Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam A. K. (nuotoliniu būdu), jo gynėjui advokatui Modestui Švažui (nuotoliniu būdu),

nukentėjusiojo J. M. atstovei pagal įstatymą D. M. (nuotoliniu būdu) ir įgaliotajai atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, iki bausmės atlikimo vykdęs individualią veiklą, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, anksčiau teistas:

1) Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, 2014 m. birželio 20 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro;

2) Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui, 2015 m. gegužės 4 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro;

3) Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 4 MGL (150 Eur) dydžio bauda,

4) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teismo 2018 m. birželio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 34 MGL (1700 Eur) bauda;

5) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį 8 mėnesių viešųjų darbų bausme, per mėnesį dirbant po 30 valandų visuomenės labui, 2019 m. liepos 9 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro;

6) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. kovo 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda;

7) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 2 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 2021 m. birželio 7 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro;

8) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 11 mėnesių, paleistas lygtinai 2022 m. lapkričio 15 d., 2023 m. sausio 23 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro;

9) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 34 MGL (1 700 Eur) bauda. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu 2024 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendis pakeistas ir pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistajam paskirta 20 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, 20 parų arešto bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. kovo 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 20 parų areštas ir 2 695,15 Eur dydžio bauda, arešto bausmę atlikęs 2024 m. gruodžio 23 d.,

10) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 30 parų areštu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – bauda, ir paskirta 30 parų arešto ir 2 695,15 Eur baudos bausmė, arešto bausmę atlikęs 2025 m. balandžio 30 d.,

11) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. liepos 16 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, bausmes subendrinus, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, bausmė subendrintos su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimas ir 2 695,15 Eur dydžio bauda, taip pat pripažintas recidyvistu, nuosprendis įsiteisėjo 2026 m. sausio 14 d., bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje,

L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, mokosi (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. sausio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti, registruotis Užimtumo tarnyboje arba mokytis bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. liepos 9 d. nutartimi Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus teikimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu atmestas, nutartis neįsiteisėjusi, bausmės neatlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. sukėlė fizinį skausmą: 2025 m. lapkričio 27 d. 16.00 val. Kelmės r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kieme, asmeninio konflikto metu tyčia vieną kartą ranka sudavė į kairį šoną nukentėjusiajam J. M., po to L. S. tyčia du kartus ranka sudavė nukentėjusiajam J. M. į veidą, tokiais bendrais tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam J. M. fizinį skausmą, ir L. S. padarė nubrozdinimą viršutinės lūpos dešinėje pusėje, t. y. nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Tokiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

L. S. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą: 2025 m. lapkričio 27 d. 16.00 val. Kelmės r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kieme, asmeninio konflikto metu A. K. tyčia vieną kartą ranka sudavus į kairį šoną nukentėjusiajam J. M., po to L. S. tyčia du kartus ranka sudavė J. M. į veidą, tokiais bendrais tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam J. M. fizinį skausmą ir L. S.padarė nubrozdinimą viršutinės lūpos dešinėje pusėje, t. y. nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Tokiais savo veiksmais L. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

A. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad su kaltinamuoju L. S. yra pažįstami. Nukentėjusiojo J. M. nepažįsta, bet jo tris kartus atsiprašė. Tikslios datos neprisimena, jam paskambino L. ir nurodė, kad jį mokykloje skriaudžia vaikai, norėjo sumušti, kažkaip taip. Tiksliai neprisimena, ar L. konkrečiai minėjo, kad J. jį skriaudžia. Nuvykęs prie mokyklos, pamatė būrelį stovinčių vaikų. Išlipo abu iš automobilio ir priėjo prie J. M., kuris stovėjo suspaudęs kumščius, atrodė agresyviai, todėl jį ranka pastūmė ir paklausė, kodėl jis kabinėjasi prie L., o jis atsakė, kad nesikabinėja. Galima pasakyti, kad jeigu būtų buvęs smūgis, jis būtų parodęs, kad pajuto fizinį skausmą, bet to nepaaiškino. Tada priėjo jo draugas, ir jis (A. K.) nusisuko į tą draugą, paėjo kokius 5–10 m, pradėjo kalbėti, ir pasigirdo šūksniai, riksmai. J. pradėjo rėkti ant L., L. ant J. pradėjo rėkti, tada sakė L., kad važiuojame. Kad L. J. M. sudavė į veidą, jis nematė ir apie tai sužinojo tik po kurio laiko. Nukentėjusiojo atsiprašė susitikęs parduotuvėje ir po kurio laiko vėl atsiprašė. Norėtų atsiprašyti ir nukentėjusiojo mamos (kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo mamos D. M. teismo posėdžio metu). Iš viso nenorėjo, kad įvyktų konfliktas. J. atrodė agresyvus, stovėjo suspaudęs kumščius. Kiek prisimena, lyg ir klausė jo, ar vietos mažai ant žemės, kodėl lenda prie dvigubai mažesnio vaiko, kodėl puola, ir jis atsakė, kad nepuola, o prieš tai jis (A. K.) J. M. stumtelėjo. Nematė, kaip L. sudavė J., buvo nusisukęs ir stovėjo maždaug už 10 m nuo jų. Gailisi dėl savo poelgio, apgailestauja. J. atsiprašė tris kartus ir atsiprašo J. mamos, apgailestauja, kad įsivėlė į tokį konfliktą. Dėl civilinio ieškinio mano, kad už padarytą žalą reikėtų atsakyti, bet ekspertai nenustatė, kad būtent jis būtų sužalojęs J., tai nustatė tyrėja ir jo (J. M.) žodžiais, kad jis pajuto kažkokį skausmą, nors jis fizionomija neparodė, kad būtų pajutęs kažkokį skausmą. Nukentėjusysis J. M. jo atžvilgiu jokių fizinių veiksmų neatliko, tik stovėjo suspaudęs kumščius. Jei J. būtų mušęs L., tai nežino, kas būtų buvę L., nes jis tris kartus didesnis už L.. Jis (A. K.) ranka pastūmė J. M., jis nenugriuvo. Pripažįsta, kad vieną kartą ranka sudavė į kairįjį šoną, bet kodėl nėra jokių žymių, nežino. Jei būtų sudavęs, tai ekspertai būtų nustatę, o tas vaikinas būtų parodęs, kad pajuto skausmą ar nepatogumą, bet jis to nepaaiškino. Po 5 min. L. su J. pradėjo eiti vienas ant vieno, kai jis (A. K.) kalbėjo su J. draugu. Pripažįsta aplinkybę, kuri nurodyta kaltinime, nes jį lietė, bet jo veiksmas buvo atliktas ne tam, kad sužalotų ar pakenktų, o tiesiog tam, kad nekiltų didesnis konfliktas ir kad J. nepultų L.. J. atsakė, kad jis nepuola, ir tada jis (A. K.) atsitraukė, o kad L. sudavė J. į veidą, sužinojo tik po kurio laiko. Visas įvykis įvyko labai greitai, kai išlipo iš automobilio ir sudavė J., galėjo būti apie 5 min., nes priėjo, pastūmė ir paklausė, o jis (J. M.) atsakė. Išlipus iš automobilio pirmasis veiksmas buvo jo (A. K.), nes J. pasirodė grėsmingai nusiteikęs. Neatliko jokių veiksmų, siekdamas J. sužaloti, tiesiog nenorėjo, kad įvyktų didesnis konfliktas, ir ranka jį pastūmė, galima pavadinti, kad trenkė, nežino, kaip tai pavadinti, bet po smūgio žymių neliko, o tokius faktus turėjo nustatyti ekspertai. Dėl jokių bendrų veiksmų su L. nebuvo susitarę. Važiavo į mokyklą dėl to, kad L. paprašė. Sutinka atlyginti nukentėjusiajam žalą tiek, kiek jis ir prašo, nevalia liesti kito žmogaus, nežino, kaip paaiškinti, labai gailisi priėmęs šį kvailą sprendimą, apskritai sutikęs pavežti ir pan., laiko atgal nebeatsuks. Šiuo metu atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, tiksliai nežino, kiek jau atlikęs, gal apie 4–5 mėn. Bausmę atlieka nuo vasario 9 d. Įvykio metu buvo blaivus, alkoholio nevartoja.

L. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad su kaltinamuoju A. K. yra pažįstami. Su nukentėjusiuoju J. M. buvo draugai, mokosi toje pačioje mokykloje. Atsitiko taip, kad su J. buvo apsipykę dėl vieno incidento. Po to, grįžęs namo, paprašė A., kad pavežtų, bet jam nesakė nei kur, nei kodėl. Tiesiog paprašė, kad pavežtų, ir jis sutiko. Tada parašė J., kad atvažiuoja. Nuvažiavo, o jis ten stovėjo su visais draugais. Jis (L. S.) išlipo, ir ten buvo tas apsistumdymas, trenkė jam pirštų galais. Trenkė J. ranka į viršutinę lūpą ir dar kažkur, kur jam nustatė, jis nežino. Trenkė du kartus. Po to, kai trenkė J., A. pasakė, kad sėstų važiuoti, nes jis buvo paėjęs ir kalbėjosi su draugu, o jis (L. S.) provokavosi su J.. Tada atėjo kažkoks mokyklos vadovas, jis pradėjo ten kažką sakyti, bet jie išvažiavo, ir tuo viskas pasibaigė. Nematė, kad A. K. būtų trenkęs. Nesupranta, kaip jis (A. K.) galėjo suduoti tą smūgį, kurį nustatė, nežino, gal jo sudavimai tokie, neįsivaizduoja, bet tiksliai nematė, kaip A. trenkė J.. Kai jis (L. S.) trenkė nukentėjusiajam, A. buvo už jo, jis buvo paėjęs apie 10 m. ir kalbėjosi su kitu J. draugu. Prieš jam (L. S.) suduodant nukentėjusiajam, jis (J. M.) jokių veiksmų neatliko, tik stovėjo suspaudęs kumščius. Nežino, turbūt jis norėjo suduoti, bent jau taip suprato. Po to, kai sudavė J., J. jokių veiksmų atgal neatliko. Savo elgesį vertina labai blogai, apgailestauja, atsiprašė. Neseniai vėl parašė žinutę J. ir atsiprašė, o jis atrašė, kad viskas gerai, kad atleidžia. Su civiliniu ieškiniu sutinka, dirbs, kad sumokėtų civilinį ieškinį. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad matė, jog A. pastūmė J., bet nematė, kad būtų sudavęs jam. Tikslių A. veiksmų nematė. Visas įvykis įvyko labai greitai, minučių reikalas, ten nebuvo ką matyti. Prie nukentėjusiojo J. pirmas priėjo A. K., tik jis (L. S.) buvo šalia ir dar vienas draugas, su kuriuo kalbėjosi. Ten jų daug buvo susibūrę. A. K. apie konfliktą su J. papasakojo, kai jau buvo beveik prie pat. Važiuojant jis nieko nežinojo, nes jis tik paprašė, kad pavežtų, bet jam nieko nesakė. Bevažiuojant link Tytuvėnų, jam papasakojo, kaip viskas yra. Kai išlipo iš automobilio, buvo ramūs, o vėliau, kai A. nuėjo, jis (L. S.) su J. M. truputį apsiginčijo. Sutinka, kad padarė sužalojimą viršutinėje lūpoje. Apie tą konfliktą su J. A. papasakojo automobilyje. A. iš pradžių nežinojo, kur jie važiuoja. Tik netoli tos vietos papasakojo apie konfliktą. Iš automobilio išlipo abu su A., ir jis (L. S.) iškart su kitu draugu persimetė keliais žodžiais, o paskui nuėjo prie J.. A. išlipo iš automobilio, nes jis (L. S.) paprašė, kad padėtų jam ar pakalbėtų su J.. Iš pradžių A. nenorėjo. Apie jokius veiksmus su A. nesikalbėjo.

Nukentėjusiojo J. M. atstovė pagal įstatymą D. M. teisiamojo posėdžio metu dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad iš kaltinamųjų prašo priteisti 1000 Eur neturtinės žalos. Jai kainavo kelionės pas daktarus, į mokyklą ir laiko gaišimas. Kaltinamiesiems reikia suprasti, kad taip elgtis negalima. Nukentėjusiojo po įvykio ji nematė. Tiksliai neprisimena, kada jį matė, bet lyg jis grįžo kitą dieną po įvykio. Jai papasakojo apie įvykį. Vakare J. paskambino patėviui ir pasipasakojo, nes ji dirbo naktinėje pamainoje, todėl jis (J.) mamos netrukdė. Kai po įvykio pamatė nukentėjusįjį, jam buvo praskelta viršutinė lūpa, matėsi sudžiūvęs kraujas, buvo patinęs žandas. Sūnus sakė, kad jam stipriai trenkė į šoną, todėl ant to šono negalėjo miegoti. Jam bėgo kraujas iš nosies ir šiaip jis yra išsigandęs, bijojo važiuoti į mokyklą, autobusų stotyje bijojo laukti autobuso, kad jo vėl neužpultų. Sūnus sakė, kad jį užpuolė L. ir vienas suaugęs nepažįstamas žmogus. Kiek žino, tarp J. ir L. merginos buvo kilęs konfliktas. Žino, kad J. pasakė savo nuomonę apie L. merginą, ir L. tai nepatiko, todėl jis ir užsipuolė. J. po įvykio iki vasaros atostogų, kol dar ėjo į mokyklą, jautė baimę. Jam visada yra baimė važiuoti į Tytuvėnų pusę. J. po įvykio blogai jautėsi apie savaitę, skaudėjo miegoti ant šono. Jie važiavo tik pas ekspertus, kurie nustato sužalojimus. Pas gydytojus nevažiavo, tiesiog pirko tepalą, kad tepti tą šoną nuo skausmo. Šiandien ant J. veido nėra likę jokių žymių. Jau ir tada, kai vyko ekspertizei, jau ne viskas taip aiškiai matėsi, nes važiavo po savaitės. Kaltinamasis A. K. atsiprašinėjo J., o dėl kaltinamojo L. S. negali nieko pasakyti. A. K. atsiprašinėjo ne vieną kartą. A. K. J. nepažinojo. A. K. J. vieną kartą buvo sutikęs „(duomenys neskelbtini)“, ir tuomet labai išsigando, galvojo, kad jis jį persekioja. Paskui, kiek ji žino, jis (A. K.) buvo atvykęs į mokyklą, o telefonu tai nežino, ar jiems teko bendrauti. Jei vaikui bėga kraujas iš nosies ir lūpos, kažkoks mokytojas stabdė kraują, tai čia nėra skausmo? Šiaip kraujas nebėga be prisilietimo ir skausmo. Ji pati to įvykio nematė, bet žino, ką pasakojo auklėtoja ir mokytoja.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o kaltinamieji nėra kaltinami padarę labai sunkų nusikaltimą, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė, kaltinamojo gynėjas, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gruodžio 8 d. įtariamasis A. K. paaiškino, kad kaltę pripažįsta iš dalies, su L. S. yra pažįstami apie 4 metus, kartu dirbo miške. Su juo dažnai nesusitinka, tačiau retkarčiais bendrauja. 2025 m. lapkričio 27 d. paskambino L. ir paprašė pavežti į mokyklą, nurodė, kad yra konfliktas su kitais mokiniais, kur jis mokosi. Apie 16.00 val. L. nuvežė į Kelmės r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). L. S. nurodė, kad su J. M. konfliktuoja. J. M. pats asmeniškai nepažysta, tik iš L. žinojo jo vardą. Važiavo jo (A. K.) buvusios žmonos L. P. automobiliu ,,Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini). Iš automobilio išlipo dviese. Prie mokyklos buvo J. su draugais, tiksliai kiek jų buvo, negali nurodyti. Jis (A. K.) pirmas priėjo prie J. ir pastūmė jį ranka, tikrai nesudavė, o tik stūmė, jis nuo jo stūmimo nepargriuvo. Stumdamas pasakė J., kad „ko lendi prie dvigubai mažesnio“, nes L. už jį gerokai žemesnis. J. nieko neatsakė, nespėjo, nes tada L. jam sudavė smūgius. Kiek tiksliai ir kaip sudavė, nematė, sakė L., kad važiuojam, nenorėjo, kad įvyktų joks konfliktas, todėl pastūmė J.. Pagal L. pasakojimą ir aplinkybes, kai susitiko prie mokyklos kampo, buvo įsitikinęs, kad J. puls L., tačiau to nebuvo. Neprisipažįsta, kad sudavė jam į krūtinę, tačiau prisipažįsta, kad pastūmė J., dėl to negalėjo sukelti jam skausmo, nes, kiek matė, J. nesureagavo nuo jo stūmimo, o tik atsitraukė toliau. Dėl to, kad pirmas pastūmė J., gailisi, tikrai stūmė, nes norėjo užkirsti kelią konfliktui. Manė, kad J. puls ant L. (1 t., b. l. 161-164).

Ikiteisminio tyrimo metu 2026 m. sausio 13 d. įtariamasis A. K. paaiškino, kad anksčiau duotus parodymus prisimena, jie buvo teisingi. Kaip ir sakė, atvykęs kartu su L. S., išlipęs iš savo automobilio, priėjo pirmas prie J. ir jį dešine ranka, kumščiu stūmė į kairį šoną, galėjo J. pasirodyti, kad trenkė, jis mano, kad stūmė jam nestipriai, todėl prisipažįsta. Jeigu J. nurodo, kad jam sukėlė fizinį skausmą, dėl to labai gailisi. Labai gailisi, kad neišsiaiškinęs visų įvykio aplinkybių, pirmas priėjo prie J. ir pirmas jį pastūmė. Jeigu dėl savo veiksmų padarė žalą J., sutinka ją atlyginti (1 t., b. l. 169-171).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gruodžio 8 d. įtariamasis L. S. paaiškino, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Su J. M. yra draugai, kartu mokosi (duomenys neskelbtini). 2025 m. lapkričio 26 d. girdėjo, kaip J. M., būdamas mokykloje, negražiai kalba apie V. S., kuri yra jo mergina, tą pačią dieną parašė jam per SnapChat programėlę, kad atsiprašytų, J. sakė atsiprašys. V. vėliau, tą pačią dieną, sakė, kad J. jos atsiprašė. 2025 m. lapkričio 27 d. dar kartą dienos metu susirašė su J. M. per SnapChat programėlę, parašė, kad išeik, gausi. J. parašė: „tai gerai“. Kodėl taip pasikarščiavo, nežino, nors žinojo, kad J. jau atsiprašė jo merginos. Susitiko su J. 2025 m. lapkričio 27 d. apie 16.00 val. Prie mokyklos atvyko kartu su draugu A. K., jo Opel automobiliu. Išlipo iš automobilio dviese, pirmas priėjo A. ir pastūmė rankomis J., kad pasitrauktų toliau, J., kiek matė, nesudavė, tik stumtelėjo, o jis (L. S.) pasakė, kad ,,mažiau kalbėk“ ir tada sudavė jam du kartus delnu į veidą, J. jokių veiksmų neatliko, tik stovėjo. Jam konflikto metu kažką J. sakė, kad atsiprašė jau, tiksliau ką sakė, nepamena. Konfliktas truko trumpai ir jie su A. K. jo automobiliu pasišalino iš įvykio vietos. J. buvo su draugu S. ir dar dviem merginom, kurių vardų nežino, tačiau, kiek žino, mokosi (duomenys neskelbtini). A. K. sakė, kad pavežtų, nes vienas prisikalbėjo, A. K. vyko tik kaip jo draugas, detaliau jam įvykio neaiškino. Šiuo metu jis (L. S.) J. atsiprašė, jis jam atleido, sakė, kad pretenzijų jam neturi. Toliau bendrauja su J. kaip draugai. Dėl to, kad sudavė J. labai gailisi, kaip ir sakė, pasikarščiavo (2 t., b. l. 50-53).

Ikiteisminio tyrimo metu 2026 m. sausio 13 d. įtariamasis L. S. paaiškino, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Anksčiau duotus parodymus prisimena, naujai papildyti daugiau neturi ką. Dėl to, kad J. M. sudavė du kartus į veidą, labai gailisi. Dėl A. K. veiksmų patikslina, kad matė, kad viena ranka jis J. pastūmė, tačiau J. nuo A. stūmimo nepargriuvo. Po to jis (L. S.) sudavė ranka du smūgius J. į veidą. Sutinka atlyginti J. padarytą žalą, tačiau mano, kad gali atlyginti už skausmo sukėlimą iki 300 eurų (2 t., b. l. 58).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gruodžio 18 d. nukentėjusysis J. M. paaiškino, kad jam yra (duomenys neskelbtini), supranta, kad turi sakyti tiesą. Mokosi (duomenys neskelbtini), nuo pirmadienio iki ketvirtadienio gyvena bendrabutyje. Savaitgalį grįžta į namus. Žino, kad yra pakviestas dėl vykusio konflikto. Pažįsta L. S. nuo šių metų rugsėjo mėnesio. Jų tarpusavio santykiai geri, bendrauja, tačiau bendrauja tik mokykloje, už mokyklos ribų nebendrauja. A. K. asmeniškai nepažįsta, sužinojo apie jį tik po vykusio konflikto. Anksčiau nėra niekada jo matęs. Tiksliai dienos nepamena, prieš dvi ar tris savaites įvyko konfliktas. L. S. draugauja su jo klasioke V. S.. Prieš konfliktą L. su V. susipyko. L. sakė apie V., kad ji elgėsi negražiai, ne kaip mergina. L. juokėsi iš to, neatrodė supykęs, apie tai jie kalbėjo bendrabučio kambaryje, tai buvo dieną prieš konfliktą. Po to jie su S. P. palydėjo jį iš bendrabučio ir jis išvažiavo namo. Konflikto tuo metu nebuvo, jie tik kalbėjo. Nepamena, ar L. jo prašė atsiprašyti V., ar pats nuspendė, bet vakare jis V. atsiprašė, kad apie ją kalbėjo jai negirdint negražius dalykus. Po to L. jam rašė žinutes per Messenger, klausė, ar atsiprašė V., rašė, kad atvažiuos pakalbėti, sakė, kad „susitiksim“, jis atsakė „gerai“. Suprato tada, kad L. supykęs ir gali įvykti konfliktas. Kitą dieną, apie 14-15 val., L. S. rašė jam, kad išeitų. Jis išėjo su S. P., V. S. ir V., kurios pavardės neprisimena, į mokyklos kiemą, tarp mokyklos ir baseino pastatų. Apie 16.00 val. atvyko L. su A. K.. Pirmiausia jis pasisveikino, A. iš karto paklausė: „ar tau vietos per mažai ant žemės“, ir iš karto sudavė jam vieną smūgį kumščiu į kairį šoną. Po smūgio klausė, ko puola L., sakė, kad jis (J. M.) sumušė L., tačiau to nebuvo. Skausmą dėl A. K. suduoto smūgio juto, skausmą vertina 5 balais iš 10 balų. Žymių po smūgio neliko. Tada A. K. atsitraukė, S. P. nuėjo paklausti jo, ar bent žino, kodėl konfliktas vyko. Tada L. puolė ant jo (J. M.), sudavė du kartus ranka į veidą, į dešinę pusę, sužalojimai matėsi prie lūpos, buvo ji prakirsta, prie akies kampo matėsi paraudimas, iš nosies bėgo kraujas. Sužalotas vietas šaldė, tačiau jokių vaistų nevartojo. Paraudimas prie akies dingo tą pačią dieną, kraujas iš nosies bėgo nestipriai, tuoj pat, kai nusivalė, nustojo bėgti, tačiau prie lūpos sužalojimas matėsi apie savaitę laiko. Skausmą juto, kurį taip pat vertina 5 balais. Skausmas buvo momentinis, vėliau neskaudėjo, tik dėl lūpos sužalojimo valgant apie savaitę laiko juto diskomfortą. Konflikto metu jie garsiai šaukė vienas ant kito. Draugai bandė skirti, jie smūgių jokių nei L., nei A. nesudavė. Jis konflikto metu pats jokių smūgių taip pat nesudavė, laikėsi atstumo ištiesęs ranką. Konfliktą pastebėjo skyriaus vadovas A. K., tada L. su A. iš karto pasišalino. Mokyklos vadovas telefonu užfiksavo automobilio nuotrauką, su kuriuo jie buvo atvykę. Po konflikto skyriaus vadovas sakė, kad pakviestų L. išsiaiškinti, jo draugė V. rašė jam, tačiau jis nesutiko grįžti. Jam toks konflikto sprendimo būdas nepriimtinas, jautėsi nesupratęs, po konflikto šiuo metu neišgyvena, juos susitikęs baimės nejaučia. L. tą pačią dieną jo telefonu atsiprašė, buvo susitikę ir po konflikto, gal po savaitės laiko, mokykloje jis atsiprašė jo, jam atleisti gali, tačiau nori, kad atsakytų už savo veiksmus. A. jo taip pat atsiprašė, jie po konflikto kitą savaitę, pirmadienį, susitiko prie Tytuvėnuose esančios (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Jis išėjo ir jie vienas kitą atpažino, jis jam ištiesė ranką, aiškinosi, kad smūgiavo jam dėl to, kad norėjo išvengti konflikto, galvojo, kad jis L. puls. Kadangi jis gerokai vyresnis už jį, neišsiaiškinęs nieko jam smūgiavo, jam atleisti nenori (1 t., b. l. 102-104).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gruodžio 2 d. nukentėjusiojo J. M. atstovė pagal įstatymą D. M. prašė įstatymo nustatyta tvarka nubausti kaltus asmenis, kurie 2025 m. lapkričio 27 d., dienos metu, Kelmės r. (duomenys neskelbtini), sumušė jos sūnų J. M.. J. M. šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini). 2025 m. lapkričio 28 d. sūnus grįžo iš mokyklos į namus ir jai papasakojo, kad 2025 m. lapkričio 27 d., tikslaus laiko nenurodė, jam būnant (duomenys neskelbtini), Kelmės r., Tytuvėnų sen., jį sumušė du asmenys, iš kurių vienas mokosi (duomenys neskelbtini), jo vardas galėtų būti P. arba P. ir jis galėtų būti pilnametis, kitas asmuo buvo apie 30 metų amžiaus ir sūnus jį matė pirmą kartą. Sūnus jai nurodė, kad jį sumušė vyresnis asmuo, suduodamas keletą smūgių į krūtinę, po to P. ar P. sudavė į veidą, dėl patirtų smūgių jis pajuto fizinį skausmą, ištino viršutinė lūpa, ant veido kairės pusės matėsi kraujosruva. Sūnus minėjo, kad įvykį nufilmavo (duomenys neskelbtini) mokytojas, kuris ir iškvietė policijos pareigūnus (1 t., b. l. 15-22).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gruodžio 18 d. liudytojas S. P. paaiškino, kad mokosi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pažįsta J. M., su juo yra draugai, kambariokai, pažįsta jį nuo šių metų rugsėjo mėnesio. Pažįsta L. S., su juo nebendrauja. A. K. nepažįsta. Žino, dėl ko yra pakviestas – dėl konflikto tarp J. ir L.. L. su J. kalbėjosi dienos metu, kada tiksliai – nenurodys, dėl L. draugės V., J. išsakė savo nuomonę, kuri buvo neigiama apie V., L. neatrodė, kad būtų sureagavęs dėl išsakytų J. žodžių, tą dieną jokio konflikto neįvyko. Vakare J. sakė, kad L. rašo jam, pyksta dėl jo išsakytos nuomonės. Žino, kad J. dėl išsakytų savo žodžių atsiprašė V. ir ne vieną kartą. Kitą dieną J. pasakė, kad eina į lauką pasikalbėti su L., nes atvažiuoja, jis pasakė, kad eis kartu. L. S. atvyko automobiliu su savo draugu, kuris apie 30-35 metų amžiaus, mano, kad galėtų jį atpažinti. Visas konfliktas vyko lauke, prie mokyklos pastato. Išlipęs vyresnis vyras iš karto trenkė kumščiu J., klausė, kodėl L. mušė. J. nuo smūgio nenugriuvo, tik atsitraukė toliau, tada jis įsikišo į konfliktą, tam vyrui sakė, kad J. nieko nemušė, jis jam jokių smūgių nesudavė, jie tik kalbėjosi. Po to, kai nepažįstamas vyras sudavė vieną smūgį J., tada L. šoko ant J., bandė duoti kumščiu, tačiau, kiek matė, pataikė tik pirštų galais, delnu. Matė, kad sudavė tris kartus, J. atsirado sužalojimai prie akies, iš nosies bėgo kraujas ir matėsi sužalojimas ant lūpos. Konflikto metu buvo ir L. draugė V. ir V. draugė, kurios nepažįsta. V. jie nekvietė, ji jau iš L. žinojo, kad jis atvažiuoja, tačiau atėjo kartu. Po konflikto J. šaldė veidą, dėl to paraudimas greitai jam praėjo, ant lūpos sužalojimas laikėsi kiek ilgiau. Po konflikto J. tik sakė, kad nosį skauda, daugiau skausmu nesiskundė. J., kiek matė, niekam nesudavė, buvo užsimojęs, matė, kad norėjo L. atgal suduoti, tačiau susilaikė. Konfliktas truko trumpai, mokyklos vadovas, pamatęs, kad vyksta konfliktas, atbėgo filmuodamas savo telefonu. L. su savo draugu tuoj pat pasišalino (1 t., b. l. 106-107).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. lapkričio 27 d. liudytoja R. P. paaiškino, kad dirba socialine pedagoge (duomenys neskelbtini). 2025 m. lapkričio 27 d. 16.05 val. skyriaus vadovas A. K. parėjo iš lauko su J. M. ir S. P. ir paaiškino, kad kitas šioje mokykloje besimokantis mokinys L. S. su dar vienu apie 30 m. amžiaus jiems nepažįstamu vyru sumušė J. M.. Konfliktas įvyko dėl merginos, visą konfliktą matė tik S. P.. Įvykio A. K. nematė, informaciją sužinojo iš J. M. ir S. P.. Teritorija stebima vaizdo kameromis, tyrimui reikalingą vaizdo įrašą galės pateikti darbo dieną, kadangi šiuo metu nėra už vaizdo kameras atsakingų mokyklos darbuotojų. Iki atvykstant policijos pareigūnams J. M. šaldė skruostą, kadangi matėsi paraudimas ant veido ir J. M. teigė, kad nuo asmenų suduotų smūgių jam buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 124-126).

Policijos registruojamų įvykių registro išraše nurodyta, kad 2025 m. lapkričio 27 d. 16.22 val. pranešėja socialinė pedagogė R. P. pranešė, jog prieš 20 min. du vaikinai sudavė į veidą (duomenys neskelbtini) amžiaus mokiniui ir pasišalino automobiliu ,,Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vienas iš vaikinų buvo mokyklos mokinys L. S.. Viskas įvyko mokyklos kieme. GMP nereikia. Atvykus Kelmės r., (duomenys neskelbtini), socialinė pedagogė R. P. paaiškino, kad pas ją atėjo (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovas A. K. su J. M. ir S. P. ir paaiškino, kad mokyklos dvyliktokas L. S. ir dar vienas nepažįstamas asmuo sumušė J. M.. J. M. teigimu, L. S. mažiausiai du kartus delnu trenkė jam į veidą, o kitas nepažįstamas asmuo vieną kartą kumščiu sudavė jam į kairį šoną, taip sukeldami J. M. fizinį skausmą. J. M. atgal netrenkė, konfliktas kilo dėl mokykloje besimokančios merginos. Vizualiai apžiūrėjus J. M., jokių sužalojimų nenustatyta, po GMP apžiūros sužalojimai nenustatyti, J. M. į gydymo įstaigą nevežtas. Su J. M. motina D. M. susisiekti nepavyko. Paskambinus J. M. patėviui S. M. ir jam paaiškinus situaciją, S. M. teigė, jog su juo ir jo žmona bus galima susisiekti darbo dieną dėl jo posūniui sukelto fizinio skausmo ir nurodys kada galės atvykti į policijos įstaigą ir pateikti skundą. L. S. su nepažįstamu asmeniu pasišalino automobiliu ,,Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus telefono numeriu (duomenys neskelbtini), neatsiliepė. Duomenų bazėje patikrinus minėtą automobilį, nustatyta, kad automobilis, turintis tvarkingus dokumentus, priklauso L. P., turinčiai galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Kas automobilį vairavo, nenustatyta. Įvykio vieta stebima vaizdo kameromis. Vaizdo įrašą tyrimui galės pateikti darbo dieną, nes šiuo metu nėra atsakingo mokykloje asmens už vaizdo kameras (1 t., b. l. 6-10).

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. gruodžio 2 d. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad 2025 m. lapkričio 27 d. 16.18 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sumušė J. M., gim. (duomenys neskelbtini), suduodami keletą smūgių į krūtinės ir veido sritis, dėl to J. M. pajuto fizinį skausmą, ištino viršutinė lūpa bei veido kairėje pusėje atsirado kraujosruvos. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 1-5).

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. lapkričio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje Nr. 1 užfiksuota, kad atvykus Kelmės r., (duomenys neskelbtini), matomas (duomenys neskelbtini) baltų plytų pastatas. Šalia pastato sienos be langų matomas keliukas. Tarp pastato sienos ir keliuko matomas ištryptas plotas. Kraujo, batų ar kitų reikšmingų tyrimui pėdsakų nematyti. Teritorija neaptverta, stebima vaizdo kameromis (1 t., b. l. 26-32).

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. lapkričio 27 d. asmens apžiūros protokole ir fotolentelėje Nr. 1 užfiksuota, kad vizualiai apžiūrint matomas J. M. kūno vietas, sužalojimų nematoma (1 t., b. l. 33-38).

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato kitų objektų apžiūros 2025 m. gruodžio 2 d. protokole nurodyta, kad apžiūrėtas liudytojos R. P. savanoriškai pateiktas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše matoma stovėjimo aikštelė, Kelmės r. sav., (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašas trunka 2 min. 17 sek., vaizdo įraše matoma data 2025 m. lapkričio 27 d., laikotarpis nuo 16:00:26 val. iki 16:02:43 val. Vaizdo įraše matomas tolumoje, link mokyklos atvažiojantis automobilis, kuris atvažiavęs pasuko į stovėjimo aikštelę ir sustojo už krūmų šalia mokyklos. Iš minėto automobilio išlipo keletas asmenų, kurie nuėjo už mokyklos kampo, vaizdo kamera jų nemato. Po kelių akimirkų anksčiau minėtas automobilis išvažiuoja. Paskui automobilį iš už mokyklos kampo išeina 5 asmenys, vienas iš asmenų atrodo lyg rankose laiko mobilųjį telefoną ir bando filmuoti/fotografuoti išvažiuojantį automobilį. Vaizdo įraše minėto automobilio valstybinio numerio nesimato (1 t., b. l. 130-132).

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyr. tyrėjo Virginijaus Blužo 2025 m. gruodžio 2 d. tarnybiniame pranešime dėl įtariamojo nustatymo nurodyta, kad į įvykio vietą asmenys, įvykdę nusikalstamą veiką, atvyko automobiliu ,,Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso L. P.. Susisiekus su L. P. telefonu, ši nurodė, kad 2025 m. lapkričio 27 d. apie 16 val. jai priklausančiu automobiliu naudojosi A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai tikėtina, kad antras asmuo, sumušęs J. M., yra būtent A. K. (1 t., b. l. 145-147).

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyr. tyrėjo Virginijaus Blužo 2025 m. gruodžio 2 d. tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo nurodyta, kad 2025 m. lapkričio 27 d. 16.18 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo sumuštas J. M.. Jam buvo suduota keletas smūgių į krūtinės ir veido sritis, dėl to J. M. pajuto fizinį skausmą bei jam ištino viršutinė lūpa, atsirado paraudimas kairėje veido pusėje. Taip pat buvo nustatyta, kad nusikalstamą veiką galimai įvykdė L. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), ir A. K. gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (1 t., 148-149).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2025 m. gruodžio 3 d. specialisto išvadoje Nr. G 1406/2025(04) nurodyta, kad J. M. padarytas nubrozdinimas viršutinės lūpos dešinėje pusėje. Nustatytam sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu į veidą. J. M. nustatytas kūno sužalojimas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytą laiką. J. M. nustatytas kūno sužalojimas nėra būdingas griuviminei traumai. J. M. nustatytas kūno sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 42-43).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamieji padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad kaltinamieji A. K. ir L. S. asmeninio konflikto su nukentėjusiuoju J. M. metu, smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu, t. y. A. K. tyčia, vieną kartą ranka sudavė į kairį šoną nukentėjusiajam J. M., po to L. S. tyčia du kartus ranka sudavė nukentėjusiajam J. M. į veidą, tokiais bendrais tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam J. M. fizinį skausmą, ir L. S.nukentėjusiajam padarė nubrozdinimą viršutinės lūpos dešinėje pusėje, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamųjų A. K. ir L. S. prisipažinimas ir duoti paaiškinimai tiek teismo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kiti byloje esantys duomenys, kurie pripažintini įrodymais: nukentėjusiojo J. M., liudytojų S. P., R. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, 2025 m. gruodžio 2 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, 2025 m. gruodžio 2 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą duomenys, PRIR informacija, 2025 m. gruodžio 3 d. specialisto išvada Nr. G 1406/ 2025(04), kurioje nurodyta, kad J. M. padaryti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad smurtiniais veiksmais kaltinamieji sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam, o kaltinamasis L. S. dar padarė nukentėjusiajam ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nors žymių po smūgio neliko, skausmą dėl A. K. suduoto smūgio juto, kurį vertina 5 balais iš 10 balų, skausmą po L. S. smūgių taip pat juto, kurį taip pat vertina 5 balais. Pažymėtina ir tai, kad fiziniam skausmui konstatuoti nėra būtinos specialios medicinos žinios, fizinio skausmo sukėlimą gali nustatyti ir pats teismas, remdamasis įrodymais, patvirtinančiais, jog nukentėjęs asmuo buvo mušamas ar prieš jį kitaip buvo smurtaujama, kas, kaip jau minėta, ir nustatyta nagrinėjamoje byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-180-719/2020, 2K-278-489/2022).

Kaltinamųjų padarytų veiksmų pobūdis, nukentėjusiojo patirtas fizinis skausmas bei nežymus sveikatos sutrikdymas neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamieji suvokė, jog naudoja fizinį smurtą prieš J. M. ir tokiais savo veiksmais sukelia jam fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą, bei taip veikti norėjo, t. y. kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia.

Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai nusikalstama veika padaroma bendromis kelių tarpusavyje susitarusių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnis). Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163-648/2015). Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-61-689/2020, 2K-199-719/2022, 2K-239-495/2024 ir kt.). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje (t. y. susitarimas gali būti išankstinis ar staiga kilęs), iki bus pasiektas norimas rezultatas.

Tai, kad kaltinamieji A. K. ir L. S. kartu dalyvavo jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme, patvirtina pačių kaltinamųjų parodymai duoti tiek teisiamojo posėdžio, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kaltinamieji kartu atvyko į įvykio vietą, kaltinamasis L. S. papasakojo kaltinamajam A. K., kur jie važiuoja ir dėl ko važiuoja, kaltinamieji veikė nuosekliai vienas po kito, jų veiksmai buvo tarpusavyje susiję ir nukreipti į tą patį nukentėjusįjį. Kaltinamųjų veiksmai, nors ir nebuvo suderinti ar aptarti iš anksto, tačiau visos pirmiau minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamųjų nusikalstama veika buvo realizuota bendrais abiejų konkliudentiniais veiksmais, suprantant, kad jie vykdo veiką, pavojingą žmogaus sveikatai.

Atsižvelgiant į visa tai, konstatuotina, kad byloje esančiais įrodymais visiškai įrodyti smurtiniai kaltinamųjų A. K. ir L. S. veiksmai, kurie kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą yra įtvirtintos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. K., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. K. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą, vieną kartą ranka jam suduodamas į kairįjį šoną, buvo šios nusikalstamos veikos bendravykdytojas.

Teisiamojo posėdžio metu A. K. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, nurodė, kad gailisi, tačiau kaltinamojo gailėjimasis nepripažintinas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. Teismų praktikoje akcentuojama, kad tik deklaratyvus kaltės pripažinimas negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48-628/2019, 9 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Teismo vertinimu, kaltinamojo išreikštas gailėjimasis ir elgesys teisiamojo posėdžio metu yra deklaratyvaus pobūdžio, nes jis jau anksčiau ne kartą teistas už smurtinių nusikalstamų veikų padarymą, tarp jų – ir už panašaus pobūdžio smurtinius veiksmus nepilnametės atžvilgiu, net dalies civiliniu ieškiniu prašomos žalos neatlygino. Kaltinamojo paaiškinimai ir elgesys yra vertintinas kaip savęs gailėjimasis dėl kylančių pasekmių, o ne tvirtas ir savikritiškas savo priešingo teisei poelgio suvokimas ir gailėjimasis dėl paties nusikalstamos veikos padarymo, kaltinamasis išvadų dėl savo elgesio nedaro. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė, nukentėjusysis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, šią aplinkybę patvirtino.

Kaltinamajame akte nurodoma ir prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė kaltinamojo sunkinančia atsakomybę aplinkybę pripažinti tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, tačiau tam teisinio pagrindo nėra.

Nuo 2025 m. vasario 1 d. pasikeitus BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatoms ir teismui dėl asmens pripažinimo recidyvistu turint priimti atskirą sprendimą, asmuo laikomas recidyvistu tik po nuosprendžio, kuriuo asmuo pripažįstamas recidyvistu, įsiteisėjimo, o iki tol asmuo recidyvisto statuso neturi. Sistemiškai aiškinant BK nuostatas, susijusias su naujos redakcijos BK 27 straipsnio 1 dalies įsigaliojimu, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog asmuo veiką padarė būdamas recidyvistas, taikytina tik tada, kai esant BK 27 straipsnio 1 dalyje išdėstytoms sąlygoms asmenys, jau būdami pripažinti recidyvistais, teisiami už naujo nusikaltimo padarymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-62-511/2026, 2K-86-511/2026).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamasis A. K. nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. liepos 16 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, taip pat pripažintas recidyvistu, šis nuosprendis įsiteisėjo 2026 m. sausio 14 d. Kaltinamasis šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė 2025 m. lapkričio 27 d., t. y. dar neįsiteisėjus minėtam nuosprendžiui, kuriuo jis buvo pripažintas recidyvistu. Dėl to nėra pagrindo jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikyti tai, kad jis šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė, būdamas recidyvistas.

A. K. anksčiau ne kartą teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, taip pat ir už nusikaltimus žmogaus sveikatai, kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė neatlikęs bausmės, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 176-200; 2 t., b. l. 1-11), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už tos pačio rūšies nusikaltimus. A. K. baustas administracine tvarka, ne visos paskirtos baudos sumokėtos (2 t., b. l. 12-20), byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina ir į tai, kad jis ir toliau, būdamas ne kartą teistas, daro naujas nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, kaltinamasis padarė šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Kaltinamasis savo gyvenimo būdo, net ir būdamas daug kartų teistas, nekeičia. Kaltinamasis nedaro reikiamų išvadų, toliau ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Taigi, nurodytos kaltinamojo A. K. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, teismo vertinimu, rodo, kad teisę pažeidžiantis elgesys kaltinamajam visgi būdingas.

Atsižvelgiant į visa tai, šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. K. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus griežčiausią bausmės rūšį, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje – laisvės atėmimo bausmę, t. y. A. K. skirtina 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, būtent tokia bausmė atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes bei teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu iki 6 mėnesių laisvės atėmimo.

Kadangi A. K. naują nusikalstamą veiką įvykdė neatlikęs jam Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. liepos 16 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. liepos 16 d. nuosprendžiu kaltinamajam paskirtos ir neatliktos 9 mėn. 24 d. laisvės atėmimo bausmės ir 2 695,15 Eur dydžio baudos pridėtina šiuo nuosprendžiu kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis ir kaltinamajam skirtina galutinė 1 metų 1 mėnesio 24 dienų laisvės atėmimo bausmė ir 2 695,15 Eur dydžio bauda. Pridėtinos bausmės dydis nustatytas atsižvelgiant į visas anksčiau išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam L. S., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas smurtinis nusikaltimas), jo pavojingumo laipsnį, baigtumą ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas, kurio pasekmė – fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes (smurtauta kito asmens atžvilgiu), į kaltinamojo vaidmenį nusikalstamų veikų daryme – buvo šios nusikalstamos veikos bendravykdytojas.

Teisiamojo posėdžio metu L. S. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nurodė, kad gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad kelis kartus nukentėjusiojo atsiprašė, šią aplinkybę patvirtino ir nukentėjusysis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu.

Skiriant bausmę, atsižvelgtina ir į L. S. asmenybę – jauno amžiaus, mokosi (2 t., b. l. 77), apibūdinamas patenkinamai (2 t., b. l. 87). Nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas, baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos (2 t., b. l. 63-74; 3 t., b. l. 1-5), byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad smurtą pavartojo kito asmens atžvilgiu ir tokie veiksmai atlikti pirmą kartą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti L. S. už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskiriant laisvės apribojimo bausmę 1 metams 3 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje; mokytis arba dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 4 punktas, 5 dalies 4 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu – kaltinamajam L. S. skirtina 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje; mokytis arba dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 4 punktas, 5 dalies 4 punktas).

L. S. anksčiau teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. sausio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. liepos 9 d. nutartimi Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus teikimas dėl L. S. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu atmestas, tačiau nutartis nuosprendžio priėmimo dienai nėra įsiteisėjusi. Atsižvelgiant į tai ir siekiant išvengti galimų vykdymo nesklandumų ir netikslumų ateityje, šiuo metu šiuo nuosprendžiu kaltinamajam paskirta bausmė nebendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. sausio 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, dėl kurios priimta neįsiteisėjusi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. liepos 9 d. nutartis. Tai bus galima padaryti bausmių vykdymo procese, kai bus įsiteisėjusi minėta nutartis.

Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo J. M. atstovė pagal įstatymą D. M. pareiškė 1000 eurų civilinį ieškinį dėl nukentėjusiajam kaltinamųjų veiksmais padarytos neturtinės žalos ir penkių procentų dydžio metinių palūkanų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, taip pat Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš kaltinamųjų (1 t., b. l. 62-64). Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad kaltinamieji prieš nukentėjusįjį veikė tiesiogine tyčia, galėjo ir privalėjo valdyti, turėjo suprasti savo veiksmų pavojingumą, numatyti galinčias kilti pasekmes. Nukentėjusysis J. M. dėl neadekvačių, netikėtų ir neteisėtų A. K. ir L. S. veiksmų patyrė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, nes su juo buvo elgiamasi agresyviai, buvo suduotas smūgis į kairįjį šoną bei du smūgiai į veidą. Toks kaltinamųjų elgesys nukentėjusiojo atžvilgiu sukėlė jam stresą, dvasinius išgyvenimus, išgąstį, diskomforto jausmą dėl prieš jį panaudoto fizinio smurto. Tai, kad smurtiniai veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, matant aplinkiniams, bendraamžiams, tik didina išgyvenimus. Mačiusieji įvykį domisi ir klausinėja apie konflikto priežastis, verčia prisiminti įvykio detales, todėl J. M. iki šiol persekioja nerimo jausmas. Po įvykio ant nukentėjusiojo veido ties lūpa ir akimi matėsi paraudimas, iš nosies bėgo kraujas. Sumuštas vietas teko šaldyti, sužalotą lūpą skaudėjo savaitę laiko, valgant buvo jaučiamas skausmas.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į nuolat kintantį ekonominį valstybės gyvenimo lygį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo bylose nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama iki 2000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-696/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-639/2019 ir kt.). Kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Pažymėtina, kad 1000 Eur ir didesnės sumos priteisiamos dažniausiai tais atvejais, kai nustatytas itin intensyvus smurtas arba tuomet, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai ilgam laikotarpiui. Išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turi būti visiškai tenkintas nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo, šioje byloje nėra. Nagrinėjamu atveju, šioje byloje duomenų, kad nukentėjusiajam būtų apskritai taikytas koks nors gydymas, stebima fizinių ar psichologinių ilgalaikių liekamųjų reiškinių, nėra.

Kaltinamieji su jiems pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko, jo neginčijo. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų ir panaudoto fizinio smurto prieš nukentėjusįjį J. M., bei sukelto fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Vertinant byloje nustatytas aplinkybes, smurto protrūkis kilo staiga ir netikėtai, prieš tai nebuvo jokio didesnio konflikto, kaltinamieji smurtavo prieš nepilnametį kitų asmenų akivaizdoje. Pats J. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kurį laiką jam skaudėjo miegoti ant šono, sužalojimai matėsi prie lūpos, buvo ji prakirsta, prie akies kampo matėsi paraudimas, iš nosies bėgo kraujas. Sužalotas vietas šaldė, paraudimas prie akies dingo tą pačią dieną, kraujas iš nosies bėgo nestipriai, tuoj pat, kai nusivalė, nustojo bėgti, tačiau prie lūpos sužalojimas matėsi apie savaitę laiko. Skausmą juto, dėl lūpos sužalojimo valgant apie savaitę laiko juto diskomfortą. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais nukentėjusiojo paaiškinimais, jo nurodomas aplinkybes patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai R. P. ir S. P., taip pat ir teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą. Teismas neturi pagrindo netikėti tuo, kad dėl kaltinamųjų atliktų veiksmų prieš nukentėjusįjį, jis patyrė trumpalaikį stresą ir išgyveno, jautė baimę, o juos pamačius po įvykio, tai gali kelti neigiamus jausmus ir nerimą. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis nurodomus neigiamus jausmus ir išgyvenimus, susijusius su minėtu įvykiu, patyrė būtent dėl abiejų kaltinamųjų veiksmų. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamųjų turtinę padėtį – A. K. šiuo metu nedirba, atlieka laisvės atėmimo bausmę, L. S. mokosi.

Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, visas nustatytas aplinkybes, skirtingų nukentėjusiojo ir kaltinamųjų interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimą, teismų praktiką bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, daro išvadą, kad teisinga kompensacija už nukentėjusiojo J. M. dėl neteisėtų kaltinamųjų A. K. ir L. S. veiksmų patirtą fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, yra 500 Eur. Šiuo atveju, teismo vertinimu, priteistina suma geriausiai atitinka nukentėjusiojo ir nuskalstamą veiką padariusių asmenų interesų pusiausvyrą, nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiajam solidariai iš kaltinamųjų priteistinas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Nukentėjusiajam iš kaltinamųjų priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiojo pilnametystės skirtina jo atstovė pagal įstatymą motina D. M..

Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą reikalavimas dėl 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (o ne nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, kaip to prašo nukentėjusiosios atstovė) iki visiško žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas, jas priteisiant solidariai iš kaltinamųjų.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės D. Banaitienės 2026 m. vasario 10 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo A. K. turtui: 1) piniginėms lėšoms, esančioms 35500, UAB ,,Pervesk“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 1000 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškai uždraudžiant disponuoti, pribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, neišieškoma suma – 300 Eur, turto saugotojas: UAB ,,Pervesk“; 2) piniginėms lėšoms, esančioms: 32500, Revolut Bank, UAB, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 1000 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškai uždraudžiant disponuoti, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, neišieškoma suma – 300 Eur, turto saugotojas: Revolut Bank, UAB; 3) piniginėms lėšoms, esančioms: 71830, AB Artea banko Raseinių klientų aptarnavimo centras sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 1000 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškai uždraudžiant disponuoti, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, neišieškoma suma – 300 Eur; turto saugotojas AB Artea banko Raseinių klientų aptarnavimo centras; nuo 2026 m. vasario 10 d. iki 2026 m. gegužės 10 d. (2 t., b. l. 39-42). Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2026 m. kovo 25 d. nutartimi laikinas nuosavybės apribojimas, paskirtas minėtu prokurorės nutarimu, pratęstas 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. gegužės 10 d.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės Deimantės Banaitienės 2026 m. vasario 10 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo L. S. turtui: 1) piniginėms lėšoms, esančioms: 73000, ,,Swedbank“, AB, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 1000 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškai uždraudžiant disponuoti, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, neišieškoma suma – 300 Eur; 2) piniginėms lėšoms, esančioms: 73000, ,,Swedbank“, AB, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 1000 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškai uždraudžiant disponuoti, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, neišieškoma suma – 300 Eur; 3) piniginėms lėšoms, esančioms: 70440, AB SEB bankas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 1000 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškai uždraudžiant disponuoti, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, neišieškoma suma – 300 Eur; nuo 2026 m. vasario 10 d. iki 2026 m. gegužės 10 d. (2 t., b. l. 91-94). Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2026 m. kovo 25 d. nutartimi laikinas nuosavybės apribojimas, paskirtas minėtu prokurorės nutarimu, pratęstas 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. gegužės 10 d.

Patenkinus civilinį ieškinį iš dalies, nukentėjusiajam priteisto civilinio ieškinio užtikrinimui ir galimam priverstiniam žalos išieškojimo procesui, tikslinga laikiną nuosavybės teisių apribojimą, taikytą kaltinamiesiems, palikti galioti, tačiau mažesnei sumai – 500 Eur, iki nuosprendžio įvykdymo dėl kaltinamųjų atžvilgiu priteisto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ši nuosprendžio dalis įsigalioja nuo jo priėmimo dienos, t. y. 2026 m. liepos 16 d. ir vykdytina nedelsiant. Apie priimtą sprendimą informuotinas Turto arešto registras.

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2026 m. kovo 25 d. nutartimi, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis J. M. yra nepilnametis ir į tai, kad be įgaliotojo atstovo pagalbos jos teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami, nukentėjusiajam buvo paskirtas valstybės garantuojamas įgaliotasis atstovas advokatas (BPK 51 str. 1 d. 10 p., 2 d., 55 str. 4 d.). Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kurioje nurodoma, kad teisinės pagalbos išlaidos už nukentėjusiajam suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą sudaro 700,33 Eur.

Šiuo nuosprendžiu kaltinamuosius pripažinus kaltais, spręstina, jog prašomos priteisti išlaidos susidarė dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų, dėl to nepilnametis nukentėjusysis buvo priverstas siekti savo teisių gynybos teisme. Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo įgaliotosios atstovės advokatės dalyvavimo procese trukmę, teisiamųjų posėdžių skaičių ir trukmę, atstovavimo kokybę, išieškoti prašoma suma nėra neproporcinga bylos apimčiai ir sudėtingumui, pripažįsta, kad išieškoti prašoma suma nėra neproporcinga bylos apimčiai ir sudėtingumui, taip pat kaltinamųjų turtinei padėčiai, todėl iš kaltinamųjų priteistina po 350,16 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam A. K., yra 106,25 Eur (2 t., b. l. 174). Šioje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį A. K., iš jo nepriteistinos.

BPK 103 straipsnio 3 punkte yra nustatyta, jog proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. BPK 104 straipsnyje nurodyta, kad proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 186 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad į <...> mažamečio nukentėjusiojo apklausą visuomet, <...> arba kitais atvejais, kai to prašo proceso dalyviai arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva, privalo būti kviečiamas psichologas, kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą, taip pat valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, kuris iš kitos patalpos stebi, ar apklausos metu nepažeidžiamos nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo teisės.

Byloje yra pateiktos sąskaitos-faktūros už psichologės J. G. dalyvavimą ikiteisminio tyrimo veiksmuose: 1) 2025 m. gruodžio 18 d. sąskaita-faktūra 51,67 Eur sumai už dalyvavimą apklausoje (1 t., b. l. 108-114), 2) 2025 m. gruodžio 18 d. sąskaita-faktūra 17,50 Eur sumai už dalyvavimą apklausoje (1 t., b. l. 115-121). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad minimas išlaidas sudaro ne tik psichologo dalyvavimas apklausose, tačiau ir pasiruošimas apklausoms, kelionės laikas ir kuro išlaidos. Nagrinėjamu atveju byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiami nepilnamečiai, šios apklausos buvo atliktos ikiteisminio tyrimo pareigūno iniciatyva, siekiant išsiaiškinti visas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir surinkti kaltinamųjų kaltę pagrindžiančius duomenis. Individualią veiklą vykdančios psichologės paslaugas pirko Telšių AVPK, psichologė pateikė prašymus Telšių AVPK apmokėti šias išlaidas, kurie yra patvirtinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų parašais. Teismas pripažįsta šias išlaidas proceso išlaidomis ir konstatuoja, kad Telšių AVPK turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą, todėl jos lygiomis dalimis priteistinos iš kaltinamųjų.

A. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 172-175). Ji paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina. L. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 59-62). Ji paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, du kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais (saugomi šioje byloje prie bylos 1 tomo galinio viršelio prisegtame voke), paliktini saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303‒305 straipsniais, 307‒308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. K. 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. liepos 16 d. nuosprendžiu A. K. paskirtos ir neatliktos 9 mėn. 24 d. laisvės atėmimo bausmės ir 2 695,15 Eur dydžio baudos pridėti šiuo nuosprendžiu A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir A. K. skirti galutinę 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio 24 (dvidešimt keturių) dienų laisvės atėmimo bausmę ir 2 695,15 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų devyniasdešimt penkių eurų penkiolikos centų) dydžio baudą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2026 m. liepos 16 d.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje; mokytis arba dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 4 punktas, 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti L. S. laisvės apribojimą 10 (dešimt) mėnesių be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje; mokytis arba dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 4 punktas, 5 dalies 4 punktas).

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

L. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Nukentėjusiojo J. M. atstovės pagal įstatymą D. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš A. K. ir L. S. J. M. naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiojo pilnametystės skiriant D. M..

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės D. Banaitienės 2026 m. vasario 10 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, pratęstą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2026 m. kovo 25 d. nutartimi A. K. turtui: 1) piniginėms lėšoms, esančioms 35500, UAB ,,Pervesk“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 1000 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškai uždraudžiant disponuoti, pribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, neišieškoma suma – 300 Eur, turto saugotojas: UAB ,,Pervesk“; 2) piniginėms lėšoms, esančioms: 32500, Revolut Bank, UAB, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 1000 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškai uždraudžiant disponuoti, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, neišieškoma suma – 300 Eur, turto saugotojas: Revolut Bank, UAB; 3) piniginėms lėšoms, esančioms: 71830, AB Artea banko Raseinių klientų aptarnavimo centras sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 1000 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškai uždraudžiant disponuoti, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, neišieškoma suma – 300 Eur; turto saugotojas AB Artea banko Raseinių klientų aptarnavimo centras; palikti galioti, tačiau mažesnei sumai – 500 Eur, iki nuosprendžio įvykdymo dėl A. K. atžvilgiu priteisto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ši nuosprendžio dalis įsigalioja nuo jo priėmimo dienos, t. y. 2026 m. liepos 16 d., ir vykdytina nedelsiant. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės Deimantės Banaitienės 2026 m. vasario 10 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, pratęstą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2026 m. kovo 25 d. nutartimi, L. S. turtui: 1) piniginėms lėšoms, esančioms: 73000, ,,Swedbank“, AB, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 1000 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškai uždraudžiant disponuoti, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, neišieškoma suma – 300 Eur; 2) piniginėms lėšoms, esančioms: 73000, ,,Swedbank“, AB, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 1000 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškai uždraudžiant disponuoti, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, neišieškoma suma – 300 Eur; 3) piniginėms lėšoms, esančioms: 70440, AB SEB bankas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 1000 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškai uždraudžiant disponuoti, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, neišieškoma suma – 300 Eur; palikti galioti, tačiau mažesnei sumai – 500 Eur, iki nuosprendžio įvykdymo dėl L. S. atžvilgiu priteisto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ši nuosprendžio dalis įsigalioja nuo jo priėmimo dienos, t. y. 2026 m. liepos 16 d., ir vykdytina nedelsiant. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.

Priteisti iš A. K. ir L. S. po 350,16 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų šešiolika centų) valstybei turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, jas sumokant į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą: LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“; LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor, AB; LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, AB „Šiaulių bankas“ (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš A. K. ir L. S. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai po 34,58 Eur (trisdešimt keturis eurus penkiasdešimt aštuonis centus) proceso išlaidų už psichologės paslaugas, apklausiant nepilnamečius ikiteisminio tyrimo metu, jas sumokant į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (kodas 190547027) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT21 7044 0600 0790 7451 AB SEB banke.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą A. K., iš A. K. nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, du kompaktinius diskus su vaizdo įrašais (saugomi šioje byloje prie bylos 1 tomo galinio viršelio prisegtame voke), palikti saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą laikotarpį – 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB ,,Urbo bankas“ (buvęs AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 2222.

2. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka ir antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka išieško baudą priverstinai. Priverstinio įvykdymo atveju išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

2) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) kai taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o bausmę atliekančiam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.