Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės IES1 patiksliną ieškinį atsakovui ATS1 dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių klausimų, tretieji asmenys TF Bank Lietuvos filialas, AB Fjord Bank.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Gyvenant santuokoje, pašlijo jų santykiai. Jau kuris laikas negyvena šeimyninio gyvenimo. Jų santuoka faktiškai iširusi ir neįmanoma jos atkurti. Sutuoktinis ATS1 turi problemų dėl alkoholio vartojimo, taip pat turi rimtų psichologinių problemų. Vienu laikotarpiu jis būna švelnus, geras, rūpestingas, mylintis, tačiau pablogėjus psichologinei būklei tampa piktas, pastoviai priekaištauja, kontroliuoja kiekvieną mano žingsnį, yra pavydus, nepasitiki manimi, naudoja psichologinį smurtą. Tačiau laikau, kad dėl santuokos nutraukimo kalti esame abu. Mano kaltė būtų, kad negebėjau jam padėti susitvarkyti su psichologinėmis problemomis. Yra įsitikinusi, kad jų šeima iširo galutinai ir susitaikyti nėra jokių galimybių. Esant tokiomis aplinkybėmis, prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo prašysiu, kad man būtų nustatyta santuokinė pavardė – (duomenys neskelbtini).

Ji yra sveika ir darbinga, todėl išlaikymo iš atsakovo nutraukiant santuoką neprašo. Atsakovas taip pat yra sveikas ir darbingas. Be to, būdami kalti dėl šeimos iširimo neturi teisės į išlaikymą.

Santuokos metu nekilnojamojo turto, kuris būtų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė neįgijome. Jos vardu registruotas asmeninės nuosavybės teise ½ dalis nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuris įgytas iki santuokos sudarymo ir yra nedalintinas. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat įgytas iki santuokos sudarymo ir yra nedalintinas.

Atsakovo ATS1, vardu registruotas asmeninės nuosavybės teise priklausanti ½ turto dalis, esanti adresu (duomenys neskelbtini), kuris įgytas iki santuokos sudarymo ir yra nedalintinas.

Santuokos metu, tačiau šalims jau faktiškai nebevedant bendro ūkio 2026 m. birželio 17 d., IES1 įsigijo automobilį „Opel Antara“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė vertė yra 2 000 Eur. Kadangi šis automobilis įgytas šalims jau nebevedant bendro ūkio, iš asmeninių IES1 lėšų, automobilis yra asmeninė IES1 nuosavybė ir yra nedalintinas.

Santuokos metu bendrų kreditorinių įsiskolinimų ir skolų neįgijo. Kreditoriniai įsipareigojimai įgyti pagal 2024-04-11 vartojimo kredito sutartį Nr. 720548817, su TF Bank, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir pagal 2024-03-16 vartojimo kredito sutartį Nr. 233818, su AB Fjord Bank, įgyti iki santuokos sudarymo ir po santuokos nutraukimo išlieka ieškovės asmenine prievole iki visiško jos išmokėjimo.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai – asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis), tačiau atsiliepimo į ieškinį bei patikslintą ieškinį atsakovas nepateikė.

Trečiasis asmuo AB Fjord Bank atsiliepimo nepateikė, procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui įteikti tinkamai.

Teismo posėdžio metu ieškovė IES1 ir jos atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti visa apimtimi. Ieškovė IES1 papildomai paaiškino, kad jo sutuoktinis turi labai didelių užslėptų problemų. Visą laiką sakydavo, kad bus gerai, tačiau po santuokos pamatė, kad sutuoktinis turi alkoholio vartojimo problemų. Šiuo metu ji jau devynis mėnesius išėjusi iš namų ir gyvena atskirai. Sutuoktinis du kartus kodavosi, tačiau niekas neveikia. Taip pat sutuoktinis turi psichologinių problemų, patyrė ir psichologinį smurtą iš sutuoktinio. Sutuoktinis labai švelnus, rūpestingas, darbštus, tačiau labai kontroliuojantis ir pavydus. Nuolat įtarinėdavo neištikimybe, tikrindavo telefoną. Mano, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, tačiau sutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepasisakant konkrečiai dėl kiekvieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo. Ji turi atskirą butą, kurį džiaugėsi po santuokos nepardavusi. Iki santuokos pasiėmė paskolą ir nusipirko namą, o pusę namo užrašė vyrui. Kartu nebegyvena nuo 2025 m. spalio mėnesio. Sutuoktinis sutinka, kad jis turi problemų, tačiau šių problemų sutuoktinis nesprendžia. Sutuoktinis ne kartą jai ir grasinęs yra, yra kvietusi ir policijos pareigūnus į namus, tada sutuoktiniui buvo paskirtas draudimas artintis prie jos. Ikiteisminis tyrimas dėl smurto nebuvo pradėtas. Santuokos metu neįgijo jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, kreditorinių įsipareigojimų. Sutuoktiniams jau nebegyvenant kartu ji iš sukauptos pensijos 2026 m. birželio 15 d. įsigijo automobilį. Automobilį įsigijo iš savo asmeninių lėšų -kaupiamosios pensijos lėšų.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Šaukimas į posėdį atsakovui įteiktas asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą gauta nebuvo.

Tretiesiems asmenims apie posėdžio datą, laiką vietą pranešta tinkamai, Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą gauta nebuvo. Įvertinus minėtą byla išnagrinėta atsakovui ir tretiesiems asmenims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl termino susitaikyti (ne)nustatymo

CK 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Jeigu sutuoktiniai daugiau nei vienerius metus kartu bendrai nebegyvena arba termino susitaikyti nustatymas iš esmės prieštarautų vieno sutuoktinio ar jų vaikų interesams, taip pat kai abu sutuoktiniai reikalauja nagrinėti bylą iš esmės, terminas susitaikyti nenustatomas (CK 3.54 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad nuo 2023 m. vasaros sutuoktiniai gyvena skyrium. Atsakovas į ieškinį neatsiliepė, todėl teismas vadovaujasi ieškovės paaiškinimais (CPK 177, 186 straipsniai) ir daro išvadą, kad šalys šeiminio gyvenimo negyvena daugiau nei metus, atsakovas, nors gavo jo e/pašto adresu teismo siųstus dokumentus, tačiau į teismo pranešimą nereagavo, procesiniai dokumentai jam buvo įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, todėl teismas vertina, kad šalių kaip sutuoktinių tolimesnis bendras gyvenimas nėra įmanomas. Atsižvelgiant į tai, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir nėra pagrindo tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu prašė šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.27 straipsnyje, CK 3.30 straipsnyje, CK 3.35 – CK 3.36 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.27 straipsnyje, CK. 3.30 straipsnyje, 3.35–3.36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnis).

Teismas, įvertinęs šioje byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės rašytinius bei žodinius paaiškinimus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nors ieškovė teigė, kad atsakovo piktnaudžiavimas alkoholiu buvo pagrindinė jų santykių iširimo priežastis, vis dėlto, ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o be to, nagrinėjamu atveju be ieškovės žodinių paaiškinimų, byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą dėl atsakovo arba tiek ir dėl ieškovės išimtinės kaltės dėl santuokos išrimo. Įvertinus minėtą teismas konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Nors ieškovės atstovė baigiamųjų kalbų metu pateikė prašymą šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, tačiau remiamasi CPK nuostatomis dėl ieškinio reikalavimo pakeitimo įtvirtintomis 141 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Teismas gali atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo, jeigu tai užvilkintų bylos nagrinėjimą, o ieškovui buvo paskirtas terminas visiškai suformuluoti ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą, ir šis galėjo remtis pareiškime nurodytomis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju ieškovė teikė ieškinį, numačius byloje parengiamąjį teismo posėdį ieškovė teikė patikslintą ieškinį abiem atvejais dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Įrodymų dėl vieno sutuoktinio kaltės neteikė ir tokių duomenų teismas nagrinėdamas bylą iš esmės nevertino, ieškovė teismo posėdyje nurodydama atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo nors detalizavo atsakovo kaltę, laikėsi reikalavimo, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų kaltės, nedetalizuojant kiekvieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo. Įvertinus išdėstytą laikoma, kad šioje dalyje ieškovės pareikši ir priimti reikalavimai, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės tenkinti.

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, tai, kad sutuoktiniai jau daugiau kaip devynis mėnesius kartu nebegyvena, ieškovės paaiškinimais, atsakovas turi alkoholio vartojimo problemų, sutuoktiniams kyla tarpusavio bendravimo problemų, atsakovui išreiškiant nepasitikėjimą ieškove-sutuoktine, šeimoje kyla nesutarimų, kurių sutuoktiniams nepavyksta išspręsti, dėl ko vertinama, jog nėra jokio pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi visavertį santuokinį gyvenimą bei bendrai tvarkyti ūkį, todėl šeimos išsaugoti nebeįmanoma (CPK 384 straipsnio 6 dalis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys dalyje dėl santuokos nutraukimo tenkintinas, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

Dėl pavardžių.

Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo palikti jai santuokinę pavardę – „(duomenys neskelbtini)“, atsakovui jo pavardę – „(duomenys neskelbtini)“.

Ieškovei prašant, po santuokos nutraukimo jai paliktina santuokinė pavardė „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovui – jo prigimtinė pavardė „(duomenys neskelbtini)“ (CPK 385 straipsnis).

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Ginčo šalys išlaikymo viena iš kitos nereikalauja, todėl išlaikymo klausimas nespręstinas.

Dėl pasekmių taikymo sutuoktinių turtinėms teisėms

CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Ieškovė prašė taikyti santuokos nutraukimo teisines pasekmes nuo (duomenys neskelbtini), atsakovui išsikėlus gyventi skyrium. Atsakovas byloje nereiškė prieštaravimo dėl šio reikalavimo, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini), kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).

Bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Šis įstatymu nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendime išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys gyvendamos santuokoje nekilnojamojo turto neįgijo. Ieškovė iki santuokos sudarymo yra įsigijusi asmeninės nuosavybės teise ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 3250 Eur; ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 18500 Eur; ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 2210 Eur; ½ sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 967 Eur; ½ tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 137 Eur; ½ šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 36 Eur; ½ stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 83 Eur, esančius adresu (duomenys neskelbtini), taip pat butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas bylos duomenimis taip pat iki santuokos sudarymo įsigijo asmeninės nuosavybės teise ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 3250 Eur; ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 18500 Eur; ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 2210 Eur; ½ sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 967 Eur; ½ tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 137 Eur; ½ šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 36 Eur; ½ stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 83 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad šis turtas įgytas iki santuokos, todėl santuokos nutraukimo metu nedalintinas ir po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui lieka asmeninės nuosavybės teisėmis.

Kartu su patikslintu ieškiniu pateiktais duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2026 m. birželio 17 d. įsigijo bei įregistravo transporto priemonę – automobilį „Opel Antara“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė vertė yra 2 000 Eur. Bylos duomenimis šalys nebegyvena kartu nuo 2025 m. spalio pab., t. y. kartu visiškai nebegyvena nuo 2025 m. lapkričio 1 d. ir bendro ūkio nebeveda. Įvertinus tai, kad transporto priemonė „Opel Antara“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įgyta jau faktiškai šalims kartu negyvenant, be to jau ir pareiškus ieškinį dėl santuokos nutraukimo teisme (pareikštas 2026 m. gegužės 4 d.), atsižvelgiant ir į tai, kad atsakovas dėl transporto priemonės pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe nuomonė nepareiškė, atsiliepimų nei į ieškinį nei į patikslintą ieškinį neteikė, teismo posėdyje nedalyvavo ir procese liko pasyvus,, ieškovei po santuokos nutraukimo pripažintina asmeninės nuosavybės teisė į transporto priemonę „Opel Antara“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamoje byloje nė viena iš šalių nebuvo pareiškusi reikalavimų dėl piniginių lėšų, esančių sutuoktinių banko sąskaitose, padalijimo teisme. Abu sutuoktiniai šiame procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujantis rungimosi ir dispozityvumo principais, byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, piniginės lėšos, esančios kiekvieno iš sutuoktinio vardu atidarytose bankų sąskaitose, lieka tam sutuoktiniui, kieno vardu yra atidaryta sąskaita banke, ir jos (piniginės lėšos) tarp sutuoktinių nedalinamos.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų.

Pagal CK 3.126 straipsnį, ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Vadovaujantis CK 6.59 straipsniu, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar pakeisti jos vykdymo sąlygas. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). Teismas nustato, ar sutuoktinių prievolė yra asmeninė ar bendroji, o bendroji turtinė prievolė – solidarioji ar dalinė.

Pateiktais duomenimis ieškovė turi kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims TF Bank Lietuvos filialas pagal šalių 2024 m. balandžio 11 d. sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. 720548817 bei AB Fjord Bank pagal šalių 2024 m. kovo 16 d. sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. 233818. Kreditoriai yra informuoti apie santuokos nutraukimo bylos iniciavimą teisme, prieštaravimų nereiškė. Kreditorius TF Bank Lietuvos filialas patvirtino, kad vartojimo kreditas sudarytas asmeniškai su ieškove ir jos asmeniniams poreikiams tenkinti. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų iki santuokos sudarymo, o santuokos metu sutuoktiniai jokių kitų kreditorinių įsipareigojimų neįgijo.

Įvertinus sudarytų vartojimo sutarčių sąlygas, prievolių pobūdį bei nesant kreditorių prieštaravimams, po santuokos nutraukimo įgyti aptarti ieškovės kreditoriniai įsipareigojimai, o taip pat atsakovo iki šalių santuokos sudarymo 2024 m. birželio 28 d. įgyti kreditoriniai įsipareigojimai laikomi asmeniniais šalių įsipareigojimais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).

Šioje byloje ieškinys yra patenkintas 100 procentų. Ieškovės už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis yra 115,00 Eur. Taip pat ieškovė pateikė duomenis, kad jos bylinėjimosi išlaidas sudaro ir 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato padėjėjos suteiktą teisinę pagalbą.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20).

Vadovaujantis išdėstytu, tenkinus ieškinį visiškai, teismas sprendžia, kad ieškovei iš atsakovo priteistinos visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos 1 215,00 Eur (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą tarp ieškovės IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) Palangos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo IES1 palikti pavardę – „(duomenys neskelbtini)“, ATS1 – „(duomenys neskelbtini)“.

Santuokoje įgytą turtą – automobilį „Opel Antara“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), automobilio vertė – 2 000 Eur, pripažinti asmenine IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybe.

Priteisti ieškovei IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 215,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimt eurų 00 ct) ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.