Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininko), Alvydo Pikelio ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo N. G. kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 30 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. liepos 17 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai, skirdami N. G. realią trejų metų laisvės atėmimo bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo – BK 41, 54, 59 ir 75 straipsnių nuostatas, o savo sprendimų dėl bausmės rūšies nemotyvuodami, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Pasak kasatoriaus, nepakankamai įvertintos bausmei parinkti reikšmingos aplinkybės. Nors N. G. kaltė buvo grindžiama jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jo bendradarbiavimas su teisėsauga nebuvo vertinamas, kaip bausmei skirti reikšminga aplinkybė. Taip pat nebuvo atsižvelgta į veikos pavojingumo laipsnį mažinančią aplinkybę, kad uždaroji akcinė bendrovė „Mirestas LT“ yra atlyginusi valstybės biudžetui padarytą žalą. Šių aplinkybių neįvertinimas turėjo reikšmės ne tik bausmės dydžiui, bet ir galimybei svarstyti BK 62 bei 75 straipsnių nuostatų taikymą. Pirmosios instancijos teismas nurodė vienintelį motyvą, dėl kurio nenustatė pagrindo atidėti bausmės vykdymą N. G., – jo kriminalinę praeitį. Kitų BK 75 straipsnio sąlygų (kasatoriaus asmenybės, elgesio, galimybės laikytis įstatymų realiai neatliekant bausmės, bausmės tikslų pasiekimo be realaus laisvės atėmimo) vertinimo nuosprendyje nėra. Taigi BK 75 straipsnis pritaikytas formaliai.

Be to, kasatoriaus teigimu, iš bendrininkų jis yra vienintelis, kuriam laisvės atėmimo bausmė paskirta realiai, nors jo vaidmuo buvo tarpininko, o schemos iniciatoriui paskirta tik bauda. Bausmių skirtumas turi būti motyvuotas ir proporcingas kiekvieno bendrininko vaidmeniui ir asmenybei. Todėl kasatorius mano, kad paskirta bausmė neatitinka proporcingumo ir bausmės individualizavimo principų, o jos parinkimas, lyginant su kitais nuteistaisiais, nepakankamai pagrįstas objektyviais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Kaip matyti iš paduoto kasacinio skundo, nuteistasis N. G. prašo paskirti jam švelnesnę bausmę ir (arba), taikant BK 75 straipsnio nuostatas, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl paskirtos bausmės ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Tuo tarpu iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad nuteistojo N. G. gynėjos advokatės J. Savčenko apeliaciniame skunde bausmės rūšies parinkimo ir bausmės vykdymo atidėjimo klausimai nebuvo keliami, buvo ginčijamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl nepagrįsto N. G. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1, 3 dalis bei prašoma pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir N. G. dėl šių kaltinimų išteisinti.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad pagal BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatas kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kadangi apeliacinės instancijos teismas dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies, susijusios su N. G. paskirta bausme, teisėtumo ir pagrįstumo pasisakė savo iniciatyva tik todėl, kad apeliaciniu skundu buvo prašoma panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, o argumentų dėl bausmės švelninimo apeliaciniame skunde nebuvo pateikta ir jie apeliacinės instancijos teismo nebuvo nagrinėti, kasacinio skundo argumentai, susiję su BK bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, taikymu, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.

Dėl nurodytų priežasčių kasacinis skundas negali būti priimamas (BPK 372 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 2 punktu, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo N. G. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.