Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Audriui Klišauskui,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintą ieškinį atsakovei ATS1, trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini), dėl vaiko atskyrimo nuo motinos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nepilnamečiui ASM1 nustatytas sunkus neįgalumo lygis, nustatytas antro lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Diagnozės (duomenys neskelbtini). Vaikas mokosi (duomenys neskelbtini), jam nustatyta individualizuota ugdymo programa, (duomenys neskelbtini). ATS1 nustatytas 35 procentų dalyvumas, diagnozė (duomenys neskelbtini).

2025 m. lapkričio 26 d. Skyriuje buvo gautas Akmenės rajono savivaldybės administracijos Akmenės seniūnijos socialinio darbo organizatorės ASM2 pranešimas, apie tai, kad 2025 m. lapkričio 25 d. 15.00 vai. į seniūniją atėjusi ATS1 paprašė jos nepilnametį sūnų ASM1 apgyvendinti socialinės globos namuose. ATS1 nurodė, jog sūnui nustatytas neįgalumas ((duomenys neskelbtini)), antro lygio slaugos poreikis. Pastaruoju metu sūnaus elgesys sunkiai kontroliuojamas – agresyviai reaguoja į kasdienines situacijas, naudoja fizinę jėgą motinos atžvilgiu, niokoja namuose esančius daiktus. Sūnus mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, darbo dienomis gyvena mokyklos bendrabutyje, o į namus grįžta tik savaitgaliais. Pasak ATS1, dėl didelio emocinio ir fizinio išsekimo ji nebe turinti galimybių užtikrinti tinkamos sūnaus priežiūros.

2025 m. lapkričio 26 d. Skyriuje gauta Akmenės rajono savivaldybės administracijos Akmenės seniūnijos seniūno informacija apie ATS1 šeimą. Pateiktoje informacijoje nurodyta, kad ATS1 viena pati augina nepilnametį sūnų ASM1, kuris nuo pat gimimo turi negalią – (duomenys neskelbtini), antro lygio slaugos poreikis. Seniūnija nėra gavusi pranešimų, jog ATS1 neužtikrintu sūnaus priežiūros. 2025 m. lapkričio 25 d. ATS1 kreipėsi į seniūniją prašydama sūnų apgyvendinti socialinės globos namuose. Prašymą grindė tuo, kad dėl didelio emocinio ir fizinio išsekimo nebeturi galimybių užtikrinti tinkamos sūnaus priežiūros. ATS1 nustatytas neįgalumas – (duomenys neskelbtini).

2025 m. lapkričio 26 d. Skyriaus specialistams bendraujant ATS ji pokalbio metu nurodė priežastis dėl kurių nepajėgi auginti sūnų. Motina išsako, kad Skyriaus specialistams klausimų neturi tik nori, kad ten kur bus vaikas, kad jam būtų saugu, jo neskriaustų, nežalotų, kad nieko jo neišprievartautų, kad vaikas gyventų ilgai ir laimingai. 2025 m. lapkričio 27 d. Skyriaus specialistai pakartotinai bendravo su ATS1, kuri nurodė, jog ji nebegeba su vaiku susitvarkyti, negali suvaldyti jo pykčio priepuolių. Moteris išsakė, jog jeigu turės namą, užsidirbs pinigų, susitvarkys savo gyvenimą, ji pati kreipsis į teismą, kad sūnų susigrąžintų. Motinos teigimu vaikui patinka žiūrėti „Youtube“. ATS1, teigimu vaikui agresijos priepuoliai ištinka tada, kai neišpildomi jo norai. Vaiko motinos teigimu vaistų vaikas nevartoja, nes vaikui neįmanoma jų įduoti. Motina išsako, kad yra viską surašiusi ant lapo su asmens pagalba, ką vaikas mėgsta, ko nemėgsta, vaikas mėgsta miegoti vienas. ATS1 viso pokalbio metu buvo labai kategoriška, nenorėjo net girdėti apie pagalbos priemones, jai kėlė pykti siūlomos alternatyvos. 2025 m. gruodžio 1 d., telefonu bendrauta su berniuko motina. ATS1 teirautasi ar ši sutiktų, kad vaikas būtų apgyvendintas socialinės globos įstaigoje, kur gautų visokeriopą pagalbą. Motina teigė, kad ji su viskuo sutinkanti, kad tik vaikui būtų geriau. Klausė kur jos vaikas šiuo metu yra pasakymas, kad vaikas gydymo įstaigoje jai sukėlė pykti. 2025 m. gruodžio 2 d., telefonu dar kartą susisiekta su ATS1 ir teirautasi ar ši nepakeitė nuomonės dėl vaiko auginimo ir pagalbos teikimo jos šeimai. ATS1 išsakė, kad nuomonės nepakeitė šiai dienai vaiko auginti nebeketina. Teiravosi kur šiuo metu jos vaikas yra ir kas jį prižiūri.

2025 m. lapkričio 27 d. nepilnametis ASM1 paimtas iš ATS1 ir laikinai apgyvendintas (duomenys neskelbtini) budinčios globotojos šeimoje. 2025 m. lapkričio 28 d. laikinas ASM1 apgyvendinimas nutrauktas. 2025 m. lapkričio 28 d. nepilnametis ASM1 laikinai apgyvendintas kitoje (duomenys neskelbtini) budinčios globotojos šeimoje.

2025 m. lapkričio 28 d. Skyriuje gauta Akmenės rajono (duomenys neskelbtini) mokyklos informacija apie nepilnametį ASM1, kurioje nurodyta, kad ASM1 nekalba, stebimi pavieniai šūkčiojimo atvejai, į vardą trumpam sureaguoja, nepalaiko akių kontakto, nurodymus supranta dalinai, klasėje dažniausiai šliaužioja, neatsparus išoriniams dirgikliams, dažni nemotyvuoti pykčio priepuoliai, dideli specialioji ugdymosi poreikiai. ATS1 domisi sūnaus ugdymosi pasiekimais. Į mokyklą ASM1 atvyksta švarus, tvarkingas, rūbai ir avalinė atitinka metų laikus ir oro sąlygas. ASM1 maitinasi specifiškai, maitinimu pasirūpina mama. ATS1 bendradarbiauja su mokyklos administracija ir klasės auklėtoja.

2025 m. lapkričio 28 d. Skyriuje gautas pranešimas apie tai, kad ASM1, turinčiam (duomenys neskelbtini) sutrikimą, prasidėjo priepuolis, jis vežamas j Šiaulių vaikų psichiatrijos skyrių. 2025 m. gruodžio 1 d. Skyriuje gautas ASM1 medicininio dokumento išrašas, kuriame nurodytos ASM1 diagnozės: (duomenys neskelbtini). Būklė išrašant: bendraudamas akių kontakto nepalaiko, kviečiamas vardu nereaguoja. Veido išraiška mažai kintanti, į klausimus neatsako, prašymų nevykdo. Ryškūs savistabos, savireguliacijos sunkumai. Emocijos labilios, intensyvios, neadekvačios. Nuotaika lėkšta. Savo būklei nekritiškas.

2025 m. gruodžio 2 d. atlikus ASM1 situacijose vertinimą nustatyti rizikos veiksniai: 26.2. vaiko elgesys kelia realų pavojų jo fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galint] sukelti reikšmingą žalą jo sveikatai ir (ar) realų pavojų aplinkiniams, o vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima jokių veiksmų, nemato ir (ar) neįvertina tokio pavojaus ar žalos; 26.6. vaikas turi sveikatos sutrikimų (serga, karščiuoja ar kt.) ir (ar) yra sužalotas, bet negydomas, ir (ar) turi specialiųjų poreikių, kurių vaiko atstovai pagal įstatymą netenkina, nemato poreikio gydyti vaiką arba gydo jį kenksmingomis priemonėmis; 26.7. autodestruktyvus vaiko elgesys (savižala, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas ir kt.), kurio jo atstovai pagal įstatymą negali suvaldyti; 26.11. vaiko atstovai pagal įstatymą atsisako naudoti tėvų valdžią vaiko atžvilgiu.

2025 m. gruodžio 4, 5, 8, 16 ir 17 dienomis Akmenės rajono paramos šeimai specialistai, siekdami atlikti vaiko ir (ar) šeimos poreikių vertinimą, vyko pas atsakovę ATS1. Atvykus sutartu laiku ir adresu, niekas neatidarė buto durų, o ATS1 neatsiliepė į specialistų skambučius. Kaimynų teigimu, ATS1 buvo namuose, tačiau atsisakė bendrauti su specialistais.

Telšių apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-10093- 1156/2025 leido paimti nepilnametį ASM1 iš jo motinos ATS1.

Akmenės rajono savivaldybė mero 2025 m. gruodžio 18 d. potvarkiu Nr. M-402 nepilnamečiui ASM1 nustatyta laikinoji globa. ASM1 laikinuoju globėju ir turto administratoriumi paskirti (duomenys neskelbtini). ASM1 laikinosios globos (rūpybos) vieta nustatyta (duomenys neskelbtini).

2025 m. gruodžio 30 d. gautas Skyriaus mobiliosios komandos specialistų pranešimas apie tai, kad nėra galimybės ATS1 teikti pagalbos, kadangi ji nebendrauja su specialistais. Pakartotinai ATS1 namuose Centro specialistai lankėsi 2026 m. sausio 6-7 d., tačiau namuose nieko nerado, o į specialistų skambučius ATS1 neatsakė. 2026 m. sausio 8 d. vykusio atvejo nagrinėjimo posėdžio metu ATS1 sutiko, kad būtų pradėtas atvejo vadybos procesas ir teikiamos socialinės priežiūros paslaugos. Posėdžio metu buvo sudarytas pagalbos planas bei sutartos priemonės: atsakovė įsipareigojo bendrauti ir bendradarbiauti su socialinės priežiūros paslaugas teikiančiais specialistais; dalyvauti Lietuvos autizmo asociacijos organizuojamoje ankstyvosios pagalbos programoje, siekiant geriau suprasti vaiko poreikius ir raidos ypatumus; stiprinti mamos ir sūnaus ASM1 emocinį ryšį; pagal finansines galimybes teikti išlaikymą sūnui. 2026 m. sausio 19 d. atsakovė telefonu informavo socialinę darbuotoją, kad neplanuoja auginti sūnaus ASM1 bei prašo nutraukti atvejo vadybos procesą. 2026 m. kovo 9 d. vykusio atvejo nagrinėjimo posėdžio metu ATS1 dar kartą išsakė savo nuostatą, jog nebeaugins savo nepilnamečio sūnaus ASM1, taip pat atsisakė jai siūlomos pagalbos.

2026 m. kovo 12 d. Skyriuje gautas Akmenės rajono paramos šeimai centro motyvuotas siūlymas, kuriame nurodoma, kad ATS1 atsisako bet kokios jai siūlomos pagalbos, nebendradarbiauja ir nebendrauja su socialinės priežiūros paslaugas teikiančiais specialistais, nebendrauja su nepilnamečiu sūnumi ASM1 bei nesiekia susigrąžinti sūnaus į šeimą.

2026 m. balandžio 24 d. atlikta globojamo ASM1 globos (rūpybos) peržiūra, kurios metu konstatuota, kad ATS1 nebendrauja su sūnumi ASM1, neteikia jam išlaikymo, nesiekia susigrąžinti sūnaus į šeimą, o priešingai - išsako nuomonę, jog nepilnamečio sūnaus neaugins. Skyriaus specialistai, įvertinę, kad ATS1 nuostatos nepasikeitė ir ji atsisako sūnaus, priėmė sprendimą inicijuoti motinos valdžios apribojimo procesą.

Ieškinyje pažymėjo, kad atsakovei ATS1 nustatytas neįgalumas, jai diagnozuotas (duomenys neskelbtini), nustatytas 35 procentų darbingumo lygis. Nustatyta sveikatos būklė gali turėti reikšmės atsakovės gebėjimui tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu sūnumi, savarankiškai vykdyti motinos pareigas bei tinkamai atliepti vaiko, turinčio specialiųjų poreikių, emocinius ir kasdienės priežiūros poreikius. Įvertinus ATS1 sveikatos būklę, socialinių įgūdžių stoką, bendradarbiavimo su specialistais trūkumą bei nesiekiamą ryšį su nepilnamečiu sūnumi, darytina išvada, kad šiuo metu ji nėra pajėgi užtikrinti vaikui saugios ir stabilios aplinkos, būtinos jo visaverčiam vystymuisi. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovė imtųsi aktyvių veiksmų siekdama susigrąžinti vaiką į šeimą ar sudaryti tinkamas sąlygas jo auklėjimui ir priežiūrai. Atsižvelgiant į nepilnamečio ASM1 interesus, jo poreikį stabiliai ir saugiai aplinkai bei nuosekliai priežiūrai, laikytina, kad vaiko atskyrimas nuo motinos šiuo metu atitinka geriausius nepilnamečio vaiko interesus.

Atsakovė ATS1 ir trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas Audrius Klišauskas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visa apimtimi. Paaiškino, kad atsakovės sūnui ASM1 nustatytas sunkus neįgalumo lygis, II lygio specialusis slaugos poreikis, nustatytos diagnozės – (duomenys neskelbtini). Atsakovei ATS1 nustatytas 35 procentų dalyvumo lygis, (duomenys neskelbtini), nustatytas I slaugos lygis. Atsakovė atvykusi į Akmenės seniūniją nurodė, jog nebegali ir nebesugeba auginti savo sūnaus, nurodė, jog sūnus yra agresyvus, nebesuvaldomas, pavojus kyla tiek jai, tiek kitiems šeimos nariams. Atsakovė atsisakė toliau auginti sūnų. Tarnybos specialistai 3 kartus bendravo su atsakove. Pokalbių metu atsakovės pozicija nekito. Atsakovė atsisakė vykti su sūnumi gyventi į Krizių centrą. Buvo nuspręsta atsakovei teikti specialistų pagalba, tačiau atsakovė specialistų pagalbos nepriėmė, su specialistais nekontaktavo. 2026 m. sausio 8 d. atvejo vadybos posėdyje atsakovė dalyvavo, buvo aptartos pagalbos priemonės, tačiau atsakovė visų paslaugų atsisakė ir prašė nutraukti atvejo vadybą, nurodė, jog pozicijos nekeičia, atsisako auginti sūnų. Taigi, atsakovė nevykdė nė vieno iš pagalbos plane numatytų priemonių, sūnaus nelankė, nesiekė jo susigrąžinti į šeimą, išlaikymo neteikė. Pažymėjo, jog šiuo atveju paslaugų teikimas yra beprasmis. Vėliau buvo organizuoti dar du atvejo vadybos posėdžiai, tačiau į juos atsakovė neatvyko. Atsakovė su socialine darbuotoja nebendravo, pagalbos atsisakė. Atsakovė nusišalino nuo vaiko auginimo, juo nesidomi, su juo susitikusi nebuvo. Nurodė, jog pagrindinė priežastis dėl ko atsakovė atsisako auginti sūnų yra jos pačios sveikatos būklė, jai pačiai nustatytas (duomenys neskelbtini) ir jai pačiai reikalinga pagalba. Nors ATS1 veiksmai ir yra piktybiškai, bet yra objektyvios aplinkybės, kurios sudaro pagrindą atskirti ASM1 nuo mamos. Šiuo metu vaikas gyvena (duomenys neskelbtini), kur jo poreikius užtikrina specialistai.

Atsakovė ATS1 į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovė ATS1 yra nepilnamečio ASM1, gimusio (duomenys neskelbtini), motina. Tėvystė ASM1 nenustatyta.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovei ATS1 nustatytas 35 procentų dalyvumas, jai diagnozuota (duomenys neskelbtini). Atsakovės nepilnamečiui sūnui ASM1 nustatytas antrojo lygio specialusis slaugos poreikis, jam nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini).

Akmenės rajono savivaldybės Akmenės seniūnijos 2025 m. lapkričio 26 d. rašte Nr. 6GD-20041 nurodyta, jog atsakovė ATS1 2025 m. lapkričio 25 d. kreipėsi į seniūniją su prašymu apgyvendinti jos sūnų ASM1 socialinės globos namuose. Moteris nurodė, jog nebeturi galimybių užtikrinti tinkamos vaiko priežiūros dėl didelio emocinio ir fizinio išsekimo. Teigė, jog nebegali kontroliuoti situacijos, „nebeatsako už savo veiksmus“ ir bijo, kad gali panaudoti fizinę jėgą prieš vaiką. Pažymėjo, jog vaiko elgesys pastaruoju metu tapo sunkia valdomas – vaikas agresyviai reaguoja į kasdienes situacijas, naudoja fizinę jėgą prieš ją, niokoja namuose esančius daiktus. 2025 m. lapkričio 26 d. Skyriaus specialistams bendraujant su atsakovė ATS1 ji nurodė, jog nebenori auginti vaiko, su juo nebesusitvarko. 2025 m. lapkričio 27 d. Skyriaus specialistams bendraujant su atsakovė ATS1 nurodė, jog vaiko auginti nebenori, yra labai nuo jo pavargusi, pažymėjo, jog vaistų vaikas nevartoja, nes jų neįstengia jam suduoti, siūlomų pagalbos priemonių atsisakė, jai pyktį kėlė siūlomos alternatyvos. 2025 m. gruodžio 1 d. telefoninio pokalbio metu atsakovė savo pozicijos nepakeitė, jai sukėlė pyktį žinios, jog vaikas šiuo metu yra gydomas įstaigoje.2025 m. gruodžio 2 d. telefoninio pokalbio metu išsakyta atsakovės pozicija dėl vaiko auginimo nepakito.

ASM1 2025 m. lapkričio 27 d. vaiko laikino apgyvendinimo aktu Nr. 6VLA-700 laikinai apgyvendintas (duomenys neskelbtini) budinčios globėjos šeimoje. 2025 m. lapkričio 28 d. nepilnametis ASM1 laikinai apgyvendintas kitoje (duomenys neskelbtini) budinčios globotojos šeimoje (2025 m. lapkričio 28 d. vaiko laikino apgyvendinimo aktas Nr. 6VLA-702).

2025 m. lapkričio 28 d. (duomenys neskelbtini) mokyklos rašte Nr. 6GD-20197 nurodyta, jog ASM1 nekalba, stebimi pavieniai šūkčiojimo atvejai, į vardą trumpam sureaguoja, nepalaiko akių kontakto, nurodymus supranta dalinai, klasėje dažniausiai šliaužioja, neatsparus išoriniams dirgikliams, dažni nemotyvuoti pykčio priepuoliai, dideli specialioji ugdymosi poreikiai. ATS1 domisi sūnaus ugdymosi pasiekimais. Į mokyklą ASM1 atvyksta švarus, tvarkingas, rūbai ir avalinė atitinka metų laikus ir oro sąlygas. ASM1 maitinasi specifiškai, maitinimu pasirūpina mama. ATS1 bendradarbiauja su mokyklos administracija ir klasės auklėtoja.

2025 m. gruodžio 2 d. atlikus ASM1 situacijose vertinimą nustatyti rizikos veiksniai: 26.2. vaiko elgesys kelia realų pavojų jo fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galint] sukelti reikšmingą žalą jo sveikatai ir (ar) realų pavojų aplinkiniams, o vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima jokių veiksmų, nemato ir (ar) neįvertina tokio pavojaus ar žalos; 26.6. vaikas turi sveikatos sutrikimų (serga, karščiuoja ar kt.) ir (ar) yra sužalotas, bet negydomas, ir (ar) turi specialiųjų poreikių, kurių vaiko atstovai pagal įstatymą netenkina, nemato poreikio gydyti vaiką arba gydo jį kenksmingomis priemonėmis; 26.7. autodestruktyvus vaiko elgesys (savižala, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas ir kt.), kurio jo atstovai pagal įstatymą negali suvaldyti; 26.11. vaiko atstovai pagal įstatymą atsisako naudoti tėvų valdžią vaiko atžvilgiu.

Byloje esančiais duomenimis 2025 m. gruodžio 4, 5, 8, 16 ir 17 dienomis Akmenės rajono paramos šeimai specialistai, siekdami atlikti vaiko ir (ar) šeimos poreikių vertinimą, vyko pas atsakovę ATS1 adresu: (duomenys neskelbtini). Atvykus sutartu laiku ir adresu, niekas neatidarė buto durų, o ATS1 neatsiliepė į specialistų skambučius. Kaimynų teigimu, ATS1 buvo namuose, tačiau atsisakė bendrauti su specialistais. 2026 m. sausio 6-7 d. specialistai atsakovės namuose taip pat nerado, į skambučius pastaroji neatsakė.

Telšių apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-10093- 1156/2025 leista paimti nepilnametį ASM1 iš jo motinos ATS1.

Akmenės rajono savivaldybė mero 2025 m. gruodžio 18 d. potvarkiu Nr. M- 402 nepilnamečiui ASM1 nustatyta laikinoji globa. ASM1 laikinuoju globėju ir turto administratoriumi paskirti (duomenys neskelbtini). ASM1 laikinosios globos (rūpybos) vieta nustatyta (duomenys neskelbtini).

Iš bylos medžiagos matyti, kad nors 2026 m. sausio 8 d. vykusio atvejo nagrinėjimo posėdžio metu atsakovė ATS1 ir sutiko, jog būtų pradėtas atvejo vadybos procesas ir teikiamos socialinės priežiūros paslaugos, tačiau jau 2026 m. sausio 19 d. ji prašė nutraukti atvejo vadybos procesą, nurodė, jog sūnaus neketina auginti. 2026 m. kovo 9 d. vykusio atvejo nagrinėjimo posėdžio metu atsakovė dar kartą nurodė, jos sūnaus nebeaugins, atsisakė jai siūlomos pagalbos.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos Šeimos teisė XI skyriaus penktojo skirsnio normos numato dvi tėvų valdžios apribojimo rūšis – vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą (CK 3.179 straipsnis, 3.180 straipsnis). Abi šios priemonės yra skirtos vaiko teisių ir interesų apsaugai. Vaiko atskyrimas nuo tėvų – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų, todėl, siekiant apginti vaiko teises, vaikas turi būti perkeltas į kitą gyvenamąją vietą. Kadangi vaikai atskiriami nuo tėvų nesant šių kaltės, tėvams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės giminyste pagrįstos teisės bei pareigos, pavyzdžiui, tėvai ir toliau privalo teikti išlaikymą savo vaikui, kuris gyvena atskirai, ir pan. Atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvai netenka tik teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, o kitomis tėvų teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku. Taigi vaikų ir tėvų atskyrimo tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamomis sąlygomis ir juo būtų rūpinamasi.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovės ATS1 nepilnametis ASM1 nuo 2025 m. lapkričio 27 d. nebegyvena su mama. Tokia situacija susiklostė dėl to, jog pati atsakovė 2025 m. lapkričio 25 d. kreipėsi į Akmenės seniūniją nurodydama, jog nebenori ir nebeišgali toliau auginti savo nepilnamečio vaiko, su juo nebesusitvarko, yra išsekusi ir pavargusi, bijo, kad prieš vaiką panaudos fizinį murtą. Šalių atstovų paaiškinimais, pateiktais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad atsakovei ATS1 yra nustatytas 35 procentų dalyvumas, jai diagnozuota (duomenys neskelbtini).

Iš ieškovės atstovo ir byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė ATS1 siūlomos specialistų pagalbos atsisako, nesiekia susigrąžinsi nepilnamečio sūnaus ASM1 į šeimą, vaiku nesidomi, su juo nebendrauja, neteikia jam išlaikymo, priešingai – kategoriškai atsisako toliau auginti savo sūnų.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, jog atsakovė ATS1 dėl savo psichinės sveikatos būklės negeba tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiu sūnumi ASM1, turinčiu specialiųjų poreikių, negeba atliepti jo emocinių ir kasdienių priežiūros poreikių, todėl vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos principu yra pagrindas atskirti nepilnametį ASM1 nuo jo motinos ATS1, neapribojant jos motinos teisių (CK 3.179 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Atsakovės ATS1 nepilnametis sūnus šiuo metu gyvena pas laikinąjį globėją – (duomenys neskelbtini), kur sudarytos gyvenimo sąlygos, atitinkančios vaikų amžių, sveikatą ir išsivystymą. Laikinojo globėjo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka, kad nepilnamečio ASM1 gyvenamoji vieta būtų nustatyta (duomenys neskelbtini). Byloje esančias duomenimis (duomenys neskelbtini) vaikui sudarytos saugios, stabilios ir jo individualius poreikius atitinkančios gyvenimo sąlygos. Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatytina jo dabartinių globėjų gyvenamojoje vietoje (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės ATS1 nepilnamečio ASM1 išlaikymui po 100,00 Eur kas mėnesį. Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes (CK 3.196 str.). Pažymėtina, kad atsakovės turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžio nustatymui, tačiau negali būti pagrindas atleisti nuo pareigos išlaikyti vaiką. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė ATS1 išlaikymo nepilnamečiui vaikui neteikia. Sodros duomenimis atsakovė niekur nedirba, jai mokama 46,46 Eur vienišo asmens išmoka bei 506,13 Eur dydžio netekto darbingumo/negalios pensija. Teismas vertinęs ieškovo reikalavimą, byloje esančius duomenis, kad iš atsakovės prašoma priteisti vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį skirtina suma yra ženkliai mažesnė nei teismų praktikoje pripažįstamas orientacinis išlaikymo dydis būtiniausiems vaiko poreikiams užtikrinti (šiuo metu MMA 1 153,00 Eur, atskaičius mokesčius apie 846,00 Eur, todėl išskaičius vaiko išmoką 129,50 Eur orientacinis dydis išlaikymo naštą paskirsčius tėvams lygiomis dalimis būtų apie 358,25 Eur). Šiuo atveju, objektyvių priežasčių, kurios lemtų atsakovės negalėjimą teikti vaikui išlaikymą, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, todėl teismas ieškovo reikalavimą tenkina visiškai ir priteisia iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui sūnui ASM1 po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

ASM1 skirtas išlaikymas turi būti išieškomas globėjui (rūpintojui), kuris privalo naudoti gautą išlaikymą išimtinai vaiko interesais (CK 3.202 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dalyje dėl vaiko atskyrimo nuo motinos ir išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir kitų klausimų

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsniu, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Nagrinėjamu atveju žyminį mokestį sudaro 146,00 Eur: 27,00 Eur už turinius reikalavimus (išlaikymo priteisimo) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas) bei 119,00 Eur už kitus ieškinio reikalavimus. Teismui tenkinus ieškinį pilna apimti iš atsakovės ATS1 priteistinos 146,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 82 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio l dalies 3 punktas).

Teismas turi teisę savo iniciatyva nurodyti, jog visa bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša (CPK 10 straipsnio 2 dalis). Byloje yra duomenys apie privatų ASM1 gyvenimą, t. y. duomenys apie jų šeimą, mokymąsi ar sveikatos priežiūrą, taip pat jos gyvenimo sąlygas. Siekiant garantuoti nepilnamečio vaiko ASM1 teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, nustatytina, jog visa bylos medžiaga yra nevieša. Užtikrinant nepilnamečio vaiko ASM1 teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, vadovaujamasi nuostata, kad privataus gyvenimo interesai ir gerovė yra svarbesni už visuomenės interesus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Atskirti nepilnametį ASM1, gimusį (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo jo motinos ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus ASM1, gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2026 m. gegužės 12 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti nepilnamečio vaiko ASM1, gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Sprendimo dalis dėl nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo motinos ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti, jog visa bylos medžiaga yra nevieša.

Sprendimo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Teismo sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.