Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. R. pareiškimą akcinei bendrovei (toliau – AB) Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti - nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad 1973 m. gruodžio 14 d. R. R. vardu pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 5079 buvo įsigytas gyvenamasis namas (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), garažas (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), viralinė (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), garažas (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), viralinė (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), tvartas (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), daržinė (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), daržinė (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), tvartas (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), sandėlis (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), katilinė (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), sandėlis (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), šiltnamis (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) kiemo statiniai (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). 1995 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjo tėvo R. R. vardu buvo įsigytas žemės sklypas (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), o 1999 m. kovo 16 d. įsigytas žemės sklypas (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Visas šis turtas buvo įgytas santuokoje su O. R., tačiau O. R. 2025 m. gegužės 30 d. mirė. Mirusioji testamento nesudarė, todėl jai priklausiusį turtą pagal įstatymą turėjo paveldėti sutuoktinis R. R., taip pat sūnūs pareiškėjas V. R. ir R. R.. Vis dėlto 2025 m. lapkričio 10 d. mirė pareiškėjo tėvas R. R. Dar iki tėvo mirties šeimoje buvo sutarta, kad po mamos mirties likusį palikimą priims sūnus R. R., tačiau dėl teisinių žinių stokos, jis į notarą nesikreipė, tačiau toliau nepertraukiamai gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), turtą valdė, remontavo, prižiūrėjo ir mokėjo mokesčius, taigi tokiu būdu priėmė O. R. bei tėvo R. R. palikimus faktiniu valdymu. 2026 m. vasario 9 d. R. R. mirė. Nepraleisdamas įstatyme nustatyto 3 mėnesių termino, pareiškėjas V. R. kreipėsi į Mažeikių rajono 1-ąjį notarų biurą ir jam buvo išduotas liudijimas, kad jis priėmė brolio R. R. palikimą, tačiau paaiškėjo, kad brolis R. R. nepriėmė palikimų, atsiradusių po motinos O. R. ir tėvo R. R. mirčių. Todėl pareiškėjas, siekdamas tinkamai įgyvendinti savo turimą paveldėjimo teisę, yra priverstas kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto - palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad brolis iki tėvų mirties gyveno su tėvais, kai pats tuo metu gyveno Ispanijoje. Brolis tvarkė visus tėvų reikalus, todėl šeimoje buvo sutarta, kad po tėvų mirties jų palikimą priims brolis R. R. Iki pat savo mirties brolis išlaikė šį turtą, mokėjo už elektrą ir vandenį, o pats šiuo turto pradėjo rūpintis tik po brolio mirties.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, jog kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas V. R. yra O. R. ir R. R. sūnus, taip pat pareiškėjas turėjo brolį R. R. (2026 m. birželio 1 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-6644). Pareiškėjo tėvai (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką.

Kaip matyti iš 2026 m. balandžio 19 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, 1973 m. gruodžio 14 d., taigi santuokos metu, pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 5079 pareiškėjo tėvo R. R. vardu įgytas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį sudaro gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė (duomenys neskelbtini), garažas (duomenys neskelbtini), viralinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarkas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat tvartas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis (duomenys neskelbtini), katilinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiemo statiniai (tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat santuokos metu 1995 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjo tėvo R. R. vardu įgytas 1,48 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o 1999 m. kovo 16 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P61/99-0203 pagrindu R. R. vardu įgytas 0,30 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Kadangi visas šis turtas įgytas santuokos metu, akivaizdu, kad jis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė abiems pareiškėjo tėvams.

Bylos duomenimis nustatyta, kad būdama santuokoje pareiškėjo mama O. R. (duomenys neskelbtini) mirė. Kaip nurodyta pareiškime, jai priklausiusį turtą pagal įstatymą turėjo paveldėti sutuoktinis R. R., taip pat sūnūs pareiškėjas V. R. ir R. R., tačiau šeimoje buvo sutarta, kad po mamos mirties likusį palikimą priims sūnus R. R., t. y. pareiškėjo brolis. Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino šias aplinkybes, kartu nurodydamas, kad toks susitarimas šeimoje buvo sudarytas, nes brolis gyveno kartu su tėvais ir juos prižiūrėjo bei slaugė iki pat mirties, o pareiškėjas tuo metu su šeima gyveno Ispanijoje, todėl turtu nebuvo suinteresuotas.

Vis dėlto dėl teisinių žinių stokos, pareiškėjo brolis į notarą dėl mamos palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau nepaisant to, liko gyventi motinai O. R. ir tėvui R. R. priklausiusiame name. Tai patvirtina tas faktas, kad pareiškėjo brolis R. R. nuo 2018 m. kovo 29 d., taigi dar iki mamos O. R. mirties, deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (2026 m. balandžio 19 d. Gyventojų registro išrašas). Tuo tarpu pareiškėjo tėvas R. R. mirė (duomenys neskelbtini) (2026 m. birželio 1 d. Gyventojų registro pažyma), tačiau po jo mirties, kaip nurodyta pareiškime, į notarą dėl palikimo taip pat niekas nesikreipė, nes pareiškėjo brolis R. R. neturėjo teisinių žinių, kokius veiksmus reikia atlikti, be to, liko gyventi tėvų name (2026 m. balandžio 19 d. Gyventojų registro išrašas) ir rūpinosi juo kaip savo turtu, o pats pareiškėjas gyveno ir dirbo užsienyje nuo pat 2010 m. rugpjūčio 25 d., ką patvirtina su pareiškimu pateiktas 2026 m. gegužės 17 d. Gyventojų registro išrašas.

Be to, aplinkybę, kad pareiškėjo tėvų namu po pareiškėjo tėvų mirties buvo tinkamai rūpinamasi patvirtina ir UAB „Mažeikių vandenys“ buhalterinės apskaitos skyriaus 2026 m. gegužės 27 d. pažyma dėl atsiskaitymo už paslaugas, kurioje nurodyta, jog už vandens tiekimą adresu (duomenys neskelbtini), yra sumokėta ir netgi susidariusi permoka. Tokios aplinkybės lemia išvadą, kad po pareiškėjo tėvų mirties, nors į notarą pareiškėjo brolis R. R. ir nesikreipė, tačiau liko gyventi tėvų paliktame name, juo rūpinosi, prižiūrėjo ir išlaikė, todėl šių aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad pareiškėjo brolis R. R. po tėvų mirties likusį palikimą priėmė jį, pradėdamas paliktą turtą faktiškai valdyti.

Pažymėtina, kad iš esmės analogiškos aplinkybės patvirtintos ir teismo posėdžio metu liudytojų duotais parodymais. Liudytojai S. Š., D. Š. ir S. Š. patvirtino, jog dar iki tėvų mirties pareiškėjo brolis R. R. gyveno tėvų name, prižiūrėjo tėvus bei slaugė juos ir iki pat tėvų mirties gyveno šiame name. Po tėvų mirties iki savo paties mirties pareiškėjo brolis liko gyventi tėvų name ir rūpinosi šiuo turtu kaip savo – mokėjo komunalinius mokesčius, prižiūrėjo ir išlaikė šį turtą. Todėl liudytojų parodymai patvirtina byloje nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjo brolis R. R. po tėvų mirties priėmė palikimą, nedelsiant pradėdamas šį turtą faktiškai valdyti ir tai darė nepertraukiamai iki pat savo mirties.

Byloje nėra duomenų, kad į pareiškėjo tėvų O. R. ir R. R. palikimą pretenduotų kiti įpėdiniai, o 2026 m. vasario 9 d. mirus pareiškėjo broliui R. R. (2026 m. balandžio 19 d. Gyventojų registro išrašas), pareiškėjas priėmė po brolio mirties likusį jo palikimą, kaip nurodyta 2026 m. kovo 17 d. Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarės Ritos Reistaitienės išduotame liudijime apie palikimo priėmimo faktą.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jo brolis R. R. priėmė po tėvų mirties likusį palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pažymėtina, kad pagal nurodytą normą įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio

1 punktu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimus, atsiradusius po tėvų O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), ir R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir tinkamai šį faktą įregistruoti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.