Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Sadauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo juridinio asmens, kuriam paskirta piniginė sankcija, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „T.“ atstovo advokato Dainiaus Žiedo skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugsėjo 3 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos esmė

Latvijos Respublikos valstybės policijos Rygos regiono departamento Viešosios tvarkos policijos skyriaus Eismo administracinių nusižengimų tyrimo tarnybos 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas) UAB „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buvo paskirta 1200 Eur piniginė sankcija (bauda) už tai, kad 2025 m. rugsėjo 16 d. 21.27 val. vairuotojas A. L. vairavo transporto priemonių junginį – sunkvežimį „Scania R520“ lietuviškas registracijos numeris NIY 521, su priekaba „Jyki V31“, lietuviškas registracijos numeris (duomenys neskelbtini) , gyvenamojoje vietovėje Ryga, (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad krovinio vežimas keliais buvo vykdomas transporto priemone, kurioje nebuvo įrengtas skaitmeninis tachografas, kaip to reikalauja įstatymai ir kiti teisės aktai. Sprendimas priimtas, vadovaujantis Kelių eismo įstatymo 43.9 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Vežimo keliais įstatymo 58 straipsnio 8 dalimi. Sprendimas įsiteisėjo 2025 m. spalio 4 d., tačiau neįvykdytas.

2026 m. liepos 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose buvo gautas Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos – Latvijos Respublikos Rygos regiono departamento Viešosios tvarkos policijos skyriaus Eismo administracinių nusižengimų tyrimo tarnybos prašymas pripažinti UAB „T.“ paskirtą piniginę sankciją ir ją vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugsėjo 17 d. nutartimi patenkintas Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos – Latvijos Respublikos Valstybinės policijos Rygos regiono departamento Viešosios tvarkos policijos skyriaus Eismo administracinių nusižengimų tyrimo tarnybos prašymas (liudijimas) ir nutarta pripažinti Latvijos Respublikos Valstybinės policijos Rygos regiono departamento Viešosios tvarkos policijos skyriaus Eismo administracinių nusižengimų tyrimo tarnybos 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo UAB „T.“ buvo paskirta 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) piniginė sankcija (bauda) ir ją vykdyti pagal atitinkamus Lietuvos Respublikos įstatymus. UAB „T.“ įpareigota 1 200 Eur piniginę sankciją (baudą) sumokėti per 2 mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

Skundu aukštesniajam teismui juridinio asmens, kuriam paskirta piniginė sankcija, UAB „T.“ atstovas advokatas Dainius Žiedas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir baudžiamąją bylą dėl piniginės sankcijos pripažinimo bei vykdymo nutraukti.

Nurodo, kad iš prie Liudijimo pridėtų įrodymų matyti, jog elektroniniai laiškai siųsti konkretiems įmonės darbuotojams ir gautas patvirtinimas (duomenys neskelbtini), reiškiantis kad laiškas pasiekė serverį, o ne konkrečią pašto dėžutę, nebuvo nukreiptas į brukalo aplanką, tuo labiau būtų gautas ir perskaitytas įmonės vadovo, galinčio priimti sprendimą sumokėti paskirtą baudą ar inicijuoti jos ginčijimą Latvijoje.

Teigia, kad juridinis asmuo yra teisinė fikcija, visuotiniu sutarimu laikoma organizacinė forma, kuri teises ir pareigas įgyvendina per savo organus ir įgaliotus fizinius asmenis. Pagal CK ir Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas bendrovės valdymo organas yra jos vadovas. Todėl procesinio dokumento techninis patekimas į bendrovės naudojamą elektroninio pašto infrastruktūrą ar jo išsiuntimas atskiram darbuotojui savaime nėra tapatus juridinio asmens, kaip atsakomybėn traukiamo subjekto, veiksmingam informavimui apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą ir teisę jį ginčyti.

Nurodo, jog esminė skundžiamos nutarties teisinė klaida yra ta, kad teismas atsakomybėn traukiamam asmeniui priskyrė aktyvaus bendradarbiavimo su jį persekiojančia valdžios institucija pareigą, nors jo procesinei padėčiai būdingas status passivus processualis. Atsakomybėn traukiamas asmuo nėra proceso organizatorius ir jam negali būti perkeliamos baudžiamosios valdžios pareigos pradėjus procesą tinkamai tinkamai apie jį informuoti bei įteikti dokumentus, nuo kurių gavimo priklauso teisės į gynybą įgyvendinimas. Status passivus processualis reiškia, kad asmuo turi pareigą nekliudyti teisėtai vykdomam procesui, vykdyti jam teisėtai nustatytas procesines pareigas, tačiau jis neprivalo savo iniciatyva ieškoti informacijos, ar valstybės institucija nėra pradėjusi jo atžvilgiu proceso, tikrinti visų galimų komunikacijos kanalų ar organizuoti įmonės darbuotojų veiklą taip, kad būtų kompensuojamas institucijos negebėjimas tinkamai įteikti procesinį dokumentą. Šią išvadą patvirtina BPK 8¹ straipsnio 6 dalis. Joje nustatyta, kad kitiems asmenims procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis įteikiami, jeigu jie sutiko procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir nurodė reikalingus kontaktinius duomenis; šie asmenys bet kuriuo baudžiamojo proceso metu turi teisę tokio dokumentų gavimo būdo atsisakyti. Taigi pats įstatymų leidėjas procesinių dokumentų įteikimo elektroniniu būdu teisines pasekmes sieja ne vien su technine galimybe išsiųsti laišką žinomu elektroninio pašto adresu, bet ir su asmens valia šį komunikacijos būdą naudoti procesiniams dokumentams gauti.

Teigia, kad BPK 8¹ straipsnio reguliavimas paneigia skundžiamos nutarties prielaidą, kad juridinis asmuo turi bendrą ir besąlyginę pareigą užtikrinti visų bet kuriuo jo darbuotojų elektroninio pašto adresu siunčiamų procesinių dokumentų priėmimą. UAB „T.“ nėra išreiškusi sutikimo procesinius dokumentus šioje byloje gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir nėra nurodžiusi konkrečių darbuotojų elektroninio pašto adresų kaip procesinių dokumentų įteikimo adresų. Todėl vien dokumentų išsiuntimas darbuotojams negali būti paverstas prezumpcija, kad pati bendrovė buvo tinkamai informuota. Be to, BPK 8¹ straipsnio 9 dalis pareigą nedelsiant pranešti apie kontaktinių duomenų pasikeitimą nustato būtent šio straipsnio 6 dalyje nurodytiems asmenims. Sistemiškai vertinant 6 ir 9 dalis, procesinė pareiga rūpintis elektroninio komunikavimo kanalo aktualumu atsiranda tada, kai asmuo jau yra įtrauktas į procesą, sutinka tokiu būdu gauti procesinius dokumentus ir nurodo kontaktinius duomenis. Šio reguliavimo negalima apversti ir iš jo išvesti iki tinkamo informavimo egzistuojančios pareigos atsakomybėn traukiamam asmeniui nuolat stebėti bet kurio darbuotojo elektroninį paštą bei tokiu būdu pačiam užsitikrinti, kad sužinotų apie jo atžvilgiu pradėtą procesą.

Nurodo, kad bylos duomenys šio standarto neatitinka. Elektroniniai laiškai buvo siunčiami konkretiems bendrovės darbuotojams. Vien techninis pranešimas iš (duomenys neskelbtini) gali patvirtinti elektroninio pranešimo patekimą į atitinkamą pašto infrastruktūrą, tačiau savaime nepatvirtina, kad konkretus procesinis dokumentas buvo gautas asmens, įgalioto UAB „T.“ vardu spręsti dėl baudos sumokėjimo ar sprendimo apskundimo, kad šis asmuo susipažino su sprendimu ir informacija apie jo ginčijimo tvarką. Tai, kad laišką galėjo perskaityti buhalterė, savaime nereiškia sprendimo įteikimo juridinio asmens valdymo organui ar procesiniam atstovui.

Atkreipia dėmesį, kad toks požiūris atitinka ir EŽTK 6 straipsnio garantijas. EŽTT bylose Colozzaprieš Italiją, Somogyi prieš Italiją ir Sejdovic prieš Italiją akcentavo realaus informavimo ir veiksmingos galimybės pasinaudoti gynybos teisėmis reikšmę. Sprendžiant dėl už teisės pažeidimą paskirtos sankcijos vykdymo negalima apsiriboti prielaida, kad asmuo galėjo sužinoti apie procesą; esminę reikšmę turi tai, ar informavimas buvo toks, kad asmuo realiai galėjo pasinaudoti jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. Analogiška kryptis kyla iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos dėl Pamatinio sprendimo 2005/214/TVR. 2019 m. gruodžio 5 d. sprendime byloje C-671/18 Centraal Justitieel Incassobureau Teisingumo Teismas pabrėžė veiksmingo informavimo ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą užtikrinimo reikšmę. 2026 m. sausio 22 d. sprendime byloje C-453/24 Hadenov Teisingumo Teismas dar aiškiau nurodė, kad, kilus abejonių, ar suinteresuotas asmuo buvo veiksmingai informuotas apie teisę ginčyti sprendimą ir tokio ginčijimo terminą, vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija turi tai patikrinti konsultuodamasi su sprendimą priėmusios valstybės institucija. Jeigu paaiškėja, kad asmuo nebuvo informuotas apie teisę ginčyti sprendimą ar ginčijimo terminą ir sprendimą dar galima ginčyti, pripažinimo ir vykdymo procedūra negali būti tęsiama.

Apibendrindamas skunde nurodytus argumentus, atstovas advokatas teigia, kad nagrinėjamoje byloje klausimas nėra tas, ar UAB „T.“ galėjo organizuoti savo darbuotojų darbą rūpestingiau. Teisiškai reikšmingas klausimas yra kitas - ar valstybės institucija įvykdė jai tenkančią pareigą taip informuoti atsakomybėn traukiamą juridinį asmenį, kad šis realiai galėtų pasinaudoti teise ginčyti jam paskirtą sankciją. Atsižvelgiant į status passivus processualis, BPK 8¹ straipsnio 6 dalies reguliavimą ir ESTT suformuotą veiksmingo informavimo standartą, neigiamos neįrodyto įteikimo pasekmės negali būti perkeltos UAB „T.“ motyvuojant abstrakčia pareiga bendradarbiauti ar rūpintis korespondencijos priėmimu.

Atsiliepimų į UAB „T.“ atstovo advokato Dainiaus Žiedo skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

Skundu UAB „T.“ atstovas advokatas iš esmės ginčija vienintelę aplinkybę, kad UAB „T.“ nebuvo tinkamai informuota apie užsienio valstybėje, t. y. Latvijos Respublikoje, juridinio asmens atžvilgiu priimtą sprendimą skirti 1 200 Eur baudą ir tai pažeidė bendrovės teisę į veiksmingą gynybą.

Europos Sąjungos Tarybos 2005 m vasario 24 d. pamatiniame sprendime 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms yra nustatytos taisyklės, kuriomis vadovaujantis kitose valstybėse narėse teismo sprendimu paskirtos piniginės sankcijos pripažįstamos ir vykdomos pagal pripažįstančios valstybės teisę. Pamatinio sprendimo 6 straipsnyje numatyta, kad sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos, nereikalaudamos jokių papildomų formalumų, pripažįsta joms pagal 4 straipsnį perduotus sprendimus ir nedelsdamos imasi būtinų priemonių, kad jie būtų vykdomi, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija nusprendžia taikyti 7 straipsnyje numatytą pagrindą nepripažinti ar nevykdyti sprendimo.

Pamatinio sprendimo 7 straipsnyje numatyti pagrindai, kuriems esant vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą. Atvejai, kada teismas atsisako pripažinti piniginę sankciją, įtvirtinti ir BPK 365¹ straipsnio 3 dalyje. UAB „T.“ atstovas skunde teigia, jog bendrovė nebuvo tinkamai informuota apie priimtą sprendimą ir todėl buvo pažeista bendrovės teisė į gynybą.

Pažymėtina, kad pagal Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės nuostatas, tinkamą sprendimo įteikimo tvarką reglamentuoja ne Lietuvos Respublikos teisės aktai, o sprendimą priėmusios valstybės – šiuo atveju Latvijos Respublikos – teisės aktai. Taip pat pateiktos bylos duomenys patvirtina, jog 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendrovei buvo paskirta 1 200 Eur bauda, UAB „T.“ buvo įteiktas Latvijos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad Latvijos Respublikos kompetentinga institucija, prašydama pripažinti ir Lietuvos Respublikoje vykdyti 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimu UAB „T.“ skirtą 1 200 Eur baudą, pateikė duomenis, kurie patvirtina liudijime nurodytą informaciją apie bendrovės informavimą dėl jai paskirtos piniginės sankcijos. Iš Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos pareigūnės E. Z. 2026 m. sausio 27 d. siųsto el. laiško matyti, kad laiškas „Dėl Latvijos valstybinės policijos paskirtų baudų“ lietuvių ir anglų kalbomis elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas 2026 m. sausio 27 d. 13.44 val. Šiame laiške buvo nurodyta, jog bendrovė informuojama apie tai, kad Valstybinė policijos įstaiga užfiksavo 9 atvejus (2025 m. rugsėjis), kai UAB „T.“ buvo skirta finansinė bauda, laiške buvo nurodyti visi devyni atvejai, nurodant bylos numerius, pažeidimų datą, laiką, koks pažeidimas padarytas, teisinis pagrindas, paskirtos baudos dydis ir kt. Kaip matyti, šiame UAB „T.“ siųstame laiške atitinkamai buvo pateikta informacija ir apie ginčijamą sprendimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 25-33). Taip pat prie liudijimo buvo pridėti duomenys apie tai, kad minėto turinio laiškas 2026 m. sausio 27 d. buvo išsiųstas ne tik oficialiu UAB „T.“ elektroninio pašto adresu, kuris oficialiai nurodomas kaip kontaktinis įmonės elektroninio pašto adresas (internetinė prieiga: (duomenys neskelbtini)), bet ir dar penkiais bendrovės darbuotojų adresais, taip pat ir direktoriui D. P. el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 34-39). Iš bylos duomenų matyti ir tai, jog Latvijos Respublikos kompetentinga institucija gavo sistemos pranešimus apie laiškų pristatymą UAB „T.“ vadovo ir darbuotojų elektroninio pašto adresais (b. l. 34-39).

Skunde neginčijama, kad nurodyti elektroninio pašto adresai būtų neteisingi ar nenaudojami, tačiau nurodoma, jog nėra duomenų, patvirtinančių laiško gavimą, t. y., kad Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos siųsti laiškai pasiekė gavėją, jo pašto dėžutę, gavėjas laišką matė ir perskaitė, o patvirtina tik tai, jog laiškas pasiekė serverį.

Prie liudijimo pridėti dokumentai rodo, kad dėl 2026 m. sausio 27 d. siųstų laiškų „Dėl Latvijos valstybinės policijos paskirtų baudų“ lietuvių ir anglų kalbomis UAB „T.“ ir jos darbuotojams buvo gauti patvirtinimai iš (duomenys neskelbtini) (b. l. 34-39). Nors bendrovės atstovas advokatas skunde teigia, jog tokie duomenys tik patvirtina, kad laiškas pasiekė bendrovės serverį, bet nepatvirtina, jog gavėjas laišką matė ir jį perskaitė, tačiau pažymėtina, kad jau Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs analogiško turinio UAB „T.“ atstovo advokato Dainiaus Žiedo skundo argumentą, 2026 m. rugpjūčio 19 d. nutarties 11 punkte nurodė, kad „oficialiame „Microsoft“ puslapyje (https://support.microsoft.com/en-us/outlook/mail/add-and-request-read-receipts-and-delivery-notifications-in-outlook) pažymėta, jog pristatymo patvirtinimas patvirtina, kad el. laiškas buvo pristatytas į gavėjo pašto dėžutę, bet ne tai, kad gavėjas jį matė ar perskaitė. Kad laiškas iš serverio gali neatsidurti pašto dėžutėje prie „gautųjų“, gali lemti tai, jog jis dėl atitinkamų individualių elektroninio pašto nustatymų gali automatiškai nukeliauti į „šlamšto“ ar net ištrintų laiškų aplankus.<...>“ (byla Nr. 1S-544-497/2026). Tuo pačiu skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad net ir tuo atveju, jeigu laiškas nukeliautų į kitus aplankus, būtent gavėjas yra atsakingas dėl to, jog jo elektroninio pašto dėžutė būtų atsakingai patikrinta, ypač tais atvejais, kai elektroninio pašto adresas yra nurodytas oficialiose svetainėse ir registruose.

Todėl atmestini skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė UAB „T.“ pareigą aktyviai rūpintis jos atžvilgiu vykdomu procesu. Pažymėtina, kad pareiga tinkamai informuoti asmenį apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą tenka sprendimą priėmusiai institucijai, tačiau tai neatleidžia juridinio asmens nuo pareigos užtikrinti jo oficialiais kontaktiniais duomenimis gaunamos korespondencijos priėmimą ir tinkamą administravimą. Nagrinėjamu atveju Latvijos Respublikos kompetentinga institucija ėmėsi konkrečių veiksmų informuoti bendrovę apie jai paskirtą piniginę sankciją, o byloje esantys duomenys patvirtina elektroninių pranešimų pristatymą bendrovės vadovo ir darbuotojų elektroninio pašto adresais bei vieno iš jų perskaitymą. Todėl apelianto nurodomas procesinio pasyvumo principas savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl tinkamo bendrovės informavimo. Skunde nurodytos BPK 8¹ straipsnio 6 dalies nuostatos taip pat nesudaro pagrindo priešingai išvadai, kadangi Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos atliekamam procesinių dokumentų įteikimui taikomos šios valstybės procesinės taisyklės, o ne Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta dokumentų įteikimo tvarka.

Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, t. y. tai, kad Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos priimtas sprendimas buvo išsiųstas ne tik oficialiu bendrovės elektroninio pašto adresu, bet ir bendrovės vadovui, taip pat ir kitiems bendrovės darbuotojams, konstatuojama, kad Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „T.“ buvo išsiųstas tinkamai, jis atitiko ir Latvijos Respublikos teisės aktų nustatytą tvarką dėl dokumentų įteikimo, todėl nėra BPK 365¹ straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti pripažinti ir vykdyti Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „T.“ paskirtos 1 200 Eur sankcijos (baudos). Nesant objektyvių duomenų, paneigiančių liudijime nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo abejoti Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos pateikta informacija apie procesinių dokumentų įteikimą ir tinkamą UAB „T.“ informavimą apie jos atžvilgiu priimtą sprendimą. Vien tai, kad UAB „T.“ teigia dokumentų faktiškai negavusi, nepaneigia jų išsiuntimo bei tinkamo pristatymo fakto oficialiu UAB „T.“ elektroninio pašto adresu.

Pažymėtina, kad neigiamos pasekmės, kylančios dėl to, jog tinkamai išsiųsti ir pristatyti elektroniniai laiškai neperskaitomi arba juose pateikta informacija neperduodama atsakingiems asmenims, negali būti perkeliamos sprendimą priėmusiai institucijai. Proceso dalyviai savo procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, nesudarydami dirbtinių kliūčių procesinių dokumentų įteikimui ar priimtų sprendimų vykdymui. Analogiškos pozicijos dėl juridinio asmens pareigos užtikrinti tinkamą jam siunčiamos korespondencijos priėmimą ir procesinių teisių sąžiningo įgyvendinimo laikomasi ir Vilniaus apygardos teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-544-497/2026, taip pat nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 1S-574-576/2026 ir Nr. 1S-512-957/2026. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas juridiniams asmenims, remiantis vien jų pačių netinkamu korespondencijos administravimu, išvengti nepalankių procesinių sprendimų teisinių pasekmių ir piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, o tai prieštarautų proceso sąžiningumo ir ekonomiškumo principams

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai buvo įteikti laikantis Latvijos Respublikos teisės aktų reikalavimų, todėl nėra BPK 365¹ straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti pripažinti ir vykdyti Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos sprendimą. Dėl to konstatuojama, kad apylinkės tesimo nutartis, kuria pripažinta Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „T.“ paskirta 1 200 Eur dydžio piniginė sankcija ir nutarta ją vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytu argumentu nėra teisinio pagrindo.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti juridinio asmens, kuriam paskirta piniginė sankcija, UAB „T.“ atstovo advokato Dainiaus Žiedo skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugsėjo 17 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.