Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, teistas 2025-08-13 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalį 184 MGL dydžio, t. y. 9200 Eur bauda (bauda sumokėta 2026-05-28), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 139 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M., būdamas šuns pitbulterjero mišrūno šeimininkas, pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto (gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui) reikalavimus bei to paties įstatymo 8 straipsnio 10 dalyje nurodytus reikalavimus dėl draudimo daugiabučiuose namuose laikyti pavojingų šunų mišrūnus ir pavojingus šunis bei Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. A1-416 “Dėl gyvūnų laikymo Telšių rajone taisyklių patvirtinimo” 6.5 p. reikalavimą, kuris numato, kad laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių gyvybei sveikatai, dėl ko 2025 m. lapkričio 27 d., apie 10:10 val., laiptinėje prie buto pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), adresu(duomenys neskelbtini), V. M. priklausantis šuo išbėgo iš buto vidaus, užpuolė bei įkando į dešinės rankos žastą G. Š., tuo padarydamas G. Š. 2 kąstines žaizdas ir kraujosruvas dešinio žasto priekiniame paviršiuje, dėl ko G. Š. dėl neatsargumo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis V. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, jog tą dieną taip susiklostė, kad laukė draugo. Kažkas paklibino durų rankeną, taip kaip paklibindavo draugas. Pradarė duris ir kažkiek pasitraukė nuo jų. Šuo priėjęs prie durų išpuolė į laiptinę. Išgirdęs kažkokius garsus, suprato, kad ten ne draugas atėjo. Išpuolęs sakė „negalima, negalima“, bet šuo užpuolęs įkando. Pasilenkė prie nukentėjusiosios, dar kartą sušuko „negalima“, šuo paleido tą ranką, jis nutvėrė šunį, užnešė ir uždarė bute. Grįžęs prie nukentėjusiosios iškvietė greitąją pagalbą, kartu vyko į ligoninę. Abu buvo išsigandę. Šuo pirmą kartą taip pasielgė. Yra daug kartų buvę, kad ateidavo laiškininkės, pasiskambindavo į telefoną, šunį uždarydavo. Jiems sėdint su nukentėjusiąja laiptinės aikštelėje, atėjo jo draugas. Sūnus buvo siuntą užsisakęs, netilpo į laikraštinę, todėl paštininkė atnešė į namus. Jei paštininkė būtų pasiskambinusi, būtų galėję viso to išvengti. Kai būna skambutis, pažiūri per akutę kas atėjo, jei nepažįstamas asmuo, šunį uždaro į kitą kambarį. Durys tą kartą greičiausiai buvo atrakintos, o skambutis neveikė. Duris atidarė jis pats. Neužtikrino, kad šuo neišeitų į laiptinę. Duris atidarė ir nuėjo, šuo gal nosimi duris pasistūmė ir išbėgo į laiptinės aikštelę. Yra taip ne kartą buvę, po to šuo su draugu kartu pareidavo į butą. Tai buvo 2-3 sekundžių reikalas. Matė, kad siuntinys buvo kišamas šuniui į nosį. Iš pradžių šuo kando į siuntinį, paskui į ranką. Nėra taip buvę, jam taip pat buvo šokas. Grįžę iš ligoninės kalbėjo dėl žalos. Yra padengęs išlaidas Sodrai ir Ligonių kasoms. Šuo yra mišrūnas, veterinaras sakė, kad laikymui nereikalingas leidimas. Nukentėjusioji paprašė 5 tūkstančių, neturėjo tiek, turėjo dar sumokėti Sodrai ir Ligonių kasoms žalą, tada ji pasakė, kad teisme prašys daugiau. Du tūkstančius galėtų sumokėti. Nuo pat pradžių neneigė kaltės, bet kai pamatė, kad čia yra norima juo pasinaudoti, pakeitė apie nukentėjusiąją nuomonę. Žinojo, kad šuo pavojingas. Sakė šeimai, kad jį reikia migdyti, vyriausias sūnus prašė duoti jam antrą šansą ir šuo liko. Pripažįsta kaltę.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. M. visiškai pripažino kaltę ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tuo sutiko ir prokuroras, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas. Sutrumpinto įrodymų tyrimo atveju, vadovaujantis BPK 291 straipsniu, ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu gauti bei prie bylos pridėti dokumentai, turintys reikšmės bylai nagrinėti, paskelbti vadovaujantis BPK 290 straipsniu.

Be kaltinamojo V. M. pilno kaltės pripažinimo, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:

Nukentėjusioji G. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog dirba AB "(duomenys neskelbtini)"(duomenys neskelbtini) pareigose. 2025 m. lapkričio mėn. 27 d. apie 10 val. 10 min. pristatant siuntą adresu(duomenys neskelbtini), duris atidarius buto savininkui V. M., iš buto į namo laiptinę išbėgo agresyvus rudos spalvos, trumpaplaukis, gana didelis šuo ir įkando į dešinės rankos žastą, nuvertė nuo laiptų. Šeimininkas atidaręs duris nuo jų pasitraukė į buto gilumą, tuo tarpu šuo ją nurideno nuo laiptų ir buvo įsikandęs į rankos žastą. Išgirdęs kad ji šaukia pagalbos ir klykia iš skausmo, šeimininkas tik tada sureagavo ir pašaukė šunį vardu. Šuns vardo nepamena. Šuo iškarto ją paleido ir grįžo pas šeimininką, šis jį įvedė į butą. Nusimovus striukę pamatė, kad jos žastas kraujuoja matėsi plėštinė žaizda. Kiek pamena, o ir pats M. sakė, kad pas jį turėjo ateiti draugas, kurio jis laukė ir tikėjosi, kad į butą beldžiasi jis, o ne ji. Lipant laiptais jai iš paskos ėjo vyriškis, kuris kaip suprato ir buvo V. M. draugas. Kai jis atėjo į laiptų aikštelę, ji jau gulėjo ant laiptų aikštelės tarp antro ir trečio aukštų. Ar jis galėjo matyti patį įvykį nežino. M. vis teisinosi, kad šuniui aštuoni metai ir niekada niekam nėra buvęs įkandęs. Ant paminėto vyriškio šuo taip pat nepuolė. Šuns užpuolimo metu ji jokių provokuojančių judesių nedarė, rankomis nemojavo ir kaip nors kitaip šuns neišprovokavo. Viskas įvyko staiga. Prasidarė duris, pro jas iš karto išbėgo šuo ir griebė ją už žasto. Paprašė iškviesti medikus. V. M. pats iškvietė medikus, kurie ją pristatė į ligoninės priėmimo skyrių. Jai buvo paskirtas ambulatorinis gydymas, turėjo nedarbingumą lygiai du mėnesius. Ranka skauda dar ir dabar, tirpsta sunku dirbti. Papildomai apklausta ji parodė, kad niekur nėra nurodyta, jog privalo iš anksto pranešti siuntos gavėjui, kad jam ketinama pristatyti siuntą. Jei nurodytu adresu yra nerandamas siuntos gavėjas ir jei ant siuntos yra nurodytas siuntos gavėjo mobilaus ryšio telefonas, tai tik tada skambina telefonu siuntos gavėjui ir informuoja, kad jam yra siunta ir nepavyko jos pristatyti, nes nurodytu adresu jis (gavėjas) buvo nerastas. Todėl ir šiuo atveju ji pirma ėjo į nurodytą butą. Priėjusi prie buto durų į jas pabeldė (kodėl neskambino į durų skambutį nežino). Tikrai už buto durų rankenos neėmė ir jos neklibino. Pabeldusi į duris, žengė žingsnį atgal ir atsistojo ant antrojo laiptų laiptelio (antrasis laiptelis buvo žemiau nei trečiojo aukšto laiptų aikštelė). Už kelių akimirkų atsidarė buto durys į išorę ir iš karto iš buto vidaus išėjo rudos spalvos šuo. Matė, kad už šuns buto viduje buvo ir V. M.. Tik išėjęs šuo iš karto jai įkando į dešinės rankos žastą. Išsigando ir nesuvokdama, kas čia įvyko, traukėsi laiptais žemyn su įsikandusiu šunimi į ranką ir nukritusi nuo laiptų atsisėdo ant žemės. Girdėjo, kad V. M. šaukė tam šuniui "paleisk", nes ji cypė. Šuo išgirdęs komandą paleido jos ranką. Tada V. M. suėmė tam savo šuniui už keteros ir jį įtempė į buto vidų ir jį uždarė. Prie jos priėjo tuoj pat V. M. ir kažkoks jo draugas. Kiek pamena jai buvo nuimta striukė ir pasimatė, kad jai dešiniajame žaste yra didelė žaizda. V. M. iškvietė Greitąją medicinos pagalba ir buvo išvežta į Priėmimo skyrių. Iš paskos medikų vyko ir V. M. su savo draugu. Po to jie ją parvežė prie AB "(duomenys neskelbtini)" tarnybinio automobilio. Iki šios dienos V. nėra jos atsiprašęs. Jiedu bendravo dėl galimos žalos atlyginimo, tačiau jiems nepavyko susitarti. Nedarbinga buvo iki 2026 m. vasario mėn. Nedarbingumas jai buvo išmokėtas 100 procentų, kadangi nukentėjo darbo metu. AB "(duomenys neskelbtini) " visus pašto darbuotojus yra apdraudęs draudimu. Dėl šio įvykio draudimas jai išmokėjo 270 eurų išmoką. Reiškia civilinį ieškinį V. M. atžvilgiu. Civilinį ieškinį reiškia 10 000 eurų sumai dėl neturtinės žalos atlyginimo ir 390 eurų turtinės žalos atlyginimui. Bendra civilinio ieškinio suma – 10 390 eurų. Neturtine žala įvertina savo patirtus neigiamus išgyvenimus dėl patirto įvykio. Įvykio metu buvo sužalota V. M. šuns, todėl įgijo didžiulę baimę šunims, kuriuos tenka sutikti nuolat atliekant darbines funkcijas. Įvykio metu ir po jo juto didžiulį fizinį skausmą. Sužalotoje rankoje liko didelis randas, kuris kelia fizinį ir emocinį diskomfortą. Dėl šio rando yra sudarkyta dešinės rankos žasto išvaizda, o jai kaip moteriai, tai kelia diskomfortą dėl savo išvaizdos, savivertei. Labai dažnai prisimena šitą įvykį ir šitie prisiminimai jai kelia baimę, prastai miega naktimis ir net sapnuoja šunis. Šitas įvykis labai stipriai emociškai ją paveikė. O turtinę žalą patyrė vykdama privačiai pas medikus, t. y. vyko į UAB "G.", esančią (duomenys neskelbtini). Plungės mieste jai buvo atlikta ir reabilitacija. Jai buvo išrašyti vaistai nuo skausmo, žaizdų gydymui ir nuo streso, kadangi naktimis nebemiegojo. Prie savo 2026-04-16 civilinio ieškinio prideda visus čekius, kuriuose matosi kokius vaistus įsigijo, kiek pinigų išleido kurui ir mokomoms gydytojų konsultacijoms (1 t., b. l. 8-9, 37-38, 43-44).

L. R. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2025-11-27 ryte jam paskambino draugas V. M. ir pasikvietė pas save. Pasakė, kad ateis po kelių minučių kaisk kavą. Pas jį yra nekartą buvęs, pažinojo ir jo turimą šunį vardu B.". Šuo nuo pat pirmos pažinties dienos buvo draugiškas, visiškai neagresyvus. Atėjus į svečius visada pasitikdavo prie durų buvo draugiškas. Maždaug apie 10 val. jis pas jį atėjo ir pamatė, kad laiptų aikštelėje tarp antro ir trečio aukšto, V. laikė sėdinčią jam nepažįstamą moterį. Pasidomėjus kas atsitiko, pasakė, kad jo šuo įkando šiai moteriai į ranką. Šuo tuo momentu jau buvo uždarytas kitame kambaryje. Moteriai skaudėjo ranką, todėl ją parsivedė į kambarį ir iškvietė medicininę pagalbą. Paties fakto, kaip šuo užpuolė moterį nematė, tik bendraujant su ja, ji dėl įvykio kaltino save, teikdama, kad "kam jis darė duris". Atvykę medikai moterį išsivežė į ligoninės priėmimo skyrių, o jie jo automobiliu nuvyko tenai ir laukė kol pasibaigs medikų apžiūra. Po to ją parvežė į kiemą prie palikto pašto automobilio. V. jos atsiprašinėjo, gailėjosi, kad nenusaugojo šuns ir šis padarė žalos. Bendraujant su V. M. matydavo, kad šuo vykdydavo komandas, buvo paklusnus, nėra matęs, kad jis būtų agresyvus, pultų ant kitų pašalinių asmenų (1 t., b. l. 62-63).

2026-03-25 Pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriuo G. Š. pranešė, jog 2025-11-27, apie 10.10 val., dirbant AB “(duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini) pareigose, pristatant siuntą adresu (duomenys neskelbtini) m., iš buto išbėgo agresyvus šuo ir įkando. Jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 8-10).

Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriuo nustatyta, kad įvykio vieta yra daugiabučio laiptinė adresu(duomenys neskelbtini). Įvykio vieta randasi daugiabučio penkių aukštų, trijų laiptinių, pirmos laiptinės laiptų aikštelėje tarp antro ir trečio aukštų, adresu (duomenys neskelbtini). Trečio aukšto laiptinėje yra du butai kairėje pusėje butas pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), dešinėje pusėje buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys. Įvykio vietoje kovos ar kraujo pėdsakų nestebima, įvykio vietoje nieko nepaimta (1 t., b. l. 14-21).

Valstybinės Teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 236/2026 (04) nustatyta, kad G. Š. padarytos 2 kąstinės žaizdos ir kraujosruva dešinio žasto priekiniame paviršiuje. G. Š. kąstinės žaizdos ir kraujosruva dešinio žasto priekiniame paviršiuje galėjo būti padarytos šuns dantimis. G. Š. nustatyti kūno sužalojimai padaryti keleto valandų bėgyje iki 2025-11-27 10 val. 38 min. jai kreipiantis į VšĮ Regioninės Telšių ligoninės Priėmimo skyrių. G. Š. nustatyti kūno sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kąstinių žaizdų dešiniame žaste nukentėjusiajai sveikata sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kad G. Š. dėl kąstinių žaizdų dešiniame žaste sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui, 2025-12-02 specialisto išvados Nr. G 1402/2025(04) 5 punktą pripažinti netekus galios (1 t., b. l. 68, 70-71).

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pateikta informacija, kurioje nurodoma, jog vadovaujantis Kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašu, patvirtintu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. B1-5 “Dėl Kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašo patvirtinimo” I skyriaus 1 punktu, amerikiečių pitbulterjerai yra priskiriami kovinių šunų veislei. Pažymėtina, kad į nurodytą šunų veislių sąrašą nėra įtraukti šunys mišrūnai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikoje draudžiami koviniai šunys, kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai, o vadovaujantis to paties įstatymo 8 straipsnio 10 dalimi, kovinius šunis, kovinių ir pavojingų šunų mišrūnus bei pavojingus šunis laikyti daugiabučiuose namuose draudžiama (1 t., b. l. 185).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios ir liudytojo parodymai, specialisto išvada, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pateikta informacija nuosekliai ir neginčytinai patvirtina, jog kaltinamasis pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto (gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui) reikalavimus bei to paties įstatymo 8 straipsnio 10 dalyje nurodytus reikalavimus dėl draudimo daugiabučiuose namuose laikyti pavojingų šunų mišrūnus ir pavojingus šunis bei Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. A1-416 “Dėl gyvūnų laikymo Telšių rajone taisyklių patvirtinimo” 6.5 p. reikalavimą, kuris numato, kad laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių gyvybei sveikatai, dėl ko kaltinamajam V. M. priklausantis šuo išbėgo iš buto vidaus, užpuolė bei įkando į dešinės rankos žastą G. Š., tuo padarydamas G. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 139 straipsnio 1 dalį.

Nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai, nes kaltinamasis veikė nusikalstamai nerūpestingai. Kaltinamasis laikydamas daugiabutyje pavojingų šunų (amerikiečių pitbulterjerų) mišrūną ir neapdairiai atidarydamas buto duris ir sudarydamas galimybę šuniui išbėgti į laiptinę, nenumatė, kad jo elgesys gali sukelti tokias pasekmes, jog šuo ką nors užpuls, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, yra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltinamasis atlygino padarytą žalą civiliniams ieškovams Valstybinei ligonių kasai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, taip pat atsižvelgtina, jog kaltinamasis yra teistas, nedirba. Įvertinus nustatytas aplinkybes kaltinamajam skirtina prokuroro pasiūlyta bausmė – laisvės apribojimas (BK 61 straipsnio 2 dalis), netaikant intensyvios priežiūros, vietoj jos paskiriant įpareigojimą – neatlygintinus darbus (BK 48 straipsnio 1, 2 dalis, 4 dalies 2 puntas).

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis savo kaltę pilnai pripažino, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis 2026 m. gegužės 26 d. ir 2026 m. gegužės 28 d. sumokėjo 2025-08-13 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nėra bendrinama su paminėtu baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Nukentėjusioji G. Š. pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 390 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 47-58). Teisiamojo posėdžio metu dėl civilinio ieškinio paaiškino, jog byloje pateikti kvitai už vaistus ir kuro išlaidas susiję su patirtu sužalojimu. Telšiuose gydėsi pas gydytoją R. K.. Yra labai jautri, nuo patirto išgasčio blogai pasijuto su širdimi, prasidėjo nervinio pobūdžio ligos: drebino širdį, sutriko virškinimas. Gėrė mildronadą, buvo nukreipta gydytis pas neurologą, važinėjo į (duomenys neskelbtini). Plungėje atliko reabilitaciją. Nedarbinga buvo du mėnesius. Po įkandimo ranka tirpsta, pažeistas raumuo. Rankoje tebėra guzas. Liko randai nuo įkandimų, negali vaikščioti trumpomis rankovėmis, norėtų randus pasinaikinti. Visus šiuos išgyvenimus įvertino 10 000 Eur.

Dėl nukentėjusiosios patirtos turtinės žalos atlyginimo

Iš pateiktų kvitų (1 t., b. l. 49-56) nustatyta, jog nukentėjusioji patyrė kuro išlaidas – penkis kartus pylėsi kurą ir iš viso sumokėjo 158,59 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusioji ne kartą lankėsi (duomenys neskelbtini) UAB “G.”, (duomenys neskelbtini) mieste atliko reabilitaciją, lankėsi pas gydytojus (duomenys neskelbtini), jos nurodyta patirta kuro išlaidų suma yra reali, todėl priteistina. Iš pateiktų sąskaitų faktūrų matyti, jog už neurologo konsutacijas nukentėjusioji sumokėjo 60 Eur, todėl šios išlaidos priteistinos. Nukentėjusioji taip pat prašo priteisti išlaidas už pirktus vaistus, tačiau nepateikė įrodymų, jog šie vaistai jai buvo paskirti. Nukentėjusioji nurodė, jog vaistą Mildronatum pirko, nes pasijuto blogai su širdimi, Almagel, nes dėl streso sutriko virškinimas, o Diclac jai buvo paskirtas nuo skausmo ir uždegimo, tačiau iš 1 t., b. l. 52 esančio vaistų pirkimo kvito Nr. 0059780 matyti, kad dar iki patirto sužalojimo, t. y. 2025-11-24, nukentėjusioji pirko vaistą Almagel, pleistrą PYRALGINA (šildantį) bei vaistą Diclac, kas rodo, jog nukentėjusioji turėjo sveikatos problemų iki sužalojimo arba šiuos vaistus pirko ne sau, todėl vėliau perkami šie medikamentai negali būti siejami su patirtu sužalojimu. Taip pat nukentėjusioji įsigijo daug receptinių vaistų susijusių epilepsijos ir galbūt kitų ligų gydymu (Gordius, Lyrica, Gabagamma), tačiau nepateikė įrodymų, jog šie vaistai buvo paskirti nukentėjusiajai ryšium su patirtu sužalojimu. Dalyje vaistų pirkimo kvitų iš viso nematyti kokie medikamentai buvo pirkti. Įvertinus paminėtas aplinkybes, nukentėjusiajai priteistinos išlaidos tik už pirktus tvarsčius, žaizdų priežiūros priemones ir nuskausminamuosius - 29,14 Eur (kvitas Nr. 85524 - 1,48 Eur už pleistrą; kvitas Nr. 29944 - 1,11 Eur už pleistrą; kvitas Nr. 61964 - 3.54 Eur už pleistrą; kvitas 0060900 – 5,71 Eur už vaistą Nalgesin; kvitas Nr. 27594 - 4,98 Eur už vaistus Analginas, Acetelsalicilo rūgštis; kvitas (neįžiūrimas numeris) - 1,45 Eur už tvarstį; kvitas Nr. 0034214 - 9,77 Eur už tvarsčius ir Betadine; kvitas Nr. 0064037 - 1,10 už vaistą Ibuprofen). Iš viso turtinei žalai atlyginti priteistina 247,73 Eur (158,59 Eur +60 Eur +29,14 Eur) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.263 straipsnis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Dėl nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos atlyginimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017, 2K-135-693/2019). Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad, analizuojant žalą padariusio asmens turtinę padėtį, kartu ir priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama tai, fizinis ar juridinis asmuo atsako už padarytą žalą. Kita vertus, abiem šalims yra svarbus teismo sprendimo įvykdymo veiksmingumas, kai įvertinamas žalą padariusio asmens pajėgumas išmokėti, teismo vertinimu, teisingą piniginę kompensaciją už kitam asmeniui suteiktą dvasinį ir fizinį skausmą. Šiuo atveju įvertinama priteisiamos kompensacijos dydžio realaus gavimo, išieškojimo iš atsakovo tikimybė ir nustatoma tokia piniginė kompensacija už neturtinę žalą, kuri pasiektų nukentėjusįjį per protingą terminą ir būtų jam aktuali, suteiktų realią galimybę ja pasinaudoti (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010). Be to, neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis – kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Abiem šalims yra svarbus teismo sprendimo įvykdymo veiksmingumas, kai įvertinamas žalą padariusio asmens pajėgumas išmokėti teismo nustatytą kompensaciją už kitam asmeniui padarytą neturtinę žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2010).

Nukentėjusioji prašo priteisti iš kaltinamojo neturtinei žalai atlyginti 10 000 Eur. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika nukentėjusiajam sukelti padariniai. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-331-976/2018, 2K-70-458/2020). Vertinant šioje baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, matyti, jog nukentėjusiosios patirti fiziniai išgyvenimai, yra lydimi emocinių išgyvenimų, patirto išgasčio, atsiradusios šunų baimės, atsiradusių nepatogumų ir nerimo dėl liekamųjų reiškinių. Nukentėjusioji buvo laikinai nedarbinga nuo 2025-11-27 iki 2026-01-19, ne pilnai du mėnesius, šiuo metu dirba. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad sužalojimas padarytas ne kaltinamojo tyčiniais veiksmais o dėl neatsargumo. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismo nuomone, prašoma atlyginti 10 000 Eur neturtinė žala yra per didelė ir pernelyg nukrypsta nuo teismų praktikoje už analogiškus nusikaltimus priteisiamų sumų ir nelaikytina proporcinga bei teisinga, todėl nukentėjusiajai priteistina 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos baudžiamojoje byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį 850,44 Eur sumai (1 t., b. l. 95-104), žala yra atlyginta, gautas prašymas, kuriuo civilinė ieškovė atsisakė ieškinio (2 t., b. l. 146), todėl bylos procesas dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinio ieškinio - nutrauktinas (BPK 113 straipsnio 2 dalis).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius baudžiamojoje byloje buvo pareiškęs civilinį ieškinį 1460,55 Eur sumai (1 t., b. l. 126-169), žala yra atlyginta, gautas prašymas, kuriuo civilinė ieškovė atsisakė ieškinio (1 t., b. l. 170-171), todėl bylos procesas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinio ieškinio - nutrauktinas (BPK 113 straipsnio 2 dalis).

2026-04-16 Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Arūno Gailiaus nutarimu civilinio ieškinio užtikrinimui buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. M. turtui, kuris 2026 m. birželio 10 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nutartimi pratęstas iki 2026 m. gruodžio 16 d. Kadangi žala nukentėjusiajai G. Š. nėra atlyginta, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki bus atlyginta žala nukentėjusiajai (BPK 151 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iki nuosprendžio vykdymo palikti galioti kaltinamajam V. M. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti iš kaltinamojo V. M. nukentėjusiosios G. Š. naudai 247,73 Eur (du šimtus keturiasdešimt septynis Eur 73 ct) turtinės žalos atlyginimui ir 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Bylos procesą dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinio ieškinio nutraukti.

Bylos procesą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinio ieškinio nutraukti.

Iki bus atlyginta žala nukentėjusiajai G. Š. palikti galioti laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)., turtui:

1. Piniginėms lėšoms, esančioms: 73000, "Swedbank", AB sąskaitoje Nr.(duomenys neskelbtini)., valiuta EUR. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: suma virš 800 eurų. Apribojimo pagrindas - civilinio ieškinio 10390 Eur užtikrinimui. Neišieškoma suma (NS) – 800.00 Eur.

2. Piniginėms lėšoms, esančioms: 73000, "Swedbank", AB sąskaitoje, Nr. (duomenys neskelbtini), valiuta EUR. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: suma virš 800 eurų. Apribojimo pagrindas - civilinio ieškinio 10390 Eur užtikrinimui. Neišieškoma suma (NS) – 800.00 Eur.

3. Žemės sklypui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė 15900,00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: draudimas disponuoti. Apribojimo pagrindas civilinio ieškinio 10390 Eur užtikrinimui. Neišieškoma suma (NS) – 0 Eur (netaikoma).

Palikti turto saugotoju V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.