- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-30
- Bylos Nr.
- eII-40-1079/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00016-2026-5
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Pažeidėjas
- S. Z.
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 17.11.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 17.11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 17.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Sigita Rozgaitė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jūratei Svobutienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam S. Z., administracinio nusižengimo nutarimą priėmusios institucijos – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Donatui Miliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo S. Z. skundą dėl 2026 m. kovo 27 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-2596-2026 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2026 m. kovo 27 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – Institucija) priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-2596-2026, kuriuo S. Z. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl administracinių nusižengimų, numatytų Administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 432 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje (du nusižengimai). Nutarimu S. Z. paskirta galutinė 300,00 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas vairuoti transporto priemones 6 (šešiems) mėnesiams. 2026 m. balandžio 8 d. teisme gautas iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas S. Z. skundas dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-2596-2026, kuriame nurodoma, kad su nusižengimu nesutinka, o protokolą pasirašė tik dėl to, kad policijos pareigūnai naudojo psichologinį smurtą. Įvykio metu pareigūnas, pakišęs koją po paspirtuko korpusu, matavo greitį, tačiau į jo pastabas, kad greitį matuotų užlipęs ant jo ir pravažiuotų su žmogaus mase, nereagavo ir to nepadarė. Su šia transporto priemone nėra pasiekęs didesnio negu 20 km/val. greičio. Atsižvelgiant į tai, prašo paskirti ekspertizę ir panaikinti nutarimą. Atsiliepime į skundą Institucija nurodė, jog S. Z. 2026 m. kovo 12 d. 16.00 val., Naujojoje Akmenėje, V. Kudirkos gatvėje, ties 8 numeriu pažymėtu pastatu vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, nebuvo užsidėjęs motociklininko šalmo, transporto priemonė nebuvo priregistruota LR teisės aktų nustatyta tvarka, nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra bei neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. S. Z. buvo eismo dalyvis, vairuojantis transporto priemonę, todėl privalėjo žinoti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą ir KET reikalavimus ir jų laikytis. S. Z. neginčijamai vairavo dviratę, turinčią variklį transporto priemonę, ji turi atitikti vienos iš SEAKĮ 2 straipsnyje apibrėžtų dviračių, turinčių variklius, transporto priemonių požymius. S. Z. vairavo ne elektrinę mikrojudumo priemonę, o mopedų kategorijai priskiriamą „AM“ kategorijos elektrinę transporto priemonę, kuriai vairuoti būtina specialioji teisė. S. Z. nurodytos aplinkybės, jog jo vairuojama transporto priemonė nevažiuoja greičiau nei 20 km/h vertinamos kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės ar ją sušvelninti. Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareigūnai netinkamai patikrino greitį. Nėra atsižvelgta į greitį, esant žmogaus masei ant paspirtuko, greitis išmatuotas tik vietoje, pakėlus jo galinę ašį, o ne įprastomis važiavimo sąlygomis. Nebuvo atlikta nei ekspertizė, nei greitis matuotas kitomis patikimomis priemonėmis. Teismo posėdyje dalyvavęs Institucijos atstovas Donatas Milius nurodė, kad toks būdas greičiui išmatuoti yra reglamentuotas Policijos departamento, todėl nėra būtina greitį matuoti kitokiais būdais. Greitį matuojant važiuojant žmogui pačios transporto priemonės techniniai parametrai nesikeistų, įtakos tai turėtų nebent nuvažiuojamam atstumui. Pagal vieną iš techninių parametrų – galimą pasiekti greitį, pareiškėjo vairuota transporto priemonė priskirtina AM kategorijai, kuriai būtina teisė vairuoti. Greitį galima nustatyti keliais būdais, įskaitant ir gamintojo informaciją, o šiuo metu buvo pasirinktas vienas iš galimų būdų – Policijos departamentui pateiktomis rekomendacijomis. Kitoks greičio patikrinimas šioje byloje nebuvo atliekamas, apžiūrėjus paspirtuką ant jo nebuvo rasta jokių duomenų apie techninę specifikaciją.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas. Nutarimas panaikintinas ir byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Vadovaujantis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal teismų praktiką, nutarimas yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis ANK bei kitų teisės normų; nutarimas yra pagrįstas, kai išvados dėl administracinio nusižengimo sudėties, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltumo arba nekaltumo, administracinio nusižengimo kvalifikavimo ir kitų klausimų, padarytos pagal išsamiai ir nešališkai ištirtus bei teisingai įvertintus įrodymus.
Skundžiamame nutarime nurodoma, kad S. Z. vairavo ne elektrinę mikrojudumo priemonę, o mopedų kategorijai priskiriamą transporto priemonę, kuriai reikalinga AM kategorija. Pareiškėjas su tuo nesutinka ir laiko, kad jo vairuota transporto priemonė yra mikrojudumo priemonė, nes nesiekia 25 km/val. greičio. Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl to, ar tinkamai išmatuotas transporto priemonės greitis.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 31¹ dalyje nustatyta, kad elektrinė mikrojudumo priemonė – vienam asmeniui važiuoti skirta elektra varoma transporto priemonė (elektrinis paspirtukas, elektrinė riedlentė, elektrinis balansinis vienratis, riedis ir pan.), kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h, o sėdimosios vietos, jeigu ji įrengta, atskaitos taško aukštis ne didesnis kaip 540 mm. Jei transporto priemonė neatitinka bent vieno iš šių požymių, ji negali būti laikoma elektrine mikrojudumo priemone.
Tuo tarpu SEAKĮ 2 straipsnio 33 dalyje numatyta, kad mopedas – dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui), ar triratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui).
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 66¹⁰ punkte nurodyta, kad į elektrinę mikrojudumo priemonę arba į motorinį dviratį savo konstrukcija panašiai transporto priemonei, kurios didžiausioji naudingoji galia didesnė kaip 1 kW ir (arba) didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h ir kuri negali būti klasifikuojama kaip elektrinė mikrojudumo priemonė arba motorinis dviratis, leidžiama dalyvauti viešajame eisme, jeigu yra atliktos visos motorinėms transporto priemonėms privalomos procedūros (atitikties įvertinimas, registracija, privalomoji techninė apžiūra, galioja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas), o šios transporto priemonės vairuotojas vykdo SEAKĮ ir KET motorinės transporto priemonės vairuotojui nustatytus reikalavimus. Taigi iš šio teisinio reguliavimo akivaizdu, kad jeigu asmuo vairuoja elektrinę mikrojudumo priemonę, jokie reikalavimai dėl techninės apžiūros, draudimo, registracijos ir pan., netaikomi; taip pat elektrinei mikrojudumo priemonei vairuoti nereikalinga ir specialioji teisė – specialioji teisė vairuoti kelių transporto priemones reikalinga tada, kai vairuojami mopedai ir lengvieji keturačiai (AM kategorija) arba bet kokia kita transporto priemonė, numatyta SEAKĮ 23 straipsnio 1 dalyje. Todėl aplinkybė, ar pareiškėjo vairuota transporto priemonė yra mikrojudumo priemonė, yra esminė, sprendžiant klausimą, ar padaryti administraciniai nusižengimai.
Nagrinėjamu atveju sprendžiant pareiškėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą Institucija privalėjo tinkamai identifikuoti S. Z. vairuotos transporto priemonės pobūdį, t. y. ar tai yra elektrinė mikrojudumo priemonė, ar mopedas. Nors skundžiamame nutarime konstatuota, kad pareiškėjas vairavo mopedą, vis dėlto teismas, įvertinęs visus byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad byloje nėra pakankamai patikimų duomenų tokiai išvadai patvirtinti.
Tam, kad asmenį šiuo atveju teisėtai ir pagrįstai būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn, reikalinga nustatyti, kad jo vairuojamos transporto priemonės projektinis greitis yra didesnis kaip 25 km/val. 2026 m. kovo 12 d. Telšių apskrities VPK Akmenės PK vyriausiojo patrulio D. A. tarnybiniame pranešime Nr. 51-ANR_TP-81-2026 nurodyta, kad 2026 m. kovo 12 d. jis sustabdė elektrinę mikrojudumo priemonę – elektrinį paspirtuką, kurį vairavo blaivus S. Z.. Nusprendus patikrinti šios transporto priemonės galią ir pakėlus el. (duomenys neskelbtini) rankenėlę, buvo nustatyta, kad elektrinio čioperio, maksimalus greitis yra iki 38 km/val. Kadangi S. Z. vairavo elektrinį paspirtuką neužsidėjęs šalmo, neturėdamas teisės vairuoti, nėra el. paspirtuko priregistravęs nustatyta tvarka, nėra apdrausta civilinės atsakomybės draudimu ir ant tam skirtoje galinėje dalyje, tam skirtoje vietoje vertikalioje plokštumoje nebuvo pritvirtintas valstybinis ženklas asmens atžvilgiu, bei nėra atlikta privalomoji techninė apžiūra, asmens atžvilgiu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas.
2026 m. kovo 12 d. administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad S. Z. vairavo transporto priemonė neturėdamas teisės vairuoti, ant transporto priemonės galinėje dalyje, tam skirtoje vietoje vertikalioje plokštumoje nebuvo pritvirtintas valstybinio numerio ženklas, nebuvo užsidėjęs motociklininko šalmo, nebuvo priregistruota LR nustatyta tvarka, nebuvo atliktas privalomoji techninė apžiūra bei neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šio protokolo pagrindu 2026 m. kovo 27 d. priimtas skundžiamas nutarimas, kuriame nurodyta, kad S. Z. vairuojama transporto priemonė laikoma mopedu, dėl ko privalėjo būti tinkamai įregistruota, apdrausta ir su galiojančia technine apžiūra, taip pat S. Z. turėjo turėti teisę vairuoti tokią transporto priemonę, dėvėti šalmą.
Nutarime padaryta išvada, kad S. Z. neginčijamai vairavo transporto priemonę, kurios projektinis greitis didesnis kaip 25 km/val. Tačiau nei protokole, nei jo pagrindu priimtame skundžiamame nutarime nenurodyta, kokiu greičiu važiavo pareiškėjas, kaip apskaičiuotas jos projektinis greitis, nenurodyta, ir kokiais duomenimis remiantis tokia išvada padaryta. Nagrinėjamu atveju byloje pareiškėjo vairuotos transporto priemonės greitis yra nustatinėjamas tik vienu būdu – pakėlus galinę ašį ir nuspaudus greičio reguliatorių, stebint spidometro rodmenis, tačiau pažymėtina, kad policijos pareigūnų greičio matavimo būdas, pakėlus galinį ratą ir didinant greitį iki maksimalaus nesant apkrovai, nėra tinkamas ir nenumatytas teisės aktuose, taip pat vertintinas kaip nepatikimas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo vairuota kinų gamybos transporto priemonė yra sertifikuota, jog spidometre rodomas greitis yra oficiali greičio matavimo priemonė, kuria būtų galima nustatyti greitį, neturi paklaidos ir pan. Byloje nėra jokių duomenų, apie S. Z. vairuoto paspirtuko gamintojo pateiktas charakteristikas, koks nurodytas gamintojo didžiausias projektinis greitis, variklio darbinis tūris ir didžiausia naudingoji galia.
Atkreiptinas dėmesys, kad tokį greičio matavimo būdą Institucijos atstovas grindė Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. liepos 11 d. informaciniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad siekiant nustatyti nustatyti, ar transporto priemonė atitinka elektrinės mikrojudumo priemonės galios ir greičio technines charakteristikas, įrodymus galima rinkti ir pakankamai paprastais metodais, pavyzdžiui, didinat transporto priemonės greitį iki maksimalas, jos varančiajai ašiai esant pakeltai nuo žemės paviršaus ir stebint transporto priemonės spidometro rodmenis. Taip pat nurodoma, kad galima atlikti važiavimo bandymą. Pažymėtina, kad tokia pozicija grindžiama Lietuvos transporto saugos administracijos 2025 m. birželio 17 d. nuomone, kurioje nurodoma, jog siekiant įvertinti transporto priemonės technines charakteristikas siūloma atkreipti dėmesį į didžiausios naudingosios transporto priemonės variklio galios ir projektinio greičio žymenis, esančius ant transporto priemonės, transporto priemonėje įrengtų sėdimųjų vietų skaičių, jų atskaitos taško aukštį; taip pat siūloma atsižvelgti į faktinį didžiausią projektinį greitį, kuris, administracijos manymu, galėtų būti patikrinamas atliekant važiavimo bandymą kontroliuojamoje aplinkoje arba, jeigu yra galimybė, didinant transporto priemonės greitį iki maksimalaus, jos varančiajai ašiai eant pakeltai nuo žemės paviršiaus ir stebint spidometro rodmenis, kartu užtikrinant, kad transporto priemonėje yra įjungtas maksimalų greitį užtikrinantis važiavimo režimas.
Nors šie dokumentai ir įrodo Institucijos poziciją, tačiau tokie duomenys negali būti pakankami ir tinkami, vertinant galimybę patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Visų pirma, minėtas Policijos departamento pranešimas yra vidinės komunikacijos iš esmės techninio pobūdžio dokumentas, tai nėra norminis teisės aktas. Aptartas Lietuvos transporto saugos administracijos pranešimas yra akivaizdžiai rekomendacinio pobūdžio raštas, kuriame aiškiai nurodyta, kad aplinkybė dėl greičio matavimo pakėlus varančiąją ašį yra tik šios institucijos nuomonė. Be to, šis raštas priimtas, kaip matyti, iš jo 1-ojo punkto, vieno konkretaus vykdyto patikrinimo kontekste, vertinant vienos konkrečios elektroninės parduotuvės parduodamą produkciją. Taigi nė vienas iš šių dokumentų nėra imperatyvus teisės aktas, formuojantis aiškias elgesio ir veiklos taisykles. Teismo vertinimu, asmens patraukimas atsakomybėn vadovaujantis vien nuomone ir rekomendacija, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, taip pat nekaltumo prezumpcijos principui, nes asmuo būtų baudžiamas be pagrįstų ir nekeliančių abejonių įrodymų.
Šiuo atveju byloje jokių kitų patikimų duomenų transporto priemonės greičiui nustatyti nėra. Administracinio nusižengimo tyrimą atlikę policijos pareigūnai nesiėmė kitų priemonių pagrįsti, kad nustatytas greitis yra patikimas ir turi įrodomąją reikšmę – nebuvo atliktas bandymas važiuojant, taip pat nebuvo atlikta techninė ekspertizė kaip viena iš galimybių pašalinti bet kokias abejones. Pareiškėjas nuo pat įvykio ir protokolo surašymo dienos neslėpė, kad neturi transporto priemonės dokumentų. Teismo vertinimu, tokiu atveju, siekiant pagrįstai patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, buvo reikalinga gauti duomenis, pagrindžiančius transporto priemonės techninius parametrus. Nepaisant to, kaip minėta, protokolas, o jo pagrindu ir skundžiamas nutarimas, surašyti jokiais kitais patikimais būdais nepatvirtinus, kad maksimalus greitis, nustatytas pakėlus varančiąją ašį, yra teisingas. Taigi administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, leidžiančių neginčijamai nustatyti, ar nutarime minimos transporto priemonės projektinis greitis yra daugiau nei 25 km/h. Pažymėtina, kad projektinis greitis – tai didžiausias transporto priemonės konstrukcinis greitis, kurį gamintojas numato atsižvelgdamas į jos variklio galingumą ir parametrus. Pagal šį greitį transporto priemonės yra teisiškai klasifikuojamos.
ANK 567 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, <...> institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.
Nors ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, tačiau administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai. Teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą. Juo labiau, kad bylos nagrinėjimas vyko dviejuose teismo posėdžiuose ir po pirmojo posėdžio buvo padaryta pertrauka, proceso dalyviams suteikiant teisę iki kito teismo posėdžio pateikti visus turimus duomenis, reikalingus tiksliam bylos aplinkybių nustatymui. Nepaisant to, 2026 m. birželio 16 d. vykusiame teismo posėdyje Institucijos atstovas nurodė, kad kitoks greičio patikrinimas šioje byloje nebuvo atliekamas, apžiūrėjus paspirtuką ant jo nebuvo rasta jokių duomenų apie techninę specifikaciją, o konsultacijos į valstybines institucijas, kurias galėtų detaliau vertinti šios konkrečios transporto priemonės galią ir greitį, taip pat nebuvo kreiptasi.
Teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog skundžiamas Institucijos nutarimas buvo priimtas skubotai, kruopščiai neištyrus ir neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių.
Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog administracinio nusižengimo byloje yra esminių administracinio protokolo ir nutarimo surašymo ir įrodymų trūkumų, kurių negalima pašalinti teisme, dėl jų reikia atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, todėl administracinio nusižengimo bylos medžiaga grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariatui – papildomam administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 567 straipsniu, 608, 609, 617, 618 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti 2026 m. kovo 27 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-2596-2026 ir S. Z. administracinio nusižengimo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariatui. Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutarimą priėmusius Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.