Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininko), Dariaus Kantaravičiaus (pranešėjo) ir Daivos Pranytės-Zalieckienės,

nuteistojo V. B. (V. B.) gynėjui advokatui Viačeslavui Žarkovui (Viačeslav Žarkov) (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. gynėjo advokato Viačeslavo Žarkovo kasacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 21 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio.

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 21 d. nuosprendžiu V. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme aštuoneriems metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė penkeriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš V. B. konfiskuota 7 740 Eur. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2023 m. balandžio 13 d. nutarimu taikytas ir Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. B. turtui – 7 740 Eur – paliktas galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo, po to laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuspręsta panaikinti.

Taip pat skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 8 d. nuosprendis, kuriuo nuteistojo V. B. ir jo gynėjo advokato Viačeslavo Žarkovo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Pakeista Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalis dėl turto konfiskavimo – panaikinta nuosprendžio dalis, kuria nuspręsta iš V. B. konfiskuoti 7 740 Eur. Taip pat panaikintas 7 740 Eur taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas ir šią pinigų sumą nuspręsta grąžinti nuteistajam V. B.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

V. B. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – kanapėmis (antžeminėmis dalimis) ir kokainu, turėdamas tikslą šias medžiagas platinti, ir dalį narkotinės medžiagos – kokaino išplatino. Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis:

V. B. iki 2023 m. balandžio 5 d. nenustatytomis aplinkybėmis ir vietoje, siekdamas parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 43,229 g narkotinės medžiagos – kokaino ir ne mažiau kaip 747,437g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). V. B. šias medžiagas atgabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), ten minėtas medžiagas paslėpė ir laikė.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. B. 2023 m. balandžio 5 d., antroje dienos pusėje, tiksliai nenustatytu laiku, naudodamasis programėle „Telegram“, susitarė su E. M. (E. M.) šiam parduoti narkotinės medžiagos – kokaino. Veikdamas pagal susitarimą, jis tą pačią dieną apie 18.00 val. atėjo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ten susitiko su E. M. ir šiam už 150 Eur pardavė du folijos lankstinukus su juose esančia narkotine medžiaga – kokainu.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. B. 2023 m. balandžio 6 d., tiksliai nenustatytu metu, naudodamasis programėle „Telegram“, susitarė su E. M. pastarajam parduoti narkotinės medžiagos – kokaino. V. B. tą pačią dieną apie 16.00 val. nuėjo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ten susitiko su E. M. ir pastarajam pardavė du folijos lankstinukus su juose esančia narkotine medžiaga – kokainu už 150 Eur sumą. Taip V. B. E. M. per du kartus, t. y. 2023 m. balandžio 5 d. ir 2023 m. balandžio 6 d., iš viso pardavė 2,401 g narkotinės medžiagos – kokaino.

Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, V. B. savo gyvenamojoje vietoje toliau laikė didelį kiekį – 747,437 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ir didelį kiekį – 40,828 g narkotinių medžiagų – kokaino iki 2023 m. balandžio 7 d., kol apie 17.05 val. kratos metu policijos pareigūnai minėtas narkotines medžiagas surado ir paėmė.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo V. B. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog visi kratos metu rasti grynieji pinigai yra nusikalstamos veikos rezultatas, padaryta neįvertinus visų reikšmingų bylos aplinkybių. Bylos duomenys nepatvirtina, kad kratos metu paimti 7 440 Eur buvo nusikalstamos veikos rezultatas. Be to, kratos metu rastus ir paimtus pinigus teismas konfiskavo vadovaudamasis ne BK 72³ straipsniu, o tik BK 72 straipsniu. Todėl nuosprendžio dalis dėl minėtos pinigų sumos konfiskavimo panaikinta, sumažinant iš nuteistojo V. B. konfiskuotiną lėšų sumą iki 300 Eur. Likusi kratos metu rasta ir policijoje saugoma 7 440 Eur dydžio suma (7 740 Eur – 300 Eur = 7 440 Eur) grąžinta nuteistajam V. B. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Kasaciniu skundu nuteistojo V. B. gynėjas advokatas V. Žarkovas prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio, in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo pažeidimus. Šis teismas byloje esančius įrodymus vertino atsietai, neatsižvelgdamas į jų visumą, padarė faktinių klaidų nustatydamas jų turinį, nepašalino prieštaravimų. Nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę turėjo narkotinių medžiagų, kaip įrodymų, gavimo teisėtumo klausimas, t. y. ar narkotinės medžiagos buvo paimtos laikantis įstatymo reikalavimų ir ar byloje yra patikimų duomenų apie kratos metu rastų narkotinių medžiagų rūšį bei kiekį.

Keliamas klausimas dėl duomenų, gautų policijos pareigūnams atliekant kratą, pripažinimo įrodymais yra susijęs ne tik su BPK nuostatomis, reglamentuojančiomis tokių duomenų rinkimo teisėtumą baudžiamajame procese, bet ir su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei tarptautinės teisės aktuose (Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje) įtvirtintomis žmogaus teisių garantijomis, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kurių privalu laikytis renkant duomenis baudžiamajame procese.

Duomenys, reikšmingi nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, buvo surinkti pažeidžiant ne tik BPK 149 straipsnio 10 dalies ir 160¹ straipsnio reikalavimus, bet ir nuteistojo V. B. konstitucines teises – būsto neliečiamybę, privataus gyvenimo gerbimą bei teisę į gynybą. Byloje esantys nutarimas atlikti kratą ir kratos protokolas galėjo būti suklastoti, juose užfiksuota informacija neatitinka tikrovės, o liudytojai A. R., E. P. ir R. J., siekdami išvengti atsakomybės už galimą dokumentų klastojimą, davė tikrovės neatitinkančius parodymus.

Policijos pareigūnai, nesilaikydami įstatyme nustatytos tvarkos, nepradėję ikiteisminio tyrimo, nepriėmę jokio procesinio sprendimo, neteisėtai patekę į nuteistojo V. B. gyvenamąją vietą, atliko kratą, o jos rezultatų neužfiksavo. Tik praėjus trims valandoms buvo nuspręsta pradėti ikiteisminį tyrimą, o tarnybiniame kabinete buvo surašytas nutarimas atlikti kratą bei kratos protokolas. Šie pareigūnų veiksmai neatitinka įstatymo reikalavimų, nes tokie veiksmai galėjo būti atliekami tik pradėjus ikiteisminį tyrimą ir tik esant priimtam procesiniam sprendimui atlikti kratą (BPK 160¹ straipsnis). Apeliaciniame skunde šios aplinkybės buvo ginčijamos, tačiau apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėjo.

Policijos pareigūnai pripažino, kad nutarimą atlikti kratą ir kratos protokolą jie surašė pradėję ikiteisminį tyrimą. Be to, policijos pareigūnai patvirtino, kad kratos rezultatai galimai buvo fiksuojami „juodraščiuose“. Vadinasi, byloje esantis nutarimas ir kratos protokolas yra tik išvestiniai dokumentai, o pirminių (pagrindinių) dokumentų byloje nėra. Nenustatęs pirminių dokumentų turinio, teismas V. B. kaltę nepagrįstai motyvavo išvestiniais dokumentais, neturinčiais jokio materialinio pagrindo. Policijos pareigūnai piktnaudžiavo savo pareigomis, galimai suklastojo procesinius dokumentus, kuriais grindžiamas kaltinimas, galimai davė melagingus parodymus teisme.

Apeliacinės instancijos teismas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137-689/2021 galėjo tik atsižvelgti, o ne vadovautis kaip precedentu dėl skirtingų faktinių aplinkybių ir kitokios teisinės situacijos. Nagrinėjamoje byloje precedento galią turi Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-209-870/2023.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintas Ivanauskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

Pirmosios instancijos teisme, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nebuvo keliami klausimai, susiję su kratos ir kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumu. V. B. kaltė, be jo paties prisipažinimo padarius BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikaltimą, įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Krata buvo atlikta 2023 m. balandžio 7 d., esant neatidėliotinam atvejui. Ikiteisminis tyrimas dėl V. B. ir galimų jo bendrininkų vykdomų sunkių nusikaltimų, nurodytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, pradėtas 2022 m. gruodžio 15 d., buvo taikomos BPK nustatytos procesinės prievartos priemonės. 2023 m. balandžio 7 d. nuo policijos pareigūnų, gavusių informaciją, kad V. B. pardavinėja narkotines medžiagas, bėgęs ir sulaikytas V. B. nurodė, jog jis bėgo, nes turi narkotinių medžiagų, kurias laiko namuose. Dėl to neatidėliotinai atlikta krata, jos teisėtumas buvo patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. balandžio 11 d. nutartimi, šios kratos teisėtumą patikrino ir Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi. Nutarimas daryti kratą buvo priimtas 2023 m. balandžio 7 d. ir jo nuorašas pasirašytinai įteiktas V. B. Kratos rezultatai buvo fiksuoti BPK 179 straipsnyje nustatyta tvarka, surašant ir pasirašant kratos protokolą. Ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir jo užregistravimas yra atskiri procesiniai veiksmai, kurie reglamentuoti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro patvirtintose rekomendacijose.

Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad krata buvo atlikta ir jos teisėtumas patvirtintas laikantis BPK 145, 149 ir 160¹ straipsniuose nustatytos tvarkos ir reikalavimų. Kratą atliko subjektai, turintys teisę ją atlikti ir joje dalyvauti; V. B. konstitucinės teisės nebuvo nepagrįstai suvaržytos ir pažeistos; byloje nustatyti kratos protokolo pildymo netikslumai nereiškia nei atliktos kratos neteisėtumo, nei esminių BPK pažeidimų, ir tai nepaneigia nei V. B. dalyvavimo atliekant kratą, nei narkotinių medžiagų radimo fakto.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. B. gynėjo advokato V. Žarkovo kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl kratos atlikimo teisėtumo

Nuteistojo V. B. gynėjas advokatas V. Žarkovas kasaciniame skunde teigia, kad policijos pareigūnai, nepradėję ikiteisminio tyrimo ir nesilaikydami įstatyme nustatytos tvarkos, t. y. nepriėmę nutarimo daryti kratą, neteisėtai pateko į nuteistojo gyvenamąją vietą, atliko kratą, o šios kratos rezultatų neužfiksavo. Šie policijos pareigūnų veiksmai galėjo būti atliekami tik pradėjus ikiteisminį tyrimą.

Analogiškas klausimas buvo keliamas ir apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į tokius argumentus, pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo patvirtintas ginčijamos procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumo klausimas, krata atlikta esant neatidėliotinam atvejui, kaip tai nustatyta BPK 160¹ straipsnio 1 dalyje. Policijos pareigūnai V. B. 2023 m. balandžio 7 d. 16.45 val. sulaikė šalia jo gyvenamosios vietos, nedelsdami priėmė sprendimą atlikti kratą jo gyvenamojoje vietoje, įvertinę aplinkybę, kad pats V. B. nurodė, jog turi narkotinių medžiagų, kurias laiko namuose. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. B. dalyvavo atliekant kratą, todėl aplinkybė, kad kratos protokole galimai klaidingai nurodytas kratos atlikimo pabaigos laikas (2023 m. balandžio 7 d. 18.10 val.), savaime nereiškia, kad krata buvo atliekama jam nedalyvaujant. Policijos pareigūnai vėliau tą pačią dieną policijos komisariate užpildė procesinius dokumentus – nutarimą daryti kratą ir kratos protokolą. Dėl šių motyvų apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nors krata buvo atlikta iš karto faktiškai sulaikius V. B., t. y. anksčiau, nei pradėtas ikiteisminis tyrimas (2023 m. balandžio 7 d. 19.17 val.), tačiau tai nereiškia, kad minėto procesinio veiksmo atlikimo metu gauti duomenys negali būti pripažinti įrodymais (nuosprendžio 11–18 punktai).

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad pareigūnas, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, privalo imtis neatidėliotinų priemonių, kad užkirstų kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai.

Iš pateikto reglamentavimo matyti, kad tirdamas nusikalstamas veikas, administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus) ar turėdamas duomenų, kad nusikalstama veika ar administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) yra daromas, pareigūnas privalo imtis neatidėliotinų veiksmų, tačiau tik teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais. Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata apibrėžia bendrąją policijos pareigūnų pareigą atlikti tam tikrus veiksmus, kurių pagrindus ir tvarką nustato kiti teisės aktai. Nusikalstamų veikų atskleidimo ir tyrimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymas ir BPK, o administracinių nusižengimų – Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas. Taigi, imdamiesi neatidėliotinų veiksmų, kad užkardytų daromus teisės pažeidimus, policijos pareigūnai turi vadovautis minėtais teisės aktais.

Tiriant įvykius pagal Policijos įstatymą ar kitus ikiteisminio tyrimo įstaigų ir pareigūnų veiklą reglamentuojančius įstatymus gali būti atliekami tam tikri veiksmai, tačiau baudžiamasis procesas turi vykti pagal BPK (BPK 4 straipsnio 1 dalis). Kitų įstatymų (ne BPK) nuostatomis gali būti vadovaujamasi, pavyzdžiui, ieškant informacijos šaltinių, tačiau reikšminga bylai informacija, esant pagrindui manyti, kad galėjo būti padaryta nusikalstama veika, turi būti fiksuojama atliekant BPK nustatytus veiksmus. BPK 2 straipsnyje nurodyta pareiga per įmanomai trumpiausią laiką atlikti tyrimą ir atskleisti nusikalstamą veiką įvykdoma atliekant procesinius veiksmus, o ne pareigūnams laisvai nusprendžiant, jog galima imtis ir BPK nenustatytų priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6-976/2022, 12 punktas; 2023 m. balandžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-719/2023, 14 punktas). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad, policijos pareigūnams gavus kriminalinės žvalgybos informaciją, jog V. B. aplink savo gyvenamąją vietą pardavinėja narkotines medžiagas, ir nusprendus jį sulaikyti, atlikti kratą jo gyvenamojoje vietoje, šie veiksmai turėjo būti atliekami BPK nustatyta tvarka.

Įvertinus aplinkybę, kad kratos atlikimo teisėtumas siejamas su ikiteisminio tyrimo pradžia, pažymėtina, kad tam tikri, nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis, veiksmai gali būti atlikti nepradėjus ikiteisminio tyrimo (BPK 168 straipsnio 1 dalis). Tačiau nagrinėjamu atveju tokie veiksmai negalėjo būti atliekami, nes jie atliekami tik gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenims patikslinti, kai reikia spręsti, ar yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju (gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką). Kitais atvejais bet kokie ikiteisminio tyrimo veiksmai gali būti atliekami tik pradėjus ikiteisminį tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo pradžios reglamentavimas nustatytas BPK 166 straipsnyje. Ikiteisminis tyrimas pradedamas arba gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius (BPK 166 straipsnio 1 dalis). BPK nereglamentuoja, kokiais būdais turi būti įforminamas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – Rekomendacijos) 5 punkte nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas rezoliucija, tarnybiniu pranešimu, prokuroro reikalavimu ar prokuroro nutarimu. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad tarnybiniu pranešimu ikiteisminis tyrimas pradedamas, kai prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, vykdydamas teisės aktų nustatytas funkcijas, pats nustato galimai padarytos nusikalstamos veikos požymius arba informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką gauna pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą. Tarnybiniame pranešime nurodomos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės ir sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą.

Nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ikiteisminio tyrimo pareigūnui pačiam nustačius nusikalstamos veikos požymius (BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir dėl to 2023 m. balandžio 7 d. surašius tarnybinį pranešimą. BPK 171 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu ikiteisminio tyrimo įstaiga pati nustato nusikalstamos veikos požymius, ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą ir kartu apie tai praneša prokurorui. Bylos duomenimis, prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pranešta 2023 m. balandžio 8 d. Taigi, ikiteisminio tyrimo pradžios reikalavimai, įtvirtinti BPK 166 straipsnyje ir 171 straipsnio 1 dalyje, nebuvo pažeisti. Tačiau iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas jau po to, kai V. B. gyvenamojoje vietoje buvo rastos ir paimtos narkotinės medžiagos. Kitaip tariant, krata buvo atlikta ir kratos metu daiktai paimti prieš pradedant ikiteisminį tyrimą.

Byloje nustatyta, kad policijos pareigūnai 2023 m. balandžio 7 d., gavę kriminalinės žvalgybos informaciją, kad V. B. neteisėtai disponuoja narkotinėmis medžiagomis, (duomenys neskelbtini), jį sulaikė bėgantį nuo policijos pareigūnų. Kadangi V. B. policijos pareigūnams nurodė, kad bėgo, nes turi narkotinių medžiagų, kurias laiko namuose, todėl policijos pareigūnai priėmė sprendimą neatidėliotinai atlikti kratą jo gyvenamojoje vietoje. V. B. faktiškai buvo sulaikytas 2023 m. balandžio 7 d. 16.45 val., dėl jo sulaikymo surašytas protokolas (protokolo surašymo laikas – 20.21 val.). Po faktinio V. B. sulaikymo tą pačią dieną nuo 17.05 val. iki 18.10 val. buvo atlikta krata nuteistojo gyvenamojoje vietoje, jos metu rasti ir paimti daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti. Šioje byloje policijos pareigūnai, tikrindami kriminalinės žvalgybos veiksmais gautą informaciją apie tai, kad V. B. gali neteisėtai disponuoti narkotinėmis medžiagomis, galėjo jį laikinai sulaikyti ir atlikti jo gyvenamojoje vietoje kratą tik pradėję ikiteisminį tyrimą.

2023 m. balandžio 7 d. priimtame nutarime daryti kratą nurodyta, jog, vadovaujantis BPK 145 ir 160¹ straipsniais, krata atlikta neatidėliotinai. BPK 145 straipsnyje nurodyta, kad kai yra pagrindas manyti, kad kokioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, arba kad koks nors asmuo jų turi, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras jiems surasti ir paimti gali atlikti kratą. Krata yra ne tik reikšmingų duomenų rinkimo, tačiau ir procesinė prievartos priemonė, kuria ribojama asmens teisė į nuosavybę, todėl ji daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi; kratą galima atlikti tik pradėjus ikiteisminį tyrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-976/2023, 13 punktas).

BPK 160¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neatidėliotinais atvejais krata gali būti daroma prokuroro arba ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu, tačiau visais atvejais per tris dienas nuo nutarimo priėmimo turi būti gauta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, patvirtinanti procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumą. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo patvirtintas kratos, atliktos 2023 m. balandžio 7 d. V. B. gyvenamojoje vietoje, teisėtumas. Nesutikdamas su šia ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, V. B. gynėjas pasinaudojo procesine teise ir šią ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį apskundė aukštesniajam teismui. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi minėta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis buvo pripažinta teisėta ir pagrįsta, o gynėjo skundas atmestas. Šioje Klaipėdos apygardos teismo nutartyje buvo konstatuotas BPK 149 straipsnio 7 dalies pažeidimas dėl to, kad kratos metu paimti daiktai nebuvo pasverti. Vis dėlto tai buvo įvertinta kaip neesminis pažeidimas.

Vertinant policijos pareigūnų veiksmus, kuriais buvo paimtos narkotinės medžiagos iš V. B. gyvenamosios vietos, atsižvelgtina į tai, kad byloje yra nustatyta, jog policijos pareigūnai turėjo duomenų apie V. B. gyvenamojoje vietoje laikytas narkotines medžiagas, todėl buvo faktinis pagrindas laikinai jį sulaikyti (BPK 140 straipsnio 1 dalis) ir neatidėliotinai atlikti jo gyvenamojoje vietoje kratą. Tokie veiksmai faktiškai ir buvo atlikti, tačiau veiksmų atlikimo metu dar nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nebuvo surašytas kratos protokolas, taip pat nebuvo priimtas nutarimas daryti kratą. Vietoj to buvo surašyti policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir įvykio aplinkybių. Taigi pareigūnų veiksmai, kurių metu V. B. gyvenamojoje vietoje buvo rastos narkotinės medžiagos ir kiti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, buvo atlikti prieš pradedant ikiteisminį tyrimą, o įforminti BPK nustatyta tvarka jau po kratos atlikimo.

Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtintos teisės į privataus gyvenimo gerbimą ir susižinojimo slaptumą, 24 straipsnyje – teisė į būsto neliečiamybės gerbimą. Šios asmens teisės baudžiamojo proceso metu gali būti apribotos BPK nustatytais atvejais ir tvarka (BPK 44 straipsnio 9 dalis). Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtinta, jog kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susižinojimo slaptumas; valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nustatant, ar pareigūnų taikytos įrodymų paieškos ir paėmimo priemonės konkrečiu atveju sukėlė Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintų teisių apribojimą, pareigūnų veiksmai vertinami neapsiribojant tuo, kaip situacija pateikiama formaliai (pavyzdžiui, valstybės institucijoms kvalifikuojant ją kaip į atitinkamas teises mažiau įsiterpiantį procesinį veiksmą), ir nagrinėjant svarstomo proceso realybę (pvz., EŽTT 2017 m. gegužės 18 d. sprendimas byloje Bože prieš Latviją, peticijos Nr. 40927/05, 67–70 punktai).

Lietuvos Respublikos įstatymai reglamentuoja duomenų, reikšmingų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, rinkimo procesą ir tyrimo metu gautos informacijos pripažinimo įrodymais kriterijus. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad reikalavimas laikytis įstatymų gaunant įrodymus yra ypač svarbus, nes priešingu atveju nebūtų užtikrinta asmens teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą. Bet kuriuo atveju, ar informacija surinkta pagal BPK, ar ji gauta kitų įstatymų nustatyta tvarka, teismas turi pareigą patikrinti gautų duomenų patikimumą, išsiaiškindamas, ar tiksliai buvo laikytasi tų įstatymų, pagal kuriuos tie duomenys gauti. Duomenys, kurie gaunami suvaržant įstatymų garantuotas žmogaus teises, nesilaikant įstatymais nustatytos tvarkos, laikomi gautais neteisėtu būdu ir pažeidžia BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Neteisėtu būdu gauta informacija negali būti pripažįstama įrodymais baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-141/2008; 2019 m. gegužės 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-40-511/2019, 35 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2026 m. kovo 23 d. nutartyje Nr. 2K-P-42-489/2026 išaiškinta, kad ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokolai turi būti informatyvūs – t. y. juose aiškiai turi būti užfiksuota tyrimo veiksmų eiga ir rezultatai, panaudotos techninės priemonės (BPK 179 straipsnio 2 dalis), išsaugoti tyrimo protokolo priedai (BPK 179 straipsnio 5 dalis). Tik laikantis šių reikalavimų veiksmo metu surinkta ir užfiksuota informacija vėliau gali būti patikrinta BPK nustatytais veiksmais ir teismo pripažinta atitinkančia įrodymams keliamus reikalavimus. Todėl neturėtų būti teismų pateisinamos situacijos, kai tokio neviešai atlikto veiksmo eiga ir rezultatai (pvz., objekto paėmimas) fiksuojami tokiu būdu, kad nesudaroma galimybė nustatyti veiksmo eigos. Pavyzdžiui, nefotografuojama, nefilmuojama, nenaudojami kitokie techniniai fiksavimo būdai arba jų panaudojimo rezultatų neįmanoma patikimai susieti su protokole užfiksuota veiksmų eiga ir jų metu surinktais duomenimis. Nustačius tokius protokolo trūkumus, kyla pagrįstų abejonių dėl duomenų, užfiksuotų jame, pripažinimo įrodymais teisme.

Iš byloje esančio 2023 m. balandžio 7 d. kratos protokolo matyti, kad kratos metu nebuvo nei filmuota, nei fotografuota, nenaudotos jokios techninės priemonės, o paimtos narkotinės medžiagos net nepasvertos. Kratos protokole minimi policijos pareigūnai E. P. ir R. J., apklausti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, negalėjo paaiškinti nei kada buvo faktiškai atlikta krata, nei kas konkrečiai buvo rasta jos metu. Šie liudytojai patvirtino kratos metu neturėję prietaisų narkotinėms medžiagoms pakuoti, o rezultatus fiksavę juodraštyje. Nors kratos protokole buvo smulkiai aprašyta rastų narkotinių medžiagų spalva, drėgnumas, pavidalas, įvardintas jų pakuotės numeris, tačiau visi šie įrašai buvo padaryti jau policijos komisariate po faktinio kratos atlikimo. Taigi šiuo atveju krata nuteistojo V. B. gyvenamojoje vietoje ir narkotinių medžiagų paėmimas nebuvo fiksuoti taip, kad vėliau, sprendžiant dėl duomenų pripažinimo įrodymais, bylą nagrinėjančiam teismui ir proceso šalims, įskaitant gynybą, būtų suteikta galimybė įsitikinti, kada, kaip, iš kokios vietos, kokie daiktai ir koks jų svoris buvo paimti. Dėl šių trūkumų kratos protokolas yra nepatikimas, nes jo teisingumo negalima patikrinti jokiais kitais BPK veiksmais.

Šiuo atveju pagrindiniai įrodymai dėl V. B. pareikšto kaltinimo namuose laikius didelį narkotinių medžiagų kiekį, turint tikslą platinti, buvo surinkti pažeidžiant procesinių prievartos priemonių taikymo taisykles – narkotinės medžiagos nuteistojo gyvenamojoje vietoje buvo rastos ir paimtos dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo, dar nesurašius nutarimo dėl neatidėliotinos kratos atlikimo, faktinės kratos atlikimo metu nepildžius kratos protokolo ir niekaip nefiksavus kratos eigos. Taip buvo pažeista nuteistojo teisė į būsto neliečiamybę ir privataus gyvenimo gerbimą. Taigi, pažeidus BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus kratos metu gauti duomenys laikytini neleistinais ir nepripažintini įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad narkotinės medžiagos iš nuteistojo gyvenamosios vietos buvo paimtos nepažeidžiant BPK normų reikalavimų, padaryta tinkamai neišnagrinėjus visų su tuo susijusių bylos aplinkybių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies ir BPK 331 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimus. Šie pažeidimai esminiai, nes sukliudė šiam teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas privalo, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvadas, dar kartą patikrinti paduoto apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo. BPK 386 straipsnio 2 dalies nuostatos neleidžia kasacinės instancijos teismui iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą.

Pažymėtina, kad šiuo metu V. B. atlieka jam paskirtą penkerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime. Panaikinus apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir bylą perdavus iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, pradeda galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 8 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

V. B. (V. B.) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą.