Telšių apylinkės teismo nutartis

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Daiva Maneikienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovo pagal įstatymą išdavimo, suinteresuotas asmuo byloje A. D.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme priimtas pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymas išduoti teismo leidimą paimti nepilnametę G. D., gimusią (duomenys neskelbtini), iš jos atstovo pagal įstatymą – tėvo A. D. Nepilnametės G. D. mama mirusi.

Pareiškime nurodoma, jog 2026 m. gegužės 22 d. buvo gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą iš nepilnametės G. D. močiutės J. S. Pranešime nurodoma, kad močiutė 6 metus tėvo prašymu laikinai prižiūri anūkę G. Mergaitės mama yra mirusi prieš 6 metus, o vaiko tėvas nuolat dirba Norvegijoje į Lietuvą grįžta kas du mėnesius 10 dienų, tuo metu pasiima dukrą. Po grįžimo iš tėvo mergaitė būna visa išsiderinusi, suprastėję mokymosi rezultatai, mergaitė teigia, kad tėvas ja visiškai nesidomi, o užsiima savo reikalais. Moteris pasakojo, kad po paskutinio tėvo grįžimo į Lietuvą pastebėjo, kad subraižyti anūkės riešai. Lankantis pas psichologę S. mergaitė parodė rankas ir kojas, kurios buvo sužalotos įvairiausiais subraižymais. Moters teigimu, vaiko tėvas visiškai neskiria išlaikymo dukrai.

Nurodoma, kad 2026 m. gegužės 22 d. buvo išklausyta nepilnametės G. D. nuomonė. Mergaitė pasakojo, kad jos tėtis yra išvažiavęs dirbti į Norvegiją, į Lietuvą grįžta kas 5 savaites, grįžęs pabūna apie 2 savaites. Mergaitė teigė, kad ji su tėčiu bendrauja, bet ne taip, kaip dukra ir tėtis, jis tiesiog nesielgia, kaip tėtis, jam nerūpi, kai ji suserga ar gauna gerą pažymį, tėtis nieko nepaklausia, nepasidžiaugia. Mergaitė pasakojo, kad tėtis jai paskambina ir grįžus jam iš užsienio, jis ją pasiima į savo butą. Paklausus, kaip jie leidžia kartu laiką, kai tėtis ją pasiima, mergaitė atsakė, kad tiesiog guli lovoje ir žiūri į telefonus, jeigu ji nori pasivaikščioti, tai tada ji eina viena, tėtis nenori. Paklausus, ar kai jie būna kartu, ar tėtis domisi ja, kaip jai sekasi mokykloje, su draugais ir pan., mergaitė atsakė, kad taip, bet labai sausai. „Jis paklausia, kaip su draugėm, aš sakau gerai, jis pasako m, aišku. Ir taip visą laiką.“ Mergaitė teigė, kad ji norėtų, kad tėtis labiau ja domėtųsi. Taip pat teigė, kad ji su tėčiu kalbasi, bet labai mažai, dažniausiai per skambučius ir viskas. G. teigė, kad ji, tėčiui grįžus, visas dienas būna pas tėtį, bet jie per tas dienas tyli ir nesikalba. Teigė, kad tėtis jai nepadeda paruošti namų darbų, neina į mokyklą pasidomėti, kaip jai sekasi, neklausia, ar daug jai yra namų darbų. Mergaitė pasakojo, kad pas močiutę su seneliu jai yra geriau, nei pas tėtį. Mergaitė teigė, kad tėtis turi draugę, bet ji jos išvis nepažįsta, tik vardą žino. Mergaitė pasakojo, kad tėtis jos klausė, ar ji nori gyventi pas tą moterį. Mergaitė jam atsakiusi, kad taip, nes bijojo, kad tėtis sureaguos piktai. Teigė, kad ji ne bijo jo, bet ji bijo, kad jis kažkaip labai supyks. Mergaitė nurodė, kad yra buvę, kad tėtis ant jos supyksta. Paprašius papasakoti, kaip atrodo tėvo pyktis, mergaitė paaiškino, kad jis rėkia, grasina, kad iš namų neišleis ar dar kažką. Mergaitė teigė, kad turima informacija apie jos savižalą yra teisinga. Pasakojo, kad ji tai daro dėl tėčio, nes jaučiasi kalta, kad pasakė, jog nori važiuoti gyventi pas I., o iš tikrųjų nenorėjo. Mergaitė teigė, kad ji toliau norėtų gyventi pas močiutę, čia jaučiasi saugi. Teigė, kad jei tėtis nebevažiuotų gyventi į Šiaulius, ji vis tiek nenorėtų gyventi su tėčiu, norėtų gyventi su močiute.

Nurodoma ir tai, kad 2026 m. gegužės 22 d. buvo išklausyta nepilnametės G. D. močiutės J. S. nuomonė dėl gauto pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Moteris pasakojo, jog mergaitė pastaruoju laiku pasidarė labai uždara, ypač pasikeitė po paskutinio tėvo grįžimo iš užsienio. Pasakojo, kad jos šeimoje anūkė gyvena nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. Teigė, kad visą tą laiką vaiko tėvas atsiunčia dokumentus dėl laikinosios priežiūros tėvų prašymu. Moteris pasakojo, kad vaiko tėvas yra pradėjęs anūkę nuteikinėti prieš ją. Teigė, kad tada, kai grįžta tėvas, anūkė neberuošia namų darbų, prisirenka blogų pažymių. Moteris pasakojo, kad anūkės tėvas neskiria pinigų vaiko išlaikymui. Paklausus, ar vaiko tėvas domisi dukra, moteris atsakė, kad jis yra ne tokio stiliaus žmogus. Pasakojo, kad mergaitė jai sako, kad tėtis tik vaiposi, šaiposi ir erzina ją, mergaitė jai taip pat sako, kad laukia tėčio grįžtant, bet jis grįžęs nekreipia dėmesio į ją. Pasakojo, kad mergaitės tėvas dabar dirba Norvegijoje, į Lietuvą grįžta kas 7 savaites. Lietuvoje būna 10-14 dienų.

2026 m. gegužės 25 d. buvo išklausyta nepilnametės G. D. tėvo A. D. nuomonė dėl gauto pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Vyras pasakojo, kad dukra gyvena su močiute. Jis į Lietuvą grįžta kas 4-5 savaites ir būna 2-3 sav. Lietuvoje, kadangi dirba komandiruočių principu. Kai jis grįžta į Lietuvą, jis visada pasiima dukrą. Kai jis būna išvykęs, su dukra jis stengiasi bendrauti kiekvieną vakarą, jei dukra atsiliepia. Pasakojo, kad su dukra jie kartu eina pasivaikščioti. Kai dukrai būna atostogos, jie stengiasi kur nors išvažiuoti. Kai dukra mokosi, kiek yra laiko, tiek išeina pasivaikščioti. Paprašius papasakoti apie jo ir dukros santykį, vaiko tėvas teigė, kad jis yra geras, jie nesipyksta, niekada nėra buvę susipykę. Teigė, kad jis pasidomi, kaip jai sekasi mokykloje. Kai susiskambina su dukra, jis visada paklausia, kaip sekasi mokykloje ar gerai, ar blogai. Dukra mėgsta užsidaryti savyje kartais, bet pasipasakoja, kai kas blogai. „Bent jau aš taip įsivaizduoju, kad ji neslepia, bet gali būti, kad ji kažką slepia.“ Teigė, kad vaiko močiutė bendrauja ir bendradarbiauja su mergaitės ugdymo įstaiga. Vaiko tėvas teigė, kad jis visada dukrai skiria išlaikymą, nes ji turi banko kortelę. Teigė, kad kiek užtenka, tiek užtenka, jei reikia papildomai, visada skiria. Jei reikia kokio kompiuterio ar dar kažko, tada jis grįžęs nuperka. Teigė, kad močiutei visada palieka pinigų pasirūpinti dukra, jei močiutė pasako, kad reikia papildomai pinigų. Paklausus apie dukros ir jo draugės santykį, vyras teigė, kad jie stengiasi bendrauti, bet prasidėjo problemos paskutinę savaitę. Teigė, kad jo draugė stengiasi bendrauti su jo dukra, tik dukra kažko nebenori bendrauti. Vyras teigė, kad jie su dukra kalbėjo, kad galbūt ateityje dukra gyventų su jo drauge, klausė dukros, ar ji norėtų kraustytis į Šiaulius. Dukra jam atsakė, kad norėtų. Dabar prieš 1-2 sav. jam pasakė dukros močiutė, kad dukra nenori kraustytis, bet pati dukra jam to nepasakė. Teigė, kad jis neverčia dukros, jis su drauge tik šiaip, tarp kitko pasikalbėjo. Paaiškinta, kad dukra papasakojo, kad ji nenori gyventi su jo drauge, dukra bijo pasakyti, kad jis nepyktų. Vyras teigė, kad gal jis ir yra balsą pakėlęs, bet jis nėra piktas. Vyras teigė, kad jis pastebėjo, kad dukra yra susibraižiusi. Dukra jam sakė, kad ją subraižė katė. Vyras teigė, kad jis žinojo, kad dukra lankėsi pas psichologą. Paklausus, ar jis žino, kodėl dabar dukra lankos pas psichologą, vyras atsakė, kad kol kas jam niekas tokios informacijos iki galo nedavė. Teigė, kad jis žino, kad yra problemų, bet dėl ko jis nežino. Paklausus, ar jis pats nesikreipė į psichologą, kad sužinotų, kaip dukrai padėti, vyras teigė, kad kol kas ne, nes negavo informacijos iš vaiko močiutės. Vyras teigė, kad jis įsivaizduoja, kad neskiria dukrai tiek dėmesio, kiek reikėtų.

Skyrius, atlikęs vaiko situacijos vertinimą ir nustatęs vaiko apsaugos poreikį, kreipėsi dėl mobiliosios komandos sudarymo, kuri padėtų šeimai spręsti iškilusias problemas. Mobili komanda su šeima dirbo nuo 2026 m. gegužės 26 d. iki 2026 m. birželio 25 d. Taip pat šeimai nuo 2026 m. gegužės 26 d. inicijuota atvejo vadybos pagalba. 2026 m. birželio 19 d. Skyriuje priimtas sprendimas dėl vaiko laikinosios priežiūros organizavimo vaiko ir jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą ar vaiką laikinai prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje pratęsimo iki 2026 m. liepos 24 d. 2026 m. liepos 7 d. vyko atvejo vadybos posėdis, kurio metu G. D. teigė, kad nuo laikinosios priežiūros pradžios niekas nepasikeitė, bendravimas su tėčiu išliko toks pat, tėtis jai dėmesio neskiria. Mergaitė išreiškė norą, kad tėvas ja daugiau domėtųsi ir rūpintųsi. Posėdžio metu G. pabrėžė, kad mano, jog jai be tėčio būtų dar geriau. Teigė, kad norėtų gyventi su močiute ir būti jos globojama. Taip pat teigė, kad jei būtų močiutės globojama, truputį bendrautų su tėčiu, tačiau dvejojo, ar norėtų bandyti atkurti ryšį su juo. 2026 m. liepos 22 d. vyko atvejo vadybos posėdis, kurio metu G. D. teigė, jog ji nori gyventi pas močiutę, taip pat nori ir su tėčiu praleisti laiką. Mergaitė ne kartą posėdžio metu pabrėžė, kad su tėčiu nori bendrauti, tik šiuo metu nenori su juo gyventi ir nežino, ar ateityje norės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.254¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad kai yra CK 3.254 straipsnio 2 ar 3 punkte nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, tačiau ne vėliau kaip per tris darbo dienas privalo kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Taigi nagrinėjant prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų būtina nustatyti, ar buvo CK 3.254 straipsnio 2 ar 3 punkte nurodyti pagrindai bei ar laikytasi įstatymuose nustatytos vaiko paėmimo procedūros. Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.

CK 3.254 straipsnyje nurodyti vaiko laikinosios globos (rūpybos) pagrindai, o būtent vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai: tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis šio įstatymo 36⁵ straipsniu: 1) paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą; 2) CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Paminėtina, kad pagal VTAPĮ 36⁵ straipsnio 1 dalį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą CK 3.254 straipsnio 2 ar 3 punkte nurodytais pagrindais ir jeigu: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei, arba 2) šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei. Pažymėtina, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba iškilus realiam pavojui vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, turi imtis skubių veiksmų, siekiant užtikrinti nepilnamečiui vaikui saugią aplinką.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vaiko teisių apsaugos skyriuje 2026 m. gegužės 22 d. gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuriame nurodoma, jog jau 6 metai su laikina priežiūra tėvo prašymu vaiko močiutė prižiūri anūkę G., mergaitės mama mirusi prieš 6 metus, o vaiko tėvas (moters sūnus) nuolat dirba Norvegijoje į Lietuvą grįžta kas du mėnesius 10-čiai dienų. Mergaitė teigia, kad tėvas ja visiškai nesidomi, o užsiima savo reikalais. Moters teigimu, vaiko tėvas visiškai neskiria išlaikymo dukrai, ji pati išlaiko anūkę ir naudoja anūkės gaunamas pašalpas. Mergaitė nuolat lankosi pas psichologę, jau buvo 15 konsultacijų, o pranešimą pateikusi vaiko močiutė prašo pagalbos vaikui, nes vaiko tėvas yra visiškai nusišalinęs nuo rūpinimosi savo vaiku.

Atlikus vaiko situacijos vertinimą (2026 m. gegužės 26 d. anketa Nr. 9P-VSV-1143) nustatyta, kad G. pasakojo, kad ji gyvena gerai, tėtis yra išvažiavęs dirbti į Norvegiją. Mergaitė teigė, kad ji su tėčiu bendrauja, bet ne taip, kaip dukra ir tėtis, jam nerūpi, kai ji suserga ar gauna gerą pažymį, tėtis nieko nepaklausia, nepasidžiaugia. Mergaitė teigė, kad ji norėtų, kad tėtis labiau pasidomėtų. Teigė, kad jie su tėčiu kalbasi, bet labai mažai, dažniausiai per skambučius ir viskas. Per tas dienas, kai būna kartu su tėčiu, jie tyli ir nesikalba, tėtis jai nepadeda paruošti namų darbų, neina į mokyklą pasidomėti, kaip jai sekasi. Teigė, kad tėvas net neklausia, ar daug jai yra namų darbų. Mergaitė teigė, kad pas močiutę su seneliu jai yra geriau, nei pas tėtį. Taip pat nurodyta, kad mergaitė teigė, kad ji save žalojosi prieš mėnesį, nes jautėsi kalta dėl to, kad gali reikėti gyventi su tėčiu ir jo drauge. Mergaitė teigė, kad ji toliau norėtų gyventi pas močiutę, ji čia jaučiasi saugi. Pastebėta, kad mergaitė yra labai liūdna, mergaitė graudinosi, teigė, kad ji graudinasi dėl to, kad apie tai dabar yra kalbama. Toje pačioje vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta ir tai, kad vaiko tėtis patvirtino, jog dukra gyvena su močiute. Kai jis būna išvykęs, su dukra jis stengiasi bendrauti kiekvieną vakarą, jei dukra atsiliepia. Būna, kad dukra neatsiliepia. Teigė, kad jis stengiasi dukrai paskambinti kiekvieną vakarą. Vaiko tėvas teigė, kad jis visada dukrai skiria išlaikymą, nes ji turi banko kortelę. Teigė, kad kiek užtenka, tiek užtenka, jei reikia papildomai, visada skiria ar nuperka kažką papildomai. Tėvas teigė, kad jų santykis yra geras, jie nesipyksta, niekada nėra buvę susipykę. Teigė, kad jis pasidomi, kaip jai sekasi mokykloje. Kai susiskambina su dukra, jis visada paklausia, kaip sekasi mokykloje ar gerai, ar blogai. Paklausus, ar jis žino, kodėl dabar dukra lankos pas psichologą, vyras atsakė, kad kol kas jam niekas tokios informacijos iki galo nedavė. Teigė, kad jis žino, kad yra problemų, bet dėl ko jis nežino. Vyras teigė, kad jis įsivaizduoja, kad neskiria dukrai tiek dėmesio, kiek reikėtų. Tuo tarpu mergaitės močiutė nurodė, kad jos šeimoje anūkė gyvena nuo 2020 m. rugpjūčio mėn., tačiau tėvas neskiria pinigų vaiko išlaikymui. Nuo pat tada, kai G. gyvena jų šeimoje, vaiko tėvas nėra skyręs išlaikymo vaikui. Teigė, kad vieną kartą jis yra atsiuntęs 300 eurų nusipirkti ožkai, nes ji G. tėvui pasakė, kad jie trūksta pienui pinigų. Paklausus, ar vaiko tėvas domisi dukra, moteris atsakė, kad jis yra ne tokio stiliaus žmogus, jis visokius medinius juokelius laido, tik vaiposi, šaiposi ir erziną dukrą. Mergaitė sako - aš jo laukiau, o jis grįžęs nekreipia į mane dėmesio.

2026 m. gegužės 26 d. vaiko situacijos vertinimo sprendime konstatuota, kad nustatyti rizikos veiksniai, nurodyti Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 26 punkte, t. y. autodestruktyvus vaiko elgesys (savižala), kurio jo atstovai pagal įstatymą negali suvaldyti. Taip pat konstatuota, kad vaikas išreiškia pageidavimą būti paimtas iš vaiko atstovų pagal įstatymą, taip pat kad egzistuoja kiti objektyvūs apsaugos veiksniai, kurie sumažina arba gali sumažinti nustatytų rizikos veiksnių įtaką vaiko saugumui. Pažymėtina, kad visi šie rizikos veiksniai nustatyti vaiko tėvui. Todėl sprendimu padaryta išvada, kad pažeista vaiko teisė gyventi ir sveikai vystytis, nes vaikas žalojasi save, o vaiko tėvas neužtikrina tinkamos dukros sveikatos priežiūros, savo pareigą perleisdamas vaiko močiutei, be to, pažeista vaiko teisė gyventi ir bendrauti su savo tėvais ir giminaičiais, nes vaiko tėvas negyvena kartu su vaiku; vaikui nuo 2022 m. vasario 28 d. nuolat nustatoma laikinoji priežiūra tėvų prašymu, o vaikas atsisako gyventi su tėvu.

Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad šeimai buvo teikiama specialistų pagalba, o 2026 m. liepos 7 d. sudarytas pagalbos planas. Pagalbos plane nurodyta, kad vaiko vystymosi srityje ugdymosi ir socializacijos baziniai poreikiai užtikrinami, tačiau vaiko psichinės sveikatos ir emocinio saugumo srityje matomi reikšmingi sunkumai, o tėvas nepakankamai atpažįsta vaiko emocinius poreikius. Tėvystės įgūdžių srityje taip pat reikalinga pagalba, nes tėvas užtikrina tam tikrus organizacinius vaiko priežiūros aspektus, tačiau jo tėvystės įgūdžiai, emocinio palaikymo, bendravimo, domėjimosi vaiku, vaiko nuomonės išklausymo ir saugaus ryšio kūrimo srityse yra nepakankami. Pakartotinai išklausius mergaitės nuomonę ji akcentavo, kad nuo laikinosios priežiūros pradžios visiškai niekas nepasikeitė, bendravimas su tėčiu išliko toks pat, tėtis jai dėmesio neskiria. Mano, kad be tėčio jai būtų geriau, norėtų su tėčiu bendrauti, bet dvejojo, ar norėtų atkurti su juo ryšį. Nurodė, kad ji nori gyventi pas močiutę ir jos nuomonė nepasikeis. Tai, kad situacija nuo pagalbos teikimo pradžios nepasikeitė, iš esmės patvirtino ir pats A. D. 2026 m. liepos 22 d. nustačius, kad situacija liko nepakitusi, nutarta nustatyti laikinąją globą pas močiutę, o pagalbos planą šeimai tęsti, tačiau akcentuotina, kad vaiko tėvas neįgyvendino pagalbos plano uždavinio pasirūpinti gyvenamuoju būstu, kad dukra turėtų atskirą kambarį.

Byloje esantys duomenys ir pridedami įrodymai patvirtina prašyme nurodytas aplinkybes, kad šiuo konkrečiu atveju vaiką paėmus iš atstovo pagal įstatymą, jo teisės ir geriausi interesai nepažeidžiami, nes vaiko tėvas didesnę laiko dalį praleidžia užsienyje ir faktiškai su vaiku negyvena, dėl to neužtikrina vaiko teisių į tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai iš tėvo pusės negali būti užtikrinami, nes tėvas neskiria pakankamo dėmesio vaikui ir jo auginimui, perleidžia šias pareigas vaiko močiutei, tokiu būdu faktiškai nusišalindamas nuo vaiko priežiūros ir auginimo, todėl nepilnamečiam vaikui kyla realus pavojus, kad vaiku nebus tinkamai pasirūpinta. Kaip nustatyta byloje, vaiko tėvas su vaiku palaiko tik minimalų ryšį, be to, teikia neapibrėžto dydžio išlaikymą, kurio ne visada pakanka būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti.

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus duomenis bei atsižvelgdamas į tai, kad ir pats A. D. sutinka su pateiktu prašymu ir jam iš esmės neprieštarauja, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju yra teisinis ir faktinis pagrindas išduoti teismo leidimą paimti nepilnametę G. D., gimusią (duomenys neskelbtini) , iš jos atstovų pagal įstatymą – tėvo A. D.

Nutartis vykdytina skubiai (CPK 582 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 582 straipsnio 7 dalimi,

nutaria:

prašymą patenkinti.

Išduoti teismo leidimą paimti nepilnametę G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), iš jos atstovo pagal įstatymą, t. y. tėvo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Teismo nutartį vykdyti skubiai.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.