Telšių apylinkės teismo nutartis

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Daiva Maneikienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo, suinteresuotas asmuo byloje S. U.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme priimtas pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymas išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį L. U., gim. (duomenys neskelbtini), iš jo tėvo S. U. Nepilnamečio L. mama yra mirusi.

Pareiškime nurodoma, jog 2026 m. liepos 26 d. buvo gautas policijos pranešimas apie vaiko teisių pažeidimą reg. Nr. 30284539, kuriame nurodyta, jog S. U. kartu su nepilnamečiu sūnumi L. U. jų gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), yra neblaivūs. S. U. neblaivumas siekia 1,57 promilės, nepilnamečio L. U. - 1 promilę. Šis vaiko teisių pažeidimas patvirtino tai, kad S. U. šeimoje padėtis nesikeičia, vaiko tėvas vaiku tinkamai nesirūpina, atvejo vadybos procese teikta pagalba S. U. šeimai lauktų rezultatų nedavė.

Nurodoma, kad pirmą kartą atvejo vadyba S. U. šeimai inicijuota 2024 m. gegužės 7 d. Atvejo vadyba buvo užbaigta 2025 m. rugsėjo 12 d., nes buvo nustatyta, kad šeima geba savarankiškai spręsti iškilusias problemas, vaikui šeimoje sudarytos tinkamos gyventi sąlygos. Vis dėlto 2025 m. spalio 23 d. atvejo vadyba inicijuota pakartotinai, nes šeimai nustatytas poreikis pakartotinai teikti socialines paslaugas. 2026 m. balandžio 20 d. atvejo vadyba vėl buvo nutraukta nustačius, kad šeima padarė reikiamas išvadas ir geba užtikrinti tinkamas sąlygas vaikui. S. U., turintis pareigą užtikrinti savo sūnui tinkamas sąlygas augti, mokytis, gyventi saugioje ir sveikoje aplinkoje šių pareigų sistemingai nevykdo ir sudaro sąlygas vaikui žaloti savo sveikatą tokiame ankstyvame vaiko gyvenimo laikotarpyje.

Nurodoma ir tai, kad S. U. sistemingai nevykdo pareigos užtikrinti sūnui L. tinkamas, saugias gyvenimo sąlygas, elgiasi amoraliai, daro žalą vaiko sveikatai, vaiko tėvas elgesio keisti neketina, vaikui jo šeimoje formuojama priklausomybė nuo alkoholinių gėrimų. Vaiko tėvas vengia tinkamai atlikti tėvo pareigas ir netinkamu elgesiu vaiko tėvas daro žalą savo vaikui. Būtina įvertinti ir S. U. paaiškinimus dėl 2026 m. liepos 26 d. nustatyto vaiko teisių pažeidimo. S. U. pripažino, kad jis su sūnumi L. nuolat konfliktuoja, sūnus jo negerbia, žemina, namuose L. maištauja, nevykdo tėvo reikalavimų tinkamai elgtis. S. U. pripažino, jog santykių su sūnumi L. pakeisti jis neturi galimybių, nemato perspektyvų pagerinti vaiko padėtį šeimoje ir vaiko paėmimui iš šeimos jis neprieštarauja.

Suinteresuoto asmens S. U. atstovas advokatas Algimantas Ruginis per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.254¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad kai yra CK 3.254 straipsnio 2 ar 3 punkte nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, tačiau ne vėliau kaip per tris darbo dienas privalo kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Taigi nagrinėjant prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų būtina nustatyti, ar buvo CK 3.254 straipsnio 2 ar 3 punkte nurodyti pagrindai bei ar laikytasi įstatymuose nustatytos vaiko paėmimo procedūros. Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.

CK 3.254 straipsnyje nurodyti vaiko laikinosios globos (rūpybos) pagrindai, o būtent vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai: tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis šio įstatymo 36⁵ straipsniu: 1) paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą; 2) CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Paminėtina, kad pagal VTAPĮ 36⁵ straipsnio 1 dalį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą CK 3.254 straipsnio 2 ar 3 punkte nurodytais pagrindais ir jeigu: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei, arba 2) šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei. Pažymėtina, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba iškilus realiam pavojui vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, turi imtis skubių veiksmų, siekiant užtikrinti nepilnamečiui vaikui saugią aplinką.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nepilnametis L. U. yra S. U. sūnus. Nepilnamečio vaiko mama mirusi.

Bylos duomenimis nustatyta, kad S. U. šeimai dėl netinkamos vaikų priežiūros ilgą laiką buvo taikyta specialistų pagalba. Šeimai pirmą kartą atvejo vadyba paskirta dar 2024 m., o 2025 m. lapkričio 27 d. nustatytas kompleksinių paslaugų poreikis. 2025 m. lapkričio 28 d. sudarytas pagalbos planas, o atvejo vadyba vykdyta ilgą laiką iki pat 2026 m. balandžio 20 d. Vis dėlto, kaip nustatyta bylos duomenimis, situacijos šeimoje tai nepakeitė.

Iš 2026 m. liepos 29 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimo duomenų matyti, kad nepilnamečiui L. U. nustatytas 1,00 prom. girtumas, o jo tėvui S. U. - 1,57 prom. girtumas. Atsižvelgiant į tai nustatytas vaiko apsaugos poreikis, nes vaiko atstovas pagal įstatymą (tėvas) yra apsvaigęs nuo alkoholio ir tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui. Skyriaus turimais duomenimis, nepilnamečio L. U. tėvui girtumas buvo nustatytas ir ankstesniuose Vaiko situacijos vertinimuose, t. y. 2026 m. birželio 28 d. nustatytas 1,62 prom. girtumas, 2025 m. spalio 17 d. – 2,02 prom. girtumas ir 2020 m. rugsėjo 27 d. – 1,62 prom, girtumas. Atkreiptinas dėmesys, jog 2026 ir 2025 metais fiksuotuose atvejuose neblaivus tėvas smurtavo vaiko atžvilgiu, dėl ko buvo kilęs realus pavojus jo saugumui. Taip pat nustatyt ir kiti objektyvūs rizikos veiksniai, susiję su vaiko funkcionavimu ir (ar) vaiko atstovais pagal įstatymą (tėvo), ir (ar) vaiko aplinka ir keliantys realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui. Nurodoma, jog aptariant vaiko situaciją nepilnamečio L. U. tėvas teigė, jog su sūnumi nesusitvarko, nes šis jo negerbia ir bendrauja agresyviai, skyriaus turimais duomenis, 2024 ir 2026 metais buvo fiksuoti atvejai, kai nepilnametis L. U. smurtavo prieš savo tėvą. Iš gautos papildomos policijos informacijos (reg. Nr. 9GD-4701) matyti, jog įvykio metu nepilnametis L. U. buvo neblaivus, jam nustatytas 1,00 prom, girtumas.

Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad buvo išklausyta ir vaiko nuomonė. L. U. neneigė, jog vartojo alkoholį ir nurodė, jog įvykio metu, kai tarp jo ir tėvo kilo konfliktas, alkoholį vartojo namie, kartu su tėvu, kuris pats ir davė jam išgerti (degtinės). Tapačias aplinkybes nurodė ir jau pilnametis L. U. brolis A. U., kurio teigimu jų šeimoje alkoholį vartoti yra priimtina, ir nurodė, jog kartu su šeima gyvenanti močiutė taip pat kartais su jais vartoja alkoholį. Aptariant nepilnamečio L. U. situaciją su jo vyresne, skyriumi gyvenančia seserimi L. K., pastaroji teigė, jog L. jai yra užsiminęs, jog namuose jis nesijaučia saugus dėl tėvo alkoholio vartojimo.

Taip pat atliekant vaiko situacijos vertinimą nustatyta ir tai, kad vaiko atstovas pagal įstatymą (tėvas) atsisako naudoti tėvų valdžią vaiko atžvilgiu. Aptariant vaiko situaciją nepilnamečio L. U. tėvas teigė, tvirtino, jog tiek jis, tiek sūnus jau yra lankęsi pas įvairius specialistus, įvairiose institucijose, tačiau iš sūnaus elgesio yra susidaręs nuomonę, jog L. nenori būti su juo, todėl neprieštarauja L. išėmimui iš šeimos. Tėvas taip pat tvirtino, jog laiko bendradarbiauti ir bendrauti su pagalbą teikiančiais specialistais neturi, o ir nemato prasmės.

Jau minėtame 2026 m. liepos 29 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendime taip pat nurodyta, kad užfiksuotas autodestruktyvus vaiko elgesys, kurio jo atstovas pagal įstatymą negali suvaldyti. L. U. teigė, jog alkoholį vartoja nebe pirmą kartą ir tame nemato nieko blogo. Jo teigimu, jis turi potraukį vartoti alkoholį. Skyrius turi duomenų, kad nepilnametis turi žalingų įpročių, - rūko, vartoja alkoholį, o jo tėvas nėra pajėgus suvaldyti netinkamo sūnaus elgesio. Įvertinus turimus duomenis matyti, kad nepilnamečio elgesys ir žalingi įpročiai kelia realią grėsmę jo sveikatai, o Skyriuje turimi duomenys leidžia daryti išvadą, jog nepilnamečio tėvas (motina mirusi) nemato ir neįvertina tokio pavojaus ar žalos bei nesiima aktyvių veiksmų, ar efektyvių priemonių situacijai keisti, ir neužtikrinti vaikui saugios aplinkos, jo teisių bei geriausių interesų.

2026 m. liepos 28 d. vaiko situacijos vertinimo duomenų anketoje nurodyta, kad L. nurodė, jog alkoholį vartoja nebe pirmą kartą. Jis taip pat teigė, jog įvykio metu, kai tarp jo ir tėvo kilo konfliktas, alkoholį vartojo namie kartu su tėvu, kuris pats ir davė jam išgerti. Alkoholis buvo vartojamas be jokios priežasties. Pasak L., jis žino, kad alkoholis kenkia sveikatai, bet jis to nesureikšmina. Jo teigimu, jis turi potraukį vartoti alkoholį ir tame nemato nieko blogo. Teigė, jog alkoholis šeimoje dažniausiai vartojamas be jokios progos. Pats S. U. nurodė, kad bando su vaiku kalbėti alkoholio vartojimą, protinti jį, bet jo nuomonė jam visiškai nieko nereiškia. Tiek jis, tiek sūnus jau yra lankęsi pas įvairius specialistus, įvairiose institucijose, tačiau L. elgesys nepasikeitė.

Byloje esantys duomenys ir pridedami įrodymai patvirtina prašyme nurodytas aplinkybes, kad šiuo konkrečiu atveju vaiką paėmus iš atstovo pagal įstatymą, jo teisės ir geriausi interesai nepažeidžiami, nes vaiko tėvas neužtikrina vaiko teisių į tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo sveikam fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Šeimoje nuolat vartojamas alkoholis, taip pat alkoholį paties tėvo siūlymu vartoja ir nepilnametis L. U., taigi vaikui jo šeimoje formuojama priklausomybė nuo alkoholinių gėrimų. Bylos duomenimis vienareikšmiškai nustatyta, kad S. U. netinkamai augina ir prižiūri savo nepilnametį sūnų, specialistų pagalbos nebepriima, dėl ko daroma žala vaiko saugumui ir jo fizinei bei emocinei sveikatai. Nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai iš tėvo pusės neužtikrinami, todėl nepilnamečiam vaikui kyla realus pavojus, kad vaiku nebus tinkamai pasirūpinta.

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus duomenis bei atsižvelgdamas į tai, kad ir pats S. U. sutinka su pateiktu prašymu ir jam iš esmės neprieštarauja, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju yra teisinis ir faktinis pagrindas išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką L. U., gimusį (duomenys neskelbtini), iš jos atstovo pagal įstatymą – tėvo S. U.

Nutartis vykdytina skubiai (CPK 582 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 582 straipsnio 7 dalimi,

nutaria:

prašymą patenkinti.

Išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką L. U., gim. (duomenys neskelbtini), iš jo atstovo pagal įstatymą - tėvo S. U., gim. (duomenys neskelbtini).

Teismo nutartį vykdyti skubiai.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.