Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), našlys, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis pas ūkininką darbininku, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. K. 2026 m. gegužės 23 d., apie 19.49 val., adresu (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „CITROEN C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0046 (patikros sertifikato Nr.2486819) jam buvo nustatytas 2,69 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, tai yra V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad daug metų jis nevartojo alkoholio, bet įvykio dieną po pietų išgėrė alaus, o jam reikėjo pasikalbėti su drauge, tačiau ši buvo užblokavusi telefoną, tai išvažiavo automobiliu aiškintis. Viskas galėjo vykti šių metų gegužės 23-osios vakare, kai automobiliu važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir prie viaduko, įvažiuojant į (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie sakė, kad stabdė, nes gavo pranešimą. Tuo metu jis vairavo automobilį „Citroen C5“, kuris priklauso jam, buvo tikrintas jo neblaivumas, pareigūnai nelabai rodė, kiek įpūtė, tačiau jis nesipriešino nustatytam girtumui, todėl gali būti, jog įpūtė 2,69 promiles, girtumą tikrino porą kartų. Savo elgesį vertina nepriimtinai. Įvykio dieną turėjo teisę vairuoti, ji niekada nebuvo atimta, teisę vairuoti įgijo (duomenys neskelbtini) m. ir nuo tada nėra padaręs jokio pažeidimo. Automobiliu nuvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Kai sėdo už vairo, jautėsi apsvaigęs, nes seniai buvo gėręs, o gal apsvaigimą pajuto, kai sustabdė policijos pareigūnai. Žino, kad negalima vairuoti išgėrus, su tokiu girtumu paėjo ir sugalvojo važiuoti automobiliu. Galimas laiduotojas yra jo sūnus A. K., kuris gyvena netoli jo, jie susiskambina, o be to, jų garažas yra bendras, tai vienas kitam padeda. Sūnaus jis klauso, jie gerai sutaria, sūnus žino, kodėl atėjo į teismą, apie įvykį pasakė pats tą patį vakarą dukrai, kai pareigūnai leido paskambinti, o dukra pasakė sūnui. Sūnus jam yra autoritetas, šis yra dirbantis, kiek žino, neteistas, baustas už greičio viršijimą. Prieš sėsdamas už vairo prieš pietus buvo išgėręs vieną skardinę „(duomenys neskelbtini)“ alaus, o po pietų - dar porą skardinių alaus, o degtinės ir „šnapso“ negėrė, todėl netiki, kad galėjo įpūsti tiek daug promilių, tačiau tas alus buvo stiprus. Yra patyręs vairuotojas, tai nežino, kas pranešė policijai, jis prisimena, kaip vairavo, avarinių situacijų nesukėlė. Automobilis „Citroen C5“ yra registruotas jo vardu, automobilis jau yra konfiskuotas, tai kaip nesutiksi su tuo konfiskavimu. Galima sakyti, jog anksčiau nėra vairavęs išgėręs, nebent jaunystėje, o dabar už tai yra didelės baudos, tai baisu važiuoti, tačiau šiuo atveju taip išėjo – jam taip rodė. Turi darbą, toliau dirbs, be teisių nevažinės.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, nes V. K. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo V. K. visiško prisipažinimo teisme, jo kaltė įrodoma ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme išvardytais ir teismo įvertintais įrodymais:

Policijos BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodyta, jog 2026-05-23 19.42 val.. užregistruota informacija, jog link (duomenys neskelbtini) važiuoja a/m "Citroen", v/n (duomenys neskelbtini), vingiuoja po kelią sujungta su AVPK, kelias (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-14).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2026-05-23 dirbo kartu su Šiaulių AVPK Kelių policijos skyriaus specialistu J. V., nustatytame maršrute (duomenys neskelbtini), ekipaže "(duomenys neskelbtini)". Apie 19 val. 44 min. iš Šiaulių AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) važiuoja a/m Citroen v/n (duomenys neskelbtini) , vingiuoja po kelią sujungta su AVPK, kelias (duomenys neskelbtini). Apie 19 val. 46 min., važiuojant adresu (duomenys neskelbtini), Kelias (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km buvo pastebėtas pranešime minėtas automobilis. Sustabdžius nurodytą automobilį "Citroen C5", valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir priėjus prie automobilį vairavusio vyriškio, nustatyta, kad automobilį vairavo V. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. Transporto priemonėje vyriškis buvo vienas. Bendraujant su vairuotoju, nuo jo buvo juntamas sklindantis alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Pasiteiravus vairuotojo, ar šis nėra vartojęs alkoholio, vyriškis atsakė, kad alkoholį vartojo prieš porą valandų. Panaudojus alkoholio kiekio matuoklį Alcotest 7510 Nr. ARRF-0046, patikros nr. 2486819, galioja nuo 2026-05-08 iki 2026-11-07, pirmu tikrinimu 19 val. 49 min. nustatytas 2,77 prom. neblaivumo laipsnis. Praėjus 18 min. ir atlikus antrą tikrinimą tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu 20 val. 07 min. nustatytas 2,69 prom. neblaivumo laipsnis. Asmeniui sutikus atliktas neblaivumo nustatymo testas, t. y. eiti tiesia linija pėda po pėdos ir pataikyti pirštu į nosies galą. Asmuo to atlikti nesugebėjo. Tęsiant bendravimą su asmeniu, šis pradėjo elgtis neadekvačiai, eiti į važiuojamąją kelio dalį, agresyvėti, vartoti necenzūrinius žodžius. Pareikalavus vairuotojo, kad šis nusiramintų ir elgtųsi adekvačiai, šis į raginimus nereagavo, toliau kėlė balso toną, šūkavo, mosčiojo rankomis, todėl prieš asmenį buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai, uždėta spec. priemonė- antrankiai. Kadangi vairuotojui V. K. nustatytas neblaivumas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, vairuotojas buvo sulaikytas ir vėliau pristatytas į Šiaulių AVPK laikino sulaikymo patalpas. Faktinis sulaikymo laikas 19 val. 49 min. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis "Citroen C5", valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir užvedimo raktelis. Automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta fotografuota. Filmuota body. Apie įvykį infrmuotas Šiaulių apskr. VPK OVS budėtojas. (b. l. 9-10).

2026-05-23 neblaivumo nustatymo akte nurodyta, jog V. K. alkotesteriu 19.49 val. nustatytas 2,77 prom., 20.07 val. 2,69 prom. neblaivumas. V. K. aktą pasirašyti atsisakė (b. l. 26).

Daiktų ir įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog įvykio vieta yra kelyje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km. (duomenys neskelbtini), kur matomas stovintis automobilis „Citroen C5“, valst. nr. (duomenys neskelbtini). Automobilyje matomas užvedimo raktelis su signalizcijos pulteliu, alaus tara. Apžiūros metu paimtas automobilis „Citroen C5“, valst. nr. (duomenys neskelbtini)., su užvedimo rakteliu (b. l. 15-24).

Regitra duomenų bazės išraše nurodyta, jog transporto priemonės „Citroen C5“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra V. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. (b. l. 30).

Asmens duomenų įraše nurodyta, jog V. K. turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą (b. l. 28-29).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2026-05-24 įtariamajam V. K. paskirta kardomoji priemonė - dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas. 2026-05-24 išleidžiant iš areštinės, įtariamasis nurodė, kad vairuotojo pažymėjimą galimai paliko automobilyje arba namuose. Todėl buvo nurodyta vairuotojo pažymėjimą atvežti, kai atvyks pasiimti asmeninių daiktų iš jam priklausančio automobilio. 2026-05-28 14 val., atvykęs į policijos automobilių saugomą aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), V. K. nurodė, kad namuose vairuotojo pažymėjimo nerado. Tuomet buvo papildomai apžiūrėtas automobilis ir jame taip pat nerastas vairuotojo pažymėjimas. Vėl paklausus V. K., kur gali būti jo vairuotojo pažymėjimas, šis nurodė, kad greičiausiai bus pametęs, nes niekur neranda. Todėl V. K. vairuotojo pažymėjimas nėra paimtas (b. l. 11-12)

Teisiamajame posėdyje apklaustas galimas laiduotojas A. K. parodė, kad teikia prašymą dėl laidavimo ir V. K. perdavimo jo atsakomybėn, šį prašymą palaiko. Žino, jog tėvas išgėręs atvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą, bet tuo metu jis buvo išvažiavęs į reisą (duomenys neskelbtini), tai jam paskambino sesuo, kuriai apie įvykį pranešė tyrėja, ir jam apie tai pasakė. Kadangi iš reiso grįžo maždaug prieš savaitę, turėjo savo darbų, taip pat ieško nuolatinio darbo Lietuvoje, tai pats tėtis jam nepasakojo, jog vairavo neblaivus. Yra dirbantis, po vasaros grįš dirbti į (duomenys neskelbtini), o vasaros laikotarpiui ieško darbo Lietuvoje. Jo tėvas gyvena (duomenys neskelbtini) kaip ir jis, tačiau jis daugiau būna išvažiavęs nei Lietuvoje, t. y. pusę laiko būnu išvažiavęs, pusę - Lietuvoje. Su tėvu bendrauja, kai būna išvažiavęs, kalba telefonu vaizdo skambučiais, tėvas jo klauso, galėtų sakyti, kad yra jam autoritetas. Yra baustas administracine tvarka už greičio viršijimą ir prieš 7-8 m. už alkoholį, baudos sumokėtos, o naujų bylų neturi. Prašo taikyti laidavimą be užstato, nes šiai dienai neturi galimybės jo sumokėti, kadangi turi mažų vaikų, Lietuvoje ieško darbo, t. y. jo materialinė padėtis nėra gera. Kai buvo užsienyje, tai apie įvykį jam pranešė paskambinusi sesuo, kuri sakė, kad tėtį sustabdė policijos pareigūnai, konfiskavo automobilį ir tėvą uždarė kelioms paroms. Tėtis dėl įvykio nebuvo labai kalbus, tai nelabai apie tai kalbėjo. Nėra girdėjęs, kad tėvas kada nors būtų važiavęs neblaivus, nežino, kaip atsitiko šį kartą. Mano, gali tėčiui daryti teigiamą įtaką, jie gyvena tame pačiame kaime, važiuotų dažniau jį aplankyti. Laiduos už tėtį ir juo rūpinsis.

Teisiamajame posėdyje apklausta galima laiduotoja O. K. parodė, kad palaiko prašymą dėl laidavimo taikymo V. K. atžvilgiu. Žino, kad tėtis vairavo išgėręs, kai gegužės mėnesio pabaigoje važiavo į (duomenys neskelbtini) su savo automobiliu ir jam buvo nustatytas virš 2 promilių neblaivumas. Apie įvykį jam pasakė tėtis, kai paskambino ir paprašė šį parvežti iš (duomenys neskelbtini) policijos komisariato, tai ji jį parvežė namo. Su tėčiu jie gyvena atskirai: ji gyvena (duomenys neskelbtini), o tėtis – (duomenys neskelbtini), bet jie labai dažnai bendrauja, susiskambina, dažnai pas jį nuvažiuoja. Mano, ji galės tėčiui daryti teigiamą įtaką, nes jų santykiai yra geri, jie bendrauja ir tiki, kad šis laikysis įstatymų, o be to, dar jį prižiūrės. Tėčiui dėl savo poelgio yra gėda, nes niekada iki tol nebuvo nusikaltęs ar nusižengęs, nors vairuoja nuo (duomenys neskelbtini) m. ar nuo (duomenys neskelbtini) m. Yra dirbanti, neteista, bausta administracine tvarka, taip pat anksčiau buvo bausta dėl vairavimo esant neblaiviai, tai kadangi pati turėjo tokią pamoką, tėvui darys teigiamą įtaką. Po šito įvykio daugiau neteko vairuoti išgėrus, išvadas padarė. Administracine tvarka yra bausta ne tik už vairavimą išgėrus, bet ir dėl mašinos pastatymo netinkamoje vietoje, kai nepamatė ženklo, taip pat kažkada jos automobilį vairavo pusbrolis, už ką pati sumokėjo baudą. Yra dirbanti, prašo taikyti laidavimą be užstato, nes viena augina nepilnametį vaiką, moka būsto paskolą. Tėtis jos klausys, jam pirmą kartą taip atsitiko ir tai yra pamoka. Su tėčiu gerai bendrauja, jie sutaria, dažnai pas jį nuvažiuoja, yra kartu pasisodinę daržus. Mano, tėtis padarė tinkamas išvadas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Šių įrodymų visuma: kaltinamojo V. K. parodymai duoti teisme, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės, neblaivumo nustatymo akte nurodyti duomenys, apie tai, kad V. K. pirmu tikrinimu 2026-05-23 19.49 val., nustatytas 2,77 promilių girtumas, antras tikrinimas atliktas 20.07 val., nustatytas 2,69 promilių girtumas bei kiti byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis V. K. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0046 (patikros sertifikato Nr.2486819), jam buvo nustatytas 2,69 promilių neblaivumas, ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Teismo vertinimu V. K. inkriminuojamą nusikalstamą veiką įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, nes suvokė, kad vairuodamas motorinę kelių transporto priemonę būdamas neblaivus vykdo pavojingą veiką, ir taip veikti norėjo.

Dėl laidavimo taikymo

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. To paties straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju V. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, byloje yra pateikti A. K. ir O. K. prašymai perduoti kaltinamąjį jų atsakomybei pagal laidavimą. Taigi, formalios BK 40 straipsnio 1 dalies sąlygos spręsti dėl laidavimo instituto taikymo V. K. atžvilgiu egzistuoja. Iš bylos duomenų matyti, kad V. K. savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi įvykdęs nusikaltimą, todėl teismo vertinimu egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto laidavimo taikymo sąlyga. V. K. nusikalstama veika žalos padaryta nebuvo, kaltinamasis neteistas (b. l. 80-81), administracine tvarka baustas už smulkius pažeidimus, tačiau visas baudas sumokėjęs (b. l. 75-79), yra dirbantis (b. l. 72), taigi, iš esmės charakterizuojamas teigiamai, todėl teismo vertinimu egzistuoja ir likusios laidavimo sąlygos numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose. Teismo įsitikinimu, pritariant ir valstybinį kaltinimą palaikiusios prokurorės pozicijai, minėti duomenys rodo, kad kaltinamasis V. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Šioje byloje prašymą perduoti V. K. pagal laidavimą pateikė net du asmenys, tai yra kaltinamojo sūnus A. K. (b. l. 100) ir kaltinamojo dukra O. K. (b. l. 134), todėl teismas vertins abiejų asmenų tinkamumą būti laiduotojais.

Teisiamajame posėdyje apklaustas V. K. sūnus A. K. nurodė, kad yra dirbantis, dirba užsienyje, šiuo metu ieško nuolatinio darbo Lietuvoje, apie tėvo padarytą nusikaltimą sužinojo iš sesers, tėvas pats jam nepasakojo vairavęs neblaivus, su tėvu bendrauja, mano, kad gali pastarajam daryti teigiamą įtaką. Iš bylos duomenų matyti, kad A. K. dirbantis (b. l. 122), tačiau baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nuobaudos galiojančios, baudos sumokėtos (b. l. 108-112), Lietuvoje neteistas, tačiau esama duomenų, jog (duomenys neskelbtini) pastarasis (duomenys neskelbtini) metais vairavo automobilį būdamas neblaivus, jam buvo paskirta kriminalinė bausmė ir atimta teisė vairuoti net 2 metus (b. l. 117-119). Teismo vertinimu, A. K. nėra tinkamas laiduotojas V. K., kadangi V. K. pastarajam netgi nepasakojęs apie įvykį, teisiamajame posėdyje A. K. negalėjo detaliau apibūdinti, kas konkrečiai įvyko, koks neblaivumas nustatytas tėvui, be to, A. K. baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš esmės už analogišką nusikaltimą, kaip ir tėvas, baustas (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad A. K. yra nėra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, galintis daryti teigiamą įtaką V. K..

Vertinant O. K. tinkamumą būti laiduotoja V. K. teismas įvertina tai, kad apie padarytą nusikaltimą V. K. pirmiausiai pasisakė būtent O. K., būtent O. K. vyko tėvą parsivežti iš areštinės, kas rodo pastarųjų artimesnį ryšį bei O. K. didesnę galimybę ir norą daryti teigiamą įtaką tėvui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad O. K. teismo posėdžio metu sugebėjo detaliau papasakoti apie patį įvykį, V. K. požiūrį į savo neteisėtus veiksmus. Iš bylos duomenų matyti, kad O. K. yra neteista (b. l. 138), be to, pastaroji nurodė, kad yra dirbanti. Taip pat bylos duomenys rodo, kad O. K. yra bausta administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tai yra tris kartus dėl automobilio statymo reikalavimų pažeidimus ir vieną kartą už vairavimą būnant neblaivia (b. l. 135-136). Pritartina prokurorei, kad O. K. padarytas administracinis nusižengimas dėl vairavimo būnant neblaiviai ją charakterizuoja neigiamai. Vis dėlto, teismas įvertina tai, kad minėtas O. K. pažeidimas buvo įvykdytas (duomenys neskelbtini), t. y. beveik prieš tris metus, paskirtą baudą pastaroji sumokėjo tų pačių metų gruodžio 28 d., teismo posėdyje nurodė, kad daugiau analogiškų įvykių nėra buvę, teigiamas išvadas yra padariusi iš savo netinkamo poelgio ir mano, kad būtent todėl galės ir tėvui daryti teigiamą įtaką. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad O. K. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, galintis daryti realią teigiamą įtaką kaltinamajam, kadangi pastarosios esamas artimas ryšys su tėvu, pastarosios požiūris tiek į savo anksčiau buvusį netinkamą elgesį vairuojant, kuris buvo įvertintas tik kaip administracinis nusižengimas, tiek į tėvo padarytą nusikaltimą, rodo, kad ji gali daryti ir darys teigiamą įtaką V. K..

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra visos sąlygos laidavimo V. K. atžvilgiu taikymui, todėl V. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą, ir V. K. perduotinas O. K. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 metams ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. K. automobilį vairavo būdamas neblaivus, sąmoningai šiurkščiai pažeisdamas kelių eismo taisykles, todėl vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu, V. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Įvertinus tai, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise, įskaitant ir teise vairuoti kelių transporto priemones, terminas gali būti nustatomas nuo 1 iki 5 metų (vidurkis 3 metai), V. K. nustatytas neblaivumo laipsnis (2,69 prom.) žymiai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą neblaivumo ribą (1,51 prom.) nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, tačiau V. K. yra neteistas, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, yra dirbantis, šiuo nuosprendžiu atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl V. K. uždraudžiama naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. gegužės 24 d. Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikaltimo padarymo įrankiais ar priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jo padarymą. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (kasacinė nutartis Nr. 2K-186-942/2018). V. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įvykdė naudodamasis automobiliu „CITROEN C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos priemone, t. y. konfiskuotinu turtu. Įvertinus tai, kad iš kaltinamojo V. K. parodymų bei bylos medžiagos matyti, jog minėtas automobilis priklauso V. K., todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, iš V. K. konfiskuotina nusikalstamos veikos padarymo priemonė - automobilis „CITROEN C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu.

Kiti klausimai Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Iš 2026-08-24 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos patikslintos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kaltinamajam V. K. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 225 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamajam gynėjas šioje byloje buvo paskirtas esant būtino gynėjo dalyvavimo pagrindams, numatytam BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte, duomenų apie kaltinamojo turimą turtą teismas neturi, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymose nurodyta suma iš kaltinamojo V. K. neišieškotina. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: 1) automobilis „CITROEN C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, saugomas automobilių saugojimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), - konfiskuotinas; 2) DVD diskas su kūno kameros vaizdo įrašu, BPC garso įrašu, esantis voke prie bylos medžiagos viršelio, - paliktinas saugoti byloje. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-305, 307- 308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą ir perduoti V. K. dukros O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 (vieniems) metams ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 3 (tris) metus naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2026 m. gegužės 24 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, V. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant iš V. K. nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį „CITROEN C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu.

V. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš V. K. neišieškoti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) automobilį CITROEN C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, - konfiskuoti;

2) DVD diską, - palikti byloje.

Išaiškinti V. K., kad jam laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti V. K., kad asmuo, kuris vengia (vairuoja motorinę kelių transporto priemonę, kai teise vairuoti kelių transporto priemones atimta) įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Išaiškinti laiduotojai O. K., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.