Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininko) ir Alvydo Pikelio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. N. ir jo gynėjo advokato Eriko Rugieniaus kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio priėmimo ir prašymo sustabdyti šių teismų sprendimų vykdymą klausimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde teigiama, kad nėra įrodyti BK 283 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nenustatyta, kad A. N. davė nurodymus kitiems asmenims, koordinavo jų veiksmus, aprūpino juos priemonėmis, taip pat nenustatytas bendrininkavimas ir susitarimas smurtauti, niokoti turtą ar priešintis pareigūnams, skatinimas atlikti konkrečius veiksmus. Apeliacinės instancijos teismo išvados apie bendrininkavimą, pasireiškusį konkliudentiniais veiksmais, ir vykdytojo eksceso nebuvimą yra formalios ir neatskleidžia A. N. kontakto su konkrečiais asmenimis, jo suvoktos bendros veikos ar prisiimto vaidmens. Pasak kasatorių, minia nėra baudžiamosios atsakomybės subjektas. Kitų asmenų neteisėtus veiksmus galima vertinti kaip bendrą įvykio foną ir jie, nenustačius teisinio ryšio, negali būti laikomi A. N. individualios veikos dalimi. A. N. tyčia preziumuota. Suvokimas, kad minioje yra neteisėtai besielgiančių žmonių, nėra tapatus pritarimui jų veiksmams ir nėra susitarimas kartu sukelti visus padarinius. Vien A. N. pasilikimas prie Seimo, pasibaigus sankcionuotam mitingui, nereiškia, kad padaryta inkriminuota veika. Teisės aktuose yra įtvirtinta susirinkimų laisvė ir vien buvimas demonstracijoje, kurioje kiti asmenys smurtauja, savaime nepanaikina taikaus dalyvio apsaugos. Susirinkimų organizavimo taisyklių pažeidimas ar nepaklusimas reikalavimui pasitraukti gali užtraukti administracinę ar kitą teisinę atsakomybę ir neįrodo tiesioginės tyčios dalyvauti riaušėse. Baudžiamoji teisė yra ultima ratio priemonė. Gynybos versija, kad buvo metami saldainiai, atmesta kaip neįtikinama bendro konteksto požiūriu. Kitų asmenų smurtas ir jų veiksmais padaryta žala negali būti automatiškai priskiriama A. N.. Bylos įrodymai (nuteistojo A. N., liudytojų parodymai, vaizdo įrašai ir kt.) patikrinti ir įvertinti netinkamai, iš esmės pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nesilaikant rungimosi, nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principų. Apeliacinės instancijos teismas nepašalino atskirų vaizdo įrašų identifikavimo ir interpretavimo prieštaravimų. Byloje liko nepašalintos abejonės, kokius objektus, kiek kartų ir kokiomis kryptimis metė A. N., kokio pobūdžio grumtynės vyko su pareigūnais, taip pat liko abejonių dėl liudytojų M. S. ir A. N. parodymų patikimumo. A. N. saldainių versija atmesta kaip negyvenimiška, kaltė grįsta ne patikimų ir tarpusavyje suderintų įrodymų visuma.

Kasaciniame skunde teigiama, kad A. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis nustatytas pažeidžiant BK 41 ir 54 straipsnių nuostatas. Jis grindžiamas visa sambūrio padaryta turtine žala ir trukdymu dirbti žurnalistams, t. y. aplinkybėmis, kurios nenurodytos A. N. individualiame veikos aprašyme, taip pat kaltės nepripažinimu, neatsižvelgiant į pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančias aplinkybes. Kasatorių vertinimu, civiliniai ieškiniai išspręsti, pažeidžiant BPK 109, 115 straipsnius, nenustačius individualaus priežastinio ryšio.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Teisės į gynybą pažeidimas grindžiamas iš esmės vien tuo, kad aštuoni teismo posėdžiai įvyko nedalyvaujant nuteistojo A. N. gynėjai, tačiau nėra pateikta argumentų, kad nuteistojo teisė į gynybą buvo iš tiesų pažeista. Nėra pateikta duomenų, ar tuose posėdžiuose byla buvo nagrinėta iš esmės, ar tuo metu buvo nagrinėjami klausimai, susiję su nuteistajam A. N. pareikštais kaltinimais, ar kad vėliau tokie klausimai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nebuvo išnagrinėti iš naujo realiai užtikrinant nuteistojo teisę į gynybą ir pan.

Iš kasacinio skundo turinio taip pat matyti, kad nuteistasis A. N. ir jo gynėjas E. Rugienius savo teiginius, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas jų apeliacinį skundą, pažeidė įrodymų ištyrimą ir vertinimą, bylos apeliacinį nagrinėjimą ir nuosprendžio surašymą reglamentuojančias BPK normas, grindžia nesutikimu su šio teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, remiantis kuriomis išspręsti A. N. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 283 straipsnio 2 dalį ir žalos atlygimo klausimai. Nepateikta teisiškai pagrįstų argumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie šio teismo netinkamą bylos išnagrinėjimą, tikrinant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. O skunde išdėstyti argumentai nepagrindžia, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ginčijamus klausimus, būtų padaręs teisės aiškinimo ar taikymo klaidų, pažeidęs kasaciniame skunde nurodomus teisės principus. Kasatoriai iš esmės siekia, kad kasacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs kasacinį skundą, pakartotinai įvertintų bylos įrodymus (nuteistojo, liudytojų parodymus, vaizdo įrašus ir kt.) ir padarytų kitokias išvadas nei padarė žemesnės instancijos teismai. Tačiau toks kasacinio skundo argumentavimas nelaikytinas tinkamu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant veiką taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes, o įrodymų vertinimo klausimus nagrinėja tiek, kiek jie susiję su esminiais BPK pažeidimais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad tai, ar paskirta bausmė teisinga, patikrina apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas gali sugriežtinti arba sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde pateikiant argumentus dėl neteisingai paskirtos bausmės, turi būti aiškiai nurodyta, kuri BK bendrosios dalies norma pritaikyta netinkamai ir tai pagrįsta teisiniais argumentais, nes pats savaime bausmės griežtinimas ar švelninimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Tačiau tokių argumentų kasatoriai nepateikė.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo A. N. ir jo gynėjo advokato Eriko Rugieniaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.