Šiaulių apygardos teismo nutartis

Š I A U L I Ų A P Y G A R D O S T E I S M A S N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Jurgelienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2026 m. gegužės 26 d. nutarties pagal pareiškėjo A. B. skunda dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys - antstolė V. P., išieškotojai Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir G. J. B.

Teismas n u s t a t ė : Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai Atskiruoju skundu pareiškėjas A. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2026 m. gegužės 26 d. ir įpareigoti antstolę suteikti prašomą informaciją apie kiekvienoje civilinėje byloje paskaičiuotas vykdymo išlaidas, tame tarpe atlyginimą antstoliui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Nutartis yra neteisėta, nes pažeistos ir netinkamai taikytos materialinės ir procesinės teisės normos. Pažeistas Konstitucijos 25 straipsnis, nustatantis, jog asmuo turi teisę gauti informaciją apie jį ir neturi būti kliudoma ieškoti ir gauti teisingą informaciją.

Pažeistas Konstitucijos 7straipsnis, nes negalioja joks aktas ar įstatymas priešingas Konstitucijai.

Pažeisti Konstitucijos 29, 30 straipsniai, nes visi asmenys prieš įstatymą ir teismą yra lygūs.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė V. P. prašo apelianto A. B. atskirąjį skundą dėl antstolės V. P. veiksmų atmesti, priteisti antstolės V. P. naudai pastarosios patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiančius dokumentus pateiks bylos nagrinėjimo eigoje. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Antstolė neturi teisės Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatų aiškinti kitaip ir skaičiuoti vykdymo išlaidas kitaip nei numato CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcija.

Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai įpareigoja antstolį vykdant išieškojimą iš to paties skolininko pagal kelis vykdomuosius dokumentus rengti vieną patvarkymą dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo bei nustato kaip yra skaičiuojamos vykdymo išlaidos, antstolės veiksmai pagrįstai Teismo nutartimi buvo pripažinti kaip teisėti, o skolininko skundas atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės kontoroje skolininko atžvilgiu yra vykdomos trys vykdomosios bylos: 1) Nr. (duomenys neskelbtini) pagal teismo 2024 m. liepos 10 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini)dėl piniginių lėšų išieškojimo išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (išieškoma suma 2 000 Eur); 2) Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2025 m. spalio 13 d. teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl piniginių lėšų išieškojimo išieškotojo G. J. B. naudai (išieškoma 632 Eur bylinėjimosi išlaidos (skola), 2866,66 Eur skola ir 212,05 Eur palūkanos); 3) Nr. (duomenys neskelbtini) pagal teismo 2025 m. spalio 13 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl piniginių lėšų išieškojimo išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (išieškoma suma 36 Eur pašto išlaidos).

2026 m. sausio 20 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2026 m. sausio 21 d. apskaičiavo vykdymo išlaidas. Skundžiamame Vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad apskaičiuotos bendros vykdymo išlaidos trijose vykdomosiose bylose, t. y. 247,96 Eur administravimo išlaidos (pagal Instrukcijos 109 ir 120 punktus), 45 Eur administravimo išlaidos (1/2 administravimo išlaidų už antrus metus, pagal Instrukcijos 124 ir 130 punktus), 44,91 Eur administravimo išlaidos (1/2 administravimo išlaidų už pirmus metus, pagal Instrukcijos 124 ir 130 punktus), 574,67 Eur atlygis antstoliui, 8,13 Eur pašto išlaidos, iš viso – 920,67 Eur. Patvarkyme taip pat nurodyta, kad iki 2026 m. sausio 21 d. iš skolininko buvo išieškota 319,53 Eur vykdymo išlaidų, todėl likusi išieškoti vykdymo išlaidų suma – 601,14 Eur. Taip pat nurodyta, kad atitinkamos vykdymo išlaidos yra indeksuojamos taikant 1,607 ketvirčio vartotojų kainų indeksą.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo turinį, jame nurodytus argumentus ir jų pagrįstumą, sprendžia, kad apelianto argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Vykdymo išlaidas, jų apmokėjimo ir išieškojimo iš skolininko tvarką reglamentuoja CPK 609–611 straipsniai bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija.

Pagal CPK 609 straipsnio 1 dalį, vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos; 2) išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu.

CPK 611 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos.

Sprendimų vykdymo instrukcijos 107 punkte nurodyta, kad visas apskaičiuotas vykdymo išlaidas antstolis nurodo vykdymo išlaidų apskaičiavime; kai piniginių sumų išieškojimą iš to paties skolininko antstolis vykdo pagal keletą vykdomųjų dokumentų, visoms to skolininko atžvilgiu vykdomoms piniginio pobūdžio vykdomosioms byloms rengiamas bendras vykdymo išlaidų apskaičiavimas, išskyrus atvejus, kai vykdymo išlaidų apskaičiavimas skolininkui siunčiamas kartu su raginimu įvykdyti sprendimą.

Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti antstolė 2025 m. sausio 22 d. kartu su raginimu Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntė skolininkui vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini)(89,29 Eur sumai). 2025 m. spalio 17 d. priėmus vykdomąjį dokumentą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir pradėjus vykdymo veiksmus, antstolė 2025 m. spalio 17 d. išsiuntė skolininkui raginimą Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdyti sprendimą kartu su vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. (duomenys neskelbtini) šioje vykdomojoje byloje. Vėliau buvo rengiami bendri vykdymo išlaidų apskaičiavimai abejose vykdomosiose bylose (Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). 2026 m. sausio 20 d. priėmus trečią vykdomąjį dokumentą vykdymui vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (36 Eur sumai), raginimas skolininkui nebuvo siunčiamas, nes pagal CPK 661 straipsnio 2 dalies nuostatas, raginimas nesiunčiamas dėl mažesnių negu 100 Eur piniginių sumų išieškojimo. Tokiu atveju antstolė neturėjo pareigos apskaičiuoti atskirai vykdymo išlaidas šioje vykdomoje byloje ir vadovaudamasi Sprendimų vykdymo instrukcijos 107 punkto nuostatomis pagrįstai parengė bendrą vykdymo išlaidų apskaičiavimą (2026 m. sausio 21 d. Nr. (duomenys neskelbtini)) visose trijose vykdomosiose bylose.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad kai išieškojimas vykdomas iš to paties skolininko keliose vykdomosiose bylose, pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 114 punktą antstolio atlygis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išieškotiną sumą visose bylose ir tai suponuoja būtinumą antstolei rengti bendrą vykdymo išlaidų apskaičiavimą.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad skundžiamas 2026 m. sausio 21 d. bendras vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. (duomenys neskelbtini)atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 priede nustatytus vykdymo išlaidų apskaičiavimo formos ir turinio reikalavimus. Šiame apskaičiavime nurodytos apskaičiuotos vykdymo proceso administravimo išlaidų sumos, antstolio atlygis ir kitos vykdymo išlaidos, taip pat nurodyta iš skolininko išieškota skolos suma bei aiškiai apibrėžta likusi išieškoti vykdymo išlaidų suma. Taigi, dokumente pateikta informacija leidžia nustatyti vykdymo išlaidų sudėtį ir jų dydį bei įvertinti, kokia vykdymo išlaidų dalis jau padengta ir kokia dar liko išieškotina.

Pažymėtina, kad bendro vykdymo išlaidų apskaičiavimo parengimo tikslas yra pateikti susistemintą informaciją apie vykdymo išlaidas atitinkamose vykdomosiose bylose, užtikrinant jų apskaičiavimo aiškumą, išsamumą ir skaidrumą. Nagrinėjamu atveju antstolė vykdo išieškojimą pagal tris vykdomąsias bylas, todėl, rengiant bendrą vykdymo išlaidų apskaičiavimą, turėjo būti įvertintos visose šiose vykdomosiose bylose susidariusios vykdymo išlaidos. Iš bylos duomenų matyti, kad 2026 m. sausio 21 d. priimtame bendrame vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. (duomenys neskelbtini)pateiktas detalus susidariusių vykdymo išlaidų apskaičiavimas, leidžiantis nustatyti atskirų vykdymo išlaidų rūšis ir jų dydžius bei bendrą likusią išieškoti sumą. Vien aplinkybė, kad apskaičiavimas apima kelias vykdomąsias bylas, savaime nesudaro pagrindo pripažinti jį neteisėtu. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė konkrečių argumentų, kurie patvirtintų, kad vykdymo išlaidos apskaičiuotos neteisingai, kad nurodytos sumos neatitinka faktiškai patirtų ar teisės aktuose nustatytų išlaidų arba kad bendrame apskaičiavime trūksta privalomų duomenų.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skundžiamas 2026 m. sausio 21 d. bendras vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. (duomenys neskelbtini)atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 priede nustatytus formos ir turinio reikalavimus, o apeliantas nepagrindė aplinkybių, sudarančių teisinį pagrindą abejoti šio apskaičiavimo teisėtumu ir pagrįstumu.

Sprendimų vykdymo instrukcijos 94 punkte nustatyta, kad antstolis išieškotas sumas paskirsto ir išmoka pagal išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą. Kai piniginių lėšų išieškojimą iš to paties skolininko antstolis vykdo pagal keletą vykdomųjų dokumentų, visoms to skolininko atžvilgiu vykdomoms piniginio pobūdžio vykdomosioms byloms rengiamas bendras išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju antstolė 2026 m. vasario 2 d. ir 2026 m. kovo 2 d. parengė bendrus išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymus, kuriuose pagal kiekvieną vykdomąją bylą atskirai nurodyta, kokia skolos suma išieškota, kokia suma liko išieškoti ir kiek išieškota bendrai apskaičiuotų vykdymo išlaidų. Taigi šiuose patvarkymuose pateikti duomenys leidžia nustatyti išieškojimo eigą ir įvertinti išieškotų bei likusių išieškoti sumų dydžius.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien pareiškėjo teiginys, jog jam nėra aišku, kokios vykdymo išlaidų sumos išieškotos kiekvienoje vykdomojoje byloje, savaime nepatvirtina, kad antstolė netinkamai apskaitė ar paskirstė išieškotas lėšas. Siekdamas pagrįsti savo nesutikimą, pareiškėjas turėtų nurodyti konkrečius apskaičiavimo ar paskirstymo netikslumus arba kitas aplinkybes, leidžiančias abejoti pateiktų duomenų teisingumu. Nagrinėjamu atveju nei skunde dėl antstolio veiksmų, nei atskirajame skunde tokių aplinkybių pareiškėjas (apeliantas) nenurodė. Vien bendro pobūdžio abejonės, nepagrįstos konkrečiais duomenimis, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti antstolės veiksmų neteisėtumą.

Galiausiai, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, patvarkymuose dėl vykdomųjų dokumentų priėmimo vykdyti skolininkui buvo išaiškinta teisė susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai susipažinimas galėtų trukdyti vykdyti išieškojimą. CPK 643 straipsnis taip pat įtvirtina skolininko procesines teises, įskaitant teisę susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, gauti pažymas apie vykdymo eigą ir teikti prašymus. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui būtų atsisakyta suteikti galimybę susipažinti su vykdomųjų bylų medžiaga arba kad jam būtų kitaip trukdoma įgyvendinti šią teisę. Be to, pareiškėjas gali susipažinti su vykdomųjų bylų medžiaga prisijungęs prie Antstolių informacinės sistemos.

Pareiškėjas taip pat skundė antstolės 2026 m. sausio 20 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo priimtas vykdyti teismo vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Anot pareiškėjo, patvarkymas yra neteisėtas, nes 2026 m. sausio 6 d. yra paduotas kasacinis skundas byloje, kurioje buvo priimtas teismo sprendimas. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu teisingai nurodė, kad atveju antstolei buvo pateiktas vykdyti vykdomasis raštas pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą. Antstolis neturi kompetencijos vertinti ir spręsti dėl pateikto vykdomojo dokumento teisėtumo, jeigu CPK 651 straipsnyje nurodytų akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui. Apeliacinės instancijos teismas kartu pažymi, kad kasacinio skundo padavimas nestabdo skolos išieškojimo pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą. CPK 363 straipsnis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų atrankos kolegijai, teisėjų kolegijai, Civilinių bylų skyriaus ar teismo plenarinei sesijai suteikia diskrecijos teisę sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Kasacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas iš esmės reiškia vykdymo veiksmų pagal vykdomąjį raštą, išduotą to sprendimo ar nutarties pagrindu, sustabdymą. CPK 363 straipsnyje nurodytam subjektui priėmus nutartį sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo sprendimo (nutarties) vykdymą, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, esant vienam privalomųjų vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų (CPK 626 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, nenustatyta, jog kasacinis teismas būtų sustabdęs kasacine tvarka skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymą.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino reikšmingas sprendžiamam klausimui aplinkybes ir tinkamai taikė proceso teisės normas, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, tad naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė V. P. prašė priteisti antstolės V. P. naudai pastarosios patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiančius dokumentus pateiks bylos nagrinėjimo eigoje. Iki šios nutarties priėmimo antstolė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nesprendžiamas.

Kita vertus, svarbu pažymėti, kad civilinė byla dėl antstolio veiksmų teisėtumo buvo išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Taigi, ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos. Vis dėlto tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti antstolės atsiliepimą į atskirąjį skundą parengė advokatė A. A.. Akcentuotina, kad antstolio vykdomų funkcijų specifika yra ta, kad antstolis yra teisinį išsilavinimą turinti bylos šalis, gerai išmananti sritį, kurioje dirba. Pagal kasacinio teismo praktiką, bylinėjimosi išlaidos antstoliui gali būti priteisiamos, kai jis šias išlaidas patyrė ginčo teisena nagrinėtoje byloje, dalyvaudamas kaip atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017). Kaip jau minėta, civilinė byla dėl antstolio veiksmų teisėtumo buvo išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas), todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad netenkinus apelianto atskirojo skundo nėra pagrindo priteisti iš apelianto antstolės V. P. patirtas teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2026 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.