Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos nepilnamečio G. R. atstovės pagal įstatymą D. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugsėjo 21 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

2025 m. rugsėjo 19 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu nepilnametis G. R., išvažiavęs su dviračiu iš keliuko į gatvę, trenkėsi į prie sankryžos stovinčią transporto priemonę „Peugeot 3008“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurią vairavo S. P..

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Trečiojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. P. 2026 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 565¹ straipsnio 2 punktu, 6 straipsnio 1 dalimi, administracinio nusižengimo teisena nutraukta, konstatavus, kad veiką padarė jaunesnis nei 16 metų asmuo.

Nesutikdama su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Trečiojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. P. 2026 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio G. R. atstovė pagal įstatymą D. V. 2026 m. rugpjūčio 14 d. pateikė skundą apylinkės teismui, prašydama atnaujinti praleistą procesinį terminą skundui dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Trečiojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. P. 2026 m. kovo 25 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną pateikti ir priimti G. R. pateiktą skundą ir jį išnagrinėti iš esmės.

Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsisakyta atnaujinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Trečiojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. P. 2026 m. kovo 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apskundimo terminą ir priimti skundą. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad nepilnamečio G. R. atstovei D. V. 2026 m. kovo 25 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kaip ir kiti procesiniai dokumentai, buvo siunčiami pačios D. V. nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kuriuo ji pageidavo gauti procesinius dokumentus. Duomenų apie tai, kad D. V. nebūtų gavusi jai, kaip nepilnamečio G. R. atstovei, siųsto Institucijos nutarimo byloje nėra. Apylinkės teismas taip pat pažymėjo, kad nenustatė, jog terminas paduoti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, atstovė elgėsi nerūpestingai bei neatidžiai, todėl atsisakytina atnaujinti skundo padavimo terminą ir skundą priimti.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

2026 m. rugsėjo 28 d. pareiškėja nepilnamečio G. R. atstovės pagal įstatymą D. V. pateikė atskirąjį skundą Šiaulių apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, tai yra klausimą dėl praleisto termino skundui dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Trečiojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. P. 2026 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) apskundimo atnaujinimo.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas apsiriboja teiginiu, jog 2026 m. kovo 25 d. nutarimas 2026 m. kovo 31 d. buvo siunčiamas jos nurodytu elektroniniu paštu. Tačiau nutartyje niekur nėra nurodyta, koks konkretus dokumentas ar duomuo (pvz., elektroninio laiško siuntimo žurnalo išrašas, elektroninio laiško pristatymo patvirtinimas ar bent laiško kopija su siuntimo data) tai patvirtina. Vien bendro pobūdžio nuoroda į bylos duomenis, neįvardijant konkretaus įrodymo ir jo turinio, nesudaro pakankamo pagrindo laikyti nutarimo išsiuntimo ir (ar) įteikimo fakto nustatytu.

Pareiškėjos teigimu, apylinkės teismo išvada iš esmės grindžiama netiesiogine prielaida, kad ji (D. V.) 2026 m. liepos 1 d. savarankiškai prisijungė prie Administracinių nusižengimų registro elektroninės sistemos ir ten pamatė nutarimą ir tai neva netiesiogiai patvirtina, jog anksčiau, 2026 m. kovo 31 d., ji turėjo gauti tą patį dokumentą ir savo asmeniniu elektroniniu paštu. Toks samprotavimas neturi loginio pagrindo, nes prisijungimas prie valstybinės informacinės sistemos ir konkretaus elektroninio laiško gavimas bei perskaitymas yra skirtingos faktinės aplinkybės, kurių viena savaime nepatvirtina kitos. Bylos duomenyse nėra jokių įrodymų (nei pristatymo patvirtinimo, nei duomenų apie laiško atidarymą, nei bent duomenų, kad laiškas nebuvo grąžintas kaip nepristatytas), kurie patvirtintų, jog 2026 m. kovo 31 d. Institucijos siųstas laiškas realiai pasiekė jos (D. V.) elektroninio pašto dėžutę.

Pareiškėja tvirtina, kad panašioje situacijoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-24-719/2024 konstatavo, jog institucija, administracinio nusižengimo teisenoje siunčianti asmeniui procesinį dokumentą, negali apsiriboti vien formaliu jo išsiuntimu, o turi imtis priemonių įsitikinti, kad dokumentas adresatui buvo faktiškai gautas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad kitu nei ANK 573 straipsnyje nustatytu būdu atliktas procesinio dokumento įteikimas, pavyzdžiui, siunčiant jį paprastu elektroniniu paštu, gali būti pripažįstamas tinkamu, jeigu byloje nustatoma ir įrodoma, kad dokumentas asmeniui buvo faktiškai įteiktas ir jis turėjo realią galimybę su juo susipažinti. Kilus abejonių dėl dokumento gavimo, turi būti vertinama, ar institucija tinkamai laikėsi ANK nustatytų reikalavimų ir ar byloje esantys duomenys pakankamai patvirtina procesinio dokumento įteikimo faktą. Taigi dokumento įteikimas konkrečiam adresatui yra byloje įrodinėtina aplinkybė, o ne preziumuojamas faktas, savaime išplaukiantis vien iš institucijos teiginio apie dokumento išsiuntimą. Todėl nagrinėjamu atveju Institucijos priimto nutarimo, kuriuo iš esmės konstatuojami nepilnamečio asmens veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties požymiai, įteikimo faktas negali būti laikomas įrodytu vien dėl to, kad Institucija teigia jį išsiuntusi, o teismas šio teiginio nepatikrino ir jo nepagrindė konkrečiais duomenimis. Pirmiausia turėjo būti patikimai nustatytos nutarimo išsiuntimo aplinkybės ir tik tuomet sprendžiama dėl skundo padavimo termino pradžios bei jo praleidimo.

Pareiškėja nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2026 m. rugsėjo 17 d. raštu kreipėsi į Instituciją, prašydami kuo skubiau elektroniniu paštu pateikti teismui duomenis, kada ir kokiu būdu jai (G. R. atstovei D. V.) buvo įteiktas 2026 m. kovo 25 d. nutarimas. Tame pačiame rašte teismas atkreipė dėmesį, kad jai (D. V.) paštu, adresu (duomenys neskelbtini), buvo išsiųstas ir kitas, su šia byla susijęs, Institucijos 2026 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra pateikta duomenų, ar šis sprendimas jai buvo įteiktas ir kada. Taigi pats teismas 2026 m. rugsėjo 17 d. raštu aiškiai skyrė nutarimo „išsiuntimo“ ir „įteikimo“ aplinkybes, tačiau skundžiamoje nutartyje šio skirtumo tinkamai neįvertino.

Pareiškėja pažymi, kad į 2026 m. rugsėjo 17 d. paklausimą Institucija 2026 m. rugsėjo 17 d. raštu atsakė itin lakoniškai, iš esmės tik pakartodama tą patį, jau anksčiau žinomą, teiginį, kad administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas nutarimas 2026 m. kovo 31 d. buvo išsiųstas D. V. per Administracinių nusižengimų registrą elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Šiame Institucijos atsakyme neatsakoma į patį teismo užduotą klausimą, kada ir kokiu būdu nutarimas buvo įteiktas (o ne tik išsiųstas), taip pat nenurodomas ir nepridedamas joks konkretus techninis įrodymas (siuntimo žurnalo išrašas, pristatymo patvirtinimas, sistemos pranešimas apie sėkmingą ar nesėkmingą pristatymą), kuris patvirtintų, kad laiškas realiai pasiekė adresatės elektroninio pašto dėžutę. Taigi apsiribojama tuo pačiu vienašališku, dokumentais nepagrįstu teiginiu, kurio patikimumą kaip tik ir turėjo įvertinti teismas.

Pareiškėjos nuomone, skundžiamos nutarties 13-14 punktuose teismas įrodinėjimo naštą dėl termino praleidimo priežasčių svarbos iš esmės visa apimtimi perkėlė jai (nepilnamečio atstovei D. V.), nors ji objektyviai neturi galimybės pateikti techninių duomenų apie Institucijos siųsto elektroninio laiško pristatymą ar nepristatymą, nes tokie duomenys yra Institucijos ar jos naudojamos informacinės sistemos dispozicijoje. Tuo tarpu Institucija, disponuodama technine galimybe patikrinti elektroninio laiško siuntimo statusą (serverio žurnalus, pristatymo ar klaidos pranešimus), tokių duomenų byloje nepateikė, o apylinkės teismas, gavęs akivaizdžiai neišsamų atsakymą, papildomų duomenų iš Institucijos nebepareikalavo. Tačiau sprendžiant klausimus, susijusius su asmens (o šiuo atveju - nepilnamečio) teise į teisminę gynybą, teismas negali apsiriboti vien vienos proceso šalies (Institucijos) atsiliepime išdėstytais niekuo nepagrįstais teiginiais, ypač kai antroji šalis objektyviai neturi galimybės tų teiginių patikrinti ar paneigti. Skundžiamos nutarties 6.1 punkte nurodyta, jog 2026 m. kovo 25 d. nutarimas „buvo išsiųstas“, tačiau tai yra vienašalis, dokumentais nepagrįstas teiginys, kurį teismas priėmė kaip įrodytą faktą, nesiimdamas priemonių jam patikrinti.

Pareiškėja nurodo, kad nors nutarimu teisena nutraukta dėl amžiaus, tačiau iš esmės konstatuota, kad nepilnamečio G. R. veiksmuose yra ANK 428 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis. Toks konstatavimas tiesiogiai liečia nepilnamečio teises ir teisėtus interesus. Todėl klausimas, ar apie tokį nutarimą jo atstovė buvo tinkamai ir įrodomai informuota, negali būti sprendžiamas formaliai ar nepilnamečio nenaudai vien dėl neaiškaus, tinkamai neįrodyto pranešimo fakto - priešingu atveju nepilnamečiui realiai užkertamas kelias apskųsti jo teises pažeidžiantį aktą. Net jei ir būtų laikoma, kad terminas buvo praleistas, byloje matyti, jog, sužinojusi apie nutarimą 2026 m. liepos 1 d. ji jau po 19 dienų (2026 m. liepos 20 d.) kreipėsi į Instituciją, o, gavusi 2026 m. rugpjūčio 7 d. nutartį, per savaitę (2026 m. rugpjūčio 14 d.) pateikė pakartotinį, jau su aiškiu prašymu atnaujinti terminą, skundą. Mano, kad toks elgesys rodo rūpestingumą ir siekį operatyviai apginti nepilnamečio G. R. teises, o ne vilkinimą ar aplaidumą, kurį nepagrįstai konstatavo apylinkės teismas.

Atsiliepimu į pareiškėjos nepilnamečio G. R. atstovės pagal įstatymą D. V. atskirąjį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas E. R. prašo pareiškėjos G. R. įstatyminės atstovės D. V. skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad bylą nagrinėjant apylinkės teisme teisingai buvo konstatuota, jog nepilnamečio G. R. atstovės D. V. argumentai, nurodyti skunde, neparodo termino praleidimo priežasčių svarbumo bei nepateisina termino praleidimo. G. R. atstovės nurodomos termino praleidimo priežastys, kurių nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys, nėra pripažįstamos kaip svarbios ar objektyvios priežastys, kuriomis vadovaujantis būtų galima atnaujinti terminą dėl sprendimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo.

Atskirasis skundas atmestinas.

ANK 623 straipsnyje nurodyta, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas.

Procesinis terminas – tai įstatymo ar teismo nustatytas laiko tarpas, per kurį teismas, bylos šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys turi ar gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Visų pirma, procesiniai terminai įpareigoja teismą veikti operatyviai, jie turi užtikrinti, kad bylos nagrinėjimas nebus vilkinamas, kad teismo procesas bus greitas. Kita vertus, procesiniai terminai įpareigoja ir proceso dalyvius – proceso greitumas priklauso ir nuo to, kaip jie laikosi nustatytų terminų, ar nepiktnaudžiauja savo teisėmis. Taigi, procesiniai terminai yra reikšmingi dėl to, kad jų laikantis ginčas teisme bus išspręstas operatyviai ir ekonomiškai. Todėl praleistas terminas skundui paduoti gali būti laikomas esminiu skundo padavimo tvarkos pažeidimu.

Praleistas terminas atlikti tam tikrą procesinį veiksmą gali būti atnaujintas, tačiau šiuo atveju teismui būtina nustatyti ar jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Teisės norma, nors ir suteikia teisę prašyti atnaujinti terminą, tačiau tuo pačiu ir įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą sprendimą (nagrinėjamu atveju – nutarimą), šia savo procesine teise naudotis operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai ir užkerta kelią procesą tęsti neribotą laiką, piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Svarbių priežasčių, dėl kurių terminas skundui paduoti gali būti atnaujintas, kriterijus yra vertinamasis požymis. ANK nėra išvardintas pavyzdinis sąrašas priežasčių, kurios laikomos svarbiomis, tai kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, įvertinęs pateiktų aplinkybių visetą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, tai yra nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios jam įstatymo nustatytu terminu pateikti skundą.

Šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims reglamentuojamas ANK 573 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Trečiojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. P. 2026 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) nuorašas pareiškėjai nepilnamečio G. R. atstovei pagal įstatymą D. V. 2026 m. kovo 31 d. buvo išsiųstas per Administracinių nusižengimų registrą elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (b. l. 24). Pareiškėjos nepilnamečio G. R. atstovės pagal įstatymą D. V. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Trečiojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. P. 2026 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) Institucijoje gautas 2026 m. liepos 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi atsisakyta šį skundą priimti, nustačius, kad praleistas skundo padavimo terminas ir neprašoma atnaujinti skundo padavimo termino. 2026 m. rugpjūčio 14 d. Institucijoje gautas nepilnamečio G. R. atstovės pagal įstatymą D. V. pakartotinis skundas, kuriuo ji prašė atnaujinti skundo padavimo terminą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Trečiojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. P. 2026 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) apskundimo, nurodydama, kad apie nutarimą sužinojo tik 2026 m. liepos 1 d., kai savarankiškai prisijungė prie Administracinių nusižengimų registro sistemos, jog kitomis formomis minimas nutarimas jai nebuvo įteiktas. Kaip jau minėta, apylinkės teismas skundžiama 2026 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsisakė atnaujinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Trečiojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. P. 2026 m. kovo 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apskundimo terminą ir priimti skundą, nes terminas paduoti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje buvo praleistas ne dėl svarbių priežasčių. Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinus atskirojo skundo argumentus ir patikrinus skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugsėjo 21 d. nutartį, konstatuoja, kad apylinkės teismas, spręsdamas termino skundui paduoti atnaujinimo ir pareiškėjos nepilnamečio G. R. atstovės pagal įstatymą D. V. skundo dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Trečiojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. P. 2026 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo klausimą, išsiaiškino visas šiam klausimui tinkamai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, nepilnamečio G. R. atstovei D. V., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Trečiojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. P. 2026 m. kovo 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kaip ir kiti procesiniai dokumentai šioje administracinio nusižengimo byloje, buvo siunčiami pačios D. V. nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kuriuo ji pageidavo gauti procesinius dokumentus (Administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 10, 19). Toks minimo Institucijos nutarimo išsiuntimo būdas (pareiškėjos elektroninio pašto adresu) atitinka ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatytą procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Atskirajame skunde Šiaulių apygardos teismui pareiškėja taip pat nurodė savo elektroninio pašto adresą - (duomenys neskelbtini) (b. l. 37). Pranešimą apie pareiškėjos atskirojo skundo nagrinėjimo laiką ir būdą bei gautą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko E. R. atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą tiek apylinkės teismas, tiek apygardos teismas pareiškėjai išsiuntė jos nurodytu elektroninio pašto adresu (b. l. 46-47, 49-50). Taigi tiek apylinkės teismas, tiek apygardos teismas nenustatė, kad elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) yra neteisingas, klaidingas, paskyra nenaudojama ar neaktyvi. Įtikinamų argumentų, pagrindžiančių objektyvias kliūtis Institucijos nutarimui pasiekti adresatą, pareiškėja nepilnamečio G. R. atstovė D. V. taip pat nepateikė. Todėl, įvertinęs šias aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, kad siunčiamas Institucijos nutarimas adresatą – pareiškėją nepilnamečio G. R. atstovę pagal įstatymą D. V. pasiekė 2026 m. kovo 31 d., o ne 2026 m. liepos 1 d., kai pareiškėja savarankiškai prisijungė prie elektroninės sistemos.

Pažymėtina, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-24-719/2024, nes šios ir nagrinėjamos bylos aplinkybės skiriasi. Kitaip nei nagrinėjamoje byloje, anoje byloje nustatyta, kad Institucija pranešimą siuntė juridinio asmens elektroniniu paštu, kuris buvo nurodytas Juridinių asmenų registre, tačiau elektroninio pašto adresas nebebuvo naudojamas, pašto dėžutė nebeegzistavo, o juridinis asmuo naudojo kitą elektroninio pašto adresą, kuriuo gaudavo laiškus iš valstybės institucijų. Taigi juridinio asmens vadovas negalėjo gauti ir negavo Institucijos siunčiamo pranešimo dėl objektyvių priežasčių. Nagrinėjamu atveju byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Todėl vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-24-719/2024 nurodytais argumentais apylinkės teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo.

Anksčiau paminėtos aplinkybės apygardos teismui leidžia konstatuoti, jog apylinkės teismas, atsisakydamas atnaujinti skundo padavimo terminą ir priimti pareiškėjos skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Trečiojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. P. 2026 m. kovo 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teisingai įvertino bylos duomenis. Teigti, kad apylinkės teismas nepagrįstai apribojo pareiškėjos nepilnamečio G. R. atstovės pagal įstatymą D. V. teisę ginti nepilnamečio G. R. teises ir interesus, nėra pagrindo. Todėl naikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir atnaujinti praleistą skundo dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Trečiojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. P. 2026 m. kovo 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) padavimo terminą taip pat nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių skundžiama apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 5 dalimi, 6 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugsėjo 21 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.