Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka išsprendė nuteistojo M. S. kasacinio skundo dėl Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. gegužės 19 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. rugsėjo 30 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad buvo pažeista jo teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą ir pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, kadangi jo kaltė buvo grindžiama vienintelio liudytojo – nukentėjusiojo parodymais, kurie viso proceso metu buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, o jį teisinantys parodymai nebuvo vertinami. Teismai nenurodė jokių argumentų, kodėl jo parodymai buvo atmesti. Teismas negali grįsti nuosprendžio prielaidomis, o visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Teismams pripažinus jį kaltu dėl veikos, kurios jis nepadarė, jam buvo padaryta žala, t. y. sumenkinta jo reputacija, garbė ir orumas.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-P-31-788/2021 ir kt.).

Kasaciniame skunde nurodyta, kad buvo pažeista kasatoriaus teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir nekaltumo prezumpcijos principas, taip pat padaryta įrodymų vertinimo klaidų, nes jo kaltė buvo grindžiama išimtinai tik nukentėjusiojo parodymais, o jo parodymai atmesti. Tačiau šie teiginiai, kaip matyti iš skundo turinio, grindžiami ne teisiniais argumentais, o savos versijos dėstymu, kaltės, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, neigimu.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad vien deklaratyvus kasatoriaus nesutikimas su jam nepalankiais žemesnės instancijos teismų sprendimais, akcentuojant nukentėjusiojo parodymų prieštaringumą, nenuoseklumą bei savaip interpretuojant teismų nustatytas faktines aplinkybes, nepatvirtina kasacijos pagrindų, nustatytų BPK 369 straipsnyje 1 dalyje, nurodytų pagrindų buvimo.

Atsižvelgiant į tai, kad kasaciniame skunde nenurodyti teisiniai argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir (ar) padarytų esminių BKP pažeidimų, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo M. S. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.