Šiaulių apygardos teismo nutartis

Bylos Nr. 1S-381-616/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06613-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.14; 2.10.12; 2.14.4 (S)

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Stulpinui, asmeniui, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, P. S., jo gynėjui advokatui Vaclovui Akavickiui, neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo P. S., kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, gynėjo advokato Vaclovo Akavickio skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria P. S. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. spalio 7 d. nutartimi P. S. pripažintas nepakaltinamu dėl padarytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendrojo stebėjimo sąlygomis VšĮ (duomenys neskelbtini). Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. sausio 18 d. nutartimi P. S. taikyta priverčiamoji priemonė – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendrojo stebėjimo sąlygomis pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, kuri buvo tęsiama Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. rugpjūčio 7 d., 2025 m. kovo 12 d., 2025 m. rugsėjo 18 d. ir 2026 m. gegužės 13 d. nutartimis. 2026 m. liepos 7 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose teisme buvo gautas UAB ,,(duomenys neskelbtini)” teikimas, kuriuo siūlyta P. S. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeisti į kitą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Skundžiama Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. rugsėjo 18 d. nutartimi UAB ,, (duomenys neskelbtini)” teikimas tenkintas, P. S. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Konstatuota, kad šiuo metu P. S. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė nėra pakankamai efektyvi, jos taikymą apsunkina aplinkybė, jog P. S. vartoja alkoholį ir, kaip pats nurodė teismo posėdžio metu, neplanuoja to atsisakyti ateityje, kas įrodo, kad jis nėra kritiškas savo elgesiui. Apylinkės teismo manymu, šiuo atveju periodinis gydytojo stebėjimas neužtikrina tinkamos P. S. elgesio kontrolės, dėl jo elgesio kyla grėsmė tiek aplinkiniams, tiek jam pačiam, ambulatorinio stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos centras negali užtikrinti efektyvaus P. S. gydymo, todėl neskiriant stacionarinio stebėjimo, nėra galimybės užtikrinti jo psichikos būklės stabilumo.

II. Skundo aukštesniajam teismui ir atsiliepimo į jį argumentai, proceso dalyvių prašymai

Akcentuoja, kad P. S. būklė pasikeitė: jis vartoja alkoholį, dėl to stebėti agresijos epizodai (yra fiksuoti motinos ir dukterėčios liudijimai). Pas gydytoją jis 2026 m. birželio 25 d. atvyko neblaivus, alkotesterio parodymai – 0,42 promilės. Asmuo daro pavojingas veiklas, pavartojęs alkoholį. Asmens būklė pasikeitė vartojant alkoholį, jis tapo agresyvus. Atsižvelgiant į pasikeitusią asmens būklę – alkoholio vartojimas ir agresija prieš aplinkinius, prašo pakeisti priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pobūdį. Taip pat teigia, kad 2024 m. sausio 18 d. nutartyje minėtos aplinkybės yra pasikeitusios – asmuo pradėjo vartoti alkoholį, todėl atsirado agresiją prieš artimuosius. 2024 m. sausio 18 d. nutartyje akcentuojama, kad ,,kritika dėl alkoholio vartojimo išlieka nepakankama“, todėl dėl alkoholio vartojimo ir pablogėjo asmens būklė. Mano, kad turėtų būti taikoma griežtesnė medicinos priemonė, kol asmeniui atsiras kritika priklausomybei alkoholiui ir asmuo nebevartos alkoholio. Akcentuoja ir tai, kad 2024 m. sausio 18 d. nutartyje nurodyta, jog asmuo turi lankytis pas gydytoją, nevartoti alkoholio, vartoti vaistus. Su minėta aplinkybe P. S. sutiko, tačiau jos nesilaiko, todėl padidėjo pavojingumas aplinkiniams. Atsižvelgiant į E. S., A. T. parodymus, asmuo pavartojęs alkoholį tampa agresyvus, vartoja psichologinį ir fizinį smurtą. Asmuo, net ir epizodiškai vartodamas alkoholį, tampa agresyvus. Vadovaujantis aukščiau išdėstytais faktais, rekomenduoja pakeisti ambulatorinės priemonės taikymą, iš ambulatorinio stebėjimo į stacionarinį stebėjimą.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

Skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, pateiktą medžiagą bei skundžiamos teismo nutarties motyvus, konstatuoja, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pagrįstai P. S. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui daryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas. Priešingai, nei teigia P. S. gynėjas, priimant skundžiamą nutartį buvo įvertinta tiek P. S. psichinė sveikata, tiek su ja susijęs pastarojo socialinis pavojingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. spalio 20 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-788/2020).

Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad P. S. nustatytos šios diagnozės: (duomenys neskelbtini). UAB ,, (duomenys neskelbtini)” P. S. ambulatorinį stebėjimą vykdo po to, kai Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. sausio 18 d. nutartimi P. S. taikyta priverčiamoji priemonė pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. 2026 m. birželio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytojų konsultacinė komisija vertino P. S. psichikos būklę ir psichikos būklės įvertinimo akte (teikime) nurodė, kad pats P. S. nusiskundimų sveikata nepareiškia. Neneigia alkoholio vartojimo, į vizitą pas gydytoją atvyko išgėręs, su nubrozdintu veidu. Alų už alkoholį neskaito. Disforiškas, priklausomybei alkoholiui nekritiškas. Iš P. S. motinos sužinota, kad pacientas praktiškai kiekvieną dieną geria alkoholį, yra pretenzingas, su ja kalba pakeltu tonu, atsisako eiti gyventi į nakvynės namus. Motina bijo, kad nepatirtų sūnaus fizinio smurto. Gydytojų konsultacinė komisija pateikė išvadą, kad didėja P. S. pavojingumas aplinkiniams, todėl rekomenduojama priverstinį ambulatorinį stebėjimą pakeisti į priverstinį stacionarinį stebėjimą.

Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, remdamasis minėtu UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytojų konsultacinės komisijos psichikos būklės įvertinimo aktu (teikimu), taip pat ir teismo posėdžio metu, kuomet buvo nagrinėjamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikimas dėl P. S. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo, apklausto UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo duotais paaiškinimais apie tai, kad P. S. taikant priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis jis dažnai vartoja alkoholį, savo elgesio ir priklausomybės alkoholiui nevertina kritiškai, o vaistų vartojimas kartu su alkoholiu yra nesuderinamas su gydymo tikslais, be to, P. S. yra konfliktiškas, keliantis pretenzijas, jam reikalinga pastovi priežiūra, nes jam pačiam nepavyksta kontroliuoti savo elgesio ir alkoholio vartojimo, pagrįstai sprendė, jog byloje duomenų apie esminį P. S. psichikos sveikatos būklės teigiamą pokytį bei žymų jo socialinio pavojingumo sumažėjimą ar išnykimą nėra. Priešingai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas patvirtino, kad P. S. socialinis pavojingumas yra padidėjęs, todėl reikalinga keisti jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę.

Nors P. S. gynėjo skunde teigiama, jog P. S. psichikos sveikatos būklė šiuo metu yra pakankamai stabili: jis nuolat lankosi pas gydytoją psichiatrą pagal nustatytą grafiką, vartoja paskirtus vaistus, nėra agresyvus ar smurtaujantis, dirba, planuoja persikelti gyventi su drauge, tačiau pažymima, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad jo psichikos sveikatos būklė visgi blogėja ir jo socialinis pavojingumas didėja. Tai yra, paskutinio psichikos sveikatos vertinimo metu nustatyta, kad P. S. nuolatos vartoja alkoholį, priklausomybei alkoholiui yra nekritiškas ir pats to neneigia, taip pat yra disforiškas, konfliktiškas, keliantis pretenzijas, be to, nukentėjusioji T. S. patvirtino, kad neseniai ginčo metu P. S. ją pastūmė, o liudytojos A. T. ir E. S. taip pat patvirtino, kad nukentėjusioji T. S. reiškia nusiskundimus dėl P. S. elgesio, kadangi jis pastoviai vartoja alkoholį bei kelia konfliktines situacijas. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šie duomenys kartu su kitais UAB ,, (duomenys neskelbtini)” gydytojų konsultacinės komisijos išvadoje nurodytais duomenimis bei įstaigos atstovo nurodytomis aplinkybėmis patvirtina, kad P. S. būtina taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, kadangi ambulatorinis gydymas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis P. S. nebėra efektyvus, jo būklė blogėja ir socialinis pavojingumas didėja. Todėl konstatuojama, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog P. S. taikytas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis turi būti pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, siekiant jo būklės stabilizavimo bei pagerėjimo.

Nors P. S. gynėjas akcentuoja ir tai, kad P. S. alkoholį vartoja saikingai, visgi atkreiptinas dėmesys į paties P. S. paaiškinimus, duotus 2026 m. birželio 30 d. atvykus į gydymo įstaigą su nubrozdintu veidu bei esant neblaiviam (nustatytos 0,49 promilės). Pasak UAB ,, (duomenys neskelbtini)” atstovo, atvykęs į gydymo įstaiga P. S. paaiškino, kad iš vakaro gėrė, važiavo į (duomenys neskelbtini) pas draugus ir su ten esančiais draugais vartojo alkoholį, o grįžęs, lipdamas iš autobuso, apvirto ir taip nusibrozdino žandą. Iš tokių duomenų akivaizdu, kad, priešingai, nei teigia P. S. gynėjas, alkoholio vartojimas nėra nei saikingas, nei suderinamas su P. S. paskirtų medikamentų vartojimu. Nėra pagrindo abejoti ir tuo, kad dėl alkoholio vartojimo jo psichikos sveikatos būklė tik blogėja. Taip pat pastebėtina, kad pats P. S. apylinkės teismo posėdžio metu nurodė neplanuojantis alkoholio vartojimo atsisakyti ateityje, tolimesnį alkoholio vartojimą jis patvirtino ir skundą nagrinėjant aukštesniojo teismo posėdžio metu, o tai tik patvirtina aplinkybę, jog šiuo atveju būtina pakeisti priverčiamąją medicinos priemonę į griežtesnę.

Be to, baudžiamajame įstatyme nenustatyta, už kokias padarytas pavojingas veikas teismas gali paskirti kurią nors iš įstatyme numatytų priverčiamųjų medicinos priemonių. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas turi diskreciją savo nuožiūra spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ir parinkti tokių priemonių rūšį. Kita vertus, baudžiamasis įstatymas nustato pagrindinius kriterijus, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones: 1) psichikos sutrikimą ir jo sunkumą, 2) padarytos veikos pobūdį, 3) pavojų, kurį asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Nagrinėjamu atveju Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. spalio 7 d. nutartimi buvo nustatyta, kad P. S. padarė dvi baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 145 straipsnio 1 dalis), tai yra, už tai, kad P. S. 2021 m. kovo 3 d., tarp jo ir brolio O. S. kilusio konflikto metu, tyčia plaktuku O. S. sudavė du kartus į dešinę galvos pusę, taip padarydamas muštinę žaizdą ir kraujosruvą dešinio smilkinio srityje ir šiais savo veiksmais sukėlė savo broliui O. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, be to, kilusio žodinio konflikto metu tarp P. S. ir T. S., 2021 m. balandžio 22 d. įrėmė virtuvinį peilį į pilvą savo motinai T. S., jį laikydamas įremtą į pilvą išlydėjo ją į koridorių ir taip grasino ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios T. S. sveikatą. Dar daugiau, iš Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. vasario 25 d. nutarties matyti, kad P. S. prieš artimuosius smurtavo dar du kartus (BK 140 straipsnio 2 dalis (2 veikos)): 2021 m. birželio 27 d., tarp jo ir brolio O. S. kilusio konflikto metu, du kartus rankos kumščiu sudavė į dešinę veido pusę savo broliui O. S., šiais savo veiksmais sukėlė šeimos nariui ir artimam giminaičiui fizinį skausmą, o 2021 m. rugpjūčio 10 d., kilusio konflikto tarp jo ir jo motinos T. S. metu, vieną kartą sudavė lėkšte į galvos sritį savo motinai, tuo padarydamas jai muštinę žaizdą viršugalvyje ir tokiu būdu sukėlė šeimos nariui ir artimam giminaičiui nežymų sveikatos sutrikdymą. Iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 19 d. nutarties taip pat matyti, kad P. S. 2021 m. vasario 16 d. padarė ir dar dvi baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje (informacinės teismų sistemos LITEKO2 duomenys). Darydamas šias įstatymo uždraustas veikas P. S. negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, jam nustatyti psichikos sveikatos sutrikimai, be kita ko, yra susiję su alkoholio vartojimu (nustatyti (duomenys neskelbtini)), tačiau P. S., jam taikant priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, toliau jį vartoja. Tai rodo P. S. pavojingumą visuomenei ir pagrindžia išvadą dėl jo gydymo būtinybės, kuris, šioje situacijoje galimas tik taikant jai stacionarinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis.

Nors P. S. gynėjas skunde akcentuoja, kad P. S. yra sudaręs panaudos sutartį dėl patalpų, kuriose planuoja gyventi su gyvenimo drauge, suteikimo, tačiau iš pačios panaudos sutarties matyti, kad ji yra sudaryta vos vienai dienai (gynėjo teigimu, tai yra techninio pobūdžio klaida, visgi duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę, nepateikė), be to, minėtos patalpos yra gamybinės paskirties, o pats P. S. posėdžio metu nurodė, jog jis visgi planuoja išvykti gyventi į kitą miestą. Akivaizdu, jog minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti, jog skundžiama nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagrįstai pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

P. S. gynėjas skunde taip pat akcentuoja, kad apylinkės teismo prašė prieš priimant sprendimą P. S. atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę, tačiau skundžiama nutartis buvo priimta tik remiantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)” teikimu, o šis centras neturi ekspertinių įgaliojimų. Visgi aukštesniajam teismui nekelia jokių abejonių UAB „(duomenys neskelbtini)” gydytojų konsultacinės komisijos psichikos būklės įvertinimo akte (teikime) užfiksuotų duomenų patikimumas bei komisijos kompetentingumas ir objektyvumas, todėl skirti ekspertizę P. S. sveikatos būklei nustatyti nebuvo jokio pagrindo ir sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai tokį prašymą atmetė.

Taigi, aukščiau aptarti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad siekiant užtikrinti tinkamą P. S. elgesio kontrolę, kad nustatytas psichikos sutrikimas nekeltų pavojaus nei jam pačiam, nei aplinkiniams, dabartiniu metu jam turi būti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis. Aukštesniojo teismo vertinimu, būtent ši priverčiamoji medicinos priemonė užtikrins galimybę, kad pastarasis būtų nuolatinėje priežiūroje, nevartotų alkoholio bei reguliariai gautų jam skirtus medikamentus tam, kad jo psichinė būklė neblogėtų ir galėtų gerėti.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir atsižvelgdamas į esamą teisinį reguliavimą, įtvirtintą BPK 405 straipsnyje, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti pateikto skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

P. S., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjo advokato Vaclovo Akavickio skundą atmesti ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. rugsėjo 18 d. nutartį. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.