Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Donatas Dauginis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos kalėjimų tarnybos teikimą dėl Švedijos Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymo (liudijimo) pripažinti Gotos apeliacinio teismo 2026 m. balandžio 17 d. nuosprendį, priimtą M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudijime nurodyta, kad nuteistasis M. K. asmeniškai dalyvavo teisminiame baudžiamosios bylos nagrinėjime, po kurio buvo priimtas sprendimas. Nuteistajam Gotos apeliacinio teismo 2026 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu skirta laisvės atėmimo bausmė – 3 metai 6 mėnesiai bei taikomas išsiuntimas iš (duomenys neskelbtini).

Liudijime taip pat nurodyta, kad nuteistasis M. K. nesutinka būti perduotas Lietuvos Respublikai, kadangi atliekant laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) jam bus lengviau bendrauti su vaikais, taip pat Lietuvoje jis nebus paleistas lygtinai ir bus priverstas atlikti visą bausmę bei nenori būti perduotas dėl Lietuvos kalėjimų sąlygų.

Prokuroras atsiliepimo į prašymą teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365 straipsnio 1 dalimi, užsienių valstybių teismų nuosprendžiai ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso VII dalyje nustatytas taisykles.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau ir – Įstatymas), kuriuo įgyvendintas 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje (toliau – ir Pamatinis sprendimas), 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę.

Bylos duomenimis nustatyta, kad M. K. yra Lietuvos Respublikos pilietis. Nors nuo (duomenys neskelbtini) jis deklaravo išvykimą į užsienio valstybę, tačiau iki išvykimo jo deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2016 m. birželio 20 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d. buvo (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Švedijos Karalystės Gotos apeliacinio teismo 2026 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu M. K. ne tik paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bet ir taikytas išsiuntimas iš (duomenys neskelbtini). Taigi nustatyta Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta sąlyga, kad po bausmės atlikimo nuteistasis bus išsiųstas į Lietuvos Respubliką.

Teismas pažymi, kad nuteistojo sutikimas dėl nuosprendžio pripažinimo ir bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje nėra būtinas visais atvejais. Pamatinio sprendimo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistojo sutikimo nereikalaujama, kai nuosprendis kartu su liudijimu perduodamas valstybei, į kurią nuteistasis bus išsiųstas po bausmės atlikimo pagal nuosprendyje ar kitame su juo susijusiame sprendime numatytą išsiuntimo priemonę. Todėl vien M. K. nesutikimas, esant nagrinėjamu atveju nustatytoms sąlygoms, nesudaro pagrindo atsisakyti pripažinti ir vykdyti Švedijos Karalystės teismo nuosprendį.

Vertindamas nuteistojo ir jo gynėjo argumentus dėl galimybės palaikyti ryšį su vaikais, teismas atsižvelgia į tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina M. K. turint šešis vaikus, todėl galimybė išsaugoti ir palaikyti šeiminius ryšius yra reikšminga aplinkybė. Vis dėlto ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad bausmės atlikimas (duomenys neskelbtini) užtikrintų palankesnes sąlygas bendrauti su vaikais. Pažymėtina, kad Švedijos Karalystės teismo nuosprendžiu M. K. taip pat paskirtas išsiuntimas iš šios valstybės, todėl bausmės atlikimas (duomenys neskelbtini) savaime negarantuoja galimybės joje likti ir pasibaigus bausmei. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo ir jo gynėjo argumentai dėl galimybės palaikyti ryšį su vaikais, nors ir reikšmingi vertinant nuteistojo šeiminius ryšius, nesudaro pakankamo savarankiško pagrindo atsisakyti pripažinti ir vykdyti nuosprendį Lietuvos Respublikoje.

Nuteistasis taip pat nurodo, kad (duomenys neskelbtini) jam esą tektų atlikti visą bausmę ir jis nebus paleistas lygtinai. Iš liudijimo matyti, kad pagal išduodančiosios valstybės teisę nuteistasis turi teisę būti paleistas lygtinai atlikęs du trečdalius bausmės (b. l. 20). Tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad nuteistasis būtinai bus paleistas lygtinai būtent atlikęs šią bausmės dalį. Kartu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta galimybė terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus įstatyme nurodytus atvejus, būti lygtinai paleistiems iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikus vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai paskirta bausmė neviršija ketverių metų. M. K. paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų, todėl, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms ir nesant lygtinį paleidimą šalinančių aplinkybių, jam galėtų būti taikoma ši nuostata. Taigi Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatyta galimybė, esant nustatytoms sąlygoms, svarstyti lygtinio paleidimo taikymą atlikus mažesnę bausmės dalį negu Švedijos Karalystės liudijime nurodyti du trečdaliai. Vis dėlto vien atitinkamos bausmės dalies atlikimas savaime nesudaro pagrindo lygtiniam paleidimui, nes jo taikymas priklauso nuo BVK nustatytų sąlygų. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su nuteistojo teiginiu, kad bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje savaime lemtų pareigą atlikti visą paskirtą bausmę ar būtinai būtų mažiau palankus lygtinio paleidimo požiūriu.

Nuteistojo argumentai dėl Lietuvos kalėjimų sąlygų taip pat nesudaro pagrindo atsisakyti pripažinti nuosprendį. Byloje nepateikta konkrečių duomenų, kurie patvirtintų, kad bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje pažeistų M. K. teises ar kad būtų nustatytas Įstatymo 8 straipsnyje numatytas atsisakymo pagrindas.

Nuteistojo argumentai dėl Lietuvos kalėjimų sąlygų taip pat nesudaro pagrindo atsisakyti pripažinti nuosprendį. Byloje nepateikta konkrečių duomenų, kurie patvirtintų, kad bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje pažeistų M. K. teises ar kad būtų nustatytas Įstatymo 8 straipsnyje numatytas atsisakymo pagrindas.

Švedijos Karalystės Gotos apeliacinio teismo 2026 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu M. K. pripažintas kaltu pagal Švedijos Karalystės baudžiamojo kodekso 13 skyriaus 1 straipsnio 1 pastraipą už tai, kad, veikdamas kartu su kitu asmeniu arba jiems veikiant atskirai, panaudojęs degų skystį sukėlė gaisrą prie buto daugiabučiame name, taip sukeldamas pavojų kitų žmonių gyvybei ir sveikatai bei padarydamas didelę žalą kitų asmenų turtui. Pagal nuosprendyje aprašytas faktines aplinkybes nuteistojo veika iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnė už kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo paskirtą bausmę ar kitą priemonę. Pagal BK 187 straipsnio 2 dalį už šioje normoje numatytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų. Švedijos Karalystės teismo M. K. paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė neviršija BK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos maksimalios laisvės atėmimo bausmės ribos. Todėl, nustačius veikos atitiktį nurodytai Lietuvos Respublikos baudžiamojo įstatymo normai, nėra pagrindo keisti paskirtos bausmės trukmės.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad M. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka (duomenys neskelbtini). Liudijime nurodyta, kad 2026 m. rugpjūčio 26 d. jis buvo atlikęs 323 dienas iš paskirtų 1275 dienų. Numatyta bausmės vykdymo pabaiga – 2029 m. balandžio 3 d. (b. l. 19).

Vadovaujantis Įstatymo 9 straipsnio 6 dalimi, į bausmės laiką įskaičiuotinas visas (duomenys neskelbtini) M. K. atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas ir kardomojo kalinimo laikas. Todėl į Lietuvos Respublikoje vykdytinos bausmės laiką įskaitytinas visas nuteistojo (duomenys neskelbtini) atliktas laisvės atėmimo bausmės laikas ir kardomojo kalinimo laikas iki jo perėmimo į Lietuvos Respubliką.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad M. K. yra Lietuvos Respublikos pilietis, po bausmės atlikimo jis bus išsiųstas į Lietuvos Respubliką, o Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų atsisakyti pripažinti ir vykdyti Švedijos Karalystės teismo nuosprendį nenustatyta. Nuteistojo ir jo gynėjo nurodyti argumentai nesudaro pakankamo pagrindo atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti juo paskirtą laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje. Todėl Švedijos Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymas (liudijimas) tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364, 365 ir 365⁵ straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje,

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymus Švedijos Karalystės Gotos apeliacinio teismo 2026 m. balandžio 17 d. nuosprendį byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priimtą A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

M. K. Švedijos Karalystės Gotos apeliacinio teismo 2026 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu pagal Švedijos Karalystės baudžiamojo kodekso 13 skyriaus 1 straipsnio 1 pastraipą paskirtą 3 (trijų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalimi ir palikti nepakeistą paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę.

Bausmės vykdymo pradžią pagal šią nutartį skaičiuoti nuo nuteistojo M. K. perėmimo iš Švedijos Karalystės į Lietuvos Respubliką dienos.

M. K. į atliktą bausmės laiką įskaityti visą (duomenys neskelbtini) atliktą laisvės atėmimo bausmės laiką ir kardomojo kalinimo laiką iki jo perėmimo iš Švedijos Karalystės į Lietuvos Respubliką dienos.

Nutarties nuorašą išsiųsti nuteistajam M. K. per Švedijos Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybą, jo gynėjui advokatui V. P. bei Šiaulių apygardos prokuratūrai.

Įsiteisėjus nutarčiai, jos nuorašą su patvarkymu vykdyti sprendimą išsiųsti sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymą kontroliuojančiam prokurorui, Lietuvos kalėjimų tarnybai, Švedijos Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos kriminalinės policijos biurui. Išsiunčiant įsiteisėjusios nutarties nuorašą Švedijos Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybai, nurodyti, kad nuteistojo perdavimas iš Švedijos Karalystės Lietuvos Respublikai gali būti vykdomas, o Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos kriminalinės policijos biurui pavesta organizuoti praktinį nuteistojo perėmimą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo nuteistojo, jo gynėjo ir prokuroro gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Nuteistajam M. K. terminas nutarčiai apskųsti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai jam nutarties nuorašas bus įteiktas per Švedijos Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybą.