Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), su profesiniu išsilavinimu, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvirintoju, laikomas anksčiau neteistu,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. S. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - sugyventinei R. P., o būtent: 2026-08-22 apie 16.40 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė tris kartus dešinės rankos delnu sugyventinei R. P. į veido sritį ir tuo savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai R. P. fizinį skausmą, tai yra R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. S. kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad šių metų rugpjūčio 22 d. po pietų išgėrė du butelius alaus ir nuėjo atsigulti, bet išgirdęs muziką atėjo ir jie su R. P. susipyko, jis jai tris kartus trenkė. R. P. yra jo sugyventinė jau 13 m. Sugyventinei trenkė, nes buvo išgėręs, sudavė tris kartus delnu į veido sritį: vieną kartą davė kakton ir į veido šoną. Nukentėjusioji iškvietė policiją, nesakė, kad šiai skauda. Prieš 9 m. buvo toks pat įvykis. Viskas vyko namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tuo metu buvo neblaivus, o jeigu būtų buvęs blaivus, tai taip nebūtų taip įvykę. Nukentėjusioji įvykio metu taip pat buvo vartojusi alkoholio. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog matė peilį, tačiau su peiliu R. P. pjaustė salotas, o jam dėl neblaivumo galbūt pasirodė, kad ši su tuo peiliu „nori šokti“, bet iš tikrųjų jis nebuvo puolamas Savaitgaliais jis išgeria alkoholio, o šiaip jo negali gerti, kadangi dirba ir rytais reikia „prasipūsti“. Atsiprašė nukentėjusiosios, jie susitaikė, raštiškai neparašė susitaikymo protokolo. Nukentėjusioji jam atleido. Pažada teismui, jog daugiau to nebus, paskutinį kartą tarp jų su R. P. konfliktas vyko prieš 9 m., tai tada ir buvo teistas paskutinį kartą, dabar teistumas išnykęs. Norėtų nutraukti šį procesą susitaikius su nukentėjusiąja.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, nes R. S. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Be pačio kaltinamojo R. S. visiško prisipažinimo teisme, jo kaltė įrodoma ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme išvardytais ir teismo įvertintais įrodymais:

1) nukentėjusioji R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su R. sugyventiniais yra jau virš 10 metų. Jų santykiai yra geri. Kartu gyvena R. nuomojamame name, adresu (duomenys neskelbtini). 2026-08-22 nuo ryto viskas buvo gerai. Apie 10.00 val. R. nuėjo nusipirkti alkoholio ir grįžęs į namus jis jį vartojo vienas. Apie 12.00 val. R. nuėjo į kambarį prigulti ir užmigo. Ji tuo metu buvo virtuvėje, ruošė maistą. Apie 12.30 val. ji pati nuvažiavo į parduotuvę nusipirkti alkoholio. Grįžusi namo ji toliau gamino maistą ir vartojo alkoholį. Vartojo alų, išgėrė apie 2 l alaus. Nuo alkoholio jautėsi apsvaigusi. Apie 16.00 val., gal truputėlį anksčiau, ji per telefoną pasileido muziką ir toliau tvarkėsi virtuvėje. Kažkuriuo metu, apie 16.30 val. atsikėlė R. ir atėjęs pas ją į virtuvę, pradėjo konfliktuoti, kad trukdo jam ilsėtis ir leidžia muziką. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, tuomet jie susistumdė. Jeigu gerai pamena, pirmas ją stumtelėjo R., dėl to, fizinis skausmas jai nebuvo sukeltas. Ji pastūmė jį atgal ir kai jį pastūmė, R. jai savo dešinės rankos delnu nemažiau tris kartus sudavė į veido sritį. Dėl to, jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį dešimtbalėje sistemoje vertina 4 balais. Po konflikto R. nuėjo į kambarį ir atsigulė į lovą, o ji išsikvietė pareigūnus. Civilinio ieškinio tvarka jai yra išaiškinta, civilinio ieškinio byloje nereikš. Pas med. ekspertus vykti atsisako. R. nėra smurtaujantis, tarp jų įvyko konfliktas ir jie abu dėl alkoholio įtakos netinkamai sureagavo. Pageidauja, kad ikiteisminis tyrimas R. atžvilgiu būtu nutrauktas jiems susitaikius. Papasakojo viską kas jai yra žinoma (b. l. 26-27);

2) akistatos protokole nurodyti duomenys (b. l. 44-45);

3) asmens apžiūros protokole užfiksuota R. P. vizualinė apžiūra (b. l. 48-52);

4) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog R. P. sveikatos sutrikdymas nepadarytas (b. l. 61);

5) kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas perklausytas ir aprašytas garso įrašas gautas iš BPC (b. l. 67-68);

6) kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti peržiūrėti ir aprašyti policijos pareigūnų pateikti vaizdo įrašai (b. l. 70-71);

7) BIRT ataskaitų žiūryklės informacija (b. l. 9-10);

8) įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-15);

9) tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 17-20).

Įrodymų vertinimas, kaltinamojo veikos kvalifikavimas

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti.

Nurodytų įrodymų visuma: kaltinamojo R. S. parodymai duoti teisme, nukentėjusiosios R. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos, asmens, kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės, specialisto išvadoje nurodyti duomenys bei kiti byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis R. S. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku žodinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė tris kartus dešinės rankos delnu sugyventinei R. P. į veido sritį ir tuo savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai R. P. fizinį skausmą, ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Teismo vertinimu R. S. inkriminuojamą nusikalstamą veiką įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, nes suvokė, kad smurtaudamas sugyventinės atžvilgiu vykdo pavojingą veiką ir nors nekonkretizavo pavojingų padarinių, tačiau norėjo sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju R. S. įvykdė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, civilinis ieškinys byloje nepareikštas, nukentėjusioji R. P. pretenzijų neturi kaltinamajam, teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas pateikė susitaikymo protokolą, kuriuo R. S. susitaikė su nukentėjusiąja R. P.. Kartu teismas pažymi, kad šioje byloje yra nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), laikomas neteistu ir per paskutinius 3 metus nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju (b. l. 73-74), nebaustas administracine tvarka (b. l. 83-84), dirbantis (b. l. 85-86). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, jog teismo vertinimu bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kaltinamasis R. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio nuostatas R. S. ir nukentėjusiajai R. P. susitaikius ir baudžiamoji byla R. S. atžvilgiu nutrauktina.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. S. įvykdė smurtinę nusikalstamą veiką, spręsdamas iškilusią konfliktą su sugyventine, teismo vertinimu, R. S. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės būtina paskirti jam papildomą poveikio priemonę, darančią teigiamą įtaką jo elgesio korekcijai, todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose per 9 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Iš 2026-09-15 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kaltinamajam R. S. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 112,50 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamajam gynėjas šioje byloje buvo paskirtas esant būtino gynėjo dalyvavimo pagrindams, numatytiems BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte, duomenų apie kaltinamojo turimą turtą teismas neturi, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymose nurodyta suma iš kaltinamojo R. S. neišieškotina.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: DVD laikmena su garso įrašu iš BPC, pareigūnų kūno kameromis darytais vaizdo įrašais - supakuotas į voką, kuris prisegtas prie baudžiamosios bylos viršelio, - paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, ir baudžiamąją bylą R. S. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, R. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose per 9 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. S. palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų iš R. S. neišieškoti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus: DVD laikmeną, - palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti R. S., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3, 4 dalis jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.