Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281-1 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. V. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatyta 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra 2026-05-27, 18:27 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu, pažymėtu (duomenys neskelbtini) numeriu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą – draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems ir apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, vairavo transporto priemonę – automobilį „Renault Modus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest“ 7510, ARTB-0188, Nr. 2484512, buvo nustatytas 1,56 promilės neblaivumas.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis T. V. kaltu prisipažino. Paaiškino, kad su juo buvo dar vienas asmuo, A. D., kuri buvo keleivio vietoje. Įvykis prasidėjo nuo to, kad jį bandė apkaltinti, kad kliudė kitą automobilį, išvažiuodamas iš kiemo. Čia buvo sutapimas, kad buvo neblaivus. Iškvietė policiją, nes manė, kad kliudė automobilį. Neatsimena, koks buvo nustatytas neblaivumas. Neatsimena, nes buvo girtas. Tikrai prisimena, kad niekur neatsitrenkė. Vairavo ,,Renault Modus“, jis priklauso draugui (duomenys neskelbtini). Su draugu (duomenys neskelbtini) susipažino bare, jis paskolino automobilį savaitei ar dviem. Turėjo jam šiek tiek sumokėti už automobilio nuomą, susitarimas buvo žodinis. Automobilio savininkas norėtų atsiimti automobilį, nesutinka su konfiskacija. Šiuo metu neturėtų už ką sumokėti baudos. Turi skolų antstoliams, yra įsiskolinęs už paskolas. Yra užvesta byla dėl narkotikų. Turi šiokią tokią priklausomybę nuo narkotikų, nebandė gydytis priklausomybių centre, bet jau buvo pagalvojęs, kad reikia tvarkytis gyvenimą, ieškotis darbo. Neturi pastovios gyvenamosios vietos. Būna tai pas vieną draugą, tai pas kitą. Sutiktų gydytis priklausomybės ligas, jei teismas paskirtų įpareigojimą.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, nes T. V. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo T. V. kaltė įrodoma ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teismo įvertintais įrodymais.

2026-05-26 tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, jog 2026-05-27 apie 18.27 val. adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus (1.56 prom.) T. V., vairuodamas transporto priemonę „Renault Modus“ automobilių stovėjimo aikštelėje kliudė stovintį automobilį „BMW 520“.

2026-05-27 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus Antrojo poskyrio tyrėjos tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog 2026 m. gegužės 27 d. patruliuodami auto ekipaže „S1167“ kartu su jaunesniuoju tyrėju gavo iš budėtojo pranešimą apie eismo įvykį. Nuvykus nurodytu adresu apie 18:57 val., jie pastebėjo (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje stovintį automobilį ,,BMW 520“, kurio vairuotojas D. M. paaiškino, kad pastebėjo, kaip į jo automobilio galinį bamperį atsitrenkė raudonos spalvos automobilis, markės neatsimena, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo link pagrindinės (duomenys neskelbtini). Pranešėjas nurodė, kad vairuotojas galimai, kaip nustatyta, neblaivus. Bendraujant su galimai vairuotoju, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, paklausus, kada paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus, teigė, kad prieš 30 min. Toliau bendraujant su galimai automobilio vairavusiu vairuotojų, pagrįstai įtariant, kad galimai vairuotojas yra neblaivus, įvertinus bendrą asmens būklę, buvo pasiūlyta nusistatyti girtumą alkoholio kiekio matuokliu. Buvo užpildytas girtumo (neblaivumo) aktas, ant kurio vairuotojas sutiko pasirašyti. Automobilio salone buvo mergina, kaip nustatyta tai A. D. ir keleivis I. V.. Asmenys buvo blaivūs. I. V. teigė, kad vairavo draugas T. V., daugiau nieko neatsimena, nes bandė jam suversti kaltę dėl vairavimo fakto. Automobilis „Renault MODUS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nugabentas į automobilių saugojimo

2026-07-27 įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu, pažymėtu (duomenys neskelbtini) numeriu, ir lengvojo automobilio „Renault Modus“ apžiūros protokolu.

2026-05-27 neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, jog T. V. tarnybiniu alkotesteriu ,,Alcotest“ 7510, ARTB-0188, Nr. 2484512, pirmu pūtimu 19.03 val. buvo nustatytas 1.56 prom., antru pūtimu 19.20 val. 1.58 prom. neblaivumas.

2026-05-27 priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktu.

Informacija apie automobilį „Renault Modus“, iš kurios matyti, kad šis automobilis priklauso S. M..

Kitų objektų pranešimo Bendrajam pagalbos centrui ir pareigūnų kūno kamerų apžiūros protokolu. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis.

Liudytojo D. M. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, jog 2026-05-27 apie 18.27 val., jam stovint namo kieme, automobilių stovėjimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), su automobiliu ,,BMW 520“ staiga pajuto smūgį į kairės pusės bamperį. Jis pastebėjo, kaip vairuotojas su raudonos spalvos automobiliu, markės nežino, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į jo automobilį ir nuvažiavo link pagrindinės gatvės. Kol laukė policijos, lauke buvo brolis E. M., kuris pranešė, kad grįžo raudona mašina į namo kiemą, ir po 5 min. atvyko policija, ir į kiemą grįžo automobilio vairuotojas. Jis, atvykusiems pareigūnams nurodė, kad vaikinas su spalvotais šortais vairavo automobilį.

Liudytojo E. M. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, jog jis yra automobilio „BMW 520“ savininkas. 2026-05-27 apie 18.29 val. gavo skambutį iš brolio, kuris teigė, kad pasistatė namo kieme automobilį ir į jį staiga įvažiavo kitas automobilis ir iš įvykio vietos pasišalino, jis spėjęs tik valstybinį numerį įsidėmėti ir žino, kad automobilis raudonos spalvos. Besėdint ir laukiant pareigūnų, į kiemą grįžo raudonos spalvos automobilis, jo markė „Renault“. Kai automobilis sustojo, jie priėjo prie asmenų informuoti, kad jie, išvažinėdami kliudė automobilį, iš karto jie neigė, apžiūrinėjo ,,BMW“, teigė, kad nėra jokių dažų ir pan. Po to į kiemą atvyko policijos pareigūnai.

Liudytojo I. V. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, jog turėjo įtarimą, kad T. yra išgėręs, kadangi jo akys blizgėjo, tačiau jis neatrodė stipriai neblaivus. Kaip jie atsidūrė automobilyje, kas pasiūlė kažkur važiuoti ir kur važiavo, neatsimena, tačiau atsimena, kad kažkur važiavo, jis sėdėjo automobilio gale, mergina keleivio priekinėje pusėje, o T. už vairo. Kad būtų atsitrenkę į kitą automobilį, tikrai nieko nejuto nei jis, nei kiti automobilyje sėdintys asmenys.

Liudytojos A. D. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, jog ji yra T. V. draugė, bendrauja apie 4-5 mėnesius, laiką dažnai leidžia kartu. Kad būtų atsitrenkę į kitą automobilį, ji nepajuto, nepajuto nei vienas iš jų. Kad atsitrenkė į kitą automobilį, teigė tie kiti vaikinai iš ,,BMW“ automobilio, jie prie jų prisikalbino, kai grįžo į kiemą pasiimti buto raktų, iki (duomenys neskelbtini) nuvykti nespėjo. Ji buvo blaivi, o draugas T. įpūtė.

Liudytojo S. M. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, jog yra įsigijęs automobilį „Renault Modus“. T. jam parašė ir paklausė, ar gali pasinaudoti jo automobiliu, jam jo reikia, kam, neklausė, tikriausiai savo reikmėms. Kad jis važinės su automobiliu apsvaigęs, jis nežinojo, jei būtų žinojęs, nebūtų jam davęs automobilio, apie visą įvykį sužinojo, kai jam 2026-05-27 vakare paskambino policijos pareigūnai ir informavo apie esamą situaciją.

Įtariamojo T. V. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, jog vairuotojo pažymėjimo neturi, teisės sustabdytos. Vartojo alkoholį, gėrė degtinę. Apie 17:00 val. išėjo iš namų, o draugai liko namuose, jis sėdo į automobilį ,,Renault Modus“ ir išvažiavo užsiklijuoti lango. Jautėsi apsvaigęs, dėl to gerai aplinkybių nepamena. Pripažįsta, kad neblaivus vairavo automobilį, tačiau nepamena, kad būtų kur nors atsitrenkęs. Kai jį pristatė į areštinę, pareigūnai apžiūros metu pas jį dar rado narkotinių medžiagų kristalų, kurie priklauso jam, kristalų taip pat buvo vartojęs dieną apie 11:00 –12:00 val.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi, darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Šių įrodymų visuma: kaltinamojo T. V. parodymai, duoti teisme, jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokolas, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad T. V. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatyta 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra 2026-05-27, 18:27 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu, pažymėtu (duomenys neskelbtini) numeriu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems ir apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, ir tokiu būdu jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281-1 straipsnio 1 dalyje. Teismo vertinimu, T. V. inkriminuojamą nusikalstamą veiką įvykdė veikdama tiesiogine tyčia, nes suvokė, kad vairuodamas motorinę kelių transporto priemonę būdamas neblaivus vykdo pavojingą veiką, ir taip veikti norėjo. T. V. padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo T. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam T. V. atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia, kaltinamasis yra nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje, baustas administracine tvarka. Teismas taip pat įvertina tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti, nenustatyta sunkinančių aplinkybių. Sprendžiant dėl bausmės rūšies ir dydžio, teismas įvertina tai, kad T. V. yra nedirbantis, baudos susimokėti negalės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą vidutinio griežtumo bausmės rūšį – areštą, nustatant bausmės dydį, didesnį nei BK 49 straipsnyje numatytas bausmės vidurkis. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam pripažįstant kaltę.

Prokuroras prašė taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą T. V.. Teismo vertinimu šis prašymas yra pagrįstas. Kaip jau minėta, byloje esantys duomenys rodo, kad T. V. anksčiau neteistas, jis prisipažino įvykęs nusikaltimą ir dėl jo įvykdymo nuoširdžiai gailėjosi, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Esant šių aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad egzistuoja pagrindas išvadai, kad bausmės tikslai T. V. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kaltinamajam paskiriant atitinkamus įpareigojimus, todėl jam skirtinos arešto bausmės vykdymas atidėtinas. T. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad sutinka gydytis priklausomybės ligas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, T. V. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminas nustatytinas 1 metams be intensyvios priežiūros. Skirtini įpareigojimai gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka; pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Teismo vertinimu, pritartina gynybos argumentams, kad kadangi kaltinamasis neturi pastovios gyvenamosios vietos, pripažino turintis priklausomybę narkotinėms medžiagoms, įpareigojimai būti namuose ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų neskirtini.

Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismo vertinimu, kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad uždraudimas kaltinamajam prokuroro prašomam terminui – 2 metams naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones bus proporcinga nustatyta girtumo laipsniui ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėms priemonė. Toks terminas, įvertinus asmeniui nustatytą girtumą, kitas aukščiau aptartas aplinkybes, teismo vertinimu, yra proporcingas.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu, be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi, tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, o ne kaltininkui, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo (BK 72 straipsnio 5 dalis). Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos.

T. V. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Renault Modus“. Taigi, minėta transporto priemonė laikytina nusikaltimo padarymo priemone. Minėtos transporto priemonės savininkas yra S. M., o ne kaltinamasis T. V.. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad S. M. nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo ir galėjo žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, todėl konfiskuoti šio turto nėra pagrindo. Tuo pačiu pastebėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę, darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, jis pats yra darbingo amžiaus. Pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą automobilio „Renault Modus“ vidutinė kaina su PVM yra 1120 Eur. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, iš T. V. išieškotina būtent paminėta suma. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje ir nevaržo T. V. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą Nr. APD-2026-06822 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 100,00 Eur, priteisimo iš kaltinamojo T. V.. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, šios išlaidos iš jo nėra priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

T. V. pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 75 parų areštą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir T. V. skirti sumažintą bausmę – 50 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į T. V. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2026 m. gegužės 27 d. 20.59 val. iki 2026 m. gegužės 28 d. 13.19 val. – 1 parą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 3, 5 punktais, T. V. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams be intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti:

gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka;

pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

- uždrausti naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviem) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

- turto konfiskavimą, išieškant iš T. V. į valstybės biudžetą nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „Renault Modus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1120 Eur.

T. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Proceso išlaidų už kaltinamajam T. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl advokato dalyvavimo byloje iš kaltinamojo nepriteisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį „Renault Modus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, saugomą automobilių stovėjimo aikštelėje adresu Pramonės g. 23L, Šiauliai, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui S. M.; skaitmeninę laikmeną, esančią voke prie bylos galinio viršelio, palikti prie bylos.

Išaiškinti T. V., kad asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.