- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-13
- Bylos Nr.
- 1S-363-951/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-70-3-00130-2026-5
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė
- Prokuroras
- Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra
- Asmuo, kuriam paskirti teismo įpareigojimai
- UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ TARGIRĖ
- Pareiškėjas
- Valsts policijas Galvenas Kartibas policijas parvaldes
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ilona Jakubėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo juridinio asmens, kuriam paskirta piniginė sankcija, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „T.“ atstovo advokato Dainiaus Žiedo skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugsėjo 9 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Bylos esmė
Valstybinės policijos centrinės tvarkos policijos departamento Reagavimo skyriaus Eismo saugumo valdymo tarnybos Kelių transporto priežiūros skyriaus 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimu byloje Nr. 01187002540225-1 (toliau – ir Sprendimas) UAB „T.“ skirta 400 Eur bauda už tai, kad 2025 m. rugsėjo 29 d. 19.33 val. vairuotojas F. S. (duomenys neskelbtini) gatvėje, važiuodamas iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę, vairavo transporto priemonę „Volvo FH“, kurios Lietuvos valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba „YUKI V31“, kurios Lietuvos valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Atliekant krovinių vežimo patikrinimą, buvo nustatyta, kad vairuotojas netinkamai naudojo vairuotojo kortelę laikotarpiu nuo 2025 m. rugsėjo 10 d. 20.51 val. iki 2025 m. rugsėjo 28 d. 15.58 val., nes įvesti (užregistruoti) duomenys rankiniu būdu, kaip numatyta teisės aktuose, ir nepateikė kitų patvirtinančių dokumentų ar duomenų laikmenų už trūkstamą laikotarpį. Tokiais veiksmais buvo pažeistas 2014 m. vasario 4 d. Europos Sąjungos reglamento Nr. 165/2014 34 straipsnio 3 dalies b punktas, Kelių transporto įstatymo 58 straipsnio 15 dalies 1 punktas. 2026 m. liepos 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose buvo gautas Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos – Latvijos Respublikos Rygos regiono departamento Viešosios tvarkos policijos skyriaus Eismo administracinių nusižengimų tyrimo tarnybos prašymas pripažinti UAB „T.“ paskirtą piniginę sankciją ir ją vykdyti Lietuvos Respublikoje. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugsėjo 9 d. nutartimi patenkintas Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos prašymas ir nutarta pripažinti bei vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus Latvijos Respublikos Valstybinės policijos pagrindinių operacijų policijos departamento Reagavimo skyriaus Eismo saugumo valdymo biuro Eismo priežiūros departamento 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimą byloje Nr. 01187002540225-1, kuriuo UAB „T.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirta 400 Eur piniginė sankcija (bauda), įpareigojant baudą sumokėti per 2 mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
Skundu aukštesniajam teismui juridinio asmens, kuriam paskirta piniginė sankcija, UAB „T.“ atstovas advokatas Dainius Žiedas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir baudžiamąją bylą dėl piniginės sankcijos pripažinimo bei vykdymo nutraukti. Teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog UAB „T.“ buvo tinkamai informuota apie bylą, todėl negalėjo nustatyti egzistuojant pagrindą pripažinti ir leisti vykdyti sprendimą. Tvirtina, jog prie Liudijimo pridėti įrodymai rodo, kad elektroniniai laiškai siųsti konkretiems įmonės darbuotojams, ir tik gautas patvirtinimas (duomenys neskelbtini), reiškiantis, jog laiškas pasiekė serverį, o ne konkrečią pašto dėžutę, nebuvo nukreiptas į brukalo aplanką, tuo labiau būtų gautas ir perskaitytas įmonės vadovo, galinčio priimti sprendimą sumokėti paskirtą baudą ar inicijuoti jos ginčijimą Latvijoje. Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas bendrovė savo teises ir pareigas įgyvendina per įmonės vadovą. Teigia, jog teismas nepagrįstai pareigą sužinoti apie jo atžvilgiu vykstantį baudžiamąjį procesą, rūpintis procesinių dokumentų gavimu perkelia juridiniam asmeniui, kuris yra traukiamas administracinėn atsakomybėn. Asmens traukimui teisinėn atsakomybėn būdingas status passivus processualis, kuris reiškia, kad asmuo privalo išlikti pasyvus ir netrukdyti prieš jį vykstančiam procesui, šaukiamas privalo atvykti bei dalyvauti procesiniuose veiksmuose, teikti objektyviai egzistuojančius įrodymus. Pareiga bendradarbiauti, rūpintis proceso eiga ir jame dalyvauti juridiniam asmeniui atsiranda tik nuo to momento, kai asmuo informuojamas apie jo atžvilgiu pradėtą teiseną. Iki to laiko būtent administracinės valdžios pareiga yra tinkamai informuoti ir asmeniui įteikti dokumentus, įtakojančius jo teisinę (procesinę) padėtį, patraukimą atsakomybėn. Dėl to atstovas advokatas skunde teigia, jog teismo motyvas, kad įmonės darbuotojai neperskaitė el. paštu siųstų dokumentų, nešalina atsakomybės, yra nekorektiškas. Be to, skirtingai nei teigiama nutartyje, bendrovei negali kilti jokia atsakomybė už nepakankamą aktyvumą domintis, ar jos atžvilgiu neiškelta byla, ar nesiekiama traukti atsakomybėn, pvz., nepatikrinus el. laiškų šiukšlių aplanko, neprivertus buhalterės dirbti jai nepriklausančio darbo ir dalyvauti teisiniame procese. Pažymi, kad teisinė fikcija, jog išsiuntus asmeniui procesinius dokumentus jo nurodytu buveinės ar elektroninio pašto adresu, jie laikomi įteikti, taikoma tik privatiniuose santykiuose (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 4 dalis), kuriuose tokios pareigos nevykdymas asmeniui gali sąlygoti tik civilines pasekmes, nuostolius, bet ne baudžiamąją / administracinę atsakomybę ir su tuo susijusį teistumą / baustumą ir kt. Tuo tarpu taikant administracinę atsakomybę, draudžiama preziumuoti, kad, išsiuntus dokumentus, jie bus gauti, privaloma užtikrinti jų asmeninį įteikimą ir tokių įrodymų pateikimą į bylą. Pažymi, kad Lietuvos teismai, siųsdami pranešimus el. paštu, prašo adresato patvirtinti dokumentų gavimą, reikalauja protokolo ar nutarimo įteikimo pasirašytinai. Dėl to atstovas advokatas skunde teigia, jog teismas neigiamas dokumento negavimo pasekmes nepagrįstai perkelia juridiniam asmeniui, kuris patrauktas atsakomybėn. Pažymi, kad teisėsaugos pareiga yra efektyviai informuoti asmenį apie jo atžvilgiu pradėtą procesą, taikomą atsakomybę ir, tik įteikus dokumentus, iš kurių asmeniui yra aišku apie jo atžvilgiu vykstantį procesą, asmuo įgyja pareigą toliau domėtis teisiniu procesu, ir tik tuomet jam gali būti nepripažįstamos teisės ar jos neginamos, kai nedėta pastangų jomis naudotis, o vien tik prielaidos, kad asmuo galėjo žinoti apie procesą, nepakanka (Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimai: Sejdovic v. Italy (2006, Didžioji kolegija); Colozza v. Italy (1985); Somogyi v. Italy (2004); Neziraj v. Germany (2012)). Dėl to formalaus pranešimo procedūros laikymosi nepakanka, jeigu konkrečiomis bylos aplinkybėmis nebuvo užtikrinta reali galimybė įgyvendinti teisę į gynybą (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-671/18). Apibendrindamas skunde nurodytus argumentus, atstovas advokatas teigia, kad tai, jog siunčiamą laišką perskaitė buhalterė, nereiškia, kad sprendimas įteiktas įmonės atstovui, galinčiam veikti jos vardu (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalis). Buhalterė manė, jog dokumentus gavo per klaidą ir nekreipė dėmesio, nieko apie juos neinformavo. Pažymi, kad į buhalterės pareigas neįeina pareiga spręsti įmonės atžvilgiu vykstančius teisinius procesus. Teigia, jog tinkamu įmonės informavimu laikytinas dokumentų įteikimas bendrovės vadovui ar dokumentų administravimą įmonėje vykdančiam asmeniui (sekretoriui, biuro administratoriui ir pan.), teisiniam atstovui. Atsiliepimų į UAB „T.“ atstovo advokato Dainiaus Žiedo skundą negauta.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Skundas atmetamas.
Skundu UAB „T.“ atstovas advokatas ginčija aplinkybę, kad UAB „T.“ buvo tinkamai informuota apie užsienio valstybėje, t. y. Latvijos Respublikoje, juridinio asmens atžvilgiu priimtą sprendimą skirti 400 Eur baudą, tvirtina, jog buvo pažeista bendrovės teisė į veiksmingą gynybą.
Europos Sąjungos Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatiniame sprendime 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (toliau - ir Pamatinis sprendimas) yra nustatytos taisyklės, kuriomis vadovaujantis kitose valstybėse narėse teismo sprendimu paskirtos piniginės sankcijos pripažįstamos ir vykdomos pagal pripažįstančios valstybės teisę. Pamatinio sprendimo 6 straipsnyje numatyta, kad sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos, nereikalaudamos jokių papildomų formalumų, pripažįsta joms pagal 4 straipsnį perduotus sprendimus ir nedelsdamos imasi būtinų priemonių, kad jie būtų vykdomi, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija nusprendžia taikyti 7 straipsnyje numatytą pagrindą nepripažinti ar nevykdyti sprendimo.
Pamatinio sprendimo 7 straipsnyje numatyti pagrindai, kuriems esant vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Pamatinio sprendimo 7 straipsnio 2 dalies g punkte nustatyta, jog sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą, jeigu yra nustatyta, kad pagal 4 straipsnyje numatytą liudijimą atitinkamas asmuo rašytinės procedūros atveju pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę nebuvo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal nacionalinę teisę, informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus. Pamatinio sprendimo 7 straipsnio 2 dalies i punkte numatyta, kad sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija taip pat gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą, jeigu, kaip yra numatyta i papunktyje – pagal 4 straipsnyje numatytą liudijimą asmuo asmeniškai nedalyvavo teisminiame nagrinėjime, po kurio buvo priimtas sprendimas, išskyrus atvejus, kai liudijime nurodyta, kad pagal kitus sprendimą priėmusios valstybės nacionalinėje teisėje nustatytus procesinius reikalavimus: laiku asmeniui buvo asmeniškai įteiktas teismo šaukimas ir tokiu būdu jis buvo informuotas apie numatytą teisminio nagrinėjimo, po kurio buvo priimtas sprendimas, laiką ir vietą, arba jis kitomis priemonėmis faktiškai gavo oficialią informaciją apie numatytą teisminio nagrinėjimo laiką ir vietą tokiu būdu, kad buvo aiškiai nustatyta, jog jis žinojo apie numatytą teisminį nagrinėjimą, ir asmuo buvo informuotas, kad sprendimas gali būti priimtas, jei jis neatvyks į teisminį nagrinėjimą; arba, kaip numatyta ii papunktyje, žinodamas apie numatomą teisminį nagrinėjimą, asmuo įgaliojo advokatą, kurį paskyrė atitinkamas asmuo arba valstybė, jį ginti teisminio nagrinėjimo metu ir tas advokatas iš tiesų jį gynė teisminio nagrinėjimo metu; arba, kaip numatyta iii papunktyje, jam įteikus sprendimą ir jį aiškiai informavus apie teisę į bylos persvarstymą arba teisę pateikti apeliacinį skundą, kurių nagrinėjimo procese šis asmuo turi teisę dalyvauti ir kurie suteikia galimybę bylą pakartotinai nagrinėti iš esmės, įskaitant naujus įrodymus, o po šio proceso pirminis sprendimas gali būti panaikintas, asmuo: aiškiai nurodė, kad jis neginčija sprendimo, arba per taikomą laikotarpį nepareikalavo persvarstyti bylos arba nepateikė apeliacinio skundo. Taip pat Pamatinio sprendimo 7 straipsnio 2 dalies j punkte numatyta, kad sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija taip pat gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą, jeigu pagal 4 straipsnyje numatytą liudijimą asmuo asmeniškai nedalyvavo, nebent liudijime nurodyta, kad asmuo, aiškiai informuotas apie procesą ir galimybę asmeniškai dalyvauti teisminiame nagrinėjime, aiškiai pareiškė, kad atsisako teisės dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime, ir aiškiai nurodė, kad jis neginčija bylos.
Atvejai, kada teismas atsisako pripažinti piniginę sankciją, įtvirtinti ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365¹ straipsnio 3 dalyje. BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas atsisako pripažinti piniginę sankciją, jeigu jos vykdymas pažeistų pagrindines žmogaus teises ir laisves. To paties straipsnio 3 dalies 7, 8 ir 9 punktuose taip pat nustatyta, jog teismas atsisako pripažinti piniginę sankciją, jeigu: piniginė sankcija buvo paskirta rašytinio proceso būdu ir pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę nubaustas asmuo nebuvo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal sprendimą priėmusios valstybės nacionalinę teisę, informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus; piniginė sankcija buvo paskirta nedalyvaujant nubaustam asmeniui, išskyrus atvejus, kai BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 11 punkte nurodytame liudijime pažymima, kad asmuo buvo informuotas apie procesą pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę ir galimybę asmeniškai dalyvauti nagrinėjant bylą teisme, bet aiškiai pareiškė, kad atsisako teisės dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, taip pat aiškiai nurodė, kad jis neginčija bylos; piniginė sankcija buvo paskirta asmeniui, kuris asmeniškai nedalyvavo nagrinėjant bylą teisme, o sprendimas buvo priimtas, išskyrus atvejus, kai šio straipsnio 3 dalies 11 punkte nurodytame liudijime pažymima, kad: a) jam asmeniškai laiku buvo įteiktas teismo šaukimas arba jis kitomis priemonėmis faktiškai gavo oficialią informaciją apie numatytą bylos nagrinėjimo laiką ir vietą tokiu būdu, kad yra akivaizdu, jog jis žinojo apie numatytą bylos nagrinėjimą, taip pat asmuo buvo informuotas, kad sprendimas gali būti priimtas, nors jis neatvyks į bylos nagrinėjimą, arba b) jis, žinodamas apie numatomą bylos nagrinėjimą, įgaliojo savo pasirinktą ar valstybės paskirtą gynėją jį ginti bylos nagrinėjimo metu ir gynėjas iš tiesų šį asmenį gynė bylos nagrinėjimo metu, arba c) jam įteikus sprendimą ir jį aiškiai informavus apie teisę į bylos persvarstymą arba teisę paduoti apeliacinį skundą, kuriuos nagrinėjant šis asmuo turi teisę dalyvauti ir kurie suteikia galimybę bylą, įskaitant naujus įrodymus, pakartotinai nagrinėti iš esmės, o po šio proceso pirminis sprendimas gali būti panaikintas, asmuo aiškiai nurodė, kad jis neginčija sprendimo, arba per nustatytą laikotarpį nepareikalavo persvarstyti bylą, arba nepadavė apeliacinio skundo
UAB „T.“ atstovas skunde teigia, jog bendrovė nebuvo tinkamai informuota apie priimtą sprendimą ir todėl buvo pažeista bendrovės teisė į gynybą.
Pagal Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės nuostatas, tinkamą sprendimo įteikimo tvarką reglamentuoja ne Lietuvos Respublikos teisės aktai, o sprendimą priėmusios valstybės - šiuo atveju - Latvijos Respublikos teisės aktai. Taip pat pateiktos bylos duomenys patvirtina, jog 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimas byloje Nr. 01187002540225-1, kurio bendrovei buvo paskirta 400 Eur bauda, UAB „T.“ buvo įteiktas Latvijos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
Iš nagrinėjamos bylos matyti, kad Latvijos Respublika pateikė duomenis apie UAB „T.“ tinkamą informavimą (b. 1. 8-22). Liudijimo h dalies 3.3 punkte nurodyta, kad asmeniui sprendimas buvo įteiktas 2025 m. rugsėjo 29 d., o 2026 m. sausio 27 d. jam buvo pakartotinai (kartu su santraukų vertimais) aiškiai pranešta apie teisę į bylos nagrinėjimą iš naujo arba apeliacinį skundą, kuriame jis turi teisę dalyvauti ir kurio metu gali būti iš naujo išnagrinėtos bylos aplinkybės, įskaitant naujus įrodymus, o tai gali lemti pirminio sprendimo panaikinimą, ir asmuo per nustatytą terminą nepateikė prašymo dėl bylos nagrinėjimo iš naujo ar apeliacinio skundo. Liudijimo h dalies 4 punkte nurodyta, jog byla buvo išnagrinėta ir sprendimas priimtas vietoje, t. y. pažeidimo padarymo vietoje ir jo nustatymo metu, nedalyvaujant pažeidėjui, laikantis Kelių eismo įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos tvarkos, be to, UAB „T.“ darbuotojas buvo informuotas apie skirtą nuobaudą vietoje jam suprantama kalba; sprendimas su informacija ir teise pateikti apeliacinį skundą buvo išsiųstas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat liudijime nurodyta, kad vos tik bylos buvo gautos Eismo administracinių pažeidimų tyrimo skyriuje, 2026 m. sausio 27 d. sprendimas pakartotinai buvo išsiųstas tuo pačiu el. paštu (kuris toliau persiunčiamas 5 įmonės darbuotojams) kartu su pažeidimo santrauka, apskundimo tvarka ir mokėjimo informacija anglų bei lietuvių kalbomis, o baudos sumokėjimo terminas buvo pratęstas; pristatymas patvirtintas penkiais sėkmingo pristatymo pranešimais iš elektroninio pašto sistemos ir vienu perskaitymo patvirtinimu (kurį kiekvienas asmuo savanoriškai nusprendžia siųsti arba ne).
Nagrinėtinu atveju Latvijos Respublikos kompetentinga institucija, prašydama pripažinti ir Lietuvos Respublikoje vykdyti 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimu UAB „T.“ skirtą 400 Eur baudą, pateikė duomenis, kurie patvirtina liudijime nurodytą informaciją apie bendrovės informavimą dėl jai paskirtos piniginės sankcijos. Iš Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos pareigūnės E. Z. 2026 m. sausio 27 d. siųsto el. laiško matyti, kad laiškas „Dėl Latvijos valstybinės policijos paskirtų baudų 09.2025“ lietuvių ir anglų kalbomis elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas 2026 m. sausio 27 d. 13.44 val. Šiame laiške buvo nurodyta, jog bendrovė informuojama apie tai, kad Valstybinė policijos įstaiga užfiksavo 9 atvejus (2025 m. rugsėjis), kai UAB „T.“ buvo skirta finansinė bauda, laiške buvo nurodyti visi devyni atvejai, nurodant bylos numerius, pažeidimų datą, laiką, koks pažeidimas padarytas, teisinis pagrindas, paskirtos baudos dydis ir kt. Kaip matyti, šiame UAB „T.“ siųstame laiške atitinkamai buvo pateikta informacija ir apie ginčijamą sprendimą byloje Nr. 01187002540225-1 (b. l. 8-16). Taip pat prie liudijimo buvo pridėti duomenys apie tai, kad minėto turinio laiškas 2026 m. sausio 27 d. buvo išsiųstas ne tik oficialiu UAB „T.“ elektroninio pašto adresu, kuris oficialiai nurodomas kaip kontaktinis įmonės elektroninio pašto adresas (internetinė prieiga: https://www.info.lt/imones/(duomenys neskelbtini)), bet ir dar penkiais bendrovės darbuotojų adresais, taip pat ir direktoriui D. P. el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 17-22). Iš bylos duomenų matyti ir tai, jog Latvijos Respublikos kompetentinga institucija gavo sistemos pranešimus apie laiškų pristatymą UAB „T.“ vadovo ir darbuotojų elektroninio pašto adresais bei vienu iš šių penkių atvejų buvo patvirtinta, jog laiškas perskaitytas (perskaitė bedrovės buhalterė M. M.) (b. l. 17-22, 78--80).
Skunde neginčijama, kad nurodyti elektroninio pašto adresai būtų neteisingi ar nenaudojami, tačiau nurodoma, jog nėra duomenų, patvirtinančių laiško gavimą, t. y., kad Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos siųsti laiškai pasiekė gavėją, jo pašto dėžutę, gavėjas laišką matė ir perskaitė, o patvirtina tik tai, jog laiškas pasiekė serverį.
Prie liudijimo pridėti dokumentai rodo, kad dėl 2026 m. sausio 27 d. siųstų laiškų „Dėl Latvijos valstybinės policijos paskirtų baudų 09.2025“ lietuvių ir anglų kalbomis UAB „T.“ ir jos darbuotojams buvo gauti patvirtinimai iš (duomenys neskelbtini) (b. l. 17-22). Nors bendrovės atstovas advokatas skunde teigia, jog tokie duomenys tik patvirtina, kad laiškas pasiekė bendrovės serverį, bet nepatvirtina, jog gavėjas laišką matė ir jį perskaitė, tačiau pažymėtina, kad jau Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs analogiško turinio UAB „T.“ atstovo advokato Dainiaus Žiedo skundo argumentą, 2026 m. rugpjūčio 19 d. nutarties 11 punkte nurodė, kad „oficialiame „Microsoft“ puslapyje (https://support.microsoft.com/en-us/outlook/mail/add-and-request-read-receipts-and-delivery-notifications-in-outlook) pažymėta, jog pristatymo patvirtinimas patvirtina, kad el. laiškas buvo pristatytas į gavėjo pašto dėžutę, bet ne tai, kad gavėjas jį matė ar perskaitė. Kad laiškas iš serverio gali neatsidurti pašto dėžutėje prie „gautųjų“, gali lemti tai, jog jis dėl atitinkamų individualių elektroninio pašto nustatymų gali automatiškai nukeliauti į „šlamšto“ ar net ištrintų laiškų aplankus.<...>“ (byla Nr. 1S-544-497/2026). Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad net ir tuo atveju, jeigu laiškas nukeliautų į kitus aplankus, būtent gavėjas yra atsakingas dėl to, jog jo elektroninio pašto dėžutė būtų atsakingai patikrinta, ypač tais atvejais, kai elektroninio pašto adresas yra nurodytas oficialiose svetainėse ir registruose.
Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, t. y. tai, kad Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos priimtas sprendimas buvo išsiųstas ne tik oficialiu bendrovės elektroninio pašto adresu, bet ir bendrovės vadovui, taip pat ir kitiems bendrovės darbuotojams, konstatuojama, kad Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimas Nr. 01187002540225-1 UAB „T.“ buvo išsiųstas tinkamai, jis atitiko ir Latvijos Respublikos teisės aktų nustatytą tvarką dėl dokumentų įteikimo, todėl nėra BPK 365¹ straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti pripažinti ir vykdyti Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimu byloje Nr. 01187002540225-1 UAB „T.“ paskirtos 400 Eur sankcijos (baudos). Nesant objektyvių duomenų, paneigiančių liudijime nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo abejoti Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos pateikta informacija apie procesinių dokumentų įteikimą ir tinkamą UAB „T.“ informavimą apie jos atžvilgiu priimtą sprendimą. Vien tai, kad UAB „T.“ teigia dokumentų faktiškai negavusi, nepaneigia jų išsiuntimo bei tinkamo pristatymo fakto oficialiu UAB „T.“ elektroninio pašto adresu.
Skunde atstovas teigia, kad nors byloje esantys duomenys patvirtina, jog UAB „T.“ buhalterė perskaitė jai Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos siųstą laišką su informacija apie bendrovei Sprendimu Nr. 01187002540225-1 paskirtą baudą, tačiau ji nesuprato gautų dokumentų esmės, manė, kad juos atsiuntė per klaidą, į dokumentus nekreipė dėmesio ir niekieno apie juos neinformavo, be to, į buhalterės pareigas neįeina pareiga spręsti klausimus, susijusius su įmonės atžvilgiu vykstančiais teisiniais procesais. Šis skundo argumentas yra nepagrįstas, nes Lietuvos Respublikos darbo kodekso 24 straipsnyje nurodyta, jog darbdaviai ir darbuotojai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, privalo veikti sąžiningai ir tarpusavyje bendradarbiauti. Taigi, šiuo atveju buhalterė taip pat turėjo visas galimybes informuoti darbdavį apie gautus procesinius dokumentus, juolab, kai iš el. laiško siuntėjo duomenų matyti, jog tai yra valstybinė institucija – Latvijos Respublikos policija.
Be to, pažymėtina, kad juridinis asmuo turi pareigą užtikrinti tinkamą oficialiais adresais siunčiamos korespondencijos priėmimą ir organizuoti savo veiklą taip, jog galėtų laiku susipažinti su gaunamais procesiniais dokumentais. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad nuo 2022 m. teismuose nagrinėta ne viena byla, kurioje UAB „T.“ yra paskirtos piniginės sankcijos, tačiau ši bendrovė nuolat teikia informaciją, kad ji ir jos atstovai negavo pranešimų apie nagrinėjamas bylas ar jų atžvilgiu priimtus sprendimus, siunčiamus tiek bendrovės registruotais adresais, tiek oficialiais bendrovės el. pašto adresais. Todėl neigiamos pasekmės, atsirandančios dėl to, kad el. paštu siunčiami dokumentai neperskaitomi ir su jų turiniu nesusipažįstama, negali būti perkeliamos sprendimą priėmusiai institucijai. Tai, kad UAB „T.“ nesiima jokių aktyvių veiksmų, jog išspręstų nuolat kylančias situacijas dėl, jos manymu, netinkamo procesinių dokumentų įteikimo (pavyzdžiui, neatnaujina kontaktinių duomenų informacinėse sistemose, nesikreipia į užsienio instituciją su prašymu gauti procesinius sprendimus elektroninių ryšių priemonėmis, nenustato pareigos vairuotojams nedelsiant pranešti apie gautus sprendimus bendrovės atžvilgiu), rodo įmonės atsainų požiūrį į daromus pažeidimus. Be to, baudžiamajame procese proceso dalyviai privalo elgtis sąžiningai ir bendradarbiauti su procesą vykdančiomis institucijomis, o jų procesinės teisės negali būti naudojamos taip, kad būtų trukdoma procesui ar sudaromos dirbtinės kliūtys procesinių dokumentų įteikimui. Analogiškai pasisakyta ir Vilniaus apygardos teismo nutartyse Nr. 1S-544-497/2026, 1S-574-576/2026. Aukštesniojo teismo vertinimu, priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir vengti procesinių dokumentų įteikimo, kas būtų nesuderinama su proceso ekonomiškumo ir sąžiningumo principais.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai buvo įteikti laikantis Latvijos Respublikos teisės aktų reikalavimų, todėl nėra BPK 365¹ straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti pripažinti ir vykdyti Institucijos sprendimą. Dėl to konstatuojama, kad apylinkės teismo nutartis, kuria pripažinta Sprendimu Nr. 01187002540225-1 UAB „T.“ paskirta 400 Eur dydžio piniginė sankcija ir nutarta ją vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, yra teisėta bei pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytu argumentu nėra teisinio pagrindo.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti juridinio asmens, kuriam paskirta piniginė sankcija, UAB „T.“ atstovo advokato Dainiaus Žiedo skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugsėjo 9 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.