- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-22
- Bylos Nr.
- BIK-804/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41438-2023-0
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Eligijus Gladutis (pirm.), Algimantas Valantinas, Alvydas Pikelis
- Nuteistasis
- V. B.
- Kategorijos
- 2.8.1.3Neatitinka Baudžiamojo proceso kodekso 368 str. 2 d. nustatytų reikalavimų (BPK 372 str. 4 d. 3 p.)
- 2.8.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininko), Alvydo Pikelio ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo V. B. gynėjo advokato Mindaugo Kepenio kasacinio skundo dėl Telšių apylinkės teismo 2026 m. vasario 17 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. spalio 1 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistojo V. B. gynėjas advokatas M. Kepenis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir baudžiamąją bylą V. B. nutraukti, arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, arba pakeisti žemesnės instancijos teismų nuosprendžius ir panaikinti V. B. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Taip pat nuteistojo gynėjas prašo sustabdyti teismų procesinių sprendimų vykdymą iki byla bus išnagrinėta Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.
Kasatorius skunde nurodo, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalies nuostatas, taip V. B. veiksmuose nepagrįstai nustatė pirmiau nurodytos nusikalstamos veikos požymius. Tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių padarinių nenustatytas priežastinis ryšys. Žemesnės instancijos teismai neįvertinto nukentėjusiosios veiksmų. Nukentėjusioji po atsitrenkimo į atitvarus įjungė avarinę signalizaciją, elgėsi tinkamai, tačiau toks elgesys nepašalina iki įvykio padaryto pažeidimo ir poveikio priežastiniam ryšiui. Žemesnės instancijos teismai nenustatė realios galimybės išvengti padarinių. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas ekspertas patikslino, kad tikslus kliūties matomumas gali būti nustatytas tik esant konkrečioms sąlygos atliekant eksperimentą, tačiau apeliacinės instancijos teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė.
Žemesnės instancijos teismas
Skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, taip pažeisdami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Ekspertas patvirtino, kad kompiuterinės vizualizacijos modelis neatitinka fiziologinio žmogaus matymo tamsoje, tačiau apeliacinės instancijos teismas nevertino šios aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad vairuotojas tamsoje mato geriau už registratorių ir avariniai signalai „paprastai“ pastebimi iš kelių šimtų metrų, nėra pagrįstas byloje surinktai įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai laikė V. P. ir P. W. (P. W.) nurodytus atstumus. V. P. važiavo priešinga kryptimi, o P. W. atvyko po V. B. susidūrimo. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad liudytojas V. B. nurodė, jog važiavo ta pačia kryptimi, stovinčius automobilius pamatė maždaug 50–60 metrų atstumu.
Apeliacinės instancijos teismas atmetė gynybos prašymą atlikti eksperimentą, nes būtų sunku tiksliai atkurti įvykio sąlygas. Teismas pripažino, kad atkurti įvykio sąlygas būtų sunku, tačiau trūkstamą faktą vertino nuteistojo nenaudai pagal bendrą gyvenimišką prielaidą, taip pažeisdamas nekaltumo prezumpciją ir perkeldamas įrodinėjimo naštą nuteistajam.
Apeliacinės instancijos teismas neatsakė į apeliacinio skundo argumentus, taip pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas. Apeliaciniame skunde buvo pateikti argumentai dėl specialisto išvados sąlyginio pobūdžio, faktinio matomumo nebuvimo, skirtingo artėjimo krypties, nukentėjusiosios veiksmų priežastinio ryšio ir eksperimento poreikio. Apeliacinės instancijos neatsakė į pirmiau nurodytus apeliacinio skundo argumentus, geometrinį matomumą sutapatino su faktiniu, o nukentėjusiosios pirminį pažeidimą pakeitė jos vėlesnio elgesio vertinimu.
Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistojo kaltės, galėjimą numatyti padarinius kildino iš pareigos stebėti kelią ir iš 200 metrų matomumo prielaidos. Teismas nenustatė, ar nuteistojo važiavimo kryptimi šviesos galėjo būti ne tik fiziškai užfiksuotos, bet ir suvokto kaip jo eismo juostą užtvėrusi kliūtis; neįvertino, kad iki viaduko kelio danga buvo kitokia, o ant viaduko sukibimas pasikeitė; neatsakė, ar visiškai užtverta juosta konkrečioje vietoje buvo iš anksto numatoma kliūtis.
Žemesnės instancijos teismai neindividualizavo V. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, taip netinkamai taikė BK 68 straipsnio nuostatas.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu taip pat prašo sustabdyti žemesnės instancijos teismų nuosprendžių dalių dėl baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo vykdymą. Nurodo, kad iki bylos išnagrinėjimo kasacinės instancijos teisme baudžiamojo poveikio priemonė būtų įvykdyta, todėl palankus kasacinės instancijos teismo sprendimas būtų neveiksmingas. Nuteistasis nebaustas už KET pažeidimus, teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga dėl negalios, vykimui į gydymo įstaigas.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų ir nenustato faktinių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016, 26 punktas; 2021 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021, 6 punktas).
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame išdėstyti argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo (BK 68 straipsnio, 281 straipsnio 5 dalies) taikymo ir padarytų esminių BPK normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarką iš esmės yra grindžiami žemesnės instancijos teismų atliktų įrodymų vertinimų kritika ir nesutikimu su nustatytomis aplinkybėmis, kuriomis remiantis padarytos išvados dėl V. B. kaltumo padarius BK 281 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių žemesnės instancijos teismų galimai padarytas teisės aiškinimo ir taikymo klaidas. Vien tai, kad žemesnės instancijos teismų išvados dėl byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių vertinimo yra kitokios, nei pageidauja nuteistojo gynėjas, nesuteikia pagrindo spęsti, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos. Subjektyviu vertinimu grindžiami kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.
Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad nuteistojo V. B. gynėjo advokato M. Kepenio kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti žemesnės instancijos teismų sprendimų vykdymą paliktinas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti nuteistojo V. B. gynėjo advokato Mindaugo Kepenio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.