Telšių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos psichikos sveikatos centras“ atstovui Stasiui Naujokui,

asmeniui, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, J. N., jo gynėjui advokatui Rolandui Sakalauskui,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos psichikos sveikatos centras“ teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo J. N..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teikime nurodyta, kad J. N. Telšių apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartimi paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Paskutinį kartą J. N. priverčiamoji medicinos priemonė pratęsta Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. kovo 24 d. nutartimi. 2026 m. spalio 1 d. J. N. psichikos sveikatos būklė vertinta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Žemaitijos psichikos sveikatos centras“ gydytojų konsultacinės komisijos. Teikime nurodyta, kad pacientas kiek nerimastingas, kalba noriai, rezonuoja. Aktyvios psichoprodukcijos neišsako. Ligai nekritiškas. Išlieka ritualai, kartais būna įkyrus, linkęs provokuoti kitus gyventojus, vaistus vartoja. Gydytojų konsultacinės komisijos išvada: rekomenduojama tęsti J. N. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Teismo posėdžio metu UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centras“ atstovas prašė J. N. pratęsti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Nurodė, kad J. N. psichikos sveikatos būklė nepagerėjo, šiuo metu taikomas ambulatorinis stebėjimas yra pakankama priemonė. J. N. yra nekritiškas savo ligai, kyla problemų dėl vaistų vartojimo, todėl mano, kad nutraukus priverstinį gydymą jis savarankiškai nesigydytų.

Asmuo, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, J. N. parodė, kad jis supranta, kad jam reikalingi vaistai, juos vartoja, nes jie pagerina jo sveikatos būklę. Norėtų nebegyventi (duomenys neskelbtini), pats savarankiškai vartotų vaistus ir kreiptusi pagalbos, jei pablogėtų sveikatos būklė.

Asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, J. N. gynėjas su teikimu nesutiko. Mano, kad atsižvelgiant į J. N. paaiškinimus, kad vaistus jis vartotų ir be priverstinio gydymo, pablogėjus sveikatos būklei jis rodo iniciatyvą gydytis, tęsti paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę nebėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 405 straipsnyje nustatyta, jog teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Teismas pratęsdamas, pakeisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą turi įvertinti du kriterijus: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-788/2020).‏‏

Telšių apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartimi J. N., padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalyje, pripažintas nepakaltinamu ir jam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. vasario 6 d., Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. rugsėjo 9 d. ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. kovo 24 d. nutartimis J. N. priverčiamoji medicinos priemonė pratęsta.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. N. nuo 2000 m. vasario 14 d. gyvena (duomenys neskelbtini), į kuriuos atvyko iš namų. (duomenys neskelbtini) 2026 m. spalio 1 d. pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad J. N. elgesys dažnai būna keistas, provokuojantis, jis nenori laikytis asmeninės higienos reikalavimų, t. y. nenori maudytis, praustis, dažnai vaikšto vien su apatiniais rūbais, naktimis vaikšto, žiūri televizorių, dienomis ilgai miega, dėl ko sulaukia priekaištų iš kitų gyventojų. J. N. orientuotas, kontaktui sueinamas, tačiau jo produktyvumas ribotas dėl ribotų, liguistų charakterio ypatumų, su darbuotojais dažniausiai bendrauja geranoriškai, tačiau kartais nejaučia ribų, turi potraukį liesti kitų žmonių ausis. Liečia ne tik kitų gyventojų, bet ir darbuotojų ausis. Pokalbiuose su darbuotojais išreiškia kitus gyventojus įžeidžiančius, žeminančius pasisakymus. Bendrose erdvėse, o kartais ir nuėjęs pas kitus gyventojus į jų kambarius, erzina juos, pamėgdžioja jų netaisyklingai tariamus žodžius, taip sukeldamas konfliktines situacijas. Bendrose užimtumo, darbinėse veiklose visiškai nebedalyvauja. Kambaryje gyvena vienas, bet savo kambario, buities nesitvarko. Su J. N. dirbama individualiai, grupinės veiklos jam netinka dėl jo neigiamo požiūrio į kitus gyventojus. J. N. nepripažįsta savo ligos ir nemano, kad jam reikalingas pastovus medikamentinis gydymas. Nuolat kalba, kad jam gydytojas skiria per daug vaistų. Vaistus vartoja tik su slaugytojų priminimu bei pristatymu į kambarį. Pastoviai kartojasi konfliktai dėl vaistų gėrimo. J. N. atsisako išgerti vaistus prie slaugytojų, reikalaudamas juos palikti jam kambaryje, pasak jo, kai atsikels, pavalgys, tada ir išgers. J. N. dažniausiai atsikelia po pietų, o kartais ir vėliau. Slaugytojos nuolat J. N. turi įrodinėti, įtikinėti laiku vartoti vaistus. Būtina pastovi personalo priežiūra ir pagalba vartojant medikamentus ar kreipiantis į sveikatos priežiūros įstaigą.

Teismui pateiktas UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centras“ teikimas, jo atstovo paaiškinimai patvirtina, kad 2026 m. spalio 1 d. gydytojų konsultacinė komisija vertino J. N. sveikatos būklę. J. N. nustatytas šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas. Gydytojų konsultacinės komisijos išvada: rekomenduojama pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą. Nors tiek J. N., tiek jo gynėjas, teismo posėdžio metu nurodė, kad jų manymu, J. N. priverstinis gydymas nebėra būtinas, nes jis supranta vaistų vartojimo reikalingumą ir poreikį, visgi, UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centras“ atstovas nurodė, kad J. N. nėra kritiškas savo ligai, neretai kyla problemų dėl vaistų vartojimo. Šias aplinkybes patvirtina ir (duomenys neskelbtini) 2026 m. spalio 1 d. charakteristikoje pateikta inormacija. Nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad reikalingumas taikyti priverčiamąją medicinos priemonę J. N. nėra išnykęs, J. N. psichikos sveikatos būklė nepasikeitė, išliko socialinio pavojingumo rizika, todėl jam pratęstinas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas (BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, 440 straipsniu,

nutaria:

teikimą tenkinti.

Pratęsti J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.