Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuva, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, profesinio išsilavinimo, gyvena deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pamainos meistrė, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. J. vairavo kelių transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2026 m. birželio 19 d. apie 00.45 val., Kelmėje, (duomenys neskelbtini) g., būdama neblaivi (Alkotesteriu Alcotest ARRK-0090, patikros sertifikato Nr. 2431136), pirmu tikrinimu 00.48 val. nustatytas 1,83 promilių girtumas, antru tikrinimu 01.07 val. nustatytas 1,64 promilių girtumas, vairavo automobilį „KIA SPORTAGE“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji J. J. kalta prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad 2026 m. birželio 19 d. apie 00.45 val. atėjusi pažįstama moteris paprašė jos pavežti. Prieš tai pas ją buvo atėjusi draugė, su kuria išgėrė vieną butelį balto vyno ir vieną butelį raudono vyno. Išėjus draugei, ji tvarkėsi, pažiūrėjo televizorių. Nežino, kodėl taip pasielgė, niekada nevairuoja išgėrusi. Jautėsi gerai, toli vežti nereikėjo, todėl pagalvojo, kad paveš. Išvažiavusi iš miesto kliudė kelio ženklą. Sunku pasakyti, kodėl taip atsitiko, gal nesuvaldė automobilio. Nesustojo, nes išsigando. Toje vietoje ji paliko savo automobilio valstybinį numerį. Reikėjo važiuoti iki 4 km atstumą. Sėsdama už vairo nemanė, kad gali būti neblaivumas. Suvokė, kad buvo vartojusi alkoholį. Važiavo su automobiliu „Kia Sportage“, šis automobilis priklauso jos vyrui. Su vyru turi vedybinę sutartį, sudarytą 2020 metais, o automobilis buvo pirktas prieš pusę metų. 2021 m. balandžio 23 d. notariškai buvo sudaryta vedybų sutartis, tarp jos ir jos sutuoktinio A. J.. Ši vedybų sutartis perduota Vedybų sutarčių registrui. Jos vyras su sūnumi iš pirmosios santuokos yra atidarę įmonę. Butas yra jos, galvojo, kad jei verslas nepasiseks, kad senatvėje bent namus turėtų. Jos vyras turi sunkvežimių pervežimo įmonę. Dėl to sudarė šią vedybų sutartį, nes jos vyras ir jo sūnus šį verslą pradėjo nuo nulio. Ėmė paskolas, pirko sunkvežimius. Turtas yra bendras, automobiliu naudojosi bendrai, veda bendrą ūkį. Pagal dokumentus automobilis priklauso vyrui, bet juo naudojosi abu kartu. Teisę vairuoti turi 15 metų. Tai yra pirmas toks įvykis, nėra anksčiau vairavusi neblaivi. Nepateisina savo tokio poelgio, nesuvokia, kaip pati taip padarė.

Kaltinamoji taip pat parodė, kad galima laiduotoja yra jos dukra. Ji gyvena Kaune, bet jos dažnai susitinka. Kai dukra prieš 10 metų išvažiavo į Kauną, nebuvo nei vienos dienos, kad viena kitai nepaskambintų, neparašytų. Labai dažnai dukra su savo šeima atvažiuoja pas ją, būna, jei turi išeiginę, pati važiuoju pas dukrą. Jų santykiai yra labai artimi. Dukra buvo vienintelis žmogus, kuriam bijojo pasakyti, kas įvyko. Ji šiai pasakė, bet ne tą pačią dieną, jai buvo labai gėda. Supranta, kad jai reikės sumokėti ne tik automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, bet ji turės sumokėti ir už automobilio stovėjimą aikštelėje. Prašo automobilį grąžinti jos vyrui, kad jis yra kažkiek ir apdaužytas.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, nes J. J. nėra kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji, jos gynėja ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios J. J. visiško prisipažinimo teisme, jos kaltė įrodoma ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme išvardytais ir teismo įvertintais įrodymais:

J. J. ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja savo kaltę pripažino visiškai. Apie įvykio dieną gali pasakyti, kad 2026 m. birželio 18 d. vakare, tikslaus laiko nepamena, ji vartojo alkoholį su drauge, pas ją namuose. Gėrė vyną. Išgėrė dviese su drauge apie du butelius vyno. Nuo išgerto alkoholio jautėsi apsvaigusi. Apie 23.00 val., baigė gerti vyną. Vėliau ta draugė iš jos namų išėjo. Ji liko namuose, žiūrėjo televizorių. Jos vyras tuo metu buvo išvykęs į darbą. Namuose buvo viena. Maždaug prieš 12 valandą nakties, pas ją į namus atėjo jos pažįstama draugė ir paprašė jos, kad ją pavežtų iki kažkokios vietos, link Tytuvėnų. Ji sutiko ją pavežti. Suprato, kad neseniai vartojo alkoholį, tačiau vis tiek sutiko tai padaryti. Kartu išėjo į jos namų, daugiabučio kiemą, kur kieme stovėjo jos vyrui A. J. nuosavybės teise priklausantis automobilis „KIA SPORTAGE“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Sėdusi už automobilio vairo, o jos draugė į priekinę keleivio vietą, jos išvyko į jos nurodytą vietą. Pamena, kad važiuojant Kelmės mieste ji atsitrenkė į kelio ženklą, kuris nuvirto. Tai padariusi ji policijos nekvietė, pasišalino iš įvykio vietos ir nuvežė savo draugę kažkokiu adresu, kaip ir minėjo važiuojant link Tytuvėnų miesto. Tuomet viena pati grįžinėjo namo atgal. Važiuodama link savo namų pastebėjo, kad ją stabdo policijos pareigūnai. Ji sustojo. Bendraujant su pareigūnai jie jai pasiūlė pasitikrinti girtumą ir ji sutiko, bei jai buvo nustatytas vidutinis girtumas, dėl ko ją sulaikė, o automobilį išvežė į saugomą aikštelę. Nurodo, kad automobilis „KIA SPORTAGE“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip ir minėjo nuosavybės teise priklauso jos vyrui, tačiau jie abu yra automobilio naudotojai, t. y. juo nuolatos naudojasi tiek ji, tiek jos vyras A. J.. Automobilis „KIA SPORTAGE“, buvo įgytas visai nesenai. Buvo pirktas už bendrus šeimos pinigus. Kiek pamena, automobilis galėjo kainuoti apie 5000 eurų. Pati teisę vairuoti kelių transporto priemones turi apie 15 metų. Pirmas kartas per tiek metų, kai transporto priemonę vairavo būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Apskritai nėra turėjusi jokių nuobaudų. Ką padarė labai gailisi, jai dėl to labai gėda (b. l. 67–69).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. J. parodė, kad šiuo metu yra išvykęs dirbti į užsienį, į Vokietiją. Yra tolimųjų reisų vairuotojas. Šiuo metu galimybės atvykti į apklausą neturi, todėl sutinka, kad apklausa būtų vykdoma nuotoliu. Turi galimybę atsispausdinti dokumentus, juos pasirašyti ir tyrėjai atsiųsti skenuotus, pasirašytus. Gali nurodyti, kad J. J. yra jo sutuoktinė, su ja kartu gyvena (duomenys neskelbtini), Kelmės rajono sav. Nurodo, kad jis turi automobilį „KIA SPORTAGE“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobiliu naudojasi tiek jis, tiek jo sutuoktinė J. J.. Tuo automobiliu, kol jis yra išvykęs dirbti į užsienį, naudojasi tik J.. Minėtą automobilį įgijo maždaug prieš pusę metų. Automobiliui įgyti buvo paimta paskola jo vardu, ją moka iki pat šių dienų. Už automobilį, kiek pamena, mokėjo 5500 eurų. Apie tai, kad jo žmona J. paėmusi jam priklausantį automobilį, jį vairavo būdama apsvaigusi nuo alkoholio, jis nieko nežinojo. Nesupranta, kodėl ji taip padarė, nes J. išvis yra mažai geriantis žmogus. Niekada jai pats neleistų vairuoti automobilio neblaiviai. Nurodo, kad pats teismo posėdyje fiziškai dalyvauti negalės, kadangi negali grįžti, tačiau galės teismo posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu. Pageidautų atgauti jam priklausantį automobilį „KIA SPORTAGE“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). (b. 1. 45–47).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, jog J. J. 2026 m. birželio 19 d., 00.48 val. nustatytas vidutinis – 1,83 promilių girtumas, 2026 m. birželio 19 d. 01.07 val. J. J. nustatytas vidutinis 1,64 promilių girtumas (b. 1. 32);

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) g., priekiu į žiedinę sankryžą su (duomenys neskelbtini) g., dešiniame kelkraštyje, stebimas automobilis „Kia Sportage“, pilkos spalvos, ant galinės dalies valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), sugadintas priekinis bamperis, variklio dangtis, sudaužytas priekinis stiklas, ant priekinės automobilio dalies nėra valstybinio numerio ženklo (b. 1. 15–17, 18–21).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad Kelmės m., (duomenys neskelbtini) g., priekiu į žiedinę sankryžą su (duomenys neskelbtini) g., dešiniame kelkraštyje stebimas automobilis „Kia Sportage“, pilkos spalvos, ant galinės dalies valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), automobiliui sugadintas priekinis bamperis, variklio dangtis, sudaužytas priekinis stiklas, ant priekinės automobilio dalies nėra valstybinio numerio ženklo, automobilio prietaisų skydelyje rida 240826 km., kuro rodyklė rodo pilną, po variklio dangčiu akumuliatorių baterija VARTA, salone, ant galinės sėdynės yra juodos spalvos krepšys, bagažinės skyriuje lietsargis, plastikiniai maišeliai, automobilis su lengvo lydinio ratlankiais (b. 1. 22–24, 25–31).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Kia Sportage“ vidutinė kaina Lietuvoje yra 5 540,00 Eur (b. l. 42)

Teismo posėdžio metu galima laiduotoja G. L. parodė, kad žino, ką mama padarė. Ši vairavo neblaivi ir yra teisiama. Mama jai papasakojo aplinkybes, jog vairavo automobilį, ją (mamą) sustabdė policijos pareigūnai, turėjo tikrintis neblaivumą. Mama pati neprisiminė, kodėl ši vairavo. Jai pačiai yra protu nesuvokiama, kaip tai galėjo atsitikti, nes mamą pažįsta. Žino, kad ši vairavo todėl, nes turėjo parvežti moterį namo. Mama pasakojo, kad vežė moterį, atsitrenkė į stulpą, nuvažiavo, o grįžtant ją (mamą) sustabdė policija. Mamai antru patikrinimu buvo nustatytas 1,64 promilių neblaivumas, ši jai tai pati papasakojo. Mama jai ne iš karto viską papasakojo, o kitą dieną. Jai mama telefonu viską papasakojo. Mama emociškai jautėsi blogai, ši save labai kaltino. Mama nėra priklausoma nuo alkoholio. Pati tikrai nėra vairavusi neblaivi, kitų taip pat po „baliaus“ klausia, ar kitą dieną gali vairuoti. Ją labai nustebino toks mamos elgesys, jog sėdo už vairo neblaivi. Jos ir mamos santykiai yra labai geri. Labai myli savo mamą, ši jos gyvenime labai padėjo, kiekvienas rytas prasideda labas rytas, o vakaras – labanaktis. Jei mama dirba, susirašo SMS žinute. Jei šiai išeiginė, ši anksti keliasi, o jai iki darbo yra apie 20 min., tai tuo metu abi kalba telefonu. Jų ryšys yra labai stiprus. Mano, kad jos toliau kalbės apie tai, kas įvyko, tikrai jų pokalbiai, tolimesnis bendravimas tikrai saugos nuo tokių galimų įvykių. Ji yra 100 proc. įsitikinus, kad daugiau mama taip nepasielgs. Jos palaikymas padės jai nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Žino, kad automobilis priklauso A. J., jos patėviui. Jai yra žinoma, kad yra sudaryta vedybinė sutartis. Žino, kad jos kaip laiduotojos pareiga bus saugoti mamą, kad nedarytų naujų nusikaltimų, pažeidimų. Prašo laidavimą skirti be užstato, nes turi išlaikyti šeimą, mokėti būsto paskolą, komunalinius mokesčius, yra daiktų, kurie yra paimti išsimokėtinai.

Įrodymų vertinimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę <...>, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas <...>.

Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Šių įrodymų visuma: kaltinamosios J. J. parodymai duoti teisme, jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad J. J. 2026 m. birželio 19 d. 00.48 val. nustatytas vidutinis - 1,83 promilių girtumas, 2026 m. birželio 19 d. 01.07 val. J. J. nustatytas vidutinis 1,64 promilių girtumas, bei kiti byloje esantys duomenys, neginčijamai patvirtina, kad J. J. 2026 m. birželio 19 d., apie 00.45 val., Kelmėje, (duomenys neskelbtini) g., būdama neblaivi kai jai nustatytas 1,64 promilių girtumas, vairavo automobilį „KIA SPORTAGE“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismo vertinimu J. J. inkriminuojamą nusikalstamą veiką įvykdė veikdama tiesiogine tyčia, nes suvokė, kad vairuodama motorinę kelių transporto priemonę būdama neblaivi vykdo pavojingą veiką, ir taip veikti norėjo. J. J. padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl laidavimo

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. To paties straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad asmuo, padaręs nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju J. J. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, byloje yra pateikta kaltinamosios dukros G. L. prašymas perduoti kaltinamąją jos atsakomybei pagal laidavimą. Taigi, formalios BK 40 straipsnio 1 dalies sąlygos spręsti dėl laidavimo instituto taikymo J. J. atžvilgiu egzistuoja. Iš bylos duomenų matyti, kad J. J. savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi įvykdžiusi nusikaltimą, todėl teismo vertinimu egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta laidavimo taikymo sąlyga. J. J. neteista (b. l. 84–85), administracine tvarka nebausta (b. l. 87), dirbanti (b. l. 89), charakterizuojama teigiamai (b. l. 123), nusikalstamais veiksmais žala nepadaryta, todėl teismo vertinimu egzistuoja ir likusios laidavimo sąlygos numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose. Teismo įsitikinimu minėti duomenys rodo, kad kaltinamoji J. J. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Nagrinėjamu atveju prašymą perduoti J. J. pagal laidavimą pateikė kaltinamosios dukra G. L. (b. l. 116). Iš bylos duomenų matyti, kad G. L. yra neteista (b. l. 118), administracine tvarka bausta kartą už smulkų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, bauda sumokėta (b. l. 121), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbdavio charakterizuojama teigiamai (b. l. 117). Teisiamojo posėdžio metu G. L. kaltinamosios padarytą nusikaltimą įvertino kritiškai, nurodė, kad su mama kalbėjo apie tai kas įvyko, yra įsitikinusi, kad daugiau taip nepasikartos, ji gali savo mamai daryti teigiamą įtaką. Teismo vertinimu nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad G. L. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, galintis daryti realią teigiamą įtaką kaltinamajai.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra visos sąlygos J. J. atžvilgiu taikyti laidavimą, todėl J. J. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymo pagal laidavimą, ir J. J. perduotina G. L. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 metams ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamoji J. J. automobilį vairavo būdama neblaivi, sąmoningai šiurkščiai pažeisdama kelių eismo taisykles, todėl vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu, J. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones.

Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise, įskaitant ir teise vairuoti kelių transporto priemones, terminas gali būti nustatomas nuo 1 iki 5 metų (vidurkis 3 metai). Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019, 15 p.).

Teismui įvertinus tai, kad J. J. vairavo automobilį būdama neblaivi, jai nustatytas 1,64 promilių girtumas, taip pat ir tai, kad J. J. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, neteista, nėra bausta administracine tvarka, t. y. nesant duomenų apie kaltinamosios anksčiau padarytus šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jog šiuo nuosprendžiu atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės, J. J. uždraudžiama naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams. Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo teisės vairuoti transporto priemonės sustabdymo, t. y. nuo 2026 m. birželio 19 d.

Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikaltimo padarymo įrankiais ar priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jo padarymą. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2018 m. birželio 5 d. Nr. 2K-186-942/2018, 18 p.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 281¹ straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu (jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo). Be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas, taigi, transporto priemonė yra BK 281¹ straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). Tokiais atvejais, pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-719/2022, 5p.).

Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Visų pirma, pažymėtina, kad turto konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, o ne nubausti kaltininką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-976/2016, 61 punkto 10 papunktis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina paties konfiskuotino turto (priemonės) paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2021 m. balandžio 27 d. Nr. 2K-107-976/2021, 12 punktas, 2021 m. balandžio 20 d. Nr. 2K-91-303/2021). Pagal BK 72 straipsnio 4 dalį kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (1 punktas). Teismų praktikoje nurodyta, kad spręsdamas, ar savininkas turėjo ir galėjo žinoti, kad jo turtas bus panaudotas darant nusikaltimą, teismas įvertina turto perdavimo aplinkybes.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. J. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė naudodamasi automobiliu „KIA SPORTAGE“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos priemone, t. y. konfiskuotinu turtu. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilis „KIA SPORTAGE“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotas A. J. vardu (b. l. 41). A. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad automobiliui įgyti buvo paimta paskola jo vardu, ją moka iki pat šių dienų. Už automobilį, kiek pamena mokėjo 5500 eurų. Apie tai, kad jo žmona J. paėmė jam priklausantį automobilį, jį vairavo būdama apsvaigusi nuo alkoholio, jis nieko nežinojo. Niekada jai pats neleistų vairuoti automobilio neblaiviai. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal 2021 m. balandžio 23 d. vedybų sutartį (povedybinę), kuri pasirašyta tarp A. J. ir J. J., patvirtinta notaro, nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (112–115). Nors kaltinamoji veiką padarė naudodamasi automobiliu „KIA SPORTAGE“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tačiau pagal minėtą vedybų (povedybinę) sutartį, automobilis nuosavybės teise priklauso asmeniškai A. J., kuris tvirtino, kad jo sutuoktinė nors ir naudojasi jam priklausančiu automobiliu, tačiau jis nežinojo, jog ji automobilį vairuos neblaivi, ir niekada neleistų jai neblaiviai tai daryti, ir tai nėra bendras sutuoktinių turtas. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, iš kaltinamosios J. J. konfiskuotina „KIA SPORTAGE“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 5540 Eur, kuri nustatyta pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą, ir kurios kaltinamoji neginčijo, t. y. sutiko su nustatyta transporto priemonės verte.

Kiti klausimai Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonę) sustabdymas ir dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: automobilis „KIA SPORTAGE“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, saugomas automobilių stovėjimo aikštelėje adresu: Šiauliuose, Išradėjų g. 16A, grąžintinas A. J.; vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis J. J., esantis voke prie bylos medžiagos galinio viršelio, perduotinas Valstybės įmonei „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą ir perduoti ją dukros G. L., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, J. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2026 m. birželio 19 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 6 dalimis, J. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilio „KIA SPORTAGE“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 540 (penkis tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt eurų).

J. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) automobilį „KIA SPORTAGE“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, saugomą automobilių stovėjimo aikštelėje adresu: Šiauliuose, Išradėjų g. 16A, grąžinti A. J.;

2) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį J. J., esantį voke prie bylos medžiagos galinio viršelio, perduoti Valstybės įmonei „Regitra“.

Išaiškinti J. J., kad jai laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Išaiškinti J. J., kad asmuo, kuris vengia (vairuoja motorinę kelių transporto priemonę, kai teise vairuoti kelių transporto priemones atimta) įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Išaiškinti laiduotojai G. L., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.