvažiavusi dukra A. V.. Policiją iškvietė dukra A. V.. Buvo atvykusi ir greitoji, ir policija. Greitoji apžiūrėjo ir išsivežė į Kelmės ligoninę. Kadangi Kelmės ligoninėje nebuvo švietimo aparato, tai išvežė į Šiaulių ligoninę, kur buvo padaryta galvos nuotrauka ir pažeidimų jokių nenustatyta, tik atsiradęs guzas ties viršugalviu, kuris pasak gydytojų, turėtų išsivaikščioti. Pas medicinos ekspertų nevyks. Šiuo metu kol vyks tyrimas pagyvens pas dukrą R. R., (duomenys neskelbtini). Dėl įvykio civilinio ieškinio nereikš. R. E., kai jis būna girtas, bijo, nes jis prašinėja, reikalauja pinigų, nepadeda ūkio darbuose, būna agresyvus, vadina negražiais, žeminančiais žodžiais, neprisideda prie pragyvenimo. R. E. būna girtas pastoviai, per mėnesį tik kelias dienas būna negirtas. Yra ankščiau smurtavęs, buvo tyrimas policijoje. Yra jis ir grasinęs, žodžiais pasakydamas, kad įmes į šulinį, sukapos gabaliukais, įmes į Ventą, bet tie pagrasinimai ankščiau buvo jo pasakyti juokais ir kitą kartą ne juokais, nesuprasi. Dėl grasinimų tyrimų nenori, atleido. Nenori, kad sūnus R. E. gyventų kartu. Yra informuota, kad R. E. yra paskirta kardomoji priemonė su įpareigojimu nebendrauti, nesiartinti, nesilankyti jos namuose. R. E. neatleidžia (b. l. 80-83).

5. Liudytoja A. V. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena Šiauliuose. Nuo sekmadienio, t. y. 2026 m. rugsėjo 20 d. iki dabar buvo svečiuose pas mamą E. E., adresu (duomenys neskelbtini). Su mama kartu gyvena brolis R. E.. Šiandien 2026 m. rugsėjo 22 d. apie 9.15 val., būnant virtuvėje, brolis R. E. pradėjo ant jos ir mamos šaukti, vartodamas necenzūrinius žodžius, kad jam nėra padaryta pusryčių. Tai išgirdusi mama jam atsakė "ar tokiam dideliam vyrui reikia ruošti pusryčius, pats gali pasidaryti". Po šitų pasakytų žodžių, brolis susinervinęs iškart puolė ant mamos, bei ją tyčia dešine ranka stipriai pastūmė, ko pasakoje ji nuvirto ant grindų. Virsdama mama su galva trenkėsi į šalia esančią spintelę su įmontuota kriaukle. Pargriuvusi ji skundėsi galvos ir dešinės kojos skausmu. Kai brolis pargriovė mamą, jam pasakė, kad dabar prisidirbo ir tuomet nuėjusi pakėlė mamą nuo grindų, bei ją nuvedė į kitą kambarį. Nuvedus į kitą kambarį mamą, ji vėl pagriuvo ant grindų, teigdama, kad sukasi galva. Būnant kitame kambaryje, iš paskos atėjo ir brolis, kuris reiškė pretenzijas dėl viso šito, kas įvyko, teigė, kad ji (A. V.) kalta. Taip pat norėjo pulti, tačiau tai pamačiusi, pasiėmė netoli buvusį medinį pagalį, bei jam pasakė "tik pabandyk pulti, gausi pats". Tai išgirdęs, brolis išėjo iš kambario, o ji tuomet pasiėmusi savo mobilųjį telefoną paskambino pagalbos numeriu 112. Brolis konflikto metu buvo stipriai neblaivus, alkoholį vartoja kiekvieną dieną. Prieš mamą yra ir anksčiau smurtavęs, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Iki atvykstant pareigūnams daugiau su broliu nebendravo (b. l. 92-95).

6. 2026 m. rugsėjo 22 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas Gvidas Kisielius pranešė, kad 2026 m. rugsėjo 22 d. apie 09.15 val., adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus R. E. (kuriam nustatytas 3,16 promilių neblaivumas), žodžiu sukonfliktavo su blaivia mama E. E., ko pasakoje R. E. namo virtuvėje pastūmė dviem rankom į krūtinę savo mamą, ji griūdama susitrenkė galvą į spintelę ir taip jai sukėlė fizinį skausmą. Įtariamasis R. E. sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių apskrities VPK areštinę. Įvykio vieta apžiūrėta fotografuota (b. l. 10-13).

7. 2026 m. rugsėjo 22 d. PRĮR išrašas (b. l. 6-9).

8. 2026 m. rugsėjo 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nustatyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), matomas žalios spalvos medinis namas. Įėjimas į namo vidų yra iš vidinio kiemo. Į vidų patenkama pro rudos spalvos medines duris. Įėjus patenkama į prieangį, kuriame kairėje pusėje matomos dar vienos rudos spalvos medinės durys, kurios veda į virtuvę - įvykio vietą. Virtuvėje, kairėje pusėje matomos atidarytas baltos spalvos durys, vedančios į kitą kambarį. Dešinėje pusėje matosi spintelė su įmontuota kriaukle, šalia jos skalbimo mašina ir šaldytuvas. Priešais matosi krosnis, o šalia jos dešiniau dar vienos baltos spalvos medinės durys, vedančios į kitą kambarį. Patalpoje alkoholio taros nesimato, daiktų išdaužytų taip pat nėra (b. l. 16-18). 2026 m. rugsėjo 22 d. Fotolentelė (b. l. 19-24).

9. 2026 m. rugsėjo 22 d. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriame Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas Gvidas Kisielius pranešė, kad 2026 m. rugsėjo 22 d. apie 09:29 val., patruliuojant kartu su tyrėju Justinu Kazlauskiu gavo pranešimą iš Šiaulių apskrities VPK OVS specialisto, jog "Sūnus sumušė mamą. Sutrenkė galvą. Moteriai 86 metai. Pranešėja nežino kokia mamos būklė, matė, kad trenkėsi į spintelę. Sūnus ir mama viduje. Pasitiks lauke. Nepilnamečių nėra. Info GMP, AVPK". Atvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), pasitiko pranešėja A. V. (blaivi), kuri paaiškino, kad jos neblaivus brolis R. E. namo virtuvėje pastūmė savo motiną E. E. (blaivią), ko pasekoje ji griūdama trenkėsi galva į virtuvėje esančią spintelę. Paklausus A. V. dėl ko kilo konfliktas, pastaroji paaiškino, kad jos brolis supyko ant mamos, nes R. E. norėjo valgyti, o E. E. išvirė krakmolinius virtinukus, kurių E. E. nemėgsta, todėl supykęs pastūmė E. E.. A. V. dėl šio įvykio apklausta raštiškai. Bandant bendrauti su nukentėjusia E. E., pastaroji dėl senatvės ir dėl patirto streso ir sukelto skausmo sunkiai dėstė mintis, tačiau leido suprasti, jog jos sūnus ją pastūmė ir ji griūdama susižeidė galvą. E. E. dėl šio įvykio apklausta raštiškai. Įtariamasis E. E. sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių apskrities VPK areštinę. E. E. nustatytas sunkus 3.16 promilių neblaivumo laipsnis. Neblaivumai buvo matuoti alkoholio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARRF-0081, patikros sertifikato Nr. 2559329, patikra galioja iki 2026-12-17 (b. l. 14-15).

10. 2026 m. rugsėjo 22 d. asmens apžiūros protokolas, kuriame nustatyta, kad apžiūrint nukentėjusią E. E., ant jos kūno jokių akivaizdžių sužalojimų nematyti (b. l. 25-27). 2026 m. rugsėjo 22 d. Fotolentelė (b. l. 28-31).

11. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2026 m. rugsėjo 30 s. Nr. TAP-S-219-26 specialisto išvadoje nustatyta, kad E. E. padaryta kraujosruva pakaušio srityje. E. E. nustatytam kūno sužalojimui padaryti reikėjo vieno trauminio poveikio buku kietu daiktu. E. E. nustatytas kūno sužalojimas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. E. E. nustatytas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas tiek griuviminės traumos metu atsitrenkiant į buką kietą paviršių, tiek ir suduodant tiesioginį smūgį buku kietu daiktu į pakaušio sritį. E. E. nustatytas kūno sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 53-56).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. To paties straipsnio 3 dalyje – kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016). Objektyviai veika pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, Nr. 2K-474-489/2016, Nr. 2K-227-788/2017, Nr. 2K-128-895/2019).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis smurtavo prieš savo mamą, t.y. prieš savo šeimos narį – su mama kartu gyvena ir veda bendrą ūkį. Atsižvelgiant į tai kas aptarta, kaltinamajam R. E. kyla atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

R. E. kaltė įrodyta jo paties visišku prisipažinimu, nukentėjusiosios E. E. ir liudytojos A. V. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kita ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkta medžiaga.

Kaltinamasis R. E. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad jam draudžiama bendrauti su mama, todėl po įvykio su ja nekalbėjo, neatsiprašė. Jis nurodė, kad tokiam jo elgesiui įtakos turėjo alkoholis, blaivus taip nesielgtų. Pripažino, kad alkoholį vartoja dažnai. Kaltinamasis nurodė, kad kilo konfliktas tarp jo ir mamos dėl pusryčių. Kai mama nepagamino jam norimų pusryčių jis susinervino ir pastūmė savo mamą (nukentėjusioji yra 86 metų amžiaus), ši virto ir virsdama trenkėsi į spintelę. Taip susitrenkė koją ir galvą. Pripažino, kad dėl jo smurtinių veiksmų nukentėjusioji, t.y. kaltinamojo mama, pajuto fizinį skausmą. Nukentėjusiosios ir liudytojos duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu patvirtina kaltinamojo nurodytas aplinkybes. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad po konflikto su sūnumi šis ją pastūmė, ji griūdama atbula galva trenkėsi į virtuvinę spintelę su kriaukle, susitrenkė dešinę koją ir galvą ties pakaušio sritimi. Tiek kojoje, tiek galvoje juto skausmą, jis buvo intensyvus, vertina iš 10 balų 10. Liudytoja taip pat nurodė, kad nukentėjusioji dar kartą griuvo beeidama, nes jai svaigo galva. Tiek kaltinamojo nurodytas aplinkybes, tiek nukentėjusiosios ir liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu pagrindžia į bylą pateikti duomenys: asmens apžiūros protokolas, tarnybiniai pranešimai, kur nurodyta, kad gavus iškvietimą ir nuvykus į įvykio vietą, rastas neblaivus R. E., kuriam nustatyta 3,16 promilių neblaivumas, blaivi nukentėjusioji, kuri dėl senyvo amžiaus, patirto streso ir juntamo fizinio skausmo sunkiai dėstė mintis, tačiau leido suprasti, kad ji buvo pastumta sūnaus (kaltinamojo) po ko ji griuvo ir griūdama susitrenkė galvą ir dešinę koją; Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2026-09-30 Nr. TAP-S-219-26 specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad E. E. padaryta kraujosruva pakaušio srityje, sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir tai galėjo būti padaryta nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku, nustatytas E. E. kūno sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, juos visus išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįsta, kad kaltinamasis R. E. smurtavo savo šeimos nario, t.y. mamos E. E., atžvilgiu ir sukėlė jai fizinį skausmą, bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą – tai yra namuose, tyčia rankomis pastūmė savo motiną, dėl ko ji griuvo ant grindų, griūdama susitrenkė dešinę koją ir galva atsitrenkė į spintelę, tuo padarydamas nukentėjusiajai kraujosruvą pakaušio srityje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Atsižvelgiant į išdėstytą bei į kaltinamojo R. E. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir jų pasekmes, bei to norėjo, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo R. E. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamojo R. E. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį numatytos alternatyvios bausmės: arba viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamasis R. E. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Praeityje kaltinamasis teistas vieną kartą ir taip pat už smurtą artimoje aplinkoje, be to jau yra smurtavęs savo mamos atžvilgiu (ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas). Bausmę atlikęs, teistumas išnykęs (b. l. 149-152, 153), administracine tvarka baustas ir turi galiojančių nuobaudų (b. l. 154-156), nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 157, 159), kaip pats kaltinamasis nurodė, pragyvenimui uždirba iš pavienių darbų. Nėra duomenų, kad būtų registruotas įskaitose dėl priklausomybės ligų ar psichikos sutrikimų. R. E. nevedęs, nepilnamečių vaikų neturi. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į visas byloje nustatytas aplinkybes, veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę (prieš mamą smurtauja ne pirmą kartą, nukentėjusioji garbaus amžiaus ir negali aktyviai jam pasipriešinti, todėl akivaizdu, kad šis smurtas nebuvo atsitiktinis veiksmas įtakotas apsvaigimo nuo alkoholio). R. E. savo kaltę pilnai pripažino, gailėjosi, nukentėjusiosios neatsiprašė (kaip nurodė, jam uždrausta bendrauti su nukentėjusiąja). Kaltinamasis nurodė, kad iš ankstesnio nuteisimo buvo padaręs išvadas, tačiau akivaizdu, kad nuteisimas padarė trumpalaikį poveikį, nes kaltinamasis mamos atžvilgiu smurtauja jau ne pirmą kartą.

Siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bei paveikti jį laikytis įstatymų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą, skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, t.y. skirtina 1 metai 6 mėnesiai laisvės apribojimo. Intensyvi priežiūra neskirtina (BK 48 straipsnio 1-3 dalis). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad R. E. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo nurodytos aplinkybės sutapo su kitais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir surinktais duomenimis, bylos nagrinėjimo metu buvo sutrumpintas įrodymų tyrimas ir bausmė mažintina vienu trečdaliu, bei skirtina bausmė 1 metai laisvės apribojimo. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5 dalies 4 punktu, įpareigoti R. E., per visą laisvės apribojimo bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 10 punktu, 72² straipsniu, 75⁵ straipsniu, R. E. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, tai įvykdant per 9 mėnesius ir dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose, tai įvykdant per 9 mėnesius. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2026 m. rugsėjo 22 d. 9 val. 55 min. iki 2026 m. rugsėjo 23 d. 10 val. 42 min. (dvi dienos), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginat trims laisvės apribojimo dienoms – laikytina, kad R. E. atliko šešias laisvės apribojimo bausmės dienas.

R. E. buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 142-145), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 128,65 Eur civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje: žala už nukentėjusiajai E. E. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir 5 proc. dydžio palūkanų nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodyta, kad už E. E. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta iš PSDF biudžeto. E. E. suteikta skubi medicinos pagalba, kompiuterinė tomografija – pridedamas tai patvirtinantis išrašas (b. l. 172-174, 175). Prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Ieškinį palaiko pilnai (b. l. 177-178).

Kaltinamasis E. E. su civiliniu ieškiniu sutiko, prašomos priteisti sumos neginčijo, žadėjo žalą atlyginti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Nusikalstamais veiksmais padarytą žalą privalo atlyginti kaltas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Byloje pateiktas Valstybinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai. CK 6.280 straipsnio 1 dalis numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Valstybinės ligonių kasos ieškinys ir reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo įrodytas į bylą pateiktais dokumentais. Šioje byloje nustatyta, kad žala padaryta dėl nusikalstamų R. E. veiksmų, tarp atsiradusios žalos ir kaltinamojo veiksmų egzistuoja priežastinis ryšys (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Nukentėjusiajai E. E. nusikalstamais R. E. veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (galvos sumušimas ir sutrenkta dešinė koja), todėl nukentėjusiajai buvo suteikta skubi medicininė pagalba VšĮ Kelmės ligoninėje ir po to VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligonėje. Nustatęs visas privalomas žalos atlyginimo sąlygas teismas Valstybinės ligonių kasos reikalavimą tenkina visiškai, priteisdamas civiliniam ieškovui visą prašomą turtinės žalos dydį (128,65 Eur) iš R. E..

Valstybinė ligonių kasa dar prašė priteisti iš kaltinamojo 5 proc. dydžio palūkanas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Teismas vadovaudamasis Kasacinio Teismo formuojama praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-699/2015, 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019), atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, šiuo atveju pripažįsta, kad reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra pagrįstas, turi būti tenkinamas ir ieškovei Valstybinei ligonių kasai iš kaltinamojo R. E. priteistinos jos prašomos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Dėl atstovavimo išlaidų ir daiktų

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. E. buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kaltinamąjį gynė advokatas S. Jankauskas (b. l. 169). Nustatyta, kad R. E. gynėjas paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, t.y. tuomet kai byla nagrinėjama teisme pagreitinto proceso tvarka.

Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte numatyta, kad „Kiekvienas kaltinamasis nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises: gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą“.

Šiuo atveju kaltinamajam gynėjas paskirtas buvo dėl to, kad byla buvo perduota nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, pagal kurią gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme yra būtinas (imperatyvi nuostata) (BPK 51 straipsnio 9 punktas). Taigi, gynėjo dalyvavimas šiuo atveju buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Atsižvelgiant į tai antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 301- 308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a

R. E. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, neskiriant intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu ir 5 dalies 4 punktu, R. E. skirti įpareigojimus – per visą laisvės apribojimo bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 ir 10 punktais, 72² straipsniu, 72⁵ straipsniu, R. E. skirti baudžiamojo poveikio priemones – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, tai įvykdant per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose, tai įvykdant per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2026 m. rugsėjo 22 d. 9 val. 55 min. iki 2026 m. rugsėjo 23 d. 10 val. 42 min. (dvi dienos), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

R. E. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti. Iš R. E. priteisti 128,65 Eur (vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus 65 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (128,65 Eur) nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, Valstybinės ligonių kasos naudai, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą Nr. LT217300010002484333, AB ,,Swedbank“ bankas.

Išaiškinti kaltinamajam R. E., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.