Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Jurgelienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau ir VSDFV) Panevėžio skyriaus pareiškimą dėl nemokumo ( bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) „Deisima“ ir pareiškėjo UAB „Deisima“ vadovo M. S. pareiškimą dėl nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo UAB „Deisima“, trečiasis asmuo procese – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Pareiškėjas VSDFV Panevėžio skyrius prašo iškelti nemokumo (bankroto) bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Deisima“, motyvuodamas tuo, kad atsakovė nevykdo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu nustatytų privalomųjų mokėjimų. Nurodo, kad UAB „Deisima“ įsiskolinimas VSDF biudžetui 2026 m. gegužės 29 d. duomenimis yra 20 288,36 Eur, iš jų: 18 524,97 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už samdomus darbuotojus ir 1763,39 Eur valstybinio socialinio draudimo delspinigių už samdomus darbuotojus. Be to Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2026 m. birželio 25 d. pateiktais duomenimis, UAB „Deisima“ apskaityta skola yra 31 520,93 Eur, kuri susidarė nuo 2023 m. vasario 1 d. „UAB „Deisima“ patiria finansinius sunkumus, yra nemoki, todėl įmonei keltina bankroto byla.

Atsakovė UAB „Deisima“ atsiliepime į pareiškėjo VSDFV Panevėžio skyriaus pareiškimą nesutiko su bankroto bylos kėlimu, nurodė aplinkybes, kad įmonė faktiškai vykdo aktyvią ūkinę-komercinę veiklą, UAB „Deisima“ yra gyvybingas juridinis asmuo, nors ir turi laikinų finansinių sunkumų. UAB „Deisima“ turi visas objektyvias galimybes įmonės mokumui atkurti ir užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą bei atsiskaitymą su kreditoriais. Pažymėjo, kad atsakovė kartu su šiuo atsiliepimu į pareiškimą teikia sąrašą antstolio vykdomų išieškojimų UAB „Deisima” atžvilgiu.Taip pat informuoja, kad atsakovė nedalyvauja jokiose civilinėse bylose, išskyrus šią. Įmonė nėra įkeitusi savo turto prievolių įvykdymo užtikrinimui pagal kredito ar paskolos sutartis.

Pareiškėjas UAB „Deisima“ vadovas M. S. atskiru teiktu pareiškimu prašo iškelti UAB „Deisima“ restruktūrizavimo bylą. Nurodo, kad įmonė nėra likviduojama, pagal 2026 m. liepos 20 d. balansą įmonė turi 225748 Eur vertės turto, o įsipareigojimai kreditoriams sudaro 304509,39 Eur, tačiau Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis įmonė metų pabaigoje turėjo 133164 Eur pardavimo pajamų, o 2026 m. liepos 20 d. – 70390 Eur tokių pajamų, sudarytas ir vykdomas 2026 m. darbų portfelis, kurio bendra pateiktų vertė 423145,93 Eur, todėl tvirtina, kad įmonė yra mokus juridinis asmuo.

Pagrindines finansinių sunkumų atsiradimo priežastis atsakovės vadovas nurodo COVID-19 pandemijos poveikį darbų vykdymui, nutrūkusius darbus bei užsitęsusį turtinį ginčą su vienu užsakovu (su juo teisme sudaryta taikos sutartis), ankstesni įmonės įsiskolinimai, kuriuos išieškantis antstolis sutrikdė nukreipti įplaukas einamiems projektams, išlaidos už medžiagas, darbą ir transportą bei išvestinis įsiskolinimas darbuotojams ir valstybės institucijoms, kurie kaupėsi sutrikus ankstesniems pajamų srautams. Tvirtina, kad teigiamai sureguliavus įmonės veiklą, pradėjus naujus projektus, įmonei sėkmingai vykdant savo veiklą bei užsakovams atsiskaičius su įmone, ji pajėgi per 4 metus atstatyti mokumą, atsiskaityti su kreditoriais bei išvengti bankroto.

Pažymi, kad bendrovė pasirinko dviejų krypčių atkūrimo modelį: užbaigti ir pelningai vykdyti esamą elektros darbų portfelį bei per ketverius metus išplėtoti aukštesnės maržos priešgaisrinio saugumo veiklą. Įmonėje dirba 7 darbuotojai, ir subalansavus pinigų srautus, tiek darbuotojų optimalu tęsiant pradėtus darbus. Įmonė su darbuotojais pasirašė susitarimą – deklaraciją, kuria darbuotojai palaiko įmonės restruktūrizavimo idėją. Taip pat įmonė pateikia dešimties kreditorių rašytinius pritarimus dėl jos restruktūrizavimo, o kreditorius M. S., turintis 35516,21 Eur reikalavimą, ne tik sutinka su restruktūrizavimu, bet ir sutinka skolą atgauti tik po to, kai skolos bus grąžintos kitiems įmonės kreditoriams. Pateikia išrašus iš vykdomųjų bylų, kuriose įmonė jau padengė 126278,27 Eur įsiskolinimų, be to, padengė 70256,38 Eur įsiskolinimų už 2025 metus.

Nurodo, kad papildomai įmonė numatė dar 35000 Eur investiciją, mokamą dalimis, naujai strateginei veiklai pradėti ir vystyti, suplanavo veiklą 2027-2029 metams, vykdys veiklą Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, prižiūrės daugiau kaip 100 daugiabučių namų.

Įmonė teikia teismui preliminarų įmonės restruktūrizavimo planą, ir siūlo restruktūrizavimo administratoriumi paskirti UAB „Bankrotė“, skiriant jai atlygį po 500 Eur per mėnesį. Nurodo, kad įmonė einamiesiems mokėjimams skirs po 20000 Eur iš nurodytos banko sąskaitos, 12000 Eur šių lėšų skirs darbuotojų atlyginimams, ir 8000 Eur atsiskaitymams su tiekėjais už prekes ir žaliavas.

VSDFV Panevėžio skyrius nepateikė atsiliepimo į pareiškėjo UAB „Deisima“ vadovo M. S. pareiškimą.

Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos (toliau ir VMI) 2026-09-17 teikė pateikė atsiliepimą į VSDFV Panevėžio skyriaus pareiškimą (su atitinkamais priedais), iš esmės pritardama bankroto bylos UAB „Deisima“ kėlimui. Nurodo, kad jų sistemos 2026-09-16 duomenimis bendrovė valstybės biudžetui yra skolinga 40 169,28 Eur. Mokestinės nepriemokos susidarė kelių metų laikotarpiu, mokesčio už aplinkos teršimą mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2025-02-27, gyventojų pajamų mokesčio mokestinė nepriemoka nuo 2022-04-01, pelno mokesčio mokestinė nepriemoka nuo 2024-06-19; pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka nuo 2020-06-01. Taip pat pažymi, jog VMI su UAB „Deisima“ 2025-11-17 sudarė taikos sutartį dėl bankroto bylos iškėlimo ( civilinė byla Nr.eB2-500-856/2025), tačiau bendrovė nesilaikė taikos sutarties sąlygų, pagal taikos sutartį neatliko nė vienos įmokos, todėl VMI taikos sutartį nutraukė.

Pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atmestinas, pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintinas.

Pagal JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą nemokumo procesą inicijuoti turi kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. Restruktūrizavimo procesą turi teisę inicijuoti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas kreditorius, tik jeigu jo reikalavimai juridiniam asmeniui, kurie yra pradelsti, viršija 10 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų (toliau – MMA) dydį (2 dalis).

Pareiškėjas VSDFV Panevėžio skyrius nurodė, kad yra atsakovės UAB „Deisima“ kreditorius ir 2026-05-29 duomenimis, bendrovės mokestinis įsiskolinimas buvo 20 288,36 Eur. Teismas sprendžia, kad pareiškėjas turi teisę JANĮ nuostatų tvarka pateikti pareiškimą dėl nemokumo bylos kėlimo (JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pagal JANĮ juridiniam asmeniui gali būti keliama restruktūrizavimo byla, jeigu juridinis asmuo: 1) turi finansinių sunkumų (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas); 2) yra gyvybingas (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 3) nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punktas); 4) neegzistuoja aplinkybės, kurios sudaro teisinį pagrindą atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai).

Pažymėtina, kad iš esmės pagrindinė restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, leidžianti atriboti įmonės restruktūrizavimo ir bankroto procesus, yra įmonės gyvybingumas. Nustačius, kad įmonė yra gyvybinga, yra pagrindas spręsti dėl jos galimo restruktūrizavimo. Priešingu atveju (nemokiai įmonei nesant gyvybingai) sprendžiama dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

Teismas vertina atsakovės finansinę būklę ir gyvybingumą būtent pagal byloje pateiktus bei iš viešųjų registrų gautus duomenis.

Nagrinėjamu atveju įmonė UAB „Deisima“ (juridinio asmens kodas 304057496, buveinės adresas: Gegužių g. 75 – 51, Šiauliai) įregistruota 2015 m. birželio 8 d., įmonės vadovas nuo 2015 m. gruodžio 14 d. yra M. S.. Pareiškėjas VSDFV Panevėžio skyrius nurodo, kad UAB „Deisima“ įsiskolinimas VSDF biudžetui 2026 m. gegužės 29 d. duomenimis yra 20 288,36 Eur, iš jų: 18 524,97 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už samdomus darbuotojus ir 1763,39 Eur valstybinio socialinio draudimo delspinigių už samdomus darbuotojus; atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, ji turi tik vieną transporto priemonę, kuriai taikomi apibojimai. Remiantis bylos nagrinėjimo dieną (2026 m. rugsėjo 17 d.) teismo patikrintais viešai prieinamais duomenimis https://rekvizitai.vz.lt/imone//skolos-sodrai/, UAB „Deisima“ įsiskolinimas VSDF biudžetui 2026 m. rugsėjo 17 d. sudarė 27 208,42 Eur, joje dirbo 6 darbuotojai – apdraustieji.

Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovė skolinga mokesčių nepriemoką trečiajam asmeniui VMI. Trečiasis asmuo savo atsiliepime pagrindžia aplinkybes, jog 40 168,28 Eur mokestinės nepriemokos (2026-09-16 duomenimis)) susidarė kelių metų laikotarpiu, mokesčio už aplinkos teršimą mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2025-02-27, gyventojų pajamų mokesčio mokestinė nepriemoka nuo 2022-04-01, pelno mokesčio mokestinė nepriemoka nuo 2024-06-19; pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka nuo 2020-06-01. Taip pat nurodo, jog VMI su UAB „Deisima“ 2025-11-17 sudarė taikos sutartį dėl bankroto bylos iškėlimo ( civilinė byla Nr.eB2-500-856/2025), tačiau bendrovė nesilaikė taikos sutarties sąlygų, pagal taikos sutartį neatliko nė vienos įmokos, todėl VMI taikos sutartį nutraukė.

Pagal Juridinių asmenų registro duomenis atsakovės UAB „Deisima“ paskutiniame pateiktame balanse už 2025 metus viso turto vertė nurodyta 151631 Eur, iš kurio ilgalaikį turtą sudaro 17437 Eur, trumpalaikį – 17091 Eur, didžiąją dalį sudaro ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos (117 103 Eur). Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai - 230 112 Eur. Iš pareiškėjo bendrovės vadovo pateiktų duomenų - sudaryto 2026 m. sausio 1 d. – 2026 m. liepos 20 d. balanso matyti, jog iš įmonės deklaruojamo 211 530 Eur turimo trumpalaikio turto 181 373 Eur sudaro kitas trumpalaikis turtas, kuris detaliai nepagrįstas, teismo vertinimu, jo naudingoji vertė abejotina, laikytinas kaip sunkiai atgaunamas turtas.

Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, debitorių įsiskolinimai – tai rizikinga trumpalaikio turto rūšis. Preziumuojama, jog įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti bei grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018; 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-596-577/2024, 28 punktas, 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-596-577/2024, 28 punktas). Trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas šiai sumai turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020).

Pareiškėjas (atsakovės vadovas M. S.) teigia, kad pagal parengtą restruktūrizavimo planą per ketverių metų laikotarpį bendrovė planuoja ne tik užbaigti esamus projektus, bet ir pakeisti pajamų struktūrą: mažinti priklausomybę nuo subrangos, didinti tiesioginių sutarčių maržą, sukurti apie 40 000 Eur metinių periodinių pajamų II etape ir iki IV etapo pasiekti daugiau kaip 100 nuolat prižiūrimų daugiabučių. Uždirbtos lėšos pirmiausia skiriamos einamajai veiklai, strategijai įgyvendinti ir kreditorių reikalavimų dengimo grafikui vykdyti.

Iš atsakovės balanso ir restruktūrizavimo plano projekto duomenų matyti, kad Įmonės pateiktame kreditorių sąraše (2026 m. rugsėjo 1 d. pareiškimo priedas Nr. 10) nurodyti net 74 įvairūs kreditoriai, kuriems bendrovės pradelsti mokėjimai sudaro 207 440,94 Eur, papildomai Valstybinei mokesčių inspekcijai pradelsti mokėjimai sudaro 32886,31 Eur, o pareiškėjui VSDFV Panevėžio skyriui – 22623,41 Eur. Iš viso skolų 304 509,38 Eur, ir net 302 483,84 Eur yra pradelsta. Sąraše esančios tiekėjų ir finansinių įstaigų (pvz., Finora Bank UAB – 47 118 Eur; AB CapitalBox – 34 156 Eur) skolos pradelstos dar 2021–2022 m., o tai rodo įsisenėjusį ir nevaldomą likvidumo deficitą.

Nors atsakovės vadovas nurodo, kad stabilizavo įmonė finansinę padėtį, remiantis jos pačios pateiktais priedais matyti, kad sunki įmonės finansinė padėtis prasidėjo jau seniai, skolos išieškomos antstolio A. L. nuo 2022 metų ir per keturis metus įmonė padengė 70256,38 Eur, o likusi išieškoti suma 2026 metų rugpjūčio 30 d. siekė 52155,34 Eur, ir tai rodo itin lėtą priverstiniam išieškojimui perduotų prievolių dengimą.

Teismo nuomone, atsakovės UAB „Deisima“ vadovo pareiškime minimos priemonės, sėkmingas teismo bylos užbaigimas taikos sutartimi 5700 Eur atsakovės naudai, automobilio perdavimas darbuotojų pervežimui, darbuotojų ir dešimties įmonės kreditorių pritarimas restruktūrizavimui bei įmonės vadovo susilaikymas nuo 35516,21 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo pareiškimo, nėra tokios veiksmingos, dėl kurių įmonės bloga padėtis žymiai pagerėtų.

Vertinant atsakovės nemokumą likvidumo testo aspektu (skolininko negalėjimas apmokėti skolų suprantamas kaip situacija, kuomet prievolių apmokėjimo terminai suėję ir negalėjimas apmokėti skolų nėra laikinas) matyti, kad atsakovės UAB „Deisima“ negalėjimas apmokėti įsiskolinimus nėra laikinas, priešingai, įsiskolinimų apimtis tik didėja.

Teismo vertinimu, restruktūrizavimo plano projekte nurodytos atsakovės gyvybingumo atkūrimo priemonės vertintinos kaip deklaratyvios, nepakankamai pagrįstos objektyviais tokių priemonių efektyvumo ir realumo duomenimis (CPK 178 straipsnis).

Įvertinus pareiškėjų, trečiojo asmens nurodytas aplinkybes bei faktinius duomenis, darytina išvada, kad atsakovė UAB „Deisima“ negali laiku vykdyti turtinių prievolių valstybei ir kitiems pagrindiniams kreditoriams, pradelstų mokėjimų sumos vis didėja, todėl nėra pagrindo manyti, jog atsakovė ateityje iš savo vykdomos veiklos sumokės visas skolas ir atsiskaitys su turimais kreditoriais, todėl restruktūrizavimo byla jai nekeltina. Teismas konstatuoja, kad UAB „Deisima“ yra nemoki, nemokumo bylos kėlimo klausimas sprendžiamas nebe pirmą kartą, įmonės nemokumas siejamas būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo, todėl yra pagrindas iškelti jai bankroto bylą (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis).

Pagal JANĮ 34 straipsnio 7 dalies nuostatas teismas nutartimi iškelti bankroto bylą kartu paskiria ir nemokumo administratorių. Vadovaujantis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis ir naudojantis atrankos programa (JANĮ 34 straipsnio 3 dalis), atrinktas nemokumo administratorius mažoji bendrija „Ad legem“ (sąrašo eilės Nr. N-JA0117), kuris pareiškė sutikimą teikti atsakovei administravimo paslaugas nemokumo procese. Duomenų, kad administratoriaus kandidatūra prieštarautų imperatyvioms JANĮ 37 straipsnio normoms, teismas neturi. Teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. JANĮ 77 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, nustatytais atsižvelgiant į JANĮ 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą (JANĮ 77 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 924 Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo (redakcija nuo 2019 m. gruodžio 21 d.) 2.2 punktu patvirtino bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžius, kurie nustatomi atsižvelgiantį į JANĮ 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus (nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, gautinas sumas, nematerialų turtą, kitą turtą, kreditorių reikalavimų dydį ir skaičių, taikomą jurisdikciją), taikant atitinkamus vertės koeficientus. Bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA. Atsižvelgiant į bankroto iškėlimo dienai turimus duomenis apie įmonę, nemokumo administratoriui nustatytinas minimalus 5 MMA bazinis atlygis.

Iškėlus atsakovei bankroto bylą, iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuotinas šios įmonės ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės (JANĮ 25 straipsnio 6 dalis, 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Įmonės valdymo organams nustatytinas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Išaiškintina, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).

Pagal JANĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Vadovaujantis JANĮ 3 straipsnio 4 dalimi, paskirtas nemokumo administratorius įpareigotinas apie įsiteisėjusią teismo nutartį informuoti JANĮ 27 straipsnio 2 dalies 2–5 punktuose nurodytus subjektus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, Civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Pareiškėjo UAB „Deisima“ vadovo M. S. pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Deisima“ netenkinti.

Tenkinti pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Iškelti atsakovei UAB „Deisima“, juridinio asmens kodas 304057496, buveinės adresas: Gegužių g. 75 -51, Šiauliai, bankroto bylą.

Bankrutuojančios UAB „Deisima“ bankroto administratoriumi paskirti mažąją bendriją „Ad legem“ sąrašo eilės Nr. N-JA0117, adresas: Kirtimų g. 69-208, Vilnius, tel. Nr.: +37061040199; el. p. adresas - mbadlegem@gmail.com.

Nustatyti bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui sumą - 5 MMA.

Iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos areštuoti UAB „Deisima“ (juridinio asmens kodas 304057496, buveinės adresas: Gegužių g. 75-51, Šiauliai), ilgalaikį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises.

Nustatyti UAB „Deisima“ valdymo organams 15 dienų laikotarpį nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bendrovės administratoriui valdomą ir naudojamą įmonės turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visą juridinio asmens informaciją.

Išaiškinti, kad UAB „Deisima“ valdymo organams teismo nustatytu terminu neperdavus administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną nevykdymo dieną.

Išaiškinti, kad kreditoriai, per 30 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos, gali pateikti paskirtam nemokumo administratoriui savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus, kartu nurodant, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Nustatyti, kad nuo nutarties įsiteisėjimo dienos UAB „Deisima“ įgyja bankrutuojančio juridinio asmens statusą.

Nutarties dalį dėl turto arešto vykdyti skubiai.

Priimtą nutartį išsiųsti Turto areštų aktų registrui, proceso dalyviams, paskirtam nemokumo administratoriui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Įsiteisėjusią nutartį išsiųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Turto arešto aktų registrui, Garantinio fondo administratoriui.

Ne vėliau kaip kitą dieną nuo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos įsiteisėjusią teismo nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo išsiųsti Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 2-5 punktuose nurodytiems subjektams.

Įpareigoti administratorių ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjusios nutarties iškelti bankroto bylą gavimo dienos šios nutarties kopiją išsiųsti JANĮ 27 straipsnio 3 dalyje nurodytiems subjektams.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.