Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje teisėja Gražina Mataitienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjos G. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. B., A. P., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, G. P. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su P. V. P. G. P. 2008-06-11 sudarė notarinę pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią pareiškėja įgijo 9/36 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). P. V. P. mirė būdamas santuokoje su pareiškėja, (duomenys neskelbtini). Po jo mirties liko jam nuosavybės teise priklausiusi ½ nekilnojamo turto dalis, nes šis nekilnojamasis turtas buvo G. P. įgytas gyvenant santuokoje su P. V. P., todėl jis jiems priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. P. V. P. testamentu savo turto niekam nepaliko, pareiškėja ir palikėjo vaikai – D. B. ir A. P., buvo vieninteliai įstatyminiai įpėdiniai, kurie turėjo teisę paveldėti palikėjo turtą po jo mirties. Testamentų registre nėra įregistruotų P. V. P. palikimo priėmimo faktų. Pareiškėja G. P. po sutuoktinio P. V. P. mirties nekilnojamuoju turtu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), rūpinosi, mokėjo mokesčius, sudarinėjo būsto draudimo sutartis, ten gyveno ir tebegyvena dabar. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Šeduvos miesto seniūnijos 2026-04-30 raštas dėl informacijos pateikimo patvirtina, kad G. P., po savo vyro P. V. P. mirties (duomenys neskelbtini) metais, gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė, nes manė, jog nekilnojamasis turtas jau priklauso jai. Pasikreipusi į notarą dėl jos vardu registruoto nekilnojamojo turto dovanojimo sandorio sudarymo, sužinojo, kad dalis nekilnojamojo turto priklauso mirusiam sutuoktiniui. Kiti palikėjo įpėdiniai – vaikai D. B. ir A. P., dėl palikimo priėmimo nesikreipė, į palikimo priėmimą nepretendavo, sutinka, kad jų mama, G. P. priėmė tėvo, P. V. P. palikimą po jo mirties, faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad G. P. po sutuoktinio P. V. P. mirties (duomenys neskelbtini), turtą valdė, juo rūpinosi ir gyvena ten iki šiol, t. y. mirusio sutuoktinio palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja ir suinteresuoti asmenys, būdami pirmos eilės įpėdiniai, po palikėjo mirties praleido terminą palikimui priimti pagal įstatymą, G. P. negalėjo būti išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, nes praleistas terminas palikimui priimti, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja palikimą priėmė faktiškai pradėdama turtą valdyti. Toks palikimo priėmimas atitiko įstatymo reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Juridiniai faktai – tai įvairūs asmenų veiksmai, įvykiai, kurių pagrindu atsiranda pasikeičia ar nutrūksta teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės patvirtinti, kad G. P. priėmė savo mirusio sutuoktinio P. V. P. palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad G. P. priėmė savo mirusio sutuoktinio P. V. P. palikimą per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėdama faktiškai jo turtą valdyti, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio P. V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.