Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkės),

susipažinusi su 2026 m. rugsėjo 29 d. paduotu ieškovų D. G. ir D. G. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. liepos 21 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. liepos 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. G. ir D. G. patikslintą ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, dėl turto išlaikymo išlaidų priteisimo, pareikštą atsakovei D. G. ir pagal atsakovės D. G. priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pareikštą ieškovams D. G., D. G., trečiasis asmuo V. G. Šia nutartimi apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo teismas atmetė ieškovų ieškinį, o atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies.

Ieškovų kasacinis skundas paduotas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai, spręsdami atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnį, nes pritaikė dvigubus standartus dėl kompensacijos priteisimo be savininko sutikimo ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006). Ieškovų vertinimu, teismai nepagrįstai prioritetą suteikė vien formaliam bendraturčių skaičiaus mažinimo kriterijui ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje numatyta, kad prioritetas turi būti teikiamas istoriškai susiklosčiusiems santykiams bei faktiškai žemę dirbančio bendraturčio interesams. Teismams atskyrus žemės sklypą nuo jį aptarnaujančių ūkinių statinių, buvo suardytas turto funkcinis vientisumas, o patys statiniai prarado savo tiesioginę paskirtį ir tikrąją naudingąją vertę, neproporcingai ilga sklypų riba ateityje užkraus finansinę naštą ir programuos naujus konfliktus ir teisinius ginčus.

2. Teismai pažeidė ir CK 4.76 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl turto išlaikymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2012). Ieškovų vertinimu, teismai, atmesdami ieškovų reikalavimus dėl 42 812,50 Eur būtinųjų turto išlaikymo, aplinkos priežiūros bei sodybos išsaugojimo išlaidų priteisimo iš atsakovės, visiškai neatskleidė bylos esmės reikalavimo dalyje dėl turto išlaikymo išlaidų priteisimo bei padarė esminius fakto ir teisės vertinimo klaidų nulemtus pažeidimus.

3. Teismai, atsisakydami priimti pakoreguotą planą, susiaurino bylos nagrinėjimo ribas ir atėmė iš ieškovų galimybę remtis racionaliu atidalijimo variantu ir tai lėmė neteisėto, ydingo bei naujus konfliktus generuojančio atsakovės atidalijimo būdo patvirtinimą.

4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje padarė akivaizdžią klaidą, nurodydamas, jog tenkina tik atsakovės priešieškinį, nors faktiškai iš esmės tenkino tiek patikslintą ieškinį, tiek priešieškinį iš dalies. Ieškovai savo ieškiniu (kuris buvo pareikštas pirmiau nei priešieškinis) prašė priteisti jiems namų valdos sklypą ir statinius išmokant atsakovei kompensaciją, ir būtent šis reikalavimas, sudarantis net 50 proc. ieškinio apimties, teismo buvo visiškai patenkintas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti advokatų profesinei bendrijai DEFENSIO (j. a. k. 307035195) 1137 (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt septynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. rugsėjo 29 d. AB SEB banke, mokėjimo kodas MU-67-1022-2026.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.