- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-11-05
- Bylos Nr.
- 1A-322-882/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22477-2026-5
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laisvydas Zederštremas, Nerijus Masiulis, Audrius Sadauskas
- Nuteistasis
- KAL1
- Prokuroras
- Šiaulių apygardos prokuratūra Šiaulių apylinkės prokuratūra
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.2.25.5Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 2811 str.)
- 2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
- 2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)
- 2.4.6.4.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Audriaus Sadausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Laisvydo Zederštremo,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Liniauskienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio, kuriuo
KAL1 pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam skirta bausmė 75 MGL (3750 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir KAL1 paskirta bausmė 50 MGL (2500 Eur) bauda, kurią KAL1 įpareigotas sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių.
Į bausmę nuspręsta įskaičiuoti laikiname sulaikyme praleistą 1 (vieną) parą, ir laikyti, kad KAL1 jau sumokėjo 6 MGL (300 Eur) baudos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta KAL1 skirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti transporto priemonę lengvąjį automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) .
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2 dalimi, nuspręsta KAL1 skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2026 m. liepos 12 d.
Nuosprendžiu išspręsti kardomųjų priemonių ir daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti, klausimai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
KAL1 pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: 2026-07-12, apie 17.50 val., kelyje Joniškis - Žeimelis - Pasvalys 19 – ame kelio kilometre, Joniškio r., vairavo lengvąjį automobilį "AUDI A4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, t.y. 18.09 val. jam buvo nustatytas 2,50 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.
Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Rasa Liniauskienė nesutinka su priimtu nuosprendžiu ir prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio dalį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo: KAL1 , pripažintam kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirti 90 MGL (4500 eurų ) baudą, ją sumokant per 1 metų laikotarpį; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 60 MGL (3000 eurų) baudą, ją sumokant per vienerių metų laikotarpį; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, terminą skaičiuojant nuo 2026-07-13 – paskirtos kardomosios priemonės specialiosios teisės sustabdymo datos. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai KAL1 skyrė per švelnią bausmę, taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, numatantį bausmės skyrimą.
Nurodo, kad atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes, įvertinus KAL1 padaryto nusikaltimo pavojingumą visuomenei, padaryto nusikalstamo pobūdį, pavojingumo laipsnį, savo dydžiu pirmos instancijos teismo paskirta bausmė neatitinka teisingumo principo reikalavimų, todėl siekiant, jog už šio nusikaltimo padarymą būtų taikoma proporcinga teisės pažeidimui poveikio priemonė, kuri atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, manytina, jog KAL1 turėtų būti skirta griežtesnė bausmė, nes tik taip teisingai įvertinus byloje esančias reikšmingas aplinkybes būtų užtikrintas proporcingumo ir teisingumo principas. Pirmos instancijos teismo paskirta galutinė 50 MGL (2500 eurų) bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius yra aiškiai per švelni ir neatitinka BK 54 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.
Nurodo, kad teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad skiriant kaltinamajam KAL1 bausmę atsižvelgta į tai, jog jis padarė nesunkią nusikalstamą veiką, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, todėl teismas jam, kaip dirbančiam žmogui, parinko švelniausią bausmės rūšį - baudą, bei įvertinęs jo nedidelį uždarbį - baudą paskyrė artimesnę minimumui. Nagrinėjamu atveju, prokuroro nuomone, teismo padaryta išvada, jog bausmės tikslai numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti nuteistajam KAL1 , pripažintam kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirdamas baudą ir baudžiamojo poveikio priemonę artimesnes minimumui, nėra pagrįsta. Nors KAL1 pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu pagrįstai ir jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, tačiau pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę, nepakankamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumą bei visas reikšmingas aplinkybes. Teismas nepagrįstai apsiribojo tuo, kad KAL1 prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, dirba ir neturi sunkinančių aplinkybių, todėl paskyrė artimą minimumui 50 MGL (2 500 Eur) baudą.
Teigia, kad byloje nustatyta, jog KAL1 transporto priemonę vairavo būdamas stipriai neblaivus – jam nustatytas 2,50 promilių neblaivumas. Transporto priemonę KAL1 vairavo neturėdamas tam teisės, parodė, kad teisės vairuoti lengvąjį automobilį niekada nebuvo įgijęs, parodė, kad alkoholį vartojo nuo pat ryto, vakare, jau būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir tai suprasdamas jis į savo automobilį susisodino dar tris keleivius, vairuodamas nesuvaldė automoblio, nuvažiavo nuo kelio į rapsų lauką ir tik atsitiktinumo dėka keleiviai važiavę kartu su juo automobilyje nebuvo sužaloti. Akivaizdu, kad toks kaltinamojo neatsakingas elgesys kėlė pavojų ne tik jam pačiam bet ir pašaliniams asmenims, kartu važiavusiems jo automobilyje. Būtent šios aplinkybės parodo kaltinamojo veikos didesnį pavojingumą, nes tokiais savo veiksmais jis sukėlė realią riziką ir kitų eismo dalyvių gyvybei bei sveikatai. O tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo, negali būti vieninteliu argumentu ir lemti bausmės artimos minimumui parinkimą. Atsižvelgiant į BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, 50 MGL bauda nagrinėjamu atveju nėra pakankama, kad užtikrintų teisingą nuteistojo nubaudimą, jo pataisymą ir prevencinį poveikį. Manytina, kad prokuroro baigiamojoje kalboje prašoma galutinė bausmė, t. y. 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda labiau atitiktų padarytos veikos pavojingumą ir individualias jos padarymo aplinkybes.
Nesutinka ir su teismo paskirtu nepagrįstai per trumpu baudžiamosios poveikio priemonės – draudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones terminu. Kaltinamasis KAL1 niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti lengvąjį automobilį, bet nepaisydamas to vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam nustatytas net 2,50 promilių neblaivumas, elgėsi neatsakingai, nes kartu vežė dar tris keleivius, padarė eismo įvykį, t.y. nuvažiavo nuo kelio į rapsų lauką, ir šių aplinkybių visuma rodo itin neatsakingą jo požiūrį į eismo saugumą, todėl 1 metų 6 mėnesių laikotarpis nėra pakankamas baudžiamojo poveikio priemonės tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, draudimo vairuoti terminas turėtų būti parinktas bent jau lygus vidurkiui, t. y. 3 (trims) metams, kaip to baigiamojoje kalboje prašė prokuroras.
Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje netinkamai nustatė baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžią – teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė ją skaičiuoti nuo dienos, kai kaltinamasis realiai neteko galimybės naudotis šia teise, t. y. nuo 2026 m. liepos 12 d. Atsižvelgiant į tai, kad KAL1 nuo 2026-07-13 buvo paskirta kardomoji priemonė – specialios teisės, t.y. teisės vairuoti transporto priemones, sustabdymas, baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise, terminas turi būti skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės paskyrimo datos, t. y. nuo 2026-07-13.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Liniauskienės apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjas advokatas prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Liniauskienės apeliacinis skundas tenkinamas
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Prokurorė Rasa Liniauskienė nuteistojo KAL1 kaltės dėl jo padarytos nusikalstamos veikos ir jos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau nesutinka su KAL1 paskirta bausme ir paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės terminu.
Dėl KAL1 paskirtos bausmės
Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020). Teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su kaltininko interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms jai individualizuoti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015).
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę KAL1 , kaip lengvinančią aplinkybę nurodė prisipažinimą ir nuoširdų gailestį, o sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teisėjų kolegija sutinka, kad tai buvo reikšmingos aplinkybės. Tačiau skirdamas bausmę teismas pagal BK 54 straipsnio 2 dalį privalo atsižvelgti ir į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bausmės dydį, apsiribojo lengvinančia aplinkybe ir nedideliu nuteistojo uždarbiu, bet nevertino konkrečių veikos padarymo aplinkybių, rodančių didesnį jos pavojingumą.
Iš bylos duomenų matyti, kad KAL1 ne tik kad vairavo transporto priemonę – automobilį Audi A4 stipriai neblaivus (nustatytas 2,50 promilių girtumas), tačiau tai darė suprasdamas savo būklę, kadangi, kaip pats pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, alkoholį vartojo nuo pat ryto, gėrė degtinę ir alų (b. l. 108-109; 132-134). Negana to, nuteistasis, puikiai suvokdamas, kad automobilio dėl girtumo vairuoti negali (be to, net ir nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones), kartu vežėsi tris keleivius, taip sukeldamas pavojų ne tik savo, bet ir bendrakeleivių sveikatai ar net gyvybei. Be to, liudytoja LUD1 , apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji kelis kartus prašė KAL1 važiuoti lėčiau, bet niekas jos nesiklausė, o paskutinį kartą kai pažiūrėjo į spidometrą, matė, kad KAL1 važiavo 180 km/h greičiu (b. l. 62-69). Kad važiavo greičiau nei 100 km/h, patvirtino ir pats nuteistasis (b. l. 132-134). Teisėjų kolegijos vertinimu, tik laimingo atsitiktinumo dėka neįvyko eismo įvykis ir buvo išvengta skaudžių pasekmių, todėl pirmosios instancijos teismo paskirta 50 MGL bauda neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų. Baudos dydis, parinktas artimas minimumui, yra aiškiai per švelnus nagrinėjamu atveju. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teisinga KAL1 skirtina bausmė yra 90 MGL (4500 Eur). Pagal BK 64¹ straipsnį, kuris pirmosios instancijos teisme pritaikytas teisėtai, kadangi KAL1 pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, bauda mažinama vienu trečdaliu iki 60 MGL (3000 Eur), nustatant baudos sumokėjimo terminą 12 mėnesių.
Dėl uždraudimo naudotis specialia teise termino trukmės
Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas nuo vienerių iki penkerių metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė vienerių metų šešių mėnesių šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, kuris yra artimas įstatyme numatytai minimaliai ribai. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į šio nuosprendžio 9 punkte aptartas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą didinančias aplinkybes, taip pat į tai, kad KAL1 transporto priemonę vairavo apskritai neturėdamas teisės vairuoti, pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas yra pernelyg trumpas ir nepakankamas BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai baudžiamojo poveikio priemonių paskirčiai įgyvendinti. Įvertinusi nurodytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad uždraudimo naudotis specialia teise termino nustatymas trejiems metams atitiktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, būtų proporcingas ir pakankamas šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslams pasiekti.
Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino skaičiavimo pradžios
Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas KAL1 skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2026 m. liepos 12 d. Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su tokiu termino nustatymu ir prašo skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, terminą skaičiuojant nuo 2026 m. liepos 13 d. – paskirtos kardomosios priemonės specialiosios teisės sustabdymo datos. Su tokiu apeliacinio skundo argumentu nesutikti teisėjų kolegija neturi pagrindo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė naudotis šia teise. Sprendžiant dėl kardomosios priemonės taikymo laikotarpio įskaitymo į paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, reikšminga tai, ar asmeniui buvo taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-144-628/2018, 2K-99-628/2020, 2K-217-697/2022).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nors KAL1 nebuvo įgijęs teisės vairuoti B kategorijos transporto priemones, jis turėjo teisę vairuoti TR1 ir TR2 kategorijų traktorius. Iš bylos duomenų matyti, kad 2026 m. liepos 13 d. KAL1 buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis įpareigojimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, taip pat dokumentų paėmimas, paimant jo traktorininko pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 118-121). Taigi nuo šios dienos KAL1 buvo realiai apribota galimybė naudotis turėta specialiąja teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad jam taikytos kardomosios priemonės savo pobūdžiu ir sukeliamais apribojimais atitiko paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, yra pagrindas jos taikymo terminą skaičiuoti nuo 2026 m. liepos 13 d. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžios keistina.
Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendį apskundė prokurorė. Apeliacinės instancijos teisme pats nuteistasis gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nuteistajam KAL1 buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Saulius Staškus. Apeliacinės instancijos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“6 punktu, prašoma iš KAL1 valstybės naudai priteisti 100,00 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo netenkina ir nusprendžia neišieškoti valstybės naudai iš KAL1 100,00 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Liniauskienės apeliacinį skundą tenkinti.
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendį pakeisti:
KAL1 už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtą 75 MGL (3750 Eur) baudą padidinti iki 90 MGL (4500 Eur) baudos, kurią įpareigoti sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažinti paskirtą baudą 1/3 ir paskirti KAL1 60 MGL (3000 Eur) baudą, kurią įpareigoti sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių.
KAL1 paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones terminą padidinti iki 3 (trejų) metų, terminą skaičiuojant nuo 2026 m. liepos 13 d.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už KAL1 suteiktą teisinę pagalbą bylą nagrinėjant Šiaulių apygardos teisme netenkinti.