Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Alvydo Pikelio, spręsdama nuteistojo K. Ž. kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 9 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. liepos 30 d. nuosprendžių priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad buvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimai, netinkamai taikytos BK 178 straipsnio 3 dalies nuostatos, nepakankamai atsakyta į apeliacinio skundo argumentus, neatskleisti, kokie konkretūs jo ir L. S. veiksmai bei jų tarpusavio ryšys pagrindžia bendrą jų tyčią, o ne vien vienkartinį buvimą lošimų salone. Kasatoriaus nuomone, kadangi apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas nevienodas jų vaidmuo darant nusikalstamą veiką, todėl kasacinės instancijos teismas turėtų patikrinti, ar dėl to pakankamai individualizuota jam paskirta bausmė, tinkamai išspręstas BK 75 straipsnio taikymo klausimas bei tinkamai apskaičiuotas turtinės žalos dydis, kadangi dalis monetų grįžo į kitus savininko lošimo aparatus.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas baudžiamąją bylą kasacine tvarka, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nuteistojo K. Ž. paduotame kasaciniame skunde paminėtų BPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kasacinio skundo turiniui keliamų reikalavimų nesilaikyta. Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad baudžiamąją bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas padarė esminių įrodymų vertinimą reglamentuojančių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pažeidimų, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 178 straipsnio 3 dalį, netinkamai individualizavo bausmę, panaikinęs atsakomybę sunkinančią aplinkybę (bendrininkavimą su L. S.), nepagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų, netinkamai išsprendė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (dalis pavogtų monetų sugrįžo savininkui - buvo panaudotos lošimui kituose aparatuose), teisiniai argumentai, pagrindžiantys kasacijos pagrindų buvimą, nėra išdėstyti. Kasaciniame skunde iš esmės pateikiama tik subjektyvi apeliacinės instancijos teismo motyvų kritika pirmiau nurodytais klausimais ir samprotavimai apie tai, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos ir kaip jos vertintinos baudžiamojo įstatymo taikymo požiūriu. Kasatoriaus argumentai iš esmės suponuoja būtinybę iš naujo vertinti įrodymus ir nustatyti kitokias faktines aplinkybes, nei nustatė abiejų instancijų teismai.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant. Nesutikimas su kasatoriui nepalankiomis žemesnės instancijos teismo išvadomis dėl jo padarytos nusikalstamos veikos įrodytumo, savaime nėra pagrindas nagrinėti bylą kasacine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo K. Ž. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.