Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2026-10-13 · Baudžiamoji byla Nr. BIK-779/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-13
Bylos Nr.
BIK-779/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08200-2025-2
Bylos rūšis
Baudžiamoji byla
Instancija
Kasacinė instancija
Teisėjai
Artūras Pažarskis (pirm.), Algimantas Valantinas, Olegas Fedosiukas
Nuteistasis
L. B.
Kategorijos

Kasacinio skundo Nr. DOK-3366/2026 Bylos Nr. BIK-779/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08200-2025-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. spalio 13 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko, Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininko) ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo L. B. kasacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. balandžio 10 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. rugsėjo 9 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu nuteistasis L. B. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui trūkumams pašalinti arba sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę per pusę, o kitą laisvės atėmimo bausmės dalį pakeisti bauda.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apkaltinamasis nuosprendis neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) reikalavimų, yra neišsamus, prieštaringas, jame neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo, padarytos išvados dėl nustatytų aplinkybių ir veiksmų kvalifikavimo grįstos ne pakankamai patikrintų bylos įrodymų visuma, o prielaidomis, taip pažeidžiant in dubio pro reo principą. Teismai padarė esminius BPK 20 straipsnio 1–4 dalių ir 5 dalies nuostatų bei nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimus, nesiėmė visų įmanomų priemonių reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, nevertino bylos įrodymų visumos, proceso dalyvių parodymus vertino selektyviai, rėmėsi kaltinančiais parodymais, o nuteistojo ir jo gynėjo teiktus prašymus ignoravo, byloje esančių nepašalintų abejonių neaiškino nuteistojo naudai.

Žemesnės instancijos teismas

Kasatorius pažymi, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas tris kartus, nesant pakankamai duomenų, kad jis padarė nusikalstamą veiką. Tačiau vėliau vėl buvo pateiktas kaltinimas remiantis tais pačiais abejones keliančiais duomenimis. Nėra tinkamai nustatytas kaltinime nurodyto automobilio naudojimo faktas, ignoruoti esminiai neatitikimai, susiję su šio automobilio disponavimu. Taip pat nebuvo pašalinti prieštaravimai dėl liudytojų V. L., R. G. ir kt. parodymų, specialisto išvados, iš kurios matyti, kad nuteistasis jokių dokumentų nepasirašė. Apeliacinės instancijos teismas deklaratyviai teigia, kad L. B. galimai pasirašė ar įmontavo R. G. parašus, nes atlikus pas jį kratą nebuvo rasta jokios kompiuterinės technikos, skirtingai nei pas V. L. Todėl galima teigti, kad teismai neteisingai nustatė L. B. veiksmuose visus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nebuvo visapusiškai, išsamiai ir nešališkai tiriamos visos svarbios bylai aplinkybės ir neatsakyta, kokiu būdu nuteistasis suklastojo tikrą dokumentą, kai tokio nėra – tikru dokumentu ikiteisminis tyrimas ir teismas nedisponavo (liudytojas V. L. parodė, kad toks popierius negali būti laikomas nei dokumentu, nei kopija).

Pasak kasatoriaus, skiriant bausmę buvo pažeistos BK 54 straipsnio nuostatos. Neatsižvelgta į tai, kad nuteistasis buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, vienintelis išlaiko šeimą, kurioje du nepilnamečiai vaikai, prižiūri savo senelius ir sugyventinę, kuriai diagnozuotas kepenų ir inkstų nepakankamumas, būdamas probacijoje nėra pažeidęs nustatytų reikalavimų, ankstesnes laisvės atėmimo bausmes yra atlikęs, nuobaudų neturi. Be to, L. B. nuoširdžiai gailisi, inkriminuota veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, paskirtą baudą būtų pajėgus sumokėti, nes turi savo įmonę.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis L. B. BPK normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą ir apkaltinamojo nuosprendžio surašymą, pažeidimus nurodo formaliai, tokius teiginius grindžia ne konkrečiomis teismų padarytomis teisės taikymo ir aiškinimo klaidomis, o subjektyviu įrodymų vertinimu bei nustatytų faktinių bylos aplinkybių neigimu. Pažymėtina, kad kasacinio skundo argumentai, susiję su netinkamu įrodymų vertinimu, neteisingai nustatytomis bylos aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, įrodytumo, atitinka nuteistojo L. B. apeliacinio skundo argumentus. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus savo nutartyje išnagrinėjo ir dėl jų pateikė motyvuotas išvadas, paneigiančias nuteistojo keliamas gynybos versijas. Kasatorius nepateikia teisinių argumentų dėl šio teismo išvadų. Kasacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia įgaliojimų dar kartą tikrinti nuteistojo gynybos argumentus, vertinant bylos įrodymus. Tokie skundo argumentai nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Kasacinio skundo teiginiai dėl nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principo pažeidimo yra deklaratyvaus pobūdžio.

Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Tuo tarpu kasaciniame skunde netinkamas BK 54 straipsnio nuostatų taikymas nurodomas deklaratyviai, pateikti argumentai dėl bausmės švelninimo nėra siejami su konkrečiomis teismo padarytomis minėtos teisės normos aiškinimo ir taikymo klaidomis, jie grindžiami tik subjektyvia kasatoriaus nuomone. Todėl šie kasacinio skundo teiginiai nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais BPK 369 straipsnio prasme.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo L. B. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Olegas FedosiukasArtūras PažarskisAlgimantas Valantinas