- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-13
- Bylos Nr.
- BIK-777/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17945-2025-8
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Artūras Pažarskis (pirm.), Algimantas Valantinas, Olegas Fedosiukas
- Nuteistasis
- V. R.
- Kategorijos
- 2.8.1.3Neatitinka Baudžiamojo proceso kodekso 368 str. 2 d. nustatytų reikalavimų (BPK 372 str. 4 d. 3 p.)
- 2.8.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kasacinio skundo Nr. DOK-3363/2026 Bylos Nr. BIK-777/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17945-2025-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko, Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininko) ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo V. R. (V. R.) kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 28 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. liepos 9 d. nutarties priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis V. R. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį.
Kasatorius nurodo nesutinkantis su abiejų instancijų teismų sprendimais dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas išvadą dėl gynybos argumentų nepagrįstumo sieja su kitokia konflikto versija, negu išdėstyta nutarties aprašomojoje dalyje ir nuteistojo parodymuose. 2025 m. liepos 7 d. apklausos protokole užfiksuoti V. R. parodymai yra nesuderinami su nutarties 18 punkto teiginiu, kad gynybos esmė buvo tai, jog nukentėjusysis pastūmė pirmas. Nutarties 8 punkto argumentas, kad vaizdo įraše nematyti nukentėjusiojo pirmų fizinių veiksmų prieš V. R. ir 18 punkto gynybos versijos apibūdinimas neatsako į kitą klausimą: ar buvo tinkamai įvertintas nurodytas nukentėjusiojo elgesys su jo nepilnamečiu sūnumi ir iki pastūmimo vykęs bendravimas. Kasatoriaus paaiškinimų apie sūnų negalima laikyti vien vėliau sukurta konflikto priežastimi. Įvykio dienos pokalbio, paskambinus telefono Nr. 112, fragmentas patvirtina, kad vaiko tema buvo keliama paties konflikto metu ir yra reikšmingas vertinant kasatoriaus nurodytą motyvą. Netinkamo elgesio su vaiku klausimas svarbus ir sprendžiant dėl bausmės. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 59 straipsnio 1 dalies 6 punktą atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali būti pripažinta tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Apeliacinės instancijos teismas konkrečiai nepaaiškino, kodėl nuteistojo nurodyta konflikto priežastis nesudaro pagrindo kitaip vertinti veikos motyvą arba taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Būtinas motyvuotas atsakymas, ar nurodytas nukentėjusiojo elgesys nustatytas ir kokia jo teisinė reikšmė. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį turi būti nustatyti visi šios nusikalstamos veikos požymiai, įskaitant visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Tačiau kvalifikavimo teisėtumas turi būti tikrinamas kartu su tiksliai atskleista konflikto eiga ir gynybos argumentais, o ne remiantis vien įvykio vieta ar pirmo nukentėjusiojo fizinio veiksmo nebuvimu.
Kasatorius prašo nurodytus trūkumus vertinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalį, 320 straipsnio 3 dalį, 332 straipsnio 5 dalį ir 369 straipsnio 3 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kaip matyti iš kasacinio skundo, kasatorius nesutinka su jo atžvilgiu priimtais pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimais ir reiškia dėl jų bendrus prieštaravimus, apsiribodamas abstrakčiomis nuorodomis į BPK straipsnius, tačiau nenurodydamas konkrečių apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų ir juos pagrindžiančių konkrečių teisinių argumentų. Tokio turinio kasacinis skundas negali būti priimamas.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti nuteistojo V. R. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.