- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-21
- Bylos Nr.
- e2S-920-856/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14915-2026-9
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- AB Miesto gijos
- Atsakovas
- J. K.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. liepos 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9013-1115/2026 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Miesto gijos“ ieškinį atsakovei J. K. dėl skolos už šilumos energiją ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Miesto gijos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei J. K., prašydama priteisti iš atsakovės 833,53 Eur skolą už šilumos energiją ir karštą vandenį, 9,10 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 26,45 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2026 m. liepos 15 d. atsakovės J. K. dukra S. L. pateikė teismui pranešimą, kuriame ji nurodė, kad nuo 2022 metų rūpinasi atsakove, kuri dėl sveikatos būklės negali savarankiškai atsakyti į teismo siunčiamus procesinius dokumentus. Pažymėjo, kad atsakovė nuo 2026 m. balandžio 21 d. yra slaugoma (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Kartu su pranešimu S. L. pateikė duomenis apie atsakovės nustatytą neįgalumą, nurodė aplinkybes dėl atsakovės atliktų mokėjimų ir bendravimo su ieškove.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2026 m. liepos 20 d. nutartimi atsisakė priimti S. L. pateiktą pranešimą.
Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą, artimasis giminaitis fiziniam asmeniui teisme pagal pavedimą gali atstovauti, jeigu turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Atstovo įgaliojimai taip pat turi būti tinkamai įforminti ir patvirtinti CPK 57 straipsnyje nustatyta tvarka. Fiziniam asmeniui teisme taip pat gali atstovauti advokatas ar kitas CPK 56 straipsnyje nurodytas asmuo.
Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, kad byloje nebuvo pateikta dokumentų, patvirtinančių, jog S. L. turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir kad jos įgaliojimai atstovauti atsakovei yra tinkamai įforminti. Taip pat byloje nebuvo pateikta duomenų, kad S. L. būtų atsakovės atstovė pagal įstatymą. Teismas, patikrinęs Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą, nenustatė duomenų, kad atsakovė būtų pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia atitinkamoje srityje ir kad jai būtų paskirtas globėjas ar rūpintojas.
Teismas atkreipė dėmesį, kad nustatytos aplinkybės dėl netinkamo atstovavimo nereiškia, jog pranešime nurodyti atsakovės sveikatos sunkumai nėra realūs ar reikšmingi, o tik patvirtino, kad šiuo metu nėra teisinio pagrindo S. L. laikyti asmeniu, turinčiu teisę savarankiškai atlikti procesinius veiksmus atsakovės vardu. Teismas pabrėžė, kad giminystės ryšys, kasdienė priežiūra, atsakovės negalia ar gydymas ligoninėje, savaime tokios procesinės teisės nesuteikia.
Atsiliepimas
Teismui nepateikus dokumentų, patvirtinančių S. L. teisę atstovauti atsakovei šioje civilinėje byloje, teismas padarė išvadą, kad S. L. pateiktas pranešimas negali būti laikomas atsakovės atsiliepimu, paaiškinimais ar kitu atsakovės vardu pateiktu procesiniu dokumentu, todėl jį atsisakė priimti. Teismas išaiškino, kad jeigu atsakovės sveikatos būklė leidžia jai išreikšti savo valią ir pasirašyti dokumentą, atsakovė gali pati pasirašyti ir pateikti teismui atsiliepimą, paaiškinimus, prašymus, mokėjimus patvirtinančius dokumentus ir kitus procesinius dokumentus. S. L. gali padėti šiuos dokumentus parengti, atspausdinti ar pateikti teismui, tačiau juose išreikšta procesinė valia turi būti patvirtinta pačios atsakovės parašu. Atsakovė taip pat gali pavesti bylą vesti advokatui ar kitam įstatymų nustatytus reikalavimus atitinkančiam atstovui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu S. L. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. liepos 20 d. nutartį ir tuo pačiu nutraukti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose užvestą civilinę bylą Nr. e2-9013-1115/2026. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams ši byla yra neteisminga. Remiantis galiojančiu CPK 29 straipsniu, ieškinys teikiamas pagal atsakovo deklaruotą/gyvenamąją vietą. J. K. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl bylą užvesti ir nagrinėti turėtų Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmai, o remiantis tuo, kad AB „Miesto gijos“ 100 procentų priklauso BĮ Vilniaus miesto savivaldybei, bylą turėtų nagrinėti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai.
Atsiliepimas
Teismo siunčiami dokumentai neatitinka teismo dokumentams keliamų reikalavimų. 2026 m. birželio 15 d. teismo pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo pasirašė ne šio teismo rūmų teisėja, o sekretorė J. R.. Dokumentuose nėra teismo, priėmusio nutartį, bei ieškovės antspaudų. Prie paminėto pranešimo yra pridedamas ieškovės ieškinys. Tačiau prie ieškinio nėra pridedama pasirašyta tarp ieškovės ir atsakovės sutartis, iš kurios kiltų abiejų šalių teisės ir pareigos. Tokios sutarties atsakovė su ieškove nesudarinėjo, todėl ieškinys negalėjo būti priimtas teisme. Be to, nuo 2025 metų liepos mėn. šilumos energiją tiekianti įmonė tapo AB „Miesto gijos“, kurios 100 procentų akcijų priklauso BĮ Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės veiklą reglamentuoja Konstitucija bei Biudžetinių įstaigų įstatymas, remiantis kuriais visa jos veikla yra finansuojama iš valstybės biudžeto bei kitų valstybės fondų lėšų. Tokiu atveju AB „Miesto gijos“ teikiamos paslaugos gyventojams yra nemokamos, nes jos yra finansuojamos iš valstybės pinigų. Remiantis nurodytais argumentais, mokėjimai AB „Miesto gijos“ buvo sustabdyti.
J. K. yra suteikusi du įgaliojimus S. L. veikti J. K. vardu ir atstovauti jos interesams. Teismui yra sudarytos galimybės patikrinti suteiktus įgaliojimus įgaliojimų registre, ko nepadarė bylą nagrinėjanti teisėja. Pirmas įgaliojimas buvo surašytas 2022 m. liepos 26 d. Vilniaus miesto 26-ajame notarų biure ir antras įgaliojimas surašytas 2023 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto 41-ajame notaro biure. Papildomų įgaliojimų sudaryta nebuvo, nes į priekį nebuvo planuota, kad teks atstovauti J. K. kitais klausimais. Tačiau jau esami įgaliojimai patvirtina pasitikėjimą S. L. atstovavimu J. K. interesams. Be to, šeimos teisė įpareigoja ir įgalioja prižiūrėti senyvo amžiaus/neįgalius tėvus. Tokiu atveju buitinių dalykų, mokesčių mokėjimo ir pan. atlikimui papildomas įgaliojimas nėra reikalingas. Per J. K. priežiūros laikotarpį nuo 2022 metų iki dabar bei nuo suteiktų įgaliojimų dienos, J. K. priekaištų nereiškė, skundų neteikė ir kažką keisti valios nepareiškė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė AB „Miesto gijos“ prašo palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. liepos 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-9013-1115/2026 nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Atsakovės dukra S. L. nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad ji turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.
Atsakovės dukra S. L. taip pat nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad jos įgaliojimai atstovauti atsakovei yra tinkamai įforminti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti S. L. pranešimą (atsiliepimą į ieškinį) kaip pateiktą atsakovės neįgalioto asmens, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi nustatęs, kad pranešimą (atsiliepimą) į ieškinį pateikė asmuo, neturintis įgaliojimų atstovauti atsakovę, minėtą pranešimą atsisakė priimti. Teismas išaiškino atsakovės dukrai S. L., kad procesiniai dokumentai turi būti pasirašyti pačios atsakovės, taip pat atsakovė gali įgalioti bylą vesti advokatą ar kitą įstatymų nustatytus reikalavimus atitinkantį atstovą.
S. L. (apeliantė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir bylą nutraukti.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, ši teisė negali būti aiškinama ir suprantama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu jo pageidaujamu būdu ar tvarka. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama specialia CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.
CPK 51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. CPK 56 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Tai reiškia, kad CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato dvi būtinas sąlygas norint atstovauti fizinį asmenį teisme: pirmoji sąlyga yra ta, kad asmuo turi atstovauti artimą giminaitį ar sutuoktinį (sugyventinį); antroji – turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, fizinio asmens atstovavimas teisme negalimas. Fizinių asmenų duodami įgaliojimai patvirtinami notarine tvarka (CPK 57 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantė S. L. pateikė duomenis, patvirtinančius, jog ji yra atsakovės J. K. dukra (2017 m. birželio 6 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis), tačiau byloje pateikta S. L. (duomenys neskelbtini) magistro diplomo kopija patvirtina, kad apeliantė turi įgijusi viešojo administravimo magistro laipsnį, duomenų, jog apeliantė turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, byloje nebuvo pateikta. S. L. tokių aplinkybių taip pat nenurodė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui pateiktame atskirajame skunde.
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-9013-1115/2026 pirmosios instancijos teismas 2026 m. rugpjūčio 10 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino – priteisė ieškovei AB „Miesto gijos“ iš atsakovės J. K. 833,53 Eur skolą, 9,10 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (842,63 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2026 m. birželio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 26,45 Eur bylinėjimosi išlaidas. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2026 m. rugsėjo 1 d.
Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nesant byloje pateiktų tokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog S. L. turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą bei notaro patvirtintą įgaliojimą, kuriuo atsakovė būtų įgaliojusi dukrą ją atstovauti teisminėse institucijose, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad S. L. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ji turi teisę atstovauti atsakovę J. K. teisme ir teikti už ją procesinius dokumentus. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog S. L. pateiktas pranešimas (atsiliepimas į ieškinį) nagrinėjamu atveju neatitinka jam keliamų reikalavimų (atsiliepimas yra pasirašytas neįgalioto asmens), turėjo ne atsisakyti jį priimti, o nustatyti terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti (įpareigoti S. L. pateikti teismui įrodymus, kad atitinka CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas sąlygas, pateikti pačios atsakovės ar kito asmens, turinčio teisę būti atsakovės atstovu, pasirašytą atsiliepimą į ieškinį). Tik tuo atveju, jeigu S. L. būtų minėtų trūkumų nepašalinusi, teismas būtų turėjęs teisę atsisakyti priimti S. L. pateiktą atsiliepimą į ieškinį (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nesuteikdamas S. L. galimybės pašalinti pateikto procesinio dokumento trūkumus, o iš karto atsisakydamas priimti procesinį dokumentą, formaliai pažeidė CPK 115 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas. Tačiau įvertintus tai, kad civilinė byla jau yra išnagrinėta, teismo priimtas sprendimas įsiteisėjęs, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog formalus skundžiamos nutarties panaikinimas nesukels teisinių pasekmių, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. liepos 20 d. nutartį palieka nepakeistą (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų atskirajame skunde nurodytų argumentų plačiau nepasisako, kadangi jie nėra susiję su nagrinėjamo skundo dalyku.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalimi, 336–339 straipsniais, teismas,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.