Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Sadausko ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Armino Elijošiaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo

E. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, E. P. įpareigotas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, E. P. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, kurią jis įpareigotas įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

bausmės pradžią E. P. nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš E. P. civiliniam ieškovui T. K. 1645 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų keturiasdešimt penkių eurų) turtinė žala ir 300 Eur (trijų šimtų eurų) neturtinė žala;

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) 2026 m. kovo 23 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), turtui: 1) piniginėms lėšoms, esančioms: 73000, (duomenys neskelbtini), AB sąskaitoje, valiuta EUR, 1.00 Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 1 500 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: naudoti ir disponuoti, apribojimo pagrindas – civiliniam ieškiniui užtikrinto, neišieškoma suma (NS) – 446,00 Eur; 2) piniginėms lėšoms, esančioms: 71800, AB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, valiuta EUR, 1.00 Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 1 500 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: naudoti ir disponuoti, apribojimo pagrindas – civiliniam ieškiniui užtikrinti, neišieškoma suma (NS) – 446,00 Eur – paliktas iki civilinio ieškinio visiško įvykdymo – atlyginus civilinį ieškinį – nuspręsta panaikinti;

išspręsti kardomųjų priemonių ir daiktų, dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Dėl laisvės apribojimo bausmės

Dėl paskirtos bausmės pradžios

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Armino Elijošiaus apeliacinis skundas atmetamas

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši baudžiamojo proceso nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-41-697/2021, 2K-74-489/2026). Taigi, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

6. Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje pateikto apeliacinio skundo turinio, jame nėra ginčijamas nusikalstamos veikos kvalifikavimas ar įrodymų vertinimas, nuteistojo kaltės klausimas, nuteistajam paskirtos bausmės rūšis ar dydis, prašoma tik konkretizuoti, kad laisvės apribojimo bausmė nuteistajam skiriama netaikant intensyvios priežiūros bei patikslinti bausmės pradžią, nes ji skaičiuotina ne nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, patikrina ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, skiriant nuteistajam bausmę ir nustatant jos skaičiavimo pradžią.

Dėl intensyvios priežiūros

7. Laisvės apribojimo bausmė reglamentuota BK 48 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 3 dalį, skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad laisvės apribojimo esmė – asmens gyvenimas laisvėje, kartu nustatant konkrečius kontroliuojamus įpareigojimus ir (ar) draudimus. Būtent įpareigojimai ir draudimai yra esminiai šios bausmės elementai. Nors jų pasirinkimas priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių, teismas turi nustatyti tokius įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių vykdymą būtų galima kontroliuoti. Todėl teismas turi paskirti bent vieną įpareigojimą ar draudimą; priešingu atveju bausmė prarastų savo prasmę. Taigi, teismas neprivalo kiekvienu atveju skirti būtent intensyvią priežiūrą, tačiau nuosprendyje turi būti aiškiai nustatytos realios bausmės vykdymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-317-648/2019).

8. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo argumentais, jog laisvės apribojimo bausmės turinys turi būti aiškus, tokia taisyklė buvo suformuluota ir ankstesnėje teismų praktikoje: jeigu panaikinamas vienas laisvės apribojimo įpareigojimas ar draudimas, teismas negali palikti bausmės be jokio kito įpareigojimo ar draudimo – jis turi parinkti kitą priemonę, geriausiai atitinkančią bausmės tikslus. Tai rodo, kad neaiškumas dėl bausmės turinio gali būti esminis, tačiau teisinė pasekmė priklauso nuo to, ar dėl tokio neaiškumo faktiškai neįmanoma nustatyti, kaip bausmė turi būti vykdoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445/2011). Teismų praktikoje visų pirma vertinama, ar nuosprendžio rezoliucinė ir motyvuojamoji dalys leidžia aiškiai nustatyti paskirtos bausmės turinį ir jos vykdymo sąlygas.

9. BK 48 straipsnio 3 dalyje vartojamas žodis „paprastai“. Ši nuostata pati savaime nenustato besąlyginės pareigos kiekvienu laisvės apribojimo atveju skirti intensyvią priežiūrą. BK 48 straipsnio 4 ir 5 dalys tiesiogiai numato, kad įpareigojimai bei draudimai gali būti skiriami vietoj intensyvios priežiūros. Todėl intensyvios priežiūros neskyrimas savaime nereiškia, kad bausmė paskirta neteisingai. Jeigu iš viso nuosprendžio aiškiai matyti, kad teismas intensyvios priežiūros neskyrė ir nustatė kitus konkrečius įpareigojimus ar draudimus, vien tai, kad nuosprendyje nenurodyta, ar laisvės apribojimo bausmė skiriama su intensyvia priežiūra, ar be jos, savaime nėra BPK 328 straipsnyje nustatytas nuosprendžio pakeitimo pagrindas, jeigu bausmės sąlygos aiškiai nustatytos kitomis BK 48 straipsnyje numatytomis priemonėmis. Ir priešingai, kai intensyvios priežiūros skyrimas ar neskyrimas suformuluotas taip neaiškiai, kad negalima nustatyti bausmės turinio, arba kai paskyrus priežiūrą nenustatyta nuteistojo buvimo vieta ir laikas, ir dėl to neįmanoma nustatyti bausmės vykdymo apimties, toks trūkumas gali būti taisomas apeliacine tvarka.

10. Taigi, šiuo atveju būtina įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas apskritai sprendė intensyvios priežiūros klausimą, kokius įpareigojimus ir draudimus paskyrė, ar intensyvi priežiūra būtina konkrečiu atveju ir kaip jos paskyrimas dera su bausmės tikslais. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas įvertino tiek E. P. padarytą nusikalstamą veiką (padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika baigta), tiek ir jo asmenybę (teistas du kartus, teistumas išnykęs, administracine tvarka nebaustas, nedirbantis), atsižvelgė ir į tai, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta bei tai, kad asmens požiūris dėl padarytos nusikalstamos veikos yra ciniškas, nes dėl savo padarytos veikos kaltino nukentėjusįjį, savo poelgio nesmerkė, nukentėjusiųjų tiesiogiai neatsiprašė, todėl sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. P. paskyrus įstatyme numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę bei įpareigojimą, numatytą BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte – dalyvati elgesio pataisos programoje, kurį E. P. įpareigotas įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir baudžiamojo poveikio priemonę – žalos atlyginimą, kurį jis įpareigotas įvykdyti per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 69 straipsnis).

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, reikšmingas bausmei skirti, nuosprendžio rezoliucinės dalies dėl laisvės apribojimo bausmės formuluotę, sprendžia, kad iš nuosprendžio turinio galima aiškiai nustatyti nuteistajam E. P. paskirtą bausmę ir jos vykdymo sąlygas – vienerių metų laisvės apribojimo bausmė paskirta be intensyvios priežiūros (nėra nustatyta nuteistojo buvimo vieta ir laikas), nustatytas konkretus įpareigojimas – per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje bei baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, kurią jis įpareigotas įvykdyti per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Todėl vien tik terminologinis trūkumas – formuluotės „be intensyvios priežiūros“ nebuvimas – savaime nereiškia netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, dėl ko realiai neįmanoma būtų vykdyti ir kontroliuoti nuteistajam paskirtos bausmės. Paminėtina ir tai, kad toks trūkumas visuomet gali būti vertinamas kaip vykdymo metu išspręstinas neaiškumas. Todėl šioje dalyje prokuroro apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bausmės pradžios

12. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo nuosprendį, be kita ko, prašoma keisti ir dėl neteisingai nurodytos bausmės skaičiavimo pradžios, kuri skaičiuotina ne nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, o nuo nuosprendžio gavimo Lietuvos probacijos tarnyboje dienos (BVK 19 straipsnis).

13. Pažymėtina, kad bausmės pradžios nustatymas tiesiogiai apibrėžia laikotarpį, kuriuo asmeniui taikoma bausmė, jos įpareigojimai, draudimai ir, jeigu paskirta, intensyvi priežiūra. Nuosprendyje neteisingai nurodyta laisvės apribojimo bausmės pradžia lemia neteisingą bausmės vykdymo laikotarpį ar kitas vykdymo sąlygas. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, pagal BVK 19 straipsnio nuostatas, nuosprendis, kuriuo nuteistajam paskirta laisvės apribojimo bausmė, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Lietuvos probacijos tarnyboje dienos. Sutiktina, kad šiuo atveju nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas bausmės pradžios momentas (nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) neatitinka BVK nustatytos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios, tačiau tai laikytina techniniu nuosprendžio netikslumu, kuris ištaisytinas šia nutartimi, nekeičiant skundžiamo nuosprendžio pagal BPK 328 straipsnio 4 dalį (BPK 308¹ straipsnis).

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

14. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijose.

15. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), todėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi nuteistajam E. P. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Mindaugas Jonaitis. Apeliacinės instancijos teisme 2026 m. spalio 7 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2026-10151 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad E. P. suteiktos antrinės teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 112,50 Eur, kurios turi būti priteistos valstybei.

16. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam (nuteistajam) teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama tik pagal prokuroro apeliacinį skundą ir tik dėl bausmės, nuteistojo skundas byloje negautas. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nutarė apeliacinį skundą iš esmės atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą. Byloje nėra duomenų apie nuteistojo finansinę padėtį, o tai gali apsunkinti asmens galimybę sumokėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodytas antrinės teisinės pagalbos suteikimo išlaidas. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymas priteisti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą E. P. apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Armino Elijošiaus apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 15 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Ištaisyti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 15 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą techninį netikslumą dėl bausmės pradžios skaičiavimo ir nurodyti bausmės pradžią E. P. skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo Lietuvos probacijos tarnyboje dienos.

Iš nuteistojo E. P. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, valstybės naudai neišieškoti.

Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.