Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam A. M., jo gynėjui advokatui Anatolijui Šichovcovui.

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, išsiskyręs, nedirbantis, turintis neįgalumą ((duomenys neskelbtini)), gyvenamoji ir deklaruota vieta - (duomenys neskelbtini) teistas

1) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį galutine bausme – 6 mėnesių viešųjų darbų;

2) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį galutine bausme – 4 mėnesiais viešųjų darbų;

3) Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. spalio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį galutine bausme – 8 mėnesiais laisvės apribojimo;

4) Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. gegužės 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 30 parų arešto bausme;

5) Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą galutine bausme – 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 metams, 2021 m. liepos 8 d. išregistruotas iš probuojamujų asmenų duomenų registro;

6) Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. liepos 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį galutine bausme – viešaisiais darbais 4 mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 val. visuomenės labui.

2024 m. vasario 13 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų registro. Bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. M. 2026 m. birželio 13 d., apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia suspaudė D. B. dešinės rankos žasto sritį, nagais įdrėskė jai kaklo dešinę pusę ir kairės rankos dilbio sritį bei ją pastūmė, dėl ko D. B. griuvo ant nugaros, taip nukentėjusiajai D. B. sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad gailisi, sutinka duoti paaiškinimus. Padėjo nupjauti žolę su trimeriu. Pabaigęs darbus užėjo pas D.. Vaikščiojo po sodybą. Nupirko alaus bambalį, įsipylę į stiklinę, D. iš jo paėmė. Pasakė, kad taip nedarytų, nes žinojo, kad vartoja vaistus. Ji supykusi pagriebė stiklinę ir alų supylė jam ant veido. Supykęs ją pastūmė, ši nuvirto. Moteris supykusi išėjo. Atvažiavo netrukus policija, surašė ir gavo šaukimą atvykti į PK skyrių su vertėjomis. Žino, kad buvo sugriebęs ir paleido. Sugriebė ir pastūmė. Neturi ilgų nagų. Tvora sena, gal galėjo įsibrėžti. Buvo vidutinis girtumas. Blaivus taip nebūtų pasielgęs. Pripažįsta ir gailisi savo veiksmų. D. B. fizinį skausmą sukėlė. Nepamena, kad būtų įbrėžęs į kaklą. Nukentėjusios atsiprašė, nemaloniai jaučiasi. Nukentėjusioji ar atleido, nežino. Jam iš žvilgsnio sunku pasakyti, ar atleido. Nukentėjusioji D. B. nurodė, kad A. M. pažįstą iš seniai. Buvo atėjusi draugė ir norėjo eiti pas ją. Ėjo per duris. A. M. atvažiavo dviračiu. Jis ją pastūmė ir suplėšė palaidinę. Tada iškvietė policiją. Įdrėskimas buvo ir tai matėsi. Jis pripūtė virš dviejų promilių, dėl girtumo nepamena. Jam atleido, jis atsiprašė. Noriu, kad daugiau niekada nekeltų rankos prieš moterį. Reikia gydytis nuo alkoholio, o šiaip jis labai geras žmogus.

Po kaltinamojo apklausos, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui, kaltinamojo gynėjui, įrodymų tyrimas šioje byloje buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Pastebėtina, kad A. M. nebuvo visiškai nuoseklus savo parodymuose, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, teisiamojo posėdžio metu abejojo dėl įdrėskimų nukentėjusiajai atsiradimo mechanizmo, tačiau nurodė, jog kaltę pripažįsta visiškai. Visgi, BPK 273 straipsnio 1 dalies kriterijų kontekste teismas vertina, jog kaltę A. M. iš esmės pripažino. Nors ir negalėjo patvirtinti apie nukentėjusiajai padarytus įdrėskimus, tačiau nurodė, kad dėl buvusio girtumo gali ne viską tiksliai prisiminti. Esant minėtoms aplinkybėms, kaltinamojo abejonės dėl minėtų aplinkybių, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, jog jis kaltės nepripažino ir dėl šios priežasties užkirsti kelią galimybei byloje taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Juolab, kad aplinkybė, dėl kurios kaltinamasis abejojo, nagrinėjamu atveju nėra reikšminga dėl jo veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikavimui. Be to, net ir taikius sutrumpintą įrodymų tyrimą, neatidedant teismo posėdžio ir nevilkinant proceso, apie šias aplinkybes buvo apklausta į teismo posėdį atvykusi nukentėjusioji, byloje yra kitų duomenų apie jai padarytus įdrėskimus, apie kurių įrodomąją vertę teismas išsamiau pasisako toliau nuosprendyje.

Pažymėtina, jog BK įtvirtinta privilegija (pozityvioji diskriminacija) atskiroms tos pačios kategorijos (teisiamųjų) asmenų grupėms – BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims prisipažinus, jiems skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238-699/2017, 2K-264-697/2017); todėl netaikius sutrumpinto įrodymų tyrimo kaltinamasis netektų ir minėtos privilegijos.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, išvardyti byloje esantys įrodymai.

Kaltinamojo A. M. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, įrodyta ir baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

apklaustas įtariamuoju dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, A. M. parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Pripažįsta, kad suėmė už abiejų rankų žastų ir ją

pastūmė, dėl ko ji griuvo. D. B. yra jo tik draugė, su ja kartu negyvena. Jis jai padeda ūkio darbuose, ji jam išskalbia drabužius, pamaitina, leidžia nusiprausti, jis jai už tai sumoka pinigais. Dabar nesenai jai buvo davęs 400 eurų už tai, kad ji jam išskalbs drabužius, duos valgyti ir ji jam nebeduoda dabar nei valgyti, nei drabužių skalbia. 2026-06-13, apie 13.30 val. atvyko pas D. B. į namus, su ja kartu gėrė alų ir degtinę. Dar buvo atėjusi D. D.. Ji irgi gėrė alkoholį. Paskui išėjo į kiemą. D. supyko, kad jis per daug alaus išgėrė. Jo buvo įsipylęs į stiklinę. Jo net nespėjo atsigerti, D. iš jo atėmė tą stiklinę su alumi ir supykusi jam tą alų pylė į veidą. Jam tai nepatiko ir, kad taip daugiau nedarytų, jis D. suėmė už abiejų rankų žastų ir ją stumtelėjo. Už D. buvo tokia tvora, kuri vos laikėsi, buvo sena, klibanti, tai D. griuvo ant tos tvoros ir kartu su tvora ji nugriuvo ant žemės. D. griuvo ant nugaros. Jo manymu, jis ją nestipriai pastūmė ir D. kaklą bei ranką galėjo subraižyti tvora, kai ji kėlėsi nuo jos, nes ta tvora sena, turinti aštrių kampų. Kai D. nugriuvo, jis nepadėjo jai atsistoti, ji pati greitai atsistojo ir iš jos kūno kalbos suprato, kad ji jį gąsdina, kad puls, bet jam nieko skaudžiai nepadarė, tik alų buvo prieš tai ant jo buvo užpylusi. Jis jai ranka parodė, kad ji eitų nuo jo ir išėjo į namus. Kur D. tuo metu buvo, nežino. Tiek jis, tiek D. vienodai gėrė alkoholį, bet negali įvertinti, kiek D. buvo apgirtusi, bet jis pats, nors ir buvo girtas, bet viską gerai prisimena. Jis D. bliuskutės neplėšė ir jai rankinės nedraskė. Tuo metu, kai D. pastūmė, ji su savimi rankinės neturėjo. Ji rankinę, tokią kaip kuprinę, turėjo pasidėjusi pavėsinėje. Jis D. suėmė už rankų ir ją pastūmė todėl kad ji ant jo alaus užpylė, jis taip jai atkeršijo. Labai nuoširdžiai gailisi, kad taip pasielgė, (b. 1.96- 99).

Nukentėjusioji D. B. parodė, kad 2026-06-13, apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), išėjo iš namų su drauge D. D. ir prie namo sutiko pažįstamą A. M., kuris turi negalią - nei kalba, nei girdi. Kai pamatė jį suprato, kad jis yra neblaivus, ir jis priėjęs prie jos, griebė jai rankomis už bliuskutės ir ją suplėšė, po to pradėjo ją stumdyti, sugriebė rankomis jai už dešinės rankos žasto ir stipriai suspaudė, po to rankų nagais jai įdrėskė į dešinės kaklo pusę, taip pat rankų nagais jai įdrėskė į kairę ranką žemiau alkūnės, po to ją pastūmė ir ji krito ant nugaros ant žemės. Taip pat A. M. paėmęs jos rankinę nuplėšė dvi rankenas ir numetė rankinę ant žemės. Tada kieme ji pradėjo šaukti „gelbėkite“ ir kažkas iškvietė policijos pareigūnus, o A. M. tuo tarpu iš namų pasišalino. Su A. M. jokių ryšių nepalaiko, tik jis yra pas ją kelis kartus buvęs ir jai buvo padėjęs prie ūkio darbų, kurių negali pasidaryti pati, tai jis tiesiog jai yra pažįstamas. Kai jai ranka sugriebė už dešinės rankos žasto, jai yra matoma kraujosruva ir paraudimas ir tą ranką, kai 1 balas mažai skauda, 10 balų labai skauda, jai skauda 5 balais. Kai su nagais įdrėskė į kairę ranką, jai skaudėjo 5 balais ir ant rankos matosi paraudimas bei negilus įdrėskimas. Kai nagais įdrėskė į kaklo sritį, jai skaudėjo 5 balais ir ant kaklo matosi paraudimas ir nežymus įdrėskimas. Kai ją pastūmė, ji krito ant nugaros, jai skaudėjo 8 balais, šiuo metu ant nugaros jokių sužalojimų nesimato. Ankščiau su A. M. yra buvęs toks konfliktas, kad prieš ją jis smurtautų ir būtų pakėlęs ranką, bet ji tuo metu pareiškimo rašyti atsisakė. Dėl šio įvykio jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir skauda iki dabar, bet medikų pagalbos atsisako ir į teismo medicinos ekspertizę vykti taip pat atsisako. Visą įvykį matė jo draugė D. D., daugiau įvykio niekas nematė. Dėl suplėšytos bliuskutės ir suplėšytos rankinės jokių pretenzijų neturi ir jai turtinė žala nepadaryta. Taip pat dėl sukelto fizinio skausmo civilinio ieškinio nereiškia. Namo kieme vaizdo kamerų nėra. A. M. dažniausiai būna agresyvus ir konfliktiškas, kai būna neblaivus, o kai būna blaivus jokių konfliktų su juo nebūna. Taip pat nori, kad A. M. nesiartintų prie jos ir nebeitų į jos namo kiemą, nes ji jo bijo. (b. 1.9-17).

Liudytoja D. D. parodė, kad 2026-06-13 buvo pas draugę D. B., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Apie 13.30 val., sugalvojo eiti kartu iki jos namų, adresu (duomenys neskelbtini). Tada išeinant iš namų, namo kieme pamatė ateinantį iš matymo pažįstamą A. M.. Šis atrodė akivaizdžiai neblaivus, nes svirduliavo ir sklido iš jo alkoholio kvapas. Kiek žino, A. M. yra neįgalus, nes nekalba ir negirdi. Tada A. M. pradėjo konfliktuoti su D. B. ir ant jos pulti, stumdyti. Kiek spėjo pamatyti, kad jis D. rankomis buvo sugriebęs už rankos, bet tiksliai kurios rankos, ji nepamena, po to matė kaip ją pastūmė ir ji krito ant žemės, o ji tuo tarpu nubėgo iki gatvės ir paprašė žmonių, kad paskambintų skubios pagalbos numeriu 112, o tuo tarpu A. M. iš namo kiemo pasišalino. Kai grįžo atgal, pamatė, kad D. B. verkia ir matėsi ant jos dešinės rankos paraudimas ir kraujosruva, o ant kaklo matėsi paraudimas ir įdrėskimas, taip pat matė, kad yra suplėšyta bliuskutė ir nuplėštos rankinės rankenos. Dėl šio įvykio ji nenukentėjo, o dėl ko jis yra supykęs ant D. B., ji nežino, taip pat jai viešoji rimtis nebuvo sutrikdyta (b. 1. 35-38).

2026-06-13 pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad 2026-06- 13, apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme neblaivus (2,12 prom.) A. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), sumušė pažįstamą D. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyv. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji dėl sukelto fizinio skausmo į gydymo įstaigas nesikreipė. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota. A. M. nesulaikytas, neapklaustas, įteiktas šaukimas (b. 1. 1-4).

2026-06-13 įvykio vietos apžiūros protokolu nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) , namo kieme. Namas aptvertas metaline tvora. Už tvoros yra statybinės medžiagos - pastoliai, šiferio lapai, biotualetas, trinkelės. Vienoje vietoje, metalinė tvora atstumta, kad būtų praėjimas į kiemą. Kieme jokių grumtynių pėdsakų nesimato. Apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota, vaizdo stebėjimo kameros nestebimos (b. 1.20-22, 23-27).

2026-06-13 asmens apžiūros protokolu nurodyta, kad ant D. B. kaklo dešinės pusės matyti paraudimai, subraižymai. Ant moters kairės rankos matyti įdrėskimas ir šiek tiek matoma hematoma. Ant moters dešinės rankos, ties žasto sritimi matyti paraudimai ir nedidelės hematomos. Daugiau apžiūrėjus kitas matomas kūno vietas, jokių sužalojimų nepastebėta. Fotografuota. (b. 1. 39-41, 42-46).

Policijos registruojamų įvykių registro išrašu nurodyta, kad vyras pasišalino. Moteris GMP atsisakė. Šiuo metu prie namo vyras muša moterį, moteris rėkia, pokalbio metu nustojo muštis, vyras išėjo pasiėmęs karutį, baltos spalvos megztinis, link fontano nuėjo. Pranešėjo skambučio pradžia: 2026-06-13 13:31, (duomenys neskelbtini), Pranešėjo numeris: (duomenys neskelbtini) (b. 1. 47-49).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltę pripažįsta. Tuo pačiu išreiškė abejonių dėl ant nukentėjusiosios kūno užfiksuotų įdrėskimų atsiradimo mechanizmo. Kaltinimu suformuluotą aplinkybę, jog įdrėskimai D. B. kaklo dešinėje pusėje ir kairės rankos dilbio srityje atsirado dėl A. M. veiksmų, teismo manymu, patvirtina, visų pirma, pačios nukentėjusiosios parodymai, jog A. M. jai įdrėskė rankų nagais, dėl įdrėskimų jai skaudėjo (b. 1.9-17), įdrėskimai buvo ir tai matėsi. Pagrindo abejoti tokiais jos parodymais teismas nenustatė. 2026-06-13 asmens apžiūros protokolu nurodyta, kad ant D. B. kaklo dešinės pusės matyti paraudimai, subraižymai, ant kairės rankos matyti įdrėskimas ir šiek tiek matoma hematoma (b. 1. 39-41, 42-46). Liudytoja D. D. parodė, jog A. M. pasišalinus pamatė ant D. B. kaklo paraudimą ir įdrėskimą (b. 1. 35-38). Išdėstyti įrodymai, t. y. paties kaltinamojo A. M. paaiškinimai, nukentėjusiosios D. B. ikiteisminio tyrimo ir teisiamajame posėdyje duoti parodymai apie kaltinamojo prieš ją panaudotus smurtinius veiksmus, asmens apžiūros protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas, liudytojos parodymai bei kiti byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, jog A. M. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio tyčia suspaudė D. B. dešinės rankos žasto sritį, nagais įdrėskė jai kaklo dešinę pusę ir kairės rankos dilbio sritį bei ją pastūmė, dėl ko ši griuvo ant nugaros, taip nukentėjusiajai D. B. sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusiąją pagal kilusius padarinius teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymą, numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 27 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

A. M. teistas šešis kartus, naują nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui. Visos jo padarytos nusikalstamos veikos, taip pat ir nagrinėjamoje byloje, yra tyčinės, dauguma padarytos esant neblaiviam. Visos A. M. padarytos nusikalstamos veikos yra nusikalstamos veikos žmogaus sveikatai, taigi, veikos, kuriomis kėsinamasi į vieną labiausiai saugomų teisinių gėrių. Dalis veikų – prieš tą pačią nukentėjusiąją. Taigi, šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad A. M. tinkamų išvadų iš savo ankstesnių teistumų nėra padaręs, savo gyvenimo būdo nekeičia, toliau vartoja alkoholį, jo įtakoje ir nepaisydamas visuotinai priimtinų elgesio normų, toliau daro nusikalstamas veikas. Tai rodo didesnį jo asmenybės pavojingumą, bei polinkį konfliktus spręsti nusikalstamais veiksmais. Atsižvelgęs į tai, teismas pripažįsta A. M. recidyvistu.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. M. teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), į kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis ne kartą teistas dėl analogiškų nusikalstamų veikų, taip pat už apysunkę nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktu. Šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų nėra, nedirbantis, turi neįgalumą. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, taip pat vieną jo atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros. Bausmės terminas, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, nustatytinas didesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis A. M. prisipažino esantis kaltas, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu nuosprendžiu mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Taip pat skirtini bausmės tikslus padėsiantys pasiekti įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje ir draudimas bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu gynėjas prašė įvertinti teismo galimybę kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai susitaikius. Teismas vertina, jog nagrinėjamu atveju nėra išpildyta viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo sąlygų, t. y. pagrįsto manymo, jog asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip jau anksčiau nustatyta, nusikalstamą veiką A. M. padarė anksčiau būdamas ne kartą teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, nusikalto veikos padarymo metu turėdamas neišnykusį teistumą, yra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu ir jo poveikyje elgtis spontaniškai, taigi, teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė. Atkreiptinas dėmesys, jog ankstesniais nuosprendžiais jam taikius bausmės vykdymo atidėjimą, teismo paskirtų įpareigojimų nesilaikė itin nuosekliai, ne kartą spręsti klausimai dėl bausmės vykdymo panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į nukentėjusiosios atžvilgiu atliktų veiksmų intensyvumą, spręstina, jog BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikytinos, nesant pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę: rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l. 100-102) – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti - panaikinti. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su skaitmenine CD laikmena – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, per visą jos saugojimo laiką. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-307, 312–313 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (taip pat ir alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, A. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę sumažintą – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant:

- dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojimą įvykdant per 8 (aštuonis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholio).

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam A. M. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, A. M. pripažinti recidyvistu.

Voką su skaitmenine CD laikmena (1 vnt.) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos per visą jos saugojimo laiką.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.